Sportas - tai ne tik fizinis aktyvumas ar varžybos, bet ir galingas emocijų bei bendruomeniškumo katalizatorius. Sporto renginiai suburia įvairių kultūrų, amžių ir socialinių sluoksnių žmones, kurie kartu dalijasi džiaugsmu, ašaromis ir bendra patirtimi. Ši bendrystė kuria unikalią atmosferą, stiprina socialinius ryšius ir daro teigiamą poveikį visuomenei. Sportas gali būti laikomas magišku ne tik dėl varžybų ir pergalių, bet ir dėl bendruomenės, kuri susiformuoja aplink jį.
Sportas kaip motyvacijos šaltinis ir kūrybiškumo išraiška
Psichologiniu aspektu sportas veikia kaip didelis emocinis motyvatorius. Žmonės, siekdami geresnių rezultatų, dažnai atranda kūrybiškumą, ieškodami naujų treniruočių metodų ar strategijų. Tai skatina ne tik fizinį, bet ir psichologinį augimą. Be to, sporto magija atsiskleidžia ir per meno formas. Daug sportininkų savo pasirodymus paverčia meniniu kūriniu, kuriame derinamos techninės žinios su meniniu išraiškos gebėjimu.
Kūrybiškumas sporte gali pasireikšti įvairiomis formomis. Pirmiausia, tai strateginis mąstymas - sportininkai ir treneriai nuolat ieško naujų taktikų ir metodų, kurie leistų pasiekti geresnių rezultatų. Pavyzdžiui, futbole ar krepšinyje komandos nuolat keičia žaidimo stilių, atsižvelgdamos į varžovų silpnybes ir stiprybes. Dar viena kūrybiškumo forma sporte yra meno ir estetikos aspektas. Daugelis sporto šakų, tokių kaip šokiai, gimnastika ar meninė gimnastika, reikalauja ne tik fizinių įgūdžių, bet ir kūrybiško požiūrio į judesius. Sportininkai kuria savo stilių, kuris atspindi jų asmenybę, ir tai dažnai tampa įkvėpimu kitiems. Be to, sporto renginiuose ir varžybose dažnai vyrauja atmosfera, kuri skatina kūrybinį bendradarbiavimą. Komandos darbuotojai, dizaineriai ir organizatoriai dirba kartu, kad sukurtų išskirtinę patirtį tiek sportininkams, tiek žiūrovams. Emocijos, susijusios su sportu, taip pat gali būti galingas inspiracijos šaltinis. Po sunkaus pralaimėjimo sportininkai dažnai atranda naujų motyvacijos šaltinių, kurie skatina juos dirbti dar sunkiau ir siekti savo tikslų.
Sportas ir kūryba yra dvi sferos, kurios, iš pirmo žvilgsnio, gali pasirodyti visiškai skirtingos, tačiau jas jungia gili ir sudėtinga sąsaja. Sportas dažnai reikalauja ne tik fizinio pasiruošimo, bet ir strateginio mąstymo, komandinio darbo, o šios savybės puikiai dera su kūrybiniu procesu. Sportininkai, kaip kūrėjai, nuolat ieško naujų būdų, kaip tobulinti savo įgūdžius ir pasiekti geresnių rezultatų. Tai gali apimti ne tik techninius aspektus, bet ir psichologinius, emocinius elementus, kurie įtakoja jų pasirodymus. Kūrybiškumas sporte gali atsispindėti ir sporto šakų vystymesi - naujų taisyklių, strategijų ar net naujų sporto šakų kūrime. Be to, sporto renginiuose, tokiuose kaip olimpinės žaidynės ar pasaulio čempionatai, kūryba išryškėja per ceremonijų, atidarymo ir uždarymo aktus, kurie dažnai būna dideli meniniai pasirodymai, apjungiantys muziką, šokį, vizualiąją meną ir technologijas. Taip pat verta paminėti, kad kūryba sporte gali būti išreikšta ir per įvairius sporto žanrus, tokius kaip ekstremalūs sportai, kur kūrybiškumas ir individualumas yra itin svarbūs. Kūryba ir sportas taip pat susiję per bendruomenių ir socialinių iniciatyvų aspektą. Galiausiai, sporto ir kūrybos ryšys yra dinamiškas ir nuolat besikeičiantis procesas, kuris gali prisidėti prie abiejų sričių vystymosi.
