Įvadas
Depresija yra dažna ir sudėtinga daugiaveidė liga, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių. Švelnesnius depresijos simptomus savo gyvenime kartą ar dažniau patiria beveik kiekvienas. Todėl nenuostabu, kad šiam sutrikimui gydyti mokslininkai ieškojo ir tebeieško vis naujų vaistų. Šiame straipsnyje apžvelgsime antidepresantų vartojimą senyvo amžiaus žmonėms, atsižvelgdami į jų ypatumus, galimą šalutinį poveikį ir kitus svarbius aspektus.
Miego sutrikimai ir antidepresantai
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, maždaug pusės pasaulio gyventojų miegas nėra kokybiškas. Apie 49 proc. suaugusių asmenų nėra patenkinti miego kokybe mažiausiai 5 naktis per mėnesį. 10-40 proc. suaugusių pacientų skundžiasi protarpine nemiga, o 15 proc. - ilgai užsitęsusiais miego sutrikimais, kurie siejasi su darbingumo mažėjimu ir nelaimingų eismo įvykių bei hospitalizacijos didėjimu [1]. Tyrimai, atlikti Vakarų Europos šalyse, rodo, kad nemigos simptomai vargina 20-40 proc. bendrosios populiacijos [2]. Dėl nevisaverčio miego pasireiškia nuovargis, mieguistumas dieną, priaugama antsvorio, sutrinka alkio ir sotumo jutimai, virškinimas, vargina galvos skausmai, sutrinka atmintis, silpsta suvokimo ir pažinimo gebėjimai, pasireiškia nuotaikų kaita. Miego sutrikimai padidina eismo įvykių ir nelaimingų atsitikimų riziką (apie 45 proc. visų avarijų įvyksta būtent dėl mieguistumo). Norint padėti miego sutrikimais besiskundžiantiems žmonėms, svarbu ne tik gydyti, bet ir laiku diagnozuoti šiuos sutrikimus [4-6].Pradėję miegą nagrinėti kaip atskirą sritį, mokslininkai sugebėjo tiksliau pagrįsti miego poveikį kūnui ir sielai, didžiulę ramybės fazės reikšmę visam žmogaus organizmui. Siekiant įveikti šią sveikatos ir žmogaus gyvenimo kokybės problemą, užsienio šalyse įkurta nemažai miego sutrikimus tiriančių laboratorijų. Lietuvoje miego medicina dar palyginti nauja sritis. Mūsų šalyje veikia 5 miego sutrikimų tyrimų laboratorijos.Daugiausiai duomenų gaunama užrašant miegančio žmogaus smegenų elektros bangas elektroencelografais. Apibūdinant miego kokybę, dažniausiai atliekami epidemiologiniai tyrimai, kuriuose tiriami nusiskundimai miegu. Anketinė apklausa paprastai atliekama reprezentatyvioje atsitiktinai atrinktų gyventojų imtyje. Mokslinėje literatūroje aprašoma keletas subjektyvaus miego tyrimų metodų, tarp jų ir Pitsburgo miego kokybės indeksas (angl. Pitsburg Sleep Quality Index), Šiaurės šalių miego klausimynas (angl. Basic Nordic Sleep Questionnaire), miego dienynas ir kt. 2004 metais PSO regioninio skyriaus Europos aplinkosaugos ir sveikatos centro inicijuoto specialaus susitikimo dėl miego ir sveikatos metu mokslininkai išryškino indikatorius, kurie gali būti naudojami miego sutrikimams apibūdinti: laikas iki užmigimo, naktinių prabudimų skaičius ir trukmė, viso miego trukmė, bemiegių naktų ar miego sutrikdymų pasikartojimai kartą per savaitę ar kartą per mėnesį, kt. Norint nustatyti mieguistumo sutrikimą, galima naudoti vieną paprasčiausių subjektyvių miego kokybės vertinimo būdų - Epwortho mieguistumo skalę (EMS, ją sukūrė Melburno ligoninės gydytojas M. Johnsas Epworthas). Kai skalės balų suma 10 ir daugiau, mieguistumas yra didelio laipsnio ir traktuojamas kaip patologinis. Šią skalę patogu ir paprasta naudoti kasdieniame gydytojo darbe, norint įvertinti paciento mieguistumo lygį [5, 7, 10, 12]. Taip pat panaudojus EMS pacientas gali labai paprastai pats įvertinti savo miego kokybę (1 lentelė).
