Forumas „Lietuvą kūrusios ir tebekuriančios asmenybės, XIV a. Lietuvos politikai ir rašytojai: jų kūryba ir idėjos šiandien” Burbiškio dvare (Radviliškio r.) atkreipė dėmesį į XVI a. asmenybes, ypatingą dėmesį skiriant Mikalojui Radvilai Juodajam. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip stipri asmenybė atsiskleidžia Jono Radvano kūrinyje "Radviliada", atsižvelgiant į XVI a. Lietuvos kontekstą.
XVI a. LDK Asmenybės ir Lotyniškoji Kultūra
XVI a. - tai epocha, kuomet Lietuvoje vyko svarbūs kultūriniai, politiniai ir teisiniai perversmai, mėginant kurti naujas gyvenimo taisykles ir kelti drąsius visuomenės raidos idealus. Šiame amžiuje pastebimos asmenybės, kurios pasitiki savo galiomis, jaučiasi turinčios galią kurti savo likimą ir kartu su bendrapiliečiais kuria tautą bei valstybę. Renesanso žmogus įsivaizduoja, kad politinė tikrovė ir bendruomenės gyvenimas yra kuriamas jo valia. Švietimas susiejamas su politine bendruomene kaip svarbiausia atrama, o mokykla turi sukurti laisvų žmonių bendruomenę, kuri turėtų kritikuoti dvarą.
Šiame kontekste svarbu paminėti lotyniškąją XVI a. literatūrą, kuri atspindi to meto Europos Renesanso literatūros standartus ir kartu originaliai perteikia vietos realijas bei kelia aktualius klausimus. Egzistavo bendra Europos intelektualinė erdvė, universitetus siejo tos pačios mokymo programos, lotynų kalba, antikinės literatūros studijos.
Jono Radvano "Radviliada": Herojinio Epo Atspindys
Vienas ryškiausių herojinio epo pavyzdžių, apdainuojantis karo veiksmus su Krymo chanatu bei Maskvos kunigaikštyste, - lotynų kalba parašyta Jono Radvano "Radviliada" (Radivilias, 1592). Šios poemos meninę vertę itin pabrėžia senosios Lietuvos literatūros tyrinėtojas Sigitas Narbutas, "Radviliadą" pavadinęs "gražiausiu mūsų senosios literatūros žiedu". Eugenija Ulčinaitė pripažįsta, kad šis kūrinys ryškiausiai ir pilniausiai atspindi herojinės poemos ir "tautinio epo" sampratas.
Jonas Radvanas buvo lietuvių kilmės, priklausė Radvilų giminės protestantiškosios atšakos dvaro aplinkai, pats buvo protestantas. "Radviliados" herojus - Lietuvos didysis kancleris, Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Rudasis (1512-1584). Kūrinį sudaro keturios dalys - tai ištisa vieno žmogaus sėkmės istorija, pasakojamas herojaus gyvenimas nuo pat gimimo, apdainuojamos jo karjeros aukštumos - itin pergalingi ir sėkmingi žygiai Livonijos karo metu (t. y. karo su Maskva dėl Livonijos, vykusio 1558-1583 m.): 1561 m. užimta Tarvastos tvirtovė, 1563 m. Polockas, 1564 m. mūšis prie Ulos upės, 1579 m. susigrąžintas Polockas, o 1580 m. Velikije Lukai. Pirmojoje poemos dalyje, kur vaizduojami pirmieji Radvilos, kaip karvedžio, žingsniai, papasakojama ir apie turkų invaziją.
Taip pat skaitykite: Stiprios asmenybės bruožų ugdymas
Mikalojus Radvila Rudasis: Stiprios Asmenybės Pavyzdys
Mikalojus Radvila Rudasis "Radviliadoje" iškyla kaip stipri asmenybė, pasižyminti kariniais gebėjimais, politiniu įžvalgumu ir ištikimybe savo valstybei. Jis vaizduojamas kaip idealus karvedys, vedantis savo karius į pergales ir ginantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės interesus. Radvilas Rudasis įkūnija renesansinį idealą - žmogų, kuris pats kuria savo likimą ir yra atsakingas už savo veiksmus. Jis pasitiki savo jėgomis, priima iššūkius ir siekia tikslų, nepaisydamas kliūčių.
Be to, Radvila Rudasis yra vaizduojamas kaip išmintingas politikas, gebantis laviruoti tarp skirtingų politinių jėgų ir priimti teisingus sprendimus valstybės labui. Jis rūpinasi savo šalies gerove, siekia jos stiprinimo ir klestėjimo. Radvila Rudasis yra ištikimas savo valstybei ir tautai, gina jos interesus ir neleidžia, kad ji būtų išduota ar pažeminta.
"Radviliada" ir Tautinės Valstybės Idėjos
"Radviliada" atspindi XVI a. tautinės valstybės idėjas. Radvanas kuria herojinį epą, aktualizuojantį istorinę atmintį, kad tauta galėtų kurti ateitį. Iš tų atramų subrandinama teisinės valstybės idėja ir kartu per statutus įtvirtinama laisva respublika. Labai aiškiai išreikšta respublikos samprata. Šiam statute įtvirtinama Lietuvos Respublika kaip meile grindžiama piliečių sąjunga. Anot to meto dar vienos iškilios asmenybės, Leono Sapiegos, mes esame laisva tauta, kuri kuria savo įstatymus. Šią teisę lietuviai įgauna 1564 m. Bielsko seime iš Žygimanto Augusto, pardavusio mus broliams lenkams, atsisakant paveldėjimo teisės į Lietuvą.
XVI a. duoda tautinės valstybės idėją. Atsiranda luomų lygybės idėja, tauta, kad taptų laisva, turi įgyvendinti luomų lygybę. Anot A. Volano, luomai neturi žeminti vienas kito. Mes turime rūpintis santarve, kad valstybėje visi jaustų teisingumą. To meto asmenybės kaip savo tapatybės dalį jautė įsipareigojimo, ištikimybės principą. Tapatybė buvo siejama su ištikimybe visuomenei, bendruomenei. Radvila Juodasis važiavo į Varšuvos seimą ginti Lietuvos respublikos: derėtis dėl Unijos, bet neišduoti Lietuvos: „Mes savo gerai sutvarkytos respublikos, stodami greta jūsų, nenorime prarasti". Įsipareigojimas - tapatybės dalis. Radvila Rudasis vėliau kalba taip pat. Rašydamas laiškus Radvilai Našlaitėliui jis prisako, kad „tu kaip Radvila Lietuvos negali išduoti". Tautinės valstybės idėja buvo stiprus įsipareigojimas kultūrai.
Taip pat skaitykite: Kelias į sėkmę
Taip pat skaitykite: Sėkmės bruožai
tags: #stipri #asmenybe #literaturoje #j #radvanas