Sporto pasaulis nuolat keičiasi, ir šis pokytis dažnai atsiranda iš naujų idėjų, kurias pateikia kūrybingi asmenys. Nuo technologinių inovacijų, kaip dėvimos technologijos, iki naujų treniruočių metodų - viskas prisideda prie sporto evoliucijos.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės sporte
Sportas kaip socialinės integracijos priemonė
Sportas taip pat veikia kaip svarbus socialinės integracijos elementas. Jis suteikia galimybę žmonėms bendrauti, užmegzti naujas pažintis ir dalintis patirtimi, ypač tarp jaunimo. Sportas neabejotinai yra viena iš aistrų, kuri suvienija žmones visame pasaulyje. Kiekvienas sportininkas, nepriklausomai nuo lygio ar disciplinos, patiria emocijų spektrą - nuo džiaugsmo ir euforijos laimint varžybas iki nusivylimo ir frustracijos, kai rezultatai nėra tokie, kokių tikimasi. Šios emocijos ne tik skatina sportininkus stengtis tobulėti, bet ir suteikia galimybę kūrybiškumui pasireikšti.
Sporto poveikis visuomenei ir bendruomenėms
Galiausiai, sporto magija gali turėti teigiamą poveikį visuomenei. Kuo daugiau žmonių dalyvauja sporte, tuo daugiau jie investuoja į sveiką gyvenimo būdą, bendruomenės renginius ir socialines iniciatyvas. Sporto fenomenai, tokie kaip didieji sporto renginiai, žymūs sportininkai ir sporto komandos, turi didelį poveikį visuomenei.
Didieji sporto renginiai, tokie kaip Olimpinės žaidynės ar pasaulio futbolo čempionatai, suvienija žmones iš įvairių šalių ir kultūrų. Jie tampa ne tik sporto, bet ir kultūrinėmis šventėmis, kuriose žmonės gali dalintis emocijomis, patirti bendrumo jausmą ir didžiuotis savo šalimi. Žymūs sportininkai, tokie kaip Usain Bolt, Michael Jordan ar Serena Williams, tampa ne tik sporto herojais, bet ir visuomenės ikonomis. Jų pasiekimai įkvepia jaunimą siekti savo tikslų, skatindami aktyvų gyvenimo būdą ir sporto užsiėmimus. Sporto komandos, ypač tos, kurios turi ilgalaikę istoriją ir tradicijas, taip pat vaidina svarbų vaidmenį bendruomenių gyvenime. Jos ne tik suteikia pramogą, bet ir skatina lojalumą, bendradarbiavimą ir bendrą tapatybę. Ekonominis sporto poveikis taip pat yra reikšmingas. Investicijos į sporto infrastruktūrą, renginius ir sporto mokyklas skatina darbo vietų kūrimą ir verslo plėtrą. Visi šie aspektai rodo, kad sporto fenomenai turi išskirtinę galią formuoti visuomenės kultūrą, skatinti socialinę integraciją ir prisidėti prie ekonominės plėtros.
Aktyvus gyvenimo būdas teikia naudą ne tik atskiram žmogui, bet ir visai miesto bendruomenei. Sėkmingi sportininkai garsina miestą šalies ir tarptautiniu mastu. Miestas, kuriame vyksta dideli sporto renginiai, vertinamas kaip aktyvus, modernus ir svetingas. Bendros pergalės ir emocijos telkia žmones, kurdamos stipresnį priklausymo savo miestui jausmą. Tai gyvas miesto pulsas, stiprinantis bendruomenės ryšius ir padedantis kiekvienam žmogui atrasti sveikesnį, laimingesnį save. Investuodami į sportą, investuojame į miestą, kuriame norisi gyventi. Sportas jungia kartas, mažina atskirtį ir kuria saugesnę, aktyvesnę aplinką. Tai kalba, kurią supranta visi - nuo vaikų iki senjorų, nuo profesionalų iki pradedančiųjų. Todėl sportas neturėtų likti tik pasirinkimu - jis turėtų tapti miesto kultūros dalimi.