Senstant, miego struktūra keičiasi. Užmigti senyviems pacientams tampa vis sunkiau. Giliojo miego, pasižyminčio delta bangomis, trukmė žmogui senstant trumpėja, todėl miego kokybė prastėja, o pats miegas tampa fragmentiškas [1]. Senyvo amžiaus pacientai taip pat dažnai skundžiasi pabundą iš miego gerokai anksčiau, nei norėtų. Taip nutinka dėl dienos / nakties ritmo pokyčių, kurie neišvengiamai vyksta žmogui senstant. Popietės miegas taip pat gali prisidėti prie nakties miego kokybės pablogėjimo. Dėl visų šių priežasčių nemiga gerokai dažniau vargina vyresnius nei 65 metų asmenis.
Miego biofizika
Norint suprasti miego sutrikimų tipus, svarbu žinoti normalaus miego fazes ir miego fiziologiją. Miegas - periodiška ramybės būsena, kurios metu centrinė nervų sistema, ribodama ryšius su aplinka, padeda organizmui atkurti savo jėgas. Miegant raumenys ilsisi [9, 11]. Kaip gerai pailsėta ir kaip gerai jaučiamasi, priklauso ne tik nuo bendro miego laiko, bet ir nuo to, kaip ir kiek skirtingų miego stadijų patirta. Smegenys išlieka aktyvios viso miego metu. Kiekviena miego stadija turi savitą bioelektrinio aktyvumo struktūrą, vadinamą smegenų bangomis.
Miegas skirstomas į 2 bazinius tipus - greitųjų akių judesių (angl. Rapid Eye Movement - REM) miegą ir ne-REM miegą (4 skirtingos fazės). Paprastai miegas prasideda nuo ne-REM miego [13]. Pirmoje ne-REM miego fazėje miegama negiliai, galima prabusti nuo bet kokio triukšmo ar kitų trikdžių. Šios fazės metu akys juda lėtai, raumenų veikla lėtėja. Kai akių judesiai išnyksta, įžengiama į antrąją ne-REM miego fazę. Smegenys kelia savitas lėtas bangas su protarpiais pasireiškiančiais greitųjų bangų protrūkiais. Kai peržengiama trečioji ne-REM miego fazė, smegenų bangos tampa lėtesnės, nors vis dar yra pertraukinėjamos mažesnių ir greitesnių bangų. 4 ne-REM miego fazėje smegenys kelia ypač lėtas bangas. 3 ir 4 miego fazės reiškia gilų miegą, kada pabusti jau yra sunku. Gilus miegas vadinamas grąžinančia jėgas, stiprinamąją, atkuriamąją miego dalimi, kuri būtina norint jaustis gerai pailsėjus. REM miego fazės metu akys juda įvairiomis kryptimis, nors akių vokai yra užmerkti. Kvėpavimas tampa spartesnis, nereguliarus ir negilus, paspartėja širdies darbas ir pakyla kraujo spaudimas. Sapnuojama dažniausiai REM fazės metu. Šio tipo miego fazės metu rankų ir kojų raumenys yra tarsi laikinai paralyžiuoti. Pirmasis REM miego periodas tęsiasi 1-1,5 val. skaičiuojant nuo miego pradžios. Po to miego fazės kartojasi. Beveik pusę viso miego laiko yra praleidžiama pirmoje ir antroje ne-REM miego fazėse ir vieną penktadalį gilaus miego (3 ir 4 ne-REM miego fazės) ir REM miego fazėse. Kūdikiai pusę ar daugiau nei pusę viso miego laiko praleidžia REM miego fazėje. Palaipsniui bręstant, bendras miego laiko procentas, praleistas REM miego fazėje, mažėja, kol pasiekia vieną penktadalį, įprastą suaugusiesiems.
Taip pat skaitykite: Kompensuojamų antidepresantų sąrašas
Žinoma, kad REM miegas stimuliuoja už mokymąsi, informacijos įsisavinimą ir atmintį atsakingas smegenų dalis. Tyrimai su gyvūnais rodo, kad sapnai gali atspindėti įgytos naujos informacijos ar patirties atranką smegenyse ir selektyvų saugojimą. Kol ši informacija apdorojama, smegenys gali iš naujo peržiūrėti, ištraukti dienos įvykius, kol ištrina senesnius potyrius. Šis procesas galėtų paaiškinti, kodėl vaikų atsiminimai gali būti įterpti naujesniais įvykiais ir potyriais sapnuojant. Tyrimai rodo, kad kitos miego fazės (be REM) taip pat dalyvauja formuojant žinių ir atminties klodus smegenyse.
