Straipsnyje nagrinėjama socializacijos esmė sporte ir jos svarba paauglių nusikalstamumo prevencijai. Paauglystė - svarbus amžiaus tarpsnis, kurio metu formuojasi asmenybė, todėl svarbu užtikrinti tinkamą socializaciją ir nukreipti energiją teigiama linkme. Neformalusis ugdymas, ypač kūno kultūra ir sportas, gali būti veiksminga priemonė mažinant paauglių nusikalstamumą.
Paauglystės ypatumai ir nusikalstamumas
Paauglystė, mokslininkų teigimu, yra plačiai analizuojamas amžiaus tarpsnis, kuriam būdingi specifiniai elgesio modeliai, nuostatos, vaidmenys ir konfliktai. Nustatant paauglystės ribas, vieni autoriai šiam laikotarpiui priskiria 13-16 metus, kiti - iki 18 metų. Paauglystė dažnai apibūdinama kaip sunkus, kritinis, pereinamasis ir problemiškas amžiaus tarpsnis.
Paauglystė yra išskirtinis periodas, kai formuojasi savimonė - centrinis psichologinis darinys, vyksta tapatumo paieškos ir vaidmenų sumaištis. Šiuo laikotarpiu paaugliai susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie gali turėti įtakos jų elgesiui. Kai atsiduriama dviprasmiškoje situacijoje, pavyzdžiui, kai šeima reikalauja elgtis vienaip, o neformali grupė - kitaip, tokie prieštaravimai gali skatinti nusikalsti, vartoti narkotikus ir pan. Tai gali lemti apsisprendimą imtis neteisėtų priemonių, turėti įtakos paauglių nusikalstamumui.
Neformalusis ugdymas ir jo galimybės
Vadovaujantis pagrindiniais Lietuvos švietimo koncepcijos principais (humanizmo, demokratiškumo, atsinaujinimo), privalu ugdyti laisvą ir kūrybingą, orų, dvasiškai ir fiziškai brandų žmogų, ir tokias galimybes atveria neformalusis ugdymas. Neformaliojo vaikų švietimo tikslas yra per kompetencijų ugdymą formuoti asmenį, gebantį būti aktyviu visuomenės nariu, sėkmingai veikti joje, padėti tenkinti pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius. Neformaliajam vaikų švietimui keliami tikslai - ne tik tenkinti mokinių pažinimo ir lavinimo/si poreikius, bet ir padėti jiems integruotis į visuomenę, tapti aktyviais jos nariais, ugdyti pilietiškumą, iniciatyvą, veiklumą, skatinti saviraišką.
Tačiau neformalusis ugdymas dažnai organizuojamas atsižvelgiant į ugdymo įstaigos galimybes (mokytojų kompetencija, resursai ir kt.), o ne į vaikų ir paauglių interesus, motyvaciją, gebėjimus. Būtina užtikrinti, kad neformalusis ugdymas būtų orientuotas į socialiai priimtiną paauglių veiklą.
Taip pat skaitykite: Socializacijos teorijų analizė
Kūno kultūra ir sportas kaip prevencinė priemonė
Kūno kultūra ir sportas neformaliajame ugdyme gali atlikti svarbų vaidmenį paauglių nusikalstamumo prevencijoje. Sportinė veikla didina užimtumą, ugdo asmenines savybes (savarankiškumą, ištvermę, atsakomybę, valingumą), skatina siekti savo tikslų, ugdo komunikacinius, sveikos gyvensenos gebėjimus, užima tikslinga veikla bei skatina savirealizacijai, nusikalstamos veiklos prevencijai.
Sporto užsiėmimai turi teigiamų aspektų: fizinis aktyvumas, geras treneris, saviugda, komunikacija su aplinkiniais, turiningas laiko praleidimo būdas, teigiamos emocijos, veiklos įvairiapusiškumas, tinkama aplinka. Efektyvus kūno kultūros ir sporto veiklos organizavimas neformaliajame ugdyme mažina paauglių nusikalstamumą.
Tėvų ir pedagogų vaidmuo
Tėvų ir pedagogų požiūris į kūno kultūrą ir sportą neformaliajame ugdyme, kaip į nusikalstamumo prevencijos galimybę, skiriasi. Pedagogai labiau nei tėvai akcentuoja, jog paauglių nusikalstamą elgesį lemia blogi santykiai su tėvais bei neigiama draugų įtaka. Tėvai labiau pritaria, kad paauglio nusikalstamą elgesį įtakoja blogi santykiai su mokytojais bei neturėjimas kur įdomiai praleisti laisvalaikį. Visi pedagogai bei tėvai pritaria, kad neformaliosios kūno kultūros ir sporto ugdomosios programos, kryptingai orientuotos į ankstyvąją nusikalstamumo prevenciją, padeda spręsti paauglių nusikalstamumo problemas. Visi pedagogai sutinka, kad treniruotės ir sporto būreliai atlieka paauglių elgesio normų pažeidimų prevencijos funkcijas.