Sportas ir emocijos: sirgalių perspektyva
Sportas - tai ne tik žaidimas aikštėje ar rezultatai lentelėse. Tai emocinis pasaulis, kuris gyvena kiekvieno sirgaliaus širdyje. Sirgalių patiriamos emocijos dažnai prilygsta pačių sportininkų išgyvenimams - nuo euforijos po pergalės iki nusivylimo po skaudaus pralaimėjimo. Sirgaliai palaiko savo komandas ne tik per geriausius laikus. Būtent ištikimybė, kai komanda išgyvena nesėkmes, parodo tikrąjį aistruolio atsidavimą. Daugeliui tai tampa gyvenimo dalimi - kiekvienas rungtynių savaitgalis pažymėtas ritualais, susitikimais su bendraminčiais, o kartais net ir ilgomis kelionėmis stebėti varžybų gyvai. Pralaimėjimai kartais palieka gilius emocinius pėdsakus. Ypač kai kalbame apie svarbias rungtynes - finalus, lemiamus taškus ar ginčytinus teisėjo sprendimus. Kai kurie sirgaliai prisimena tam tikras rungtynes daugelį metų, lyg tai būtų asmeninės patirtys. Šiandien emocijos persikelia ir į skaitmeninę erdvę. Socialiniai tinklai tapo platformomis, kuriose sirgaliai dalijasi džiaugsmu, kritika ar tiesiog gyvu komentavimu. Tai suteikia galimybę jungtis su bendraminčiais iš viso pasaulio, palaikyti diskusijas ar net įtakoti sporto organizacijų sprendimus. Taip pat svarbu pažymėti, kad emocinis ryšys su komanda gali padėti žmonėms įveikti kasdienybės stresą ar net vienišumą. Rungtynių laukimas, palaikymas ir emocinis išgyvenimas tampa lyg terapija. Sportas nėra tik rezultatai - tai išgyvenimai, kuriuos sirgaliai nešiojasi ilgai po to, kai rungtynės baigiasi.
Taip pat skaitykite: Sporto nauda psichikai
Sporto renginiai ir iniciatyvos: bendruomenės telkimas
Sporto varžybos bendruomenėse - tai daugiau nei fizinė veikla. Tai instrumentas, padedantis sutelkti žmones, formuoti sveikesnes ir aktyvesnes gyvenimo tradicijas bei stiprinti socialinį vientisumą. Reguliariai organizuojami sporto renginiai kuria tvirtesnes, draugiškesnes ir bendradarbiaujančias bendruomenes, kuriose kiekvienas narys jaučiasi svarbus ir reikalingas.
2025 metais Utenos rajono savivaldybė sulaukė 49 paraiškų sportinės veiklos projektų finansavimui. Finansuoti nuspręsta 43 projektus, tarp kurių ne viena nauja iniciatyva. Pagal 5.1. prioritetą „Prioritetinių sporto šakų (krepšinis, futbolas, rankinis, plaukimas, lengvoji atletika, dviračių sportas, motokrosas) sporto klubai, sporto komandos, aukšto meistriškumo sportininkai reprezentuojantys Utenos rajoną“, finansuota 10 projektų.