Net trečdalį gyvenimo žmogus pramiega, todėl miego reikšmė labai svarbi. XX amžiuje, atlikus daug mokslinių miego tyrimų, buvo nustatyta miego svarba nervų sistemos veiklai, galvos smegenų darbui [14]. Miegant galvos smegenys dirba tarsi sau - susitvarko biocheminiai, bioelektriniai procesai, žmogus net auga miegodamas, stiprinama atmintis, formuojasi asmenybė.
Kas lemia miego kokybę?
Kiek žmogus miega ir kokia yra miego kokybė, priklauso nuo jo amžiaus. Senstant vis daugiau asmenų miegas sutrinka. Jau nuo 35 metų gerokai pailgėja užmigimo trukmė [15]. Tarp vyresnių nei 65 metų asmenų daugiau nei pusė skundžiasi miego sutrikimais. 29 proc. nustatoma nemiga, kuri sukelia mieguistumą dieną, dėmesio, atminties problemas, blogą nuotaiką ir sutrikdo gyvenimo kokybę. Subjektyvi miego kokybė šioje amžiaus grupėje tiesiogiai priklauso nuo fizinės sveikatos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad ne amžius, o būtent mažėjantis aktyvumas ir nepasitenkinimas socialine veikla lemia didėjantį nepasitenkinimą miego kokybe [16]. Tai siejama su medžiagų apykaitos sulėtėjimu ir mažesniu energijos sunaudojimu.
Nustatyta, kad miego kokybei įtaką daro ir lytis. Mokslininkai nustatė, kad moterys 1,3-1,5 karto dažniau skundžiasi blogu miegu nei vyrai [17]. Moteriškoji lytis laikoma blogos kokybės miego rizikos veiksniu. Miego sutrikimai gali būti tiesiogiai susiję su hormonų pokyčiais, vykstančiais moters organizme prieš menopauzę ir po jos. Tai patvirtina ir Brazilijos mokslininkai, tyrinėję 35-65 metų moterų miego kokybę. Jie pastebėjo, kad miego kokybę blogino klimakterinis laikotarpis [4].
Triukšmas namuose daro poveikį žmonių sveikatai. Miegas gali būti sutrikdomas (pailgėja užmigimo laikas, prasčiau išsimiegama), kai triukšmo lygis patalpoje didesnis nei 30 dB. Jei miegas trikdomas nuolat, vargina nuovargis, dažnai skauda galvą. Jautriausi triukšmui yra pagyvenę, turintys fizinę bei psichinę negalią, dirbantys triukšmingoje aplinkoje žmonės. Žmogaus gebėjimas užmigti ir miegoti priklauso ir nuo kambario temperatūros. Miegant žmogaus kūno temperatūra nukrenta (normalus kūno temperatūros kritimas pastebimas nuo 2 iki 6 val. nakties), nes įvairios organizmo sistemos ima dirbti minimaliai. Tačiau per didelė arba maža temperatūra žmogų pažadina. Pastebėta, kad vėsiame kambaryje miego kokybė pagerėja, nes tai susiję su temperatūros pokyčiais, vykstančiais žmogaus organizme jam miegant [2, 4, 12, 20].
Taip pat skaitykite: Perdozavimo pavojai ir pasekmės
Čia didžiausią poveikį turi melatonino lygis ir natūralios saulės šviesos gavimas. Melatoninas - tai hormonas, sintetinamas kankorėžinėje liaukoje ir akių tinklainėje. Jis atsakingas už tai, kad esame budrūs ir aktyvūs šviesiuoju paros metu ir greitai užmiegame sutemus. Melatonino kiekis priklauso nuo natūralios saulės šviesos, kurią gauname dieną. Štai kodėl norint geriau miegoti naktį reikia praleisti kuo daugiau laiko natūralioje šviesoje. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kurie daug sėdi kambaryje, kartais net prieblandoje, nemato saulės šviesos, todėl jaučiasi apsnūdę dieną ir sunkiai užmiega vakare. Nurodoma, kad katarakta sergantys žmonės miega prasčiau, o atlikus operaciją ir atkūrus lęšiuko skaidrumą, iš karto pagerėja miegas, nes dieną į akių tinklainę patenka daugiau šviesos [19-20].
