Šiame straipsnyje nagrinėjama stringančios kalbos ir depresijos tema, apžvelgiamos priežastys, simptomai, diagnostika ir galimi gydymo būdai. Taip pat aptariami įvairūs su šiomis problemomis susiję aspektai, įskaitant technologijų įtaką, socialinius ir ekonominius veiksnius bei psichologinę pagalbą.
E. sveikatos sistemos strigimai ir jų poveikis
Pastaruoju metu Lietuvoje susidurta su e. sveikatos informacinės sistemos problemomis, kurios ne tik stringa, bet ir kelia susirūpinimą dėl technologinio progreso viešajame sektoriuje. Premjerė Inga Ruginienė kritiškai įvertino situaciją, teigdama, jog tai primena anekdotą, ir išreiškė nusivylimą, kad naujųjų technologijų diegimas neduoda tinkamų rezultatų. Šie strigimai ne tik apsunkina medikų darbą, bet ir neigiamai veikia pacientų prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų. Didelės apimties e. sveikatos atnaujinimo darbai, atlikti savaitgalį, turėjo pagerinti sistemos funkcionalumą, tačiau jau pirmadienį medikai pranešė apie sutrikimus, dėl kurių neįmanoma išrašyti vaistų, siuntimų, pasirašyti dokumentų ir atlikti kitų būtinų darbų.
Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo problemos
Vyriausybės vadovė apgailestavo dėl problematiško ryšio tarp viešojo ir privataus sektoriaus, teigdama, kad privatus sektorius nenori dirbti su viešuoju, nes baiminasi neva klijuojamų etikečių. Anot jos, tai lemia, kad privatus sektorius renkasi nerizikuoti ir lieka savo srityje. Dėl to viešasis sektorius skursta ne dėl pinigų, bet dėl žmogiškųjų išteklių.
Alzheimerio liga: neurodegeneracinis susirgimas
Alzheimerio liga yra neurodegeneracinis susirgimas, kuris pasireiškia kognityvinių funkcijų sutrikimu. Ja sergant nukenčia žmogaus pažintinės funkcijos ir vystosi demencijos sindromas. Kaip teigia Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės gydytojas neurologas Kęstutis Juknelis, susirgimo tikimybė auga kartu su amžiumi - kuo žmogus turi didesnį metų bagažą, tuo didesnė rizika. Skaičiuojama, kad sergamumas virš 80 metų amžiaus žmonių grupėje siekia apie 25 proc. Dar vienas žinomas rizikos veiksnys yra sergamumas artimųjų rate: asmeniui, kurio tiesioginiai giminaičiai sirgo šia liga - mama, tėvas, senelis, senelė, brolis ar sesuo, - rizika susirgti yra 4 kartus didesnė nei žmogui, kuris tokių atvejų savo giminėje neturėjo. Pastebima, kad pastaruoju metu liga jaunėja - ji diagnozuojama net ir 40-mečiams, o epidemiologiniai tyrimai leidžia prognozuoti, jog 2040 metais sergantieji Alzheimerio liga sudarys apie 2,5 proc. visos Europos populiacijos.
Alzheimerio ligos simptomai ir progresavimas
Apie ligos pradžią gali įtarti ir pats sergantysis - dažnai pasitaiko, kad nujausdami ligos pradžią pacientai kreipiasi į gydytoją, sakydami, kad „kažkas ne taip“. Tiesa, anksti įtarti ligą nėra lengva, nes pirmieji jos simptomai yra nespecifiniai, būdingi ir sveikiems žmonėms - tai užmaršumas, bloga atmintis, dėmesio koncentracijos problemos, sunkumas išmokti naujas užduotis ar įsisavinti naujus įgūdžius. Ligai progresuojant, visos mūsų išmoktos savybės tik blogėja. Atsiranda kalbos sutrikimai, prarandami skaičiavimo įgūdžiai. Žmogus neprisimena, ką veikė prieš valandą, tačiau įdomu tai, jog ilgalaikė atmintis išlieka. Dažnai, kol liga nėra pažengusi, žmonės bando atminties defektus maskuoti, ir tai, ko neprisimena, išsigalvoja. Vėliau žmogus praranda socialinius įgūdžius, gebėjimą orientuotis, neatpažįsta artimųjų. Galų gale, žmogus lieka slaugomas, o tokių ligonių slauga yra ypatingai sunki, nes tai praktiškai 24 valandų per parą reikalaujantis darbas.