„Utenos Juventus“ krepšinio komanda kiekvienais metais garsina Utenos miestą dalyvaudama tarptautinėse ir LKL krepšinio varžybose. Ši komanda miesto vizitinė kortelė. VšĮ „RAY projektai“ klubui atstovaujanti uteniškė sportininkė Raimonda Biguzaitė intensyviai ruošiasi, dalyvaudama įvairiose tarptautinėse varžybose, Dakaro raliui. Džervaus dviračių akademija Utenos mieste organizuoja vieną iš etapų „Tour of Lithuania“ varžybose. Tai dar kartą patvirtina faktą, kad dviračių sportas Utenoje turi gilias tradicijas. Utenos lengvosios atletikos klube varžyboms ruošiasi uteniškė, olimpietė, disko metikė Ieva Gumbs. Utenos moterų futbolo asociacija „Utenos moterys“ teikė paraišką naujos sporto šakos cachibolo populiarinimui. Cachibolas - tai sparčiai populiarėjanti, dinamiška ir įtrauki sporto šaka, suteikianti moterims galimybę stiprinti kūną, kurti komandos dvasią ir mėgautis aktyviu gyvenimo būdu. Tai sportas, kuriame svarbiausi - judėjimas, greitis, komanda ir pozityvi energija. Utenos moterims puikiai sekėsi dalyvauti tarptautinėse varžybose, užimta ne viena prizinė vieta. MV klubas pateikė paraišką ir gavo finansavimą dalyvavimui „Spartan race Europe 2025“ varžybose. Šių varžybų dalyviai turi būti itin ištvermingi, puikiai fiziškai pasiruošę. Sportininkai Saulius Guobužas ir Vydas Guobužas gavo finansavimą pasiruošimui ir dalyvavimui pasaulio skraidyklių čempionate. Broliai yra tapę ne vienų tarptautinių varžybų nugalėtojais arba prizininkais, dalyvaudami įvairiose varžybose ir čempionatuose jie garsina Utenos vardą. Be minėtų naujų iniciatyvų paraiškas teikė ir tęstinius, tradicinius renginius, varžybas, čempionatus organizuojantys klubai, organizacijos. Asociacija „Srauto šokiai“ trečius metus iš eilės organizuoja „STREEM šokio ir sporto čempionatą-festivalį“, kuriame šiais metais dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius - beveik 2000 šokėjų. VšĮ „Tenisas visiems“ organizavo 14 teniso turnyrų, kuriuose žaidė apie 200 sportininkų. Klubo treneriai vedė teniso pamokas Utenos vaikų darželių vaikams. Su teniso sportu susipažino apie 90 Utenos miesto vaikučių. Smagu, kad paraiškas sporto renginių organizavimui teikė ir seniūnijų bendruomenės. Sporto varžybos bendruomenėse - tai daugiau nei fizinė veikla. Tai instrumentas, padedantis sutelkti žmones, formuoti sveikesnes ir aktyvesnes gyvenimo tradicijas bei stiprinti socialinį vientisumą. Reguliariai organizuojami sporto renginiai kuria tvirtesnes, draugiškesnes ir bendradarbiaujančias bendruomenes, kuriose kiekvienas narys jaučiasi svarbus ir reikalingas. 2025 metais paraiškas sporto renginiams teikė dvi bendruomenės - Sirutėnų ir Tauragnų krašto bendruomenės. Šių miestelių bendruomenės dalyvavo kornholo bei paplūdimio tinklinio varžybose bei šiaurietiško ėjimo žygiuose.
Asociacija „Erelgymas“ vykdė projektą „Negalia Active“. Projektas skirtas negalią turintiems asmenims. Sportas padeda neįgaliesiems išlaikyti ar pagerinti fizinę sveikatą ir psichinę savijautą, skatina neįgaliųjų socialinę integraciją, suteikia galimybę bendrauti ir užmegzti ryšius. Projektinės veiklos sulaukė didelio, įvairias negalias turinčių žmonių, susidomėjimo. Vienas projekto dalyvių dalyvavo Lietuvos kultūrizmo ir fitneso čempionate, neįgaliųjų kategorijoje ir iškovojo pirmąją vietą.