Sveikata ir socialiniai veiksniai yra neatsiejami. Didžiausią įtaką sveikatai turi veiksniai, susiję su profesija, atliekamu darbu, šeima, kultūra bei socialine ir ekonomine žmogaus padėtimi. Šie veiksniai taip pat daro įtaką miego kokybei [21, 23].
Miego kokybė yra įvairiai susijusi su žmogaus psichologine būkle. Nuotaika gali būti laikoma ištisumu, kurio viename poliuje yra džiugus susijaudinimas, o kitame - depresija. Trumpą džiugaus susijaudinimo sukeltą nemigą patiria daug žmonių, tačiau ji didelio pavojaus nesukelia. Depresijos sukelta nemiga gali būti sunki ir tęstis savaites. Nustatyta, kad beveik pusė (47 proc.) asmenų, patiriančių labai ryškius miego sutrikimus, patiria didelį psichinį distresą, o vienas trečdalis atitinka depresijos ar nerimo diagnostinius kriterijus [24]. Pastebėta, kad nerimas ir depresija būdingesni vyresniems žmonėms, todėl jie dažniau patiria miego sutrikimus.
Keli tyrimai rodo, kad menkai save vertinantys žmonės priklauso rizikos grupei, nes yra linkę į depresines reakcijas ir savižudybę. Teigiama, kad pernelyg geras savęs vertinimas atvirkščiai proporcingas depresijos ir nerimo simptomams ir teigiamai koreliuoja su socialine kompetencija [25]. Yra žinoma, kad dažniausiai miegą sutrikdo susirūpinimas ir nerimas. Žmonės, susirūpinę ir nepatenkinti savo gyvenimu dieną, dažnai yra susirūpinę ir nepatenkinti miegu. Tam tikras nerimas yra neišvengiamas, tačiau negalima nepaisyti nerimo sukeltų miego problemų. Autoriai išskiria nesutarimus ar barnius šeimoje kaip dažnų prabudimų priežastį naktį [24, 26].
Nikotinas kartu ir stimuliuoja, ir ramina, veikia nervų sistemą, todėl sunkiau užmiegama, miegas tampa ne toks gilus, dažniau prabundama. Rūkaliai dažniau sapnuoja košmarus [15-17]. Metus rūkyti, pradžioje gali sutrikti miegas, bet įrodyta ilgalaikė teigiama įtaka miego kokybei bei sveikatai.
Taip pat skaitykite: Šalutinis antidepresantų poveikis: ką reikia žinoti
Alkoholio poveikis panašus į migdomųjų vaistų poveikį, kenkia nervų sistemai, pablogėja atmintis, sutrinka miegas, vargina galvos skausmai, nusilpsta raumenys, skauda kojas, jiems dažnai vystosi alkoholinės psichozės [21-23]. Nors alkoholis ir padeda užmigti, tačiau miegas yra paviršutinis, dažniau prabundama, trumpėja giliojo miego stadija. Mokslininkai nustatė, kad, kaip ir kitų trumpai veikiančių raminamųjų, alkoholio poveikis ilgainiui išblėsta ir pailgėja aktyvusis miegas, kai kuriems žmonėms sukeldamas tachikardiją, prakaitavimą ir galvos skausmus. Miegui įtaką daro mityba, jo kaloringumas [3, 8, 14]. Prieš miegą suvalgius aštrų patiekalą, vargina rėmuo. Atsigulus šie pojūčiai sustiprėja ir trukdo užmigti, galimi atsibudimai.Valgymo ir gėrimo laiko pokyčiai miego kokybei gali turėti daugiau įtakos negu tai, kas valgoma ir geriama. Ritmiškumas, reguliarumas yra susijęs su miego skatinimu. Nors hipotezė patikrinta, mokslininkai linkę manyti, kad valgymas ir gėrimas įprastu metu gali padėti prisitaikyti organizmo laikrodžiui, kai sutrinka organizmo paros ritmas. Mitybos specialistai teigia, kad maitinimosi laikas gali būti įvairus, tačiau rekomenduoja, kad tarp pusryčių, pietų ir vakarienės būtų 5-6 val. pertraukos.