Taip pat skaitykite: Įrankiai tekstui suvokti
Alzheimerio ligos gydymas ir priežiūra
Nors efektyvaus gydymo kol kas neturime, medikamentinis gydymas padeda atitolinti tą momentą, kada reikės teikti slaugą. Laiku pradėjus gydymą, mes galime laimėti 3-5 metus. Ligos progresavimą stabdo ne tik medikamentai, bet ir paprastos kasdienės veiklos su sergančiuoju. Dėlionių dėliojimas, nuotraukų albumų vartymas, rašymas, skaičiavimas, stalo žaidimai padeda išlaikyti pažinimo funkcijas, bet tai turi būti daroma kiekvieną dieną. Tačiau tai galioja tik esant lengvoms ligos stadijoms - slaugos pacientui šie patarimai jau neturi prasmės.
Alzheimerio ligos rizikos veiksniai ir genetika
Alzheimerio ligos neabejotinas genetinis veiksnys yra apolipoproteino E genas. Šiuo metu manoma, kad genetika lemia apie 70 proc. tikimybę susirgti šia liga. Negenetiniai rizikos veiksniai yra amžius, moteriškoji lytis, bloga socialinė ir ekonominė padėtis, menkas intelektinis aktyvumas, patirta galvos smegenų trauma, apsinuodijimas aliuminiu, rūkymas, menkas fizinis aktyvumas, nutukimas, didelis cholesterolio kiekis, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas. Susirgus ankstyva liga, išgyvenamumas trumpesnis - jis siekia apie 5-7 metus, o susirgus vėliau - apie 10 metų.
Alzheimerio ligos etapai
Išskiriami Alzheimerio ligos etapai:
- Švelnusis etapas (trunka apie 3 metus). Gali pasireikšti lengvi protinės veiklos sutrikimai (pamirštami vardai, neberandami daiktai, orientacijos laike sutrikimas), ilgalaikių pomėgių atsisakymas, tačiau vis dar įmanoma gyventi savarankiškai.
- Nuosaikusis etapas (nuo 3 iki 6 metų). Atminties ir mąstymo sutrikimo progresavimas, sutrinka gebėjimas orientuotis, aplinkiniams akivaizdu, kad sergantysis turi problemų su atmintimi, kalba ir pažinimu. Vis labiau nepaisoma asmens higiena. Prarandamas gebėjimas atlikti kasdieninius darbus, samprotauti ir įveikti kilusias problemas. Gali lydėti haliucinacijos, kliedesiai (pavyzdžiui, įsitikinimas, kad kažkas pavogta).
- Sunkusis etapas (pasiekiamas per maždaug 8-10 metų nuo ligos pradžios). Visiškai prarandamas gebėjimas atlikti kasdieninius darbus. Toks asmuo tampa visiškai priklausomas nuo kitų. Prarandama atmintis, kalba, orientacija (negali sudėlioti žodžių į sakinius, neatpažįstami net ir artimiausi žmonės, išryškėja primityvūs rijimo, čiulpimo, čepsėjimo refleksai, tampa nebekontroliuojami tuštinimosi ir šlapinimosi procesai).
Nauji gydymo būdai
Šiuo metu pasaulyje arčiausiai naujo gydymo patvirtinimo yra naujas vaistas Aducanumabas, kurio klinikiniai tyrimai pradėti nuo 2015 m. ir parodė teigiamą efektą ligos progresavimo stabdymui. Tačiau, remiantis maisto ir vaistų administracijos (FDA) duomenimis, rezultatai nėra tokie geri ir patikimi, todėl laukiama galutinio sprendimo, kuris turėtų būti priimtas iki 2021 m. kovo mėnesio.