Rugpjūčio 9 d. Šventė prasidėjo sporto rungtynėmis stadione: tinklinio (4x4), krepšinio (3x3), smiginio ir rankų lenkimo varžybos. Gobergiškės parke veikė nemokami atrakcionai ir pramogos: batutas, veidukų piešimas, ledų dalinimas. Vakaro programoje, šeimų piknike, nuotaiką kūrė įvairūs atlikėjai: scenoje pasirodė atlikėja Auksė Paulikaitė, šokio energiją įnešė Emilijos Miliūtės flashmobas, žavėjo duetas „Deminorės“ iš „Lietuvos balsas. Kartos” - Emilija ir Rugilė. Kaip ir kasmet, šventėje vyko tradicinė loterija, kurioje dalyviai laimėjo rėmėjų įsteigtus prizus. Čia vyko daug azarto keliančios išskirtinio formato dviračių varžybos „Dviračių eliminatorius“, bėgikai dalyvavo „Bastionų taurės“ varžybose, o kas norėjo patirti neišdildomų įspūdžių - baidarių sprinto ir „Kayak cross“ rungtyse ant vandens. „Ši sporto šventė yra daugiau nei varžybos, tai - tikėjimo savimi, bendrystės ir pozityvios energijos šventė. Tai tik pirmieji Klaipėdos sporto festivalio renginiai. „Klaipėdos sporto festivalis sugrįžta su dar daugiau judesio, iššūkių ir įkvepiančių renginių, kurie kviečia atrasti sportą kitaip, išbandyti įvairias veiklas ir aktyviai leisti laiką miesto erdvėse.
Taip pat skaitykite: Socializacija per sportą
Sportas ir sveika gyvensena: fizinės ir emocinės gerovės stiprinimas
Sportas yra vienas veiksmingiausių būdų stiprinti fizinę ir emocinę savijautą. Reguliari fizinė veikla ne tik padeda palaikyti gerą kūno formą, bet ir suteikia ilgalaikės naudos, kuri daro teigiamą poveikį visoms gyvenimo sritims. Fizinis aktyvumas svarbus kiekvieno sveikatai. Ypač svarbu daugiau judėti psichikos negalią turintiems žmonėms. Pasak Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vadovo Jano Hilbigo, sportas, judėjimas ne tik naudingas sveikatai, bet ir suteikia džiaugsmo, pasitikėjimo savimi, pasitenkinimo gyvenimu. „Kai kuriems žmonėms tiesiog sunku išjudėti, pradėti sportuoti. Kai kuriuos stabdo baimės ar gėdos jausmas. Sportas - puikus būdas puoselėti sveikatą, tačiau tik sportuojant ilgesnį laiką atsiranda įprotis tai daryti nuolat“, - pabrėžia J. Hilbigas.
Vilnietis Rokas sako, kad dalyvauti panašiuose renginiuose reikia ruoštis ne tiek fiziškai, kiek morališkai. Tvirtas, aukšto ūgio vaikinas anksčiau žaidė krepšinį. „Susirgę psichikos ligomis, žmonės juda mažiau. Visi mes turime psichologinių problemų, baimių išeiti į žmones. Surinkti komandą buvo nelengva. Dažnas atsakydavo: neturiu nuotaikos, man depresija. „Varžybos - tai galimybė ne tik pajudėti, bet ir įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, komandinio darbo patirties. Besportuojant atsiranda daugiau motyvacijos, noro siekti tikslų. Kaunietė Rasa, besigydanti Kauno respublikinėje ligoninėje, džiaugiasi, kad galėjo palikti gydymo įstaigos palatą, praleisti dieną sostinėje, tyrame ore. „Dalyvauju varžybose jau ne pirmą kartą. Čia visada įdomu. Pernai mūsų komanda „Marių kapitonai“ laimėjo trečiąją vietą. Mergina sako, kad jai atvažiuoti į varžybas nebuvo baugu. Kauno respublikinės ligoninės