Nustatyta, kad kofeinas yra populiariausias narkotikas, palyginti su nikotinu ir alkoholiu. Kofeino suvartojimas yra nereguliuojamas, lengvai prieinamas ir tarsi norma tapusi gyvenimo dalis. Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad 85 proc. populiacijos kasdien vartoja kofeino [20-24]. Kofeinas stimuliuoja, greitina medžiagų apykaitą, pakelia kraujo spaudimą ir širdies plakimų dažnį bei paspartina kvėpavimą. Kitaip tariant, panaikina mieguistumą. Remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio miego fondo 2001 metų apklausos duomenimis, 43 proc. amerikiečių nurodė, kad yra linkę vartoti kofeiną, kai tampa mieguisti. Mokslininkai teigia, kad saikingai vartojamas kofeinas (apie 250 mg/d.) nedaro jokios žalos. Todėl keli puodeliai kavos neturi neigiamo poveikio, kol ji nėra vartojama prieš miegą ir tokiu būdu bandoma paslėpti lėtinį mieguistumą, išsivystantį dėl trumpo ar prasto miego [23].
Antidepresantų tipai ir jų veikimo mechanizmai
Antidepresantų istorija prasideda nuo triciklių antidepresantų (TCA) bei monoaminooksidazės inhibitorių (MAOI). Jie susintetinti atsitiktinai, pradėti vartoti depresijoms gydyti dar praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje ir vadinami neselektyviais.
Coaxil - tai atipinis antidepresantas su tricikle struktūra. Šis vaistas pasižymi unikaliu veikimo mechanizmu: veikdamas glutamato receptorius, panaikina smegenų struktūros pokyčius, kurie vystosi dėl lėtinio streso ir depresijos. Atnaujinus smegenų sričių, atsakingų už žmogaus nuotaiką ir emocijas, struktūrą, atsinaujina ir jų funkcija. Todėl Coaxil yra veiksmingas, mažinantis nerimą ir kognityvines funkcijas gerinantis antidepresantas. Šis vaistas gerai toleruojamas, šalutiniai poveikiai reti, nesunkūs. Mūsų šalies psichiatrų darbo su tianeptinu patirtis siekia pirmuosius nepriklausomybės metus, kai tianeptinas, tada vadintas Stablon, pateko į Lietuvą labdaros vaistų siuntose iš Prancūzijos. Informacijos apie šį vaistą buvo nedaug, tačiau dalis psichiatrų, tiesa, labai atsargiai, pradėjo skirti šio vaisto depresija sergantiems pacientams. Atsargiai dozuojant ir skiriant nedideles vaisto dozes (iki 12,5 mg per parą) psichiatrus vaistas nudžiugino negausiais ir praktiškai nereikšmingais šalutiniais poveikiais, kurie netrukdė tęsti gydymo tianeptinu. Gydymo metu imdavo švelnėti nerimas ir pamažu išryškėdavo antidepresinis poveikis.
Antidepresantų skyrimo ypatumai senyvo amžiaus žmonėms
Nors miego sutrikimai dažnesni pagyvenusiems asmenims, nemigos diagnostika vis dar išlieka prastoka [1]. Nemiga apibrėžiama kaip būklė, kuriai pasireiškus asmens miego kokybė smarkiai pablogėja arba jo trukmė sutrumpėja tiek, kad rytą žmogus jaučiasi nepailsėjęs [2, 3]. Nemigai būdingas negebėjimas užmigti ir (arba) užmigus miegoti tiek, kiek reikia, kad organizmas pailsėtų. Daugiau nei 50 proc. pagyvenusių asmenų pripažįsta, kad juos vargina pasikartojantis negebėjimas užmigti, bei teigia, jog jiems sunku miegoti tiek, kad jaustųsi pailsėję, dažnai atsikelia neįprastai anksti, vargina popietės miego poreikis, kurį patenkinus vis tiek nesijaučia pailsėję [1].