Pasaulinės tendencijos ir prognozės
Ne paslaptis, kad senstantys pasaulio gyventojai sveikatos apsaugos sistemoms kelia įtampą. Kaip rodo statistika, netolimoje ateityje ženkliai išaugs senatvine demencija sergančių žmonių skaičius. Kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacija, 2050-aisiais senatvine demencija sirgs maždaug 152 milijonai žmonių. Manoma, kad iki 2060-ųjų JAV sergančių Alzheimerio liga daugiau nei padvigubės - ligonių skaičius išaugs nuo 6 iki 15 milijonų.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo svarba Lietuvoje
Frontotemporalinė demencija (FTD)
Frontotemporalinė demencija (FTD), įskaitant Piko ligą, yra reta demencijos forma, nulemta pokyčių kaktinėje ir smilkininėje galvos smegenų skiltyse. Pažeidimai gali neigiamai paveikti intelektinius gebėjimus, emocijas ir elgesį, lemti asmenybės pokytį. FTD simptomai priklauso nuo to, kurios galvos smegenų dalys yra pažeistos. Kitaip nei Alzheimerio ligos atveju, FTD turinčio asmens atmintis, ypač ankstyvoje būklės stadijoje, lieka nepažeista. Asmenybės ir elgesio pokytis - pagrindinis simptomas.
FTD tipai
Skiriami du FTD tipai:
- Elgesio sutrikimo variantas: kai pirmiausia yra pažeidžiamos kaktinės galvos smegenų dalys.
- Kalbos sutrikimo variantas: kai pirmosios pažeidžiamos smilkininės galvos smegenų dalys, asmeniui sutrinka kalba.
FTD simptomai
Sutrikusio elgesio FTD pasižymi tokiais simptomais: keičiasi asmens elgesys, įpročiai, asmenybė, emocinės komunikacijos gebėjimai. Pirmieji ženklai dažnai yra susiję su gebėjimų atlikti kasdienes užduotis praradimu.
Pirminė progresuojanti afazija pasireiškia atsiradusiais žodinės (verbalinės) raiškos sunkumais. Semantinę demenciją turintis asmuo pamažu praranda gebėjimą žodžiams priskirti prasmę, taip pat gebėjimą skaityti, vardyti paraidžiui, suprasti žodžių reikšmę, žodžiais išsakyti savo mintis.
Progresuojanti nesklandi afazija (PNFA) yra vienas iš FTD tipų, įprastai pasireiškiantis vyresniame amžiuje. Asmuo pamažu praranda gebėjimą sklandžiai kalbėti. PNFA tipo demenciją turintys asmenys praranda žodinės raiškos gebėjimus - tartį, kalbant iškraipomi (deformuojami) arba sakomi prasmės neatitinkantys žodžiai.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie mąstymą ir kalbą
FTD diagnostika ir gydymas
Jeigu įtariama, jog asmuo turi FTD, būtina, kad jo būklę įvertintų demencijos srityje besispecializuojantis neurologijos, geriatrijos ar psichiatrijos specialistas. Šiuo metu nėra FTD gydančių ar būklės progresavimui įtaką darančių būdų. Tačiau įvairios terapijos gali padėti suvaldyti kai kuriuos simptomus.
Išsėtinė sklerozė
Išsėtinė sklerozė - tai centrinės nervų sistemos liga, kurios metu sunaikinama nervus apsauganti medžiaga - mielinas. Priklausomai nuo dominuojančio pažeidimo, žmogus gali prarasti kalbą, jam sutrinka rijimas, tampa nepaklusnios rankos ir kojos. Dažniausiai pirmieji ligos požymiai pasireiškia 20 - 40 metų žmonėms.
Išsėtinės sklerozės simptomai ir diagnostika
Sergant išsėtine skleroze, ligoniams dažniau svaigsta galva, sutrinka jutimai, kankina greitas nuovargis, sutrinka pusiausvyra, jaučiamas galūnių silpnumas, apima depresija ir vargina nuotaikų kaita, tampa neaiški kalba, pasunkėjęs mąstymas, pablogėja regėjimas. Paprastai, sergant išsėtine skleroze, uždegiminės vietos nustatomos magnetinio rezonanso tyrimu. Jo metu padaromos galvos smegenų nuotraukos. Diagnozuojant ligą, svarbūs yra tam tikri simptomai ir smegenų vaizdiniai tyrimai.