ergoterapeutė Lina Račienė tvirtina, kad norinčiųjų dalyvauti šventėje tarp kauniečių visada būna daug. „Pasiūlome tiems, kurių savijauta geresnė, kurie yra motyvuoti ir sportiški. Specialiai varžyboms nesirengiame. Jos teigimu, po sunkių ligų žmonėms ne visada lengva išjudėti, tačiau kiekvienas džiaugiasi galimybe ištrūkti iš ligoninės, pabūti tarp likimo draugų. „Šios šventės mūsiškiai labai laukia, ja džiaugiasi. Sportas žmonėms su psichikos negalia labai reikalingas ir naudingas“, - teigia L. Račienė. Vilnietis Žanas iš „Vėtrungės“ komandos anksčiau bėgiodavo, užsiėmė kultūrizmu, žaidė futbolą, mėgo kitas sporto šakas. Varžybose šiemet jis taip pat dalyvavo antrą kartą. „Susirungti su kitomis komandomis norėjo daugelis mūsų, besilankančių Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyboje. Parinkome fiziškai stipresnius, turinčiuosius noro rungtis, kovoti. Pasiruošti mums labiau reikia morališkai - ne kiekvienam, turinčiajam psichikos negalią, paprasta pasirodyti viešai. Tačiau ši šventė tokia, kad kiekvienas joje pasijunta svarbus ir reikalingas. Šiaulių „Saulės“ komandos atstovas Paulius sako, kad surinkti komandą iš Šiaulių psichikos ligoninės pacientų buvo nesunku. „Tie, kurie jau yra dalyvavę panašiuose renginiuose, jokios baimės nejaučia. Vykti į Vilnių nori visi, tai - galimybė pamatyti sostinę, įkvėpti didmiesčio oro. Tarp aistruolių akį traukė komandos „Rasties vilkai“ palaikymo grupė su pasigamintais plakatais. „Šventei pradedame rengtis iš anksto. Surenkame komandą, treniruojamės. Į komandą įtraukėme visus, kurie norėjo. Dažnam ši šventė - tarsi pirmas žingsnis iš duobės, į kurią sergančiuosius įstumia liga. Vilnietė Eglė pernai buvo šventės dalyvė. Šiemet ji - tarp aistruolių. „Šis renginys - nepakartojamas. Tai - ir atsipalaidavimas, ir galimybė pasibūti su likimo broliais bei sesėmis, susirasti naujų draugų. Labai sergu už savo komandą - „Vėtrunges“. Tikiuosi, šiemet mūsiškiams pasiseks. Šiais metais, kitaip nei ankstesniais, varžybų dalyviams surengtos net trys rungtys. Suskirstytos į pogrupius, komandos mėtė kamuolį į krepšį, numušinėjo kėglius bei turėjo pereiti per tarp medžių nutiestą lyną. Pirmojo pogrupio nugalėtojais tapo „Rasties vilkai“. Antrąją vietą užėmė „Vytenio centro“ komanda. Treti liko komandos „Laisvos burės“ sportininkai. Antrajame pogrupyje triumfavo „Kūlgrindos“ komanda, antri liko „Radvilai“, treti - „Kalniečiai“. Kaip visada, daugiausia aistrų sukėlė krepšinio varžybos. Po įtemptos kovos nugalėjo iš „Vasaros“ ligoninėje besigydančių žmonių sudaryta komanda.
Sportas kaip lyderystės mokykla ir vertybių ugdymas
Gegužės 8 dieną Kaune, tik šią savaitę oficialiai duris atvėrusiame Prezidento Valdo Adamkaus vardo lengvosios atletikos manieže, įvyko dešimtasis Olimpinio švietimo forumas. Šių metų tema - „Tai - daugiau nei tik sportas“ - kvietė pažvelgti į sportą ne kaip į rezultatų siekimą, o kaip į įvairiapusę ugdymo priemonę, kuri formuoja žmogų: jo vertybes, atsakomybę, savikontrolę ir dvasinę pusiausvyrą.