Žinoma, kad nemažai vaistinių preparatų taip pat gali sukelti miego sutrikimus vyresnio amžiaus asmenims. Šiems medikamentams priskiriami centrinės nervų sistemos stimuliantai (amfetaminas ir lieknėjimą skatinančios tabletės), antidepresantai, kortikosteroidai, diuretikai, vaistai nuo epilepsijos ir kai kurie vaistai, skirti hipertenzijai gydyti, pavyzdžiui, beta adrenoblokatoriai. Tiek alkoholis, tiek ir nikotinas taip pat gali turėti neigiamos įtakos miego kokybei bei trukmei. Labai svarbu, kad gydytojas, konsultuodamas nemiga besiskundžiantį vyresnio amžiaus pacientą, išsiaiškintų, kokios ligos pacientui jau yra diagnozuotos, kokius vaistus jis vartoja, taip pat svarbu paklausti apie vartojamus maisto papildus bei žolinius vaistinius preparatus, kokie yra paciento kofeino, alkoholio ir tabako vartojimo įpročiai, miego higienos įgūdžiai.
Ypač svarbu nemiga besiskundžiančiam pacientui paaiškinti apie tinkamą miego higieną. Miego kokybę ir trukmę reikšmingai pagerinti gali griežta asmens dienotvarkė ir popietės miego atsisakymas. Svarbu pacientą supažindinti, kad jo miego kokybę bloginti gali alkoholio, kofeino, tabako ar sisteminių dekongestantų vartojimas. Bent 1 val. prieš einant miegoti svarbu sumažinti aplinkos apšvietimą. Šviesos dirgiklių srauto sumažėjimas stimuliuoja kankorėžinę liauką išskirti melatoniną, kuris stimuliuoja už miegą atsakingas smegenų sritis. Nors reguliari fizinė veikla vyresniems asmenims yra naudinga, prieš miegą ja užsiimti nerekomenduojama. Miegamojo aplinka turėtų būti tyli, o pats kambarys naudojamas kaip vieta miegoti, skaityti arba užsiimti lytiniais santykiais. Jame neturi būti dirbama. Prieš miegą nederėtų užsiimti stresą keliančia veikla.
Įvertinus medicinines, psichosocialines ir jatrogenines nemigos priežastis ir pakoregavus miego higienos įpročius ir negavus priimtinų rezultatų, galima svarstyti medikamentinių priemonių taikymą nemigai gydyti. Be recepto galima įsigyti antihistamininių vaistinių preparatų, tačiau juos senyvo amžiaus pacientams derėtų skirti atsargiai. Rinkoje šiuo metu galima įsigyti gausybę žolinių preparatų, kurių sudėtyje yra valerijonų ar ramunėlių, bei maisto papildų (pvz., melatonino). Prieš rekomenduodamas šiuos preparatus senyvo amžiaus pacientui, gydytojas turi įvertinti galimas vaistų sąveikas, nes vyresnio amžiaus asmenys dažnai vartoja daug skirtingų vaistų nuo įvairių lėtinių ligų.
Alternatyvūs gydymo būdai
Nemedikamentinis gydymas vis dar yra nepagrįstai nuvertinamas ir per mažai naudojamas kasdienėje gydytojų praktikoje. Pirmiausia pacientas turėtų būti supažindinamas su miego higienos patarimais. Įrodyta, kad vien jų laikymasis dažniausiai reikšmingo efekto nesuteikia, tačiau šios rutinos turėtų būti laikomasi ir tuomet, kai pereinama prie kitų gydymo metodų. Kitos nemedikamentinės nemigos gydymo priemonės apima įvairias psichoterapijos rūšis. Viena labiausiai ištirtų - kognityvinė elgesio terapija (CBT-I, angl. Cognitive Behavioural Therapy-Insomnia). Ji susideda iš edukacijos (miego higienos mokymas, aiškinimas apie normalų miegą, amžinius pokyčius), atsipalaidavimo mokymo (raumenų atpalaidavimas, autogeninė treniruotė, meditacija), bihevioristinių strategijų (stimulo kontrolės, miego ribojimo) ir kognityvinės terapijos. Reikalingos 4-8 terapinės sesijos. Kognityvinės elgesio terapijos efektas įrodytas klinikiniuose tyrimuose tiek nemigai, tiek komorbidinėms būklėms (nerimui ir depresijai) gydyti. Gydant trumpalaikę nemigą, kognityvinė elgesio terapija ir farmakoterapija yra vienodai efektyvios. Gydant ilgalikę nemigą, kognityvinė elgesio terapija yra pranašesnė už farmakoterapiją. Didžiausia problema išlieka jos prieinamumas ir specialistų trūkumas.