Tiek tėvai, tiek pedagogai akcentuoja, jog paaugliai, užsiimdami neformalia sporto veikla, didina savo užimtumą, ugdosi asmenines savybes (savarankiškumą, ištvermę, atsakomybę, valingumą), yra skatinami siekti savo tikslų, ugdosi komunikacinius, sveikos gyvensenos gebėjimus, yra užimti tikslinga veikla bei skatinami savirealizacijai, nusikalstamos veiklos prevencijai.
Iššūkiai ir trūkumai
Tėvai ir pedagogai išskiria esminius neformaliosios kūno kultūros ir sporto pedagoginės veiklos, kaip paauglių nusikalstamumo prevencijos priemonės, trūkumus: sunki materialinė situacija, informacijos sklaidos stygius.
Taip pat skaitykite: Integracija ir perspektyvos Vaikų Socializacijos Centre
Paauglių požiūris
Paauglių požiūris į kūno kultūrą ir sportą neformaliajame ugdyme, kaip į nusikalstamumo prevencijos priemonę, yra teigiamas. 83,9 proc. paauglių sutinka, kad laisvalaikio užimtumas gali paauglį atitraukti nuo nusikalstamos veiklos ar sumažinti paauglių polinkį nusikalsti (80,6 proc.). Dažniausia paauglių nusikalstamumo priežastis 12-14 m. mokinių grupėje (labiau nei 15-18 m.) pabrėžia neturėjimą kur įdomiai praleisti laisvalaikį. Vyresni paaugliai nurodo blogus įpročius bei tėvų dėmesio stoką, neigiamą draugų įtaką, kaip paauglių nusikalstamumo priežastį.
Sportuodami paaugliai ugdo asmenines savybes (atsakomybę, drausmę, kantrybę, sąmoningumą, patikimumą, pasitikėjimą savimi, kantrybę ir kt.), komunikacinius įgūdžius, mokosi vertinti teigiamą elgesį ir kitų elgesį, keičia savo gyvenseną, mokosi savigynos, nukreipia energiją teigiama linkme bei išmoksta valdyti savo laiką.
Teorinis pagrindimas
Socialinė-kognityvinė asmenybės teorija teigia, kad žmogaus elgesys yra nuolatinės sąveikos tarp asmeninių, elgesio ir aplinkos veiksnių rezultatas. Ši teorija pabrėžia, kad žmogus yra aktyvus savo patirties kūrėjas, o ne pasyvus aplinkos poveikio objektas. Jis veikia tiek aplinką, tiek individualius veiksnius.
Konstruktyvistinė teorija teigia, kad žinios yra aktyvaus žinių įgijimo, klasifikavimo ir perdirbimo procesas, atsižvelgiant į tai, kad be individualios patirties ir jau esamų žinių, neįmanomi jokie kognityviniai procesai, t.y. žinios ir gebėjimai turi būti įgyti tokiose situacijose, kad vėliau galėtų būti tinkamai panaudoti, nes negalima mokymosi atskirti nuo gyvenimo.
Valdysenos (governmentality) teorijoje išskiriamos šios esminės dimensijos: stebėsena, priežiūra, kontrolė. Su valdysena yra glaudžiai susijusi galia, kuri apibūdinama kaip dispersinė (skaidomoji) jėga, o ne kaip represijos ar draudimų mechanizmas. Ji cirkuliuoja, bet ne už santykių ribų, o kurdama tuos santykius. Remiantis šia teorija, galima daryti įtaką paauglių elgesiui ir nuostatoms.
Taip pat skaitykite: Socializacijos įtaka asmenybei
Tyrimo metodologija
Tyrimo metodai:
- Mokslinės literatūros analizė.
- Dokumentų analizė.
- Anketinė apklausa.
- Statistiniai: aprašomosios statistikos metodas; Chi kvadrato kriterijus (x2) tikrinant skirtumus ir sąsajas tarp atskirų kintamųjų. Skirtumai tarp kintamųjų yra reikšmingi, jei koeficientą atitinkanti p<0,05.
Tyrimo imtis: tyrime dalyvavo 41 tėvas, 50 pedagogų ir 248 dviejų amžiaus grupių sportuojantys mokiniai: 65 12-14 metų tiriamieji bei 183 15-18 metų tiriamieji.
Išvados
Tyrimo rezultatai patvirtina, kad efektyvus kūno kultūros ir sporto veiklos organizavimas neformaliajame ugdyme mažina paauglių nusikalstamumą. Neformalusis ugdymas, ypač kūno kultūra ir sportas, gali būti veiksminga priemonė socializuojant paauglius, ugdant jų asmenines savybes ir nukreipiant energiją teigiama linkme.
Rekomendacijos
Siekiant efektyvinti kūno kultūros ir sporto prevencines galimybes neformaliame ugdyme, ribojant paauglių nusikalstamumą, rekomenduojama:
- Užtikrinti, kad neformalusis ugdymas būtų orientuotas į paauglių interesus, motyvaciją ir gebėjimus.
- Skatinti tėvų ir pedagogų bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti tinkamą paauglių socializaciją.
- Gerinti informacijos apie kūno kultūros ir sporto galimybes sklaidą.
- Spręsti materialines problemas, kurios trukdo paaugliams dalyvauti sportinėje veikloje.
tags: #socializacijos #esme #sporte