Socialinio darbo profesija, orientuota į pagalbą pažeidžiamiems žmonėms, yra labai svarbi sprendžiant socialines problemas visame pasaulyje. Tačiau nuolatinis stresas, didelis darbo krūvis ir emocinis išsekimas gali lemti profesinį perdegimą, kuris ypač aktualus socialiniams darbuotojams. Šiame straipsnyje aptariami socialinio darbuotojo perdegimo požymiai, priežastys ir prevencijos strategijos, siekiant padėti specialistams išsaugoti savo gerovę ir efektyviai atlikti savo darbą.
Įvadas
Socialinio darbuotojo veiklos efektyvumas priklauso nuo daugybės išorinių ir vidinių veiksnių, o vienas iš jų - asmeninės savybės. Pervargimas gali labai veikti tiek vidinę, tiek išorinę socialinę darbuotojo asmenybės kaitą. Yra išskiriamos dvi profesinį perdegimą tyrinėjančios sritys: pirmoji - profesinio perdegimo sąsajos su situaciniais veiksniais, t. y. su darbo, organizaciniais ir profesiniais, kita - profesinio perdegimo sąsajos su individualiais veiksniais, t. y. su žmonių demografinėmis charakteristikomis bei asmenybės bruožais.
Kas Yra Profesinis Perdegimas?
Perdegimas - tai emocinio, psichinio išsekimo būsena, kurią sukelia užsitęsęs stresas. Pirmasis jį 1974 metais aprašė psichoanalitikas H. Freundenbergeris. Tai ilgalaikio emocinio, fizinio ir psichologinio išsekimo rezultatas, dažniausiai kylantis dėl didelio, nuolatinio ir ilgalaikio streso darbe.
Profesinis „perdegimas“, kitaip dar vadinamas „profesine krize“, yra ilgalaikio fizinio, protinio ir emocinio distreso padarinys. Tai - sudėtinga žmogaus reakcija į ilgalaikį profesinėje veikloje patiriamą distresą bei pastangas kuo geriau atlikti savo darbą.
Perdegimo Požymiai
Svarbu atpažinti perdegimo požymius, kad būtų galima laiku imtis priemonių. Perdegimas neatsiranda iš karto, o vystosi palaipsniui. Pagrindiniai perdegimo komponentai:
Taip pat skaitykite: Bihevioristinis požiūris į socialinį darbą
- Emocinis išsekimas: Emocinis nuovargis, kai žmogui sunku atlaikyti emociškai kylančius reikalavimus iš išorės ir vidaus. Ilgalaikis nuovargis, nerimastingumas, pesimizmas, sutrikęs dėmesys, užmaršumas, darbo teikiamo džiaugsmo nebuvimas, depresiškumas.
- Ciniškas požiūris: Skeptiškumas, cinizmas savo darbo atžvilgiu arba disociacija (jausmas, tarsi kūnas yra čia, o žmogus tai, kas vyksta aplinkoje, mato per stiklą). Abejingumas aplinkiniams, cinizmas, pesimizmas.
- Mažėjantis efektyvumas ir produktyvumas: Mažėjantis produktyvumas, gebėjimas išlaikyti dėmesį, koncentraciją. Žmogus jaučiasi neproduktyvus, niekas jam nebeteikia pasitenkinimo, nelieka gyvenimo džiaugsmo.
Fiziniai Simptomai
- Nuolatinis nuovargis, net ir po atostogų.
- Sunkumas išsimiegoti, miego sutrikimai.
- Galvos ar raumenų skausmai.
- Nusilpusi imuninė sistema, dažnos ligos.
- Kraujospūdžio pakitimai, migrena ir problemos su skrandžiu.
- Raumenų įtampa, ypač stuburo srityje.
- Kvėpavimo sutrikimai esant fiziniam ar emociniam krūviui.
- Sumažėjęs sensorinis jautrumas.
Emociniai Simptomai
- Padidėjęs dirglumas, jautrumas.
- Beviltiškumo jausmas.
- Depresiškos nuotaikos, liūdesys.
- Energijos ir motyvacijos nebuvimas.
- Padidėjęs verksmingumas.
- Emocijų prislopinimas, bukumo jausmas.
- Nekontroliuojami emocijų proveržiai.
- Nusivylimo ir apatijos jausmas.
- Perdėtas įtarumas.