Kitos psichoterapijos rūšys, taikomos nemigai gydyti, yra sąmoningo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) technika (apima streso mažinimo priemones) ir hipnoterapija. Su šiomis psichoterapijos rūšimis atlikti klinikiniai tyrimai yra gana riboti, todėl aiškių efektyvumo įrodymų kol kas trūksta.
Įvertinus dabar esančių klinikinių tyrimų duomenis, kognityvinė elgesio terapija turėtų būti rekomenduojama vyresnių pacientų ilgalaikei nemigai gydyti kaip pirmojo pasirinkimo metodas [4].
Alternatyvioji medicina nemigai gydyti rekomenduoja naudoti akupunktūrą, aromaterapiją, pėdų refleksoterapiją, homeopatiją, meditacinę judesių terapiją, muzikos terapiją ir jogą. Šie metodai mažai tirti, tačiau naudojami klinikinėje praktikoje. Jie gali būti pasirinkimo variantas tam tikrai pacientų grupei, ypač derinant su psichoterapiniais metodais [4].
Priklausomybė nuo vaistų ir savigyda
Vis dėlto gydytojai vieningai sutaria - priklausomybė išsivysto nuo savigydos, todėl tokius vaistus vartoti reikia labai atsargiai ir tik taip, kaip juos paskyrė gydytojas.
Pasak gydytojos psichiatrės, psichoterapeutės Ramunės Mazaliauskienės, priklausomybė benzodiazepinams, kurių yra raminamuosiuose vaistuose, gali vystytis pastebėjus, kad jie greitai ir efektyviai sumažina nerimą, o žmogus tokiu atveju gali užsiimti savo kasdienine veikla. „Pastebėjau, kad net tie mano pacientai, kurie teigia nenorintys vartoti vaistų, benzodiazepinų tarsi „nepriskiria“ vaistams ir nemato problemos, kad juos vartoja kelis kartus per savaitę. Tie keli kartai greitai tampa pastoviu vartojimu, dozė vis didėja, vaistas veikia trumpiau, vystosi priklausomybė. Priklausomybę turinčio paciento vietoje bandyčiau vis tiktai gydyti pagrindinį susirgimą - tą, dėl kurio buvo skiriami vaistai. Tam gali reikėti tų pačių antidepresantų bei nemedikamentinių gydymo priemonių, pvz. psichoterapijos. Kartu, savaime suprantama, reikia gydyti ir pačią priklausomybę. Mano patarimas būtų nenustoti bandyti - abu sutrikimai yra tikrai gerai gydomi moderniomis gydymo priemonėmis. Tam reikia kantrybės, nes psichikos sutrikimų gydymas dažnai yra ilgas, bei asmeninio nusiteikimo, nes reikės ir paties žmogaus pastangų, ypač sprendžiant priklausomybės problemą“, - patarė R. Mazaliauskienė.
Psichiatrė sako, jog bet kokių priklausomybių atsikratyti sunku, tačiau tikrai įmanoma. Benzodiazepinų vartojimas dažnai suteikia trumpalaikį, labai malonų pojūtį - nerimo sumažėjimą, įtampos ir su ja susijusių simptomų susilpnėjimą ar pilną išnykimą. Pasak gydytojos, kai kurie žmonės priklausomybės atsikrato pakankamai lengvai. Kitiems prireikia specialistų pagalbos - skiriant kitus vaistus, taikant psichoterapines priemonės ir t. t. Tretiems reikia gydymo ligoninėje. Svarbiausia žinoti, kad pagalba visada yra, tačiau gydant priklausomybę labai svarbus ir paties žmogaus sprendimas gydytis.
„Nemanau, kad antidepresantus galime pakeisti kažkuo, jei kalbame apie sunkias depresijas. Tačiau tais atvejais, kai depresija lengva, susijusi su įvairiomis psichologinėmis ar socialinėmis priežastimis, galima galvoti apie kitokias priemones. Kaip specialistė, esu linkusi rekomenduoti psichoterapiją - individualią ar grupinę, tačiau žinau, kad daugelis žmonių puikiai supranta, kas galėtų turėti teigiamos įtakos jų psichinei sveikatai. Režimas, veiklos sureguliavimas, sportas - tai tik kelios iš tokių priežasčių“, - patarė R. Mazaliauskienė.
tags: #antidepresantai #senyvo #amziaus #zmonems