Socialinė fobija, arba socialinio nerimo sutrikimas, yra psichologinė būklė, kuri gali smarkiai apriboti žmogaus galimybes mėgautis gyvenimu ir palaikyti normalius socialinius santykius. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra socialinė fobija, kokios jos priežastys ir simptomai, kaip ji diagnozuojama ir kokie yra veiksmingiausi gydymo būdai.
Kas Yra Socialinė Fobija?
Socialinė fobija - tai stipri, nuolatinė socialinių situacijų baimė, susijusi su perdėtu nerimu būti neigiamai įvertintam ar pažemintam kitų akyse. Tai nėra tiesiog drovumas; socialinė fobija gali smarkiai trikdyti kasdienį gyvenimą, paveikti darbą, santykius ir laisvalaikį. Žmogus, kenčiantis nuo šio sutrikimo, dažnai vengia įprastų situacijų, tokių kaip kalbėjimas grupėje, pokalbis su nepažįstamais žmonėmis ar net buvimas viešoje erdvėje.
Socialinis nerimas apibūdinamas kaip nuolatinis nerimas, kuomet žmogus yra apžiūrinėjamas ar stebimas kitų, ir baimė elgtis tokiu būdu, kuris galėtų sukelti nepatogumą ar pažeminimą. Ši baimė ir situacijų vengimas formuoja „ydingą ratą”, kuris gali smarkiai varginti ir sekinti žmogų. Nors pacientas paprastai supranta, kad jo baimės yra nepagrįstos, kiekvienas susidūrimas sukelia fizinį nerimo pojūtį (raudonavimą, prakaitavimą) bei susirūpinimą galimu pažeminimu. Reikia pažymėti, jog ne kiekvienas, kuris kenčia nuo socialinės fobijos, atrodo drovus, užsidaręs ar atvirai nervingas. Simptomai būna labai įvairūs.
Socialinė Fobija ar Drovumas?
Svarbu atskirti socialinę fobiją nuo paprasto drovumo. Drovumas yra įgimtas žmogaus bruožas, natūrali charakterio savybė, kuri nebūtinai sukelia diskomfortą ar trukdo kasdieniam gyvenimui. Tuo tarpu socialinė fobija yra stipri baimė, kuri sukelia didelį stresą ir verčia vengti socialinių situacijų.
Psichologiniu lygmeniu socialinė fobija pasireiškia:
Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?
- baimė ir nerimas;
- gėda ir bejėgiškumo jausmas;
- labai neigiamos savęs vertinimo mintys.
Tačiau ją taip pat lydi fiziniai požymiai:
- prakaitavimas;
- drebėjimas;
- įtempta gerklė;
- raudonis;
- galvos svaigimas;
- širdies plakimas;
- raumenų įtampa;
- pykinimas ir vėmimas;
- dusulys ir apsunkintas kvėpavimas.
Socialinės Fobijos Priežastys
Socialinės fobijos priežastys nėra aiškiai apibrėžtos. Polinkis į padidėjusią įtampą ir nerimą gali būti įgimtas. Taip pat didesnis pažeidžiamumas. Tikriausiai tam tikrus požymius patyrei jau paauglystėje.
Ekspertai teigia, kad patyčios, išstūmimas iš grupės vaikystėje, griežtas auklėjimas, problemos šeimoje, seksualinė prievarta ir įvairios traumos gali turėti įtakos socialinės fobijos išsivystymui. Jai padeda ir apskritai žema savivertė.
Kitos galimos priežastys:
- Genetika: Asmenys, turintys šeimos narių, kenčiančių nuo nerimo sutrikimų, gali turėti didesnę riziką susirgti socialine fobija.
- Smegenų chemija: Tam tikrų smegenų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, serotonino ir dopamino, disbalansas gali prisidėti prie šios ligos vystymosi.
- Aplinkos veiksniai: Trauminiai įvykiai, tokie kaip patyčios ar pažeminimas, gali sukelti socialinę fobiją.
Socialinės Fobijos Simptomai
Socialinės fobijos simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo asmens bei situacijos. Dažniausi simptomai:
Taip pat skaitykite: Pagrindiniai Aristotelio socialinės psichologijos principai
- Intensyvus nerimas ar baimė socialinėse situacijose: Baimė būti vertinamu ar kritikuojamu, baimė atrodyti kvailai ar nekompetentingai.
- Socialinių renginių vengimas: Atsisakymas dalyvauti socialiniuose susibūrimuose, vengimas susitikti su naujais žmonėmis.
- Fiziniai simptomai: Širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, pykinimas, raudonis, galvos svaigimas.
- Psichologiniai simptomai: Panikos priepuoliai, nerimas, baimė, gėda, bejėgiškumo jausmas.
Sergant sunkia socialine fobija, net įprasta veikla gali būti sunki, pvz:
- susitikimai su pažįstamais žmonėmis;
- susitikimas su naujais žmonėmis;
- vieši pasirodymai;
- skambučiai telefonu;
- reikalų tvarkymas (biure, pas gydytoją ir pan.);
- apsipirkimas;
- valgymas viešoje vietoje;
- naudojimasis viešuoju tualetu;
- bet koks darbas komandoje ir pan.
Socialinės Fobijos Diagnozė
Socialinės fobijos diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniu vertinimu, kurį atlieka psichiatras arba psichologas. Vertinimo metu specialistas atidžiai išklauso paciento istoriją ir simptomus. Gali būti naudojami standartizuoti klausimynai, tokie kaip Socialinio nerimo klausimynas (Liebowitz Social Anxiety Scale), siekiant įvertinti simptomų sunkumą ir poveikį kasdieniam gyvenimui.
Diagnostikos Kriterijai
Pagal DSM-5 (Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, 5th Edition) socialinės fobijos diagnostikos kriterijus, asmuo turi patirti:
- Žymų ir nuolatinį baimę vienoje ar keliose socialinėse situacijose, kuriose jis gali būti stebimas kitų.
- Baimę, kad jis elgsis (arba parodys nerimo simptomus) tokiu būdu, kuris bus neigiamai įvertintas.
- Socialinės situacijos beveik visada sukelia nerimą.
- Socialinių situacijų vengiama arba jos išgyvenamos su dideliu nerimu.
- Baimė yra neproporcinga realiam pavojui, kurį kelia socialinė situacija.
- Baimė, nerimas ar vengimas yra nuolatiniai, paprastai trunkantys 6 mėnesius ar ilgiau.
- Baimė, nerimas ar vengimas sukelia kliniškai reikšmingą distresą arba pablogėjimą socialinėje, profesinėje ar kitoje svarbioje srityje.
Socialinės Fobijos Gydymas
Socialinės fobijos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Efektyviausias gydymo būdas dažnai yra psichoterapijos ir medikamentinio gydymo derinys.
Psichoterapija
Psichoterapija yra efektyvi gydymo forma, padedanti pacientams keisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie socialinę ir bendravimo psichologiją
- Kognityvinė Elgesio Terapija (KET): KET yra plačiausiai naudojamas ir efektyviausias socialinės fobijos gydymo būdas. Terapijos metu pacientai mokosi atpažinti ir keisti neigiamas mintis ir įsitikinimus, susijusius su socialinėmis situacijomis. Jie taip pat mokosi įveikos strategijų, padedančių valdyti nerimą ir baimę. Vienas iš KET elementų yra laipsniškas ėjimas į bijomas situacijas, kuris padeda palaipsniui įveikti baimę.
- Socialinių Įgūdžių Lavinimas: Ši terapija padeda pacientams lavinti socialinius įgūdžius, tokius kaip pokalbio pradėjimas, akių kontakto palaikymas ir tinkamas elgesys socialinėse situacijose.
Medikamentinis Gydymas
Vaistai gali būti skiriami simptomams mažinti, ypač kai jie yra sunkūs arba trukdo kasdieniam gyvenimui.
- Selektyvūs Serotonino Reabsorbcijos Inhibitoriai (SSRI): SSRI yra dažniausiai skiriami antidepresantai socialinei fobijai gydyti. Jie veikia didindami serotonino kiekį smegenyse, o tai padeda reguliuoti nuotaiką ir mažinti nerimą. Populiariausi SSRI yra paroksetinas, sertralinas, fluoksetinas ir citalopramas.
- Paroksetinas (Arketis): Paroksetinas yra selektyvus serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI), vartojamas suaugusių žmonių, kuriems pasireiškia depresija ir/ar nerimo sutrikimai, gydymui. Nerimo sutrikimai, dėl kurių vartojamas paroksetinas, yra obsesinis kompulsinis sutrikimas (pasikartojančios, įkyrios mintys su nekontroliuojamu elgesiu), panikos sindromas (panikos priepuoliai, įskaitant ir pasireiškiančius su agorafobija, t. y. atvirų erdvių baime), socialinis nerimo sutrikimas/socialinė fobija (baimė ar socialinių situacijų vengimas), potrauminio streso sindromas (nerimas, atsiradęs po trauminio įvykio) ir generalizuotas nerimo sutrikimas (bendras sunkus nerimas ar susijaudinimas).
- Svarbu žinoti prieš vartojant Arketis:
- Negalima vartoti, jei vartojate monoamino oksidazės (MAO) inhibitorių (įskaitant moklobemidą ir metiltioninio chloridą [metileno mėlynąjį), arba jų vartojote kiek nors laiko per paskutines dvi savaites.
- Negalima vartoti antipsichozinių vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra tioridazino ar pimozido.
- Jeigu yra alergija (padidėjęs jautrumas) paroksetinui arba bet kuriai kitai medžiagai, esančiai Arketis sudėtyje.
- Specialių atsargumo priemonių reikia:
- Jeigu vartojate kokių nors kitų vaistų.
- Jeigu sergate inkstų, kepenų ar širdies liga.
- Jeigu sergate epilepsija ar praeityje yra buvę traukulių ar priepuolių.
- Jeigu Jums kada nors yra buvę manijos epizodų (per didelis elgesio ar minčių aktyvumas).
- Jeigu Jums taikoma elektros impulsų terapija (EIT).
- Jeigu Jums yra buvę kraujo krešėjimo sutrikimų arba jeigu Jūs vartojate vaistų, kurie gali padidinti kraujavimo riziką.
- Jeigu krūties vėžiui gydymui vartojate tamoksifeno. Arketis gali mažinti tamoksifeno veiksmingumą.
- Jeigu sergate diabetu.
- Jeigu laikotės dietos, kurioje mažai natrio.
- Jeigu Jums yra glaukoma (padidėjęs akispūdis).
- Jeigu esate nėščia ar planuojate pastoti.
- Jeigu Jūs jaunesnis(-ė) nei 18 metų amžiaus.
- Serotonino-Norepinefrino Reabsorbcijos Inhibitoriai (SNRI): SNRI veikia panašiai kaip SSRI, bet didina ne tik serotonino, bet ir norepinefrino kiekį smegenyse. Venlafaksinas yra vienas iš SNRI, kuris gali būti skiriamas socialinei fobijai gydyti.
- Monoamino Oksidazės Inhibitoriai (MAOI): MAOI yra senesnės kartos antidepresantai, kurie dabar retai skiriami dėl galimų šalutinių poveikių ir sąveikos su kitais vaistais. Tačiau jie gali būti veiksmingi kai kuriais atvejais, kai kiti vaistai nepadeda.
- Beta-Blokatoriai: Beta-blokatoriai, tokie kaip propranololis, dažniausiai naudojami fiziniams nerimo simptomams, pavyzdžiui, širdies plakimui ir drebuliui, mažinti. Jie ypač veiksmingi prieš svarbius socialinius įvykius, pavyzdžiui, kalbėjimą viešai.
- Benzodiazepinai: Benzodiazepinai, tokie kaip alprazolamas ir lorazepamas, yra raminamieji vaistai, kurie gali greitai sumažinti nerimą. Tačiau jie turi didelę priklausomybės riziką ir gali sukelti šalutinių poveikių, todėl jie paprastai skiriami tik trumpalaikiam naudojimui.
Kiti Gydymo Būdai
Be psichoterapijos ir medikamentinio gydymo, yra ir kitų būdų, kurie gali padėti valdyti socialinę fobiją:
- Sąmoningumo Praktikos: Sąmoningumo praktikos, tokios kaip meditacija ir joga, gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti savijautą.
- Fizinė Veikla: Reguliari fizinė veikla gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti nuotaiką.
- Sveika Gyvensena: Sveika mityba, pakankamas miegas ir vengimas alkoholio bei narkotikų gali padėti valdyti socialinės fobijos simptomus.
- Paramos Grupės: Dalyvavimas paramos grupėse gali padėti jaustis mažiau vienišam ir gauti palaikymą iš kitų žmonių, kurie patiria panašius sunkumus.
Socialinė Fobija ir Komorbidiškumas
Apie pusę pacientų, kuriems pasireiškia socialinė fobija, turi ir kitų psichikos, vaistų ar alkoholio vartojimo problemų. Šis sutrikimas beveik keturis kartus padidina riziką susirgti depresija, be to, nustatyta, jog daugelis pacientų, gydomų nuo piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis, susiduria su socialine fobija. Sergant socialine fobija ir gretutine liga paskatina suicidines mintis ir bandymus nusižudyti.
Dažniausiai pasitaikantys komorbidiški sutrikimai:
- Didžioji depresija
- Generalizuotas nerimo sutrikimas
- Asmenybės sutrikimai
- Agorafobija
- Paprasta fobija
- Somatizacijos sutrikimai
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas
- Distimija (depresinė neurozė)
- Bipolinis sutrikimas
- Alkoholio bei kitų psichotropinių medžiagų vartojimas
Kaip Padėti Sau?
Jeigu manote, kad Jums gali būti socialinė fobija, svarbu kreiptis pagalbos į specialistą. Tačiau yra ir keletas dalykų, kuriuos galite padaryti patys, kad palengvintumėte savo būklę:
- Pripažinkite savo baimes: Nevenkite savo baimių, pripažinkite jas ir pabandykite suprasti, kas jas sukelia.
- Palaipsniui eikite į bijomas situacijas: Pradėkite nuo mažų žingsnelių, pavyzdžiui, pasisveikinimo su kaimynu ar apsipirkimo mažoje parduotuvėje. Palaipsniui didinkite iššūkius, kol galėsite jaustis patogiai sudėtingesnėse situacijose.
- Praktikuokite atsipalaidavimo technikas: Gilus kvėpavimas, meditacija ir joga gali padėti sumažinti nerimą.
- Būkite sau atlaidus: Nesupraskite savęs už klaidas ar nesėkmes. Atminkite, kad visi kartais jaučiasi nejaukiai socialinėse situacijose.
- Rūpinkitės savo fizine sveikata: Sveika mityba, pakankamas miegas ir reguliari fizinė veikla gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti nerimą.
- Venkite alkoholio ir narkotikų: Alkoholio ir narkotikų vartojimas gali pabloginti socialinės fobijos simptomus.
- Ieškokite palaikymo: Pasikalbėkite su draugais, šeimos nariais arba dalyvaukite paramos grupėse.