Sporto veiklos motyvacijos tyrimai yra nuolat aktuali tema, nes kūno kultūra vaidina svarbų vaidmenį visuomenės sveikatos politikoje. Šiame straipsnyje nagrinėjami laisvalaikiu sportuojančių moterų ir vyrų motyvacijos ypatumai, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis. Vis blogėjanti visuomenės sveikata kelia susirūpinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, o viena iš pagrindinių to priežasčių - nepakankamas fizinis aktyvumas. Mokslininkai sutaria, kad žmonės patys yra atsakingi už savo sveikatos būklę ir jos profilaktiką. Asmenybė gali save realizuoti tik tada, kai darnoje egzistuoja fizinė, psichinė ir socialinė sveikata.
Fizinio Aktyvumo Svarba
Fizinis aktyvumas, įskaitant sveikatą stiprinančius pratimus, yra svarbus gyvenimo būdo elementas ir gerai valdomas veiksnys. Fizinių pratimų poveikis žmogaus organizmui žinomas jau seniai, o teigiamas požiūris į kūno kultūrą siekia senus laikus. Jėgos, raumenų stiprumo ir sveikatos ryšys buvo suprastas jau seniai. Galenas (apie 130-200 m.) pirmasis įrodė, kad natūralūs fiziniai pratimai padeda apsisaugoti nuo įvairių ligų. Fiziologas I. Pavlovas pritarė, kad sveikata yra pusiausvyra tarp organizmo ir aplinkos. Akademikas A. Bogomolcevas teigė, kad norint pailginti gyvenimą, pirmiausia reikia mokėti jo netrumpinti, o vienas iš būdų, kaip pasiekti ilgaamžiškumą, yra judėjimas. Volteras yra pasakęs: "Gyvenimas - tai judėjimas". Vaikas pradeda aktyviai judėti nuo pirmųjų gyvenimo valandų, o kuo įvairesnės tos instinktyvios "treniruotės", tuo geriau augantis organizmas prisitaiko prie naujų sąlygų. Fiziniai pratimai taip pat labai svarbūs suaugusiems. Treniruotas žmogus turi daugiau galimybių atstatyti darbingumą per trumpesnį laiką. Pratimai pagerina kvėpavimą ir medžiagų apykaitą, suteikia žvalumo ir neperteikiamo sveikatos jausmo, kuris sukelia kūrybinės energijos antplūdį.
Fizinis pajėgumas - tai gebėjimas patenkinamai atlikti fizinį darbą. Jis yra svarbus kaip sveikatos komponentas, padedantis išlaikyti gyvenimo aktyvumą. Tyrimai rodo, kad kūno kultūra stiprina stuburą, o fiziniai pratimai yra veiksmingi juosmeninės srities stuburo negalavimų reabilitacijai. Fizinis aktyvumas padeda išvengti viršsvorio ir yra svarbus gydant vidutinį nutukimą. Fizinė veikla gali paveikti stresą - natūralią organizmo reakciją į aplinkos ir socialinius dirgiklius. Be to, atliekant fizinius pratimus, aktyvėja beveik visų organizmo fiziologinių sistemų veikla. Tai ne tik padidina organizmo funkcines galimybes, bet ir mažina įvairių ligų riziką. Fizinio krūvio metu pagerėja smegenų aprūpinimas krauju. Kvėpuojant per nosį, smegenys geriau mąsto, be to, deguonis nosies ertmėje jonizuojasi. Jei fizinis aktyvumas nuolat didinamas, tai padeda teigiamam sveikatos lygio prieaugliui, mažina širdies nepakankamumą, padidėjusį kraujospūdį, tinka įvairių diabeto, vėžio formų profilaktikai ir leidžia žmonėms ilgiau, sveikiau ir kokybiškiau gyventi. Šiuo metu fizinis aktyvumas yra viena iš pagrindinių individo fizinės, socialinės ir emocinės gerovės sąlygų.
Sveikatos Apibrėžimas ir Motyvacijos Teorijos
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) apibrėžia sveikatą kaip ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimą, bet ir visišką fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę. Medicinos enciklopedijoje sveikata apibūdinama kaip fizinis ir dvasinis individo visuomenės normalumas. Biomedicininis sveikatos apibrėžimas teigia, kad sveikata yra organizmo būklė, kai jis funkcionuoja optimaliai be akivaizdžių ligos požymių. A. Žemaitis sveikatą apibrėžia individo ir socialiniu požiūriu, teigdamas, kad sveikata individo požiūriu yra dvasinė būsena, susiformuojanti kaip socialinio, biologinio ir psichologinio pobūdžio veiksnių sąveikos rezultatas.
Sveikata, pagal R. Laužacką, yra fizinių, psichinių ir socialinių bruožų bei ypatumų darna. Dvasinės ir psichinės sveikatos terminai dažnai vartojami kaip sinonimai, nors Lietuvoje psichinė sveikata dažnai sutapatinama su protine sveikata. Psichologijos žodyne pateikiamas toks psichinės sveikatos apibrėžimas: tai žmogaus psichinė ir socialinė gerovė, stimuliuojanti optimalų fizinį, intelektualinį ir emocinį brendimą, netrukdant kitų žmonių plėtotei. Tai atspindi fizinės ir dvasinės sveikatos esmę.
Taip pat skaitykite: Emocinis atsparumas sportininkams
Pagal R. Martens (1999), yra du motyvacijos šaltiniai - vidinis ir išorinis. Kai žmogus sportuoja grynai dėl malonumo ir paskui tą džiaugsmą patiria, motyvas fizinei veiklai vėl pastiprinamas.
Tyrimų Metodologija ir Organizavimas
Šiame straipsnyje remiamasi įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, kurie apima:
- Literatūros šaltinių analizę.
- Interviu su sportuojančiomis moterimis Diana Sports klube (N=10).
- Anketinę apklausą, naudojant sporto/fizinės veiklos motyvų aprašą (Markland, Ingledew, 1997): apklaustos Lietuvos moterys, užsiimančios, nebeužsiimančios ir niekada neužsiėmusios sportu (N=340).
- Anketinę apklausą, kurioje dalyvavo Šiaulių miesto sporto ir sveikatingumo klubų (ArenaGym, EuroGym, SoloGym ir Elada) lankytojai: 58 moterys ir 50 vyrų.
Tyrimų metu taikyti šie metodai: holistinio sveikatos ugdymo nuostatos, humanistinės psichologijos bei pedagogikos nuostatos, motyvacijos teorija, fenomenologijos teorija.
Tyrimų Rezultatai ir Išvados
Kokybinio Tyrimo Išvados
- Pagrindinis motyvas pradėti sportuoti yra svorio kontrolė. 40 proc. moterų nenorėjo sportuoti, bet pabandžius patiko.
- Pagrindiniai sportavimo motyvai: fizinio pajėgumo gerėjimas, rezultatas, geros emocijos, malonumas.
- Visos moterys, net ir tos, kurioms tai sunkiai sekėsