Slaugytojų elgesio infekcijų kontrolės gairės

Pacientų, sveikatos apsaugos darbuotojų ir lankytojų apsauga nuo infekcijų sveikatos priežiūros įstaigose yra vienas svarbiausių elementų siekiant kokybiškos bei saugios priežiūros pacientams, hospitalinių infekcijų bei atsparumo antimikrobiniams preparatams mažinimo. Taip pat labai svarbu užkirsti ir sumažinti pasaulinę grėsmę keliančių infekcinių ligų atvejus, tokių kaip pandeminis gripas, koronavirusinė infekcija ir kitų. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausias infekcijų kontrolės gaires, kurių laikymasis yra būtinas kiekvienam slaugytojui.

Rankų higienos svarba

Rankų higiena yra vienas svarbiausių infekcijų kontrolės elementų. Tinkamas rankų plovimas ir dezinfekcija padeda sumažinti infekcijų plitimą sveikatos priežiūros įstaigose.

Rankų plovimas

Rankas būtina plauti su muilu ir vandeniu šiais atvejais:

  • Kai rankos yra akivaizdžiai nešvarios.
  • Po kontakto su kūno skysčiais.
  • Prieš valgį.
  • Pasinaudojus tualetu.

Tyrimai rodo, kad slaugytojai dažniau plauna rankas muilu (94,2 proc.) nei gydytojai bei rezidentai (atitinkamai 77,8 proc. ir 73 proc.). Tačiau, apklausos duomenimis, 78,2 proc. respondentų nurodė, kad rankų higienos priemonės sausina ar kitaip dirgina rankų odą.

Rankų antiseptika

Rankų antiseptikai turėtų būti naudojami šiais atvejais:

Taip pat skaitykite: Perdegimas slaugytojų darbe

  • Prieš ir po kontakto su pacientu.
  • Prieš atliekant invazines procedūras.
  • Po kontakto su užkrėstais daiktais ar paviršiais.

Tyrimai rodo, kad rankų antiseptiku trina 67,3 proc. vyrų ir 60,4 proc. moterų. Atsižvelgiant į skyrius, kuriuose dirba respondentai, atliekamos rankų antiseptikos prieš invazines procedūras dažnumas skyrėsi. Širdies, krūtinės bei kraujagyslių chirurgijos skyriuose dirbantys respondentai rankų antiseptiką atliko atitinkamai 75 proc., 73,7 proc. ir 76,2 proc. dažniau nei chirurgijos skyriuje - 61,2 proc. Tuo tarpu terapiniuose nefrologijos bei endokrinologijos skyriuose šis skirtumas buvo ženklesnis - atitinkamai 26,1 proc. ir 74,5 proc.

Tinkamas rankų sausinimas

Respondentams taip pat buvo pateiktas klausimas apie tai, kaip geriausia sausinti rankas. 94,8 proc. moterų ir 87,3 proc. vyrų nurodė, kad geriausia rankas sausinti vienkartiniais popieriniais rankšluosčiais. Būtent tokį rankų sausinimo būdą nurodo ir Medicinos darbuotojų rankų plovimo ir antiseptikos taisyklės. Džiovinimą šilto oro srove pasirinko 7,3 proc. vyrų ir 2,8 proc. moterų.

Asmeninės apsaugos priemonės

Asmeninės apsaugos priemonės (AAP) padeda apsaugoti slaugytojus nuo infekcijų. AAP turėtų būti naudojamos, kai yra rizika susidurti su krauju, kūno skysčiais, sekretu ar išskyromis, gleivinėmis ar pažeista oda.

Pirštinės

Pirštinės turėtų būti dėvimos šiais atvejais:

  • Kai yra rizika susidurti su krauju, kūno skysčiais, sekretu ar išskyromis, gleivinėmis ar pažeista oda.
  • Atliekant invazines procedūras.
  • Tvarkant užkrėstus daiktus ar paviršius.

Kaip labiausiai odą sausinanti priemonė buvo nurodytos darbo metu mūvimos pirštinės (48,7 proc.). Su teiginiu, kad medicininės pirštinės labiausiai sausina ar kitaip dirgina odą, sutiko 30,9 proc. vyrų ir 53,3 proc. moterų. Medicininės pirštinės labiausiai dirgina slaugytojų (56,2 proc.) bei kito personalo rankų odą (54,8 proc.).

Taip pat skaitykite: Streso valdymas slaugoje

Kaukės

Kaukės turėtų būti dėvimos šiais atvejais:

  • Kai yra rizika įkvėpti oro lašeliais plintančių infekcijų.
  • Atliekant procedūras, kurių metu gali susidaryti aerozoliai.

Apsauginiai akiniai arba veido skydeliai

Apsauginiai akiniai arba veido skydeliai turėtų būti dėvimi šiais atvejais:

  • Kai yra rizika, kad kraujas, kūno skysčiai, sekretas ar išskyros gali patekti į akis, nosį ar burną.
  • Atliekant procedūras, kurių metu gali susidaryti purslai.

Apsauginiai chalatai

Apsauginiai chalatai turėtų būti dėvimi šiais atvejais:

  • Kai yra rizika, kad drabužiai ar oda gali būti užteršti krauju, kūno skysčiais, sekretu ar išskyromis.
  • Atliekant procedūras, kurių metu gali susidaryti didelis kiekis skysčių.

Aplinkos valymas ir dezinfekcija

Reguliarus aplinkos valymas ir dezinfekcija padeda sumažinti infekcijų plitimą.

Valymas

Valymas turėtų būti atliekamas reguliariai, naudojant vandenį ir ploviklį. Valymo metu pašalinami nešvarumai ir mikroorganizmai nuo paviršių.

Taip pat skaitykite: Infekcijų prevencija: slaugytojų perspektyva

Dezinfekcija

Dezinfekcija turėtų būti atliekama po valymo, naudojant dezinfekavimo priemones. Dezinfekcijos metu sunaikinami likę mikroorganizmai.

Atliekų tvarkymas

Tinkamas atliekų tvarkymas padeda išvengti infekcijų plitimo.

Pavojingos atliekos

Pavojingos atliekos, tokios kaip adatos, švirkštai ir krauju sutepti daiktai, turėtų būti tvarkomos saugiai, naudojant specialias talpas.

Buitinės atliekos

Buitinės atliekos turėtų būti tvarkomos pagal nustatytas taisykles.

Pacientų izoliavimas

Pacientų izoliavimas padeda išvengti infekcijų plitimo.

Oro lašeliais plintančių infekcijų izoliavimas

Pacientai, sergantys oro lašeliais plintančiomis infekcijomis, turėtų būti izoliuojami atskirose patalpose, kuriose yra neigiamas slėgis.

Kontaktiniu būdu plintančių infekcijų izoliavimas

Pacientai, sergantys kontaktiniu būdu plintančiomis infekcijomis, turėtų būti izoliuojami atskirose patalpose arba apgyvendinami su kitais pacientais, sergančiais ta pačia infekcija.

Lašelinės infekcijos izoliavimas

Pacientai, sergantys lašelinėmis infekcijomis, turėtų būti apgyvendinami atskirose patalpose arba apgyvendinami su kitais pacientais, sergančiais ta pačia infekcija.

Mokymai ir švietimas

Medicinos personalui, įskaitant slaugytojus, būtina nuolat tobulinti žinias apie infekcijų kontrolę.

Higienos įgūdžių mokymai

Apklausoje dalyvavusių respondentų nuomone, higienos įgūdžių mokymai turi įtakos rankų higienai. Teigiamai atsakiusių vyrų buvo 80 proc., o moterų - 94,3 proc. Daugiau nei slaugytojos (94,2proc.), rezidentai (86,5 proc.) ar kitas personalas (98,6 proc.) sutinka su teiginiu apie apmokymų įtaką rankų higienai, todėl skirtumas tarp respondentų užimamų pareigų ir nuomonės apie minėtąjį klausimą yra statistiškai patikimas.

Informacijos platinimas

Svarbu platinti informaciją apie infekcijų kontrolės svarbą ir priemones. 90,3 proc. respondentų teigiamai atsakė į klausimą, ar jų darbo vietoje vykdomi higienos įgūdžių mokymai, platinama informacija apie rankų higienos svarbą. Vyrų ir moterų teigiami atsakymai dažnai skyrėsi (95,3 proc. moterų ir 70,9 proc. vyrų). Taigi, statistiškai patikimai galima teigti, jog vyrų ir moterų nuomonės apie darbovietėje vykdomus higienos įgūdžių mokymus bei higienos svarbą skiriasi.

Antimikrobinio atsparumo valdymas

Higienos institutas kartu su bandomojo medelio diegimo vykdytojais šiuo projektu prisideda prie Vyriausybės 2022 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 66 patvirtintos 2022-2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programos priemonės Nr. 11-001-02-10-01 „Gerinti grėsmių bei rizikos sveikatai veiksnių valdymą“ stebėsenos rodiklio „Antimikrobinio atsparumo valdymo programą įsidiegusių stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų dalis“ pasiekimo. Įgyvendinant projektą bus parengti du modeliai - antimikrobinių vaistų vartojimo valdymo bei infekcijų prevencijos ir valdymo.

Atsakingas antibiotikų vartojimas

Modelio tikslas - užtikrinti atsakingą antibiotikų skyrimą gydymo įstaigose, mažinti nepagrįstą jų vartojimą bei stiprinti gydytojų kompetencijas šioje srityje. Projekto metu ligoninėje buvo įsteigtas antimikrobinių vaistų vartojimo valdymo komitetas, kuris parengė naują antimikrobinių vaistų skyrimo tvarkos aprašą, taip pat antimikrobinio gydymo gaires pagal infekcinių ligų grupes, chirurginės profilaktikos ir sepsio gydymo rekomendacijas. Siekiant gerinti praktiką, patvirtintas ir ribojamų antimikrobinių vaistų sąrašas - vaistų, kurių skyrimas reikalauja papildomo pagrindimo.

tags: #slaugytoju #elgesys #valdant #infekcijas