Išsėtinės sklerozės gydymas ir priežiūra
Nors ši liga iki šiol yra neišgydoma, tačiau, anksti paskyrus gydymą beta interferonais, galima pakeisti šios ligos eigą. Gydymas leidžia sulėtinti išsėtinės sklerozės progresavimą, atitolina paciento invalidumą, pagerina ligonio gyvenimo kokybę. Sergant išsėtine skleroze, nemenką vaidmenį atlieka kūno mankšos, treniruotės. Medikai nepataria mankštintis šaltoje ar karštoje patalpoje, nerekomenduoja pradėti pratimų, jeigu ligonis yra alkanas arba jaučia stiprų skausmą.
Balso problemos ir jų sprendimo būdai
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras surengė pirmąjį tarpdisciplininį simpoziumą „Žmogus kuria balsą“, kuriame gydytojai, psichologai ir profesionalūs dainininkai dalinosi savo sukauptomis žiniomis ir praktikomis, kaip išsaugoti balso sveikatą. Simpoziume buvo aptariami įvairūs balso problemų aspektai, įskaitant balso nuovargį, virusines ligas ir psichologinius veiksnius.
Patarimai balso priežiūrai
- Kai ištinka balso problemos, reikia būti toliaregiškam ir nesistengti iš paskutiniųjų atlikti to, ką turi padaryti šiandien. Geriau save patausoti, nes tada atsistatymas būna žymiai lengvesnis.
- Dainininkai ypatingai jautrūs bet kokiam balso pokyčiui ar nesklandumui. Balso nuovargis - tai jausmas, kad dainuoti ar kalbėti reikia daugiau pastangų.
- Balse yra labai daug informacijos apie žmogaus kvėpavimo organų, neurologinę, endokrininę, emocinę būklę ir tiesiog bendrą kūno sveikatą.
Isterija: istorinė apžvalga
Isterija - tai liga, kuri tūkstantmečius domino ir glumino medikus bei visuomenę. Nuo antikos laikų, kai buvo manoma, kad isteriją sukelia klaidžiojanti gimda, iki XIX amžiaus, kai Jeanas-Martinas Charcot rengė skandalingus pasirodymus su hipnotizuotomis pacientėmis, isterija buvo apipinta mitais ir prieštaravimais. Nors šiuolaikinėje medicinoje terminas „isterija“ nebenaudojamas, jo istorija atspindi besikeičiantį požiūrį į psichikos ligas ir moterų vaidmenį visuomenėje.
Isterijos simptomai ir gydymo būdai
Isterijos simptomai buvo labai įvairūs - nuo fizinių negalavimų, tokių kaip traukuliai ir paralyžius, iki emocinių sutrikimų, tokių kaip dirglumas ir nerimas. Gydymo būdai taip pat buvo įvairūs - nuo drastiškų vaistų, sukeliančių vėmimą ir viduriavimą, iki magnetizmo ir hipnozės.
Isterijos kritika ir išnykimas
XIX amžiaus pabaigoje Charcot pasirodymai sulaukė kritikos dėl to, kad pacientės buvo traktuojamos kaip bedvasiai objektai, o ne kenčiančios būtybės. Po Charcot mirties isterijos rūmas, kurį jis buvo pastatydinęs, ėmė siūbuoti ir per keliolika metų sugriuvo. Pats žodis „isterija“ stebinančiu greičiu išgaravo iš prancūzų medicinos.
Psichologiniai aspektai ir apsimetėlio sindromas
Simpoziume „Žmogus kuria balsą“ buvo aptariami ir psichologiniai veiksniai, turintys įtakos balso sveikatai. Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis pasakojo apie Apsimetėlio sindromą, būdingą daug pasiekusiems žmonėms, kurie patys tai neigia ir jaučiasi nepakankamai geri. Dažniausiai tai būna perfekcionistai, besistengiantys viską daryti tobulai. Apsimetėliai labai bijo nesėkmės - jiems atrodo, kad nepasisekus sugrius visas pasaulis. Bet tuo pačiu jie bijo ir sėkmės, nes taip sulauktų dar daugiau atsakomybės. Susidaro uždaras ciklas, kuris sukasi ir sukasi.
tags: #stringanti #kalba #del #depresijos