Pirmojoje forumo diskusijoje - „Nuo sportininko iki lyderio: kaip sportas padeda pasiekti karjeros aukštumų?“ - dalyviai atvirai pasakojo, kaip sportas suformavo jų asmenybes, kokius laimėjimus ir nesėkmes jiems teko patirti, kaip visa tai juos išaugino ir kaip jiems pavyko pasiekti ne tik sporto, bet ir karjeros aukštumų.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė, vienintelė iš Baltijos šalių Tarptautinio olimpinio komiteto narė, Europos olimpinio komiteto viceprezidentė, Sidnėjaus olimpinių žaidynių (2000) olimpinė šaudymo čempionė Daina Gudzinevičiūtė kalbėjo apie sportą kaip savarankiškumo mokyklą: „Sportas išmoko, kad niekas už tave nieko nepadarys. Turi pats imtis atsakomybės. Nesvarbu, ar laimi, ar pralaimi - kiekviena patirtis formuoja. Pralaimėjimai ypač ugdo - be jų neįmanoma pasiekti aukštumų.“
Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių (2016) olimpinis prizininkas, Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos prezidentas, valdybos narys įmonėje „LKU kredito unijų grupė”, generalinis direktorius įmonėje Kredito unija „Ebitum” Aurimas Lankas kalbėjo apie tai, kaip sportinė disciplina ir įpročiai, įgyti profesionalaus sporto metu, tampa tvirtu pamatu gyvenime po sporto. Jis pabrėžė, kad įsipareigojimas treniruotėms, griežtas laiko planavimas ir atsakomybė komandoje padeda išsiugdyti gebėjimus, kurie natūraliai persikelia į profesinį gyvenimą - padeda valdyti kasdienį ritmą, veikti komandoje, priimti atsakomybę ir kryptingai siekti rezultatų. Tai, anot jo, tampa neatskiriama dalimi žmogaus tapatybės ir stipriu pranašumu darbo rinkoje.
Alina Adomaitytė - verslo strategė, investuotoja, krepšinio klubo „Deivės“ ir Tarptautinės Adomaitytės krepšinio akademijos (AIBA) įkūrėja bei prezidentė. Ji - buvusi profesionali sportininkė, nacionalinių medalių laimėtoja net keturiose sporto šakose: futbole, bokse, sunkiojoje atletikoje ir jojime, o sportininko kelią pradėjo kaip krepšininkė. Jos unikalus kelias jungia profesionalų sportą, verslą ir socialinę atsakomybę, o jos veikla šiandien orientuota ne tik į investavimą, bet ir į jaunimo įgalinimą per sportą. Forume A. Adomaitytė pabrėžė, kad sportas jai tapo vertybiniu pagrindu, o disciplina, valia ir drąsa tapo neatsiejama jos kasdienybės dalimi. Būtent drąsą ji išskyrė kaip svarbiausią veiksnį sėkmei tiek sporte, tiek versle: „Drąsa yra tai, kas leidžia laimėti, uždirbti pirmą milijoną, įgyvendinti idėją. Jei jos nėra - nebus nei progreso, nei pergalių.“
Vilniaus futbolo akademijos futbolo treneris Ignas Kurklietis - jaunosios kartos sporto pedagogas, kuris keičia tradicinį požiūrį į vaikų treniravimą. Jis akcentuoja, kad svarbiausia - ne rezultatai, o vaikų emocinė gerovė, pasitikėjimas savimi ir vertybių ugdymas: „Jei treniruotėje vaikas bijo paklausti, klysti, būti savimi - jis nebenorės sugrįžti. Treneris turi kurti pasitikėjimą, o ne baimę. Kai vaikas po turnyro išmoktų pamokų pradeda pats krautis knygas į mokyklą, kai tėvai pastebi, kad jis tampa atsakingesnis - suprantu, kad sportas išties teigiamai veikia.“Jo požiūris į sportą, kaip į gyvenimo mokyklą, atsispindi ir socialiniuose tinkluose, kur jis aktyviai dalijasi savo darbo kasdienybe. Kurkliečio požiūris remiasi į kasdienes situacijas, kurios vaikui tampa pamokomis visam gyvenimui: „Vienas šešiametis pasakė, kad atsisako saldainių, nes nori tapti futbolininku. Ir tai buvo ne pokštas. Tai buvo aiškus žinojimas, ką reiškia tikslas, ir kas dėl jo aukojama.“„Ignas Kurklietis - tai pavyzdys, kaip treneris gali tapti ne tik sporto, bet ir gyvenimo mokytoju, padedančiu vaikams augti atsakingais, drąsiais ir vertybes turinčiais žmonėmis“, - po forumo kalbėjo renginio organizatorius, LTOK olimpinio švietimo direktorius, Kasparas Šileikis.