Elgesio Pokyčiai
- Mažėjantis produktyvumas.
- Sunkumas išlaikyti dėmesį, koncentraciją.
- Noras atsiriboti nuo socialinių kontaktų.
- Šiurkštus bendravimas su aplinkiniais.
- Vengimas priimti sprendimus.
- Prioritetinių užduočių neatlikimas.
- Didesnės laiko sąnaudos elementariems veiksmams.
- Socialinė izoliacija ir atsiskyrimas nuo kitų.
Perdegimo Priežastys
Socialinio darbuotojo veikloje yra daug kasdien patiriamų veiksnių, galinčių lemti profesinį perdegimą - stresas, per didelė darbo apkrova, emocinių išteklių išeikvojimas, vaidmenų konfliktas, dalyvavimas sudėtingose situacijose ir pan. Teigiama, jog perfekcionizmas - kaip asmenybės bruožas - taip pat gali skatinti pervargimą, ypač darbuotojams, kurių profesinė veikla susijusi su pagalba kitiems: medikams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams, pedagogams.
- Darbo krūvis: Neadekvatus darbo krūvis yra viena pagrindinių perdegimo priežasčių.
- Kontrolės trūkumas: Darbuotojai, kurie jaučiasi negalintys kontroliuoti savo darbo užduočių, dažniau patiria perdegimą.
- Atlygis: Ne tik finansinis, bet ir socialinis bei vidinis atlygis yra svarbus.
- Bendruomenė: Sveika drauge dirbančių žmonių bendruomenė mažina stresą darbe.
- Teisingumas: Neteisingas atlyginimo skyrimas, sukčiavimas atliekant užduotis didina perdegimo riziką.
Asmeniniai Rizikos Faktoriai
- Perfekcionizmas: Polinkis į perfekcionizmą didina perdegimo riziką.
- Nesaugumas dėl gebėjimų: Žmonės, kurie jaučiasi nesaugūs dėl savo gebėjimų, gali būti labiau linkę į perdegimą.
- Negebėjimas ilsėtis: Darbuotojai, kurie negali ramiai nusėdėti be veiklos, yra labiau linkę į perdegimą.
- Atsakomybės prisiėmimas: Asmenys, manantys, kad tik jie gali viską gerai atlikti, dažniau perdega.
- Pagalbos vengimas: Tie, kurie nelinkę dalintis ar prašyti pagalbos, yra labiau pažeidžiami.
Perdegimo Prevencija
Užsiimti prevencija. Pirma, tuo, ką darote dabar - plėsti savo žinias, kad suprastumėte, kas iš tikrųjų yra tas perdegimas ir galėtumėte atpažinti pavojaus signalus. Taip pat rūpintis savo darbo ir poilsio balanso režimu.
Darbo ir Poilsio Balansas
Balansas kiekviename yra skirtingas. Svarbu stebėti, kad gyvenimas nebūtų vien tik apie darbą, nes jeigu gyvenime pradedame savo dėmesį skirti tik jam, tikėtina, kad perdegimo rizika bus gerokai didesnė. Taip pat reikia rūpintis savo fizine bei emocine sveikata. Nepamiršti šventojo trejeto - miego, maisto ir sporto. Tai padeda mums išlaikyti savo energingumą ir resursus. Reikia palaikyti ir socialinius kontaktus bei atkreipti dėmesį, jei mūsų aplinka pradeda dažniau sakyti, kad galbūt per daug dirbame, per mažai dėmesio ir laiko skiriame kitoms veikloms.
Ribų Nustatymas
Svarbu sąmoningai brėžti savo ribas ir gebėti atsijungti nuo dirgiklių. Nusistatyti savo darbo valandas, ribas, susikurti namuose atitinkamą erdvę, kuri yra skirta tik darbui ir ne prie valgomojo stalo daryti susitikimus. Kam? O ribas tarp to, kada mes atsakome ar reaguojame į žinutes, darbinius prašymus, svarbu nusistatyti. Nes jei mes patys nenusibrėšime tam tikrų ribų, tai aplinka tikrai jas nustatys už mus, o tai reiškia, kad ribas panaikins. Net ir nusibrėžus tam tikras ribas, asmeninė aplinka nuolatos patikrins, kiek stiprios jos yra. Taip pat svarbu ribas ne tik brėžti, bet ir ištransliuoti. Jei pasakome kolektyvui, kad nuo šeštos valandos neatsakinėsime į žinutės, nes tada baigiasi darbo valandos, tai nuo šeštos valandos ir neatsakinėkime į žinutes.
Poilsio Strategijos
Sąmoningai rinktis skirtingus poilsio būdus, nes mums reikia ir socialinio poilsio, kada mes pailsime nuo žmonių, ir fizinio, kognityvinio poilsio, atsitraukimo nuo išorės dirgiklių. Jeigu darbas yra protinis, galbūt poilsio suteiks fizinė veikla, o jei darbas labiau fizinis, tuomet poilsio gali suteikti protinė veikla. Dar svarbu planuotis atostogas. Ne veltui pagal darbo kodeksą bent vienos atostogos per metus turi trukti dvi savaites, nes tyrimai patvirtina, kad mums reikia laiko įeiti į atostogų režimą, pailsėti ir vėl grįžti į darbinį režimą.
Taip pat skaitykite: Karjera socialiniame darbe
Efektyvios poilsio strategijos apima:
- Kokybišką miegą ir reguliarų miego režimą.
- Fizinį aktyvumą, ypač pasivaikščiojimus lauke.
- Meditaciją ir kvėpavimo pratimus.
Streso Valdymo Technikos
- Progresuojanti raumenų relaksacija.
- Gilų kvėpavimą.
- Meditaciją.
- Reguliarų fizinį aktyvumą.
Savęs Priežiūra
Poilsis ir atsipalaidavimas yra būtini norint išlaikyti gerą savijautą ir produktyvumą. Vienas iš būdų tai pasiekti - suplanuoti kokybišką laiką sau, pavyzdžiui, trumpą savaitgalio išvyką ar atpalaiduojančią SPA dieną.
Savęs Pažinimas
Svarbu reguliariai:
- Stebėti savo fizinę ir emocinę būseną.
- Analizuoti darbo ir asmeninio gyvenimo prioritetus.
- Atpažinti streso sukėlėjus ir mokytis juos valdyti.
- Tobulinti bendravimo įgūdžius ir emocinį intelektą.
Kada Kreiptis Profesionalios Pagalbos
Jeigu perdegimo simptomai nepraeina nepaisant taikomų savipagalbos priemonių, svarbu laiku kreiptis profesionalios pagalbos.
Profesionalios pagalbos reikėtų ieškoti, kai:
Taip pat skaitykite: Socialinis mąstymas: asmens ar situacijos įtaka?
- Jaučiate ilgalaikį fizinį ir emocinį išsekimą.
- Pastebite, kad pradėjote vartoti raminamąsias priemones.
- Sunkiai susitvarkote su kasdienėmis užduotimis.
- Patiriate nuolatinius miego sutrikimus.
Organizacijos Kultūros Svarba
Svarbu paminėti, kad organizacijos kultūra ir vadovų palaikymas taip pat vaidina svarbų vaidmenį perdegimo prevencijoje. Įstaigos, kuriose vyrauja darbo-gyvenimo balanso kultūra ir palaikantis vadovavimo stilius, pasižymi mažesniu darbuotojų perdegimu. Labai tikimės, kad organizacijų vadovai skatins savo darbuotojus naudotis psichologine pagalba, kad bus daroma viskas, kad darbo kolektyvuose vyrautų empatija ir supratimas, kad žmonės būtų atviri tam, kaip jaučiasi, nevengtų ir nebijotų tuo dalintis, kartu ieškotų sprendimų.
Tyrimai
Vasarą, po pirmosios COVID-19 sukeltos pandemijos bangos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų grupė įgyvendino projektą „Su COVID-19 pandemija susiję sveikatos priežiūros darbuotojų ir farmacijos specialistų darbo iššūkiai, psichologinė savijauta ir pagalbos poreikiai“, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba. Tyrimas parodė, kad sveikatos priežiūros specialistams darbe teko patirti nemažai iššūkių. Tarp jų buvo minimi neaiškūs ar pernelyg dideli reikalavimai, chaotiška darbo aplinka, komandinio darbo trūkumas, sumažėjusios galimybės kontroliuoti savo darbą, informacijos stoka ir kiti sudėtingi darbo iššūkiai.
tags: #socialinio #darbuotojo #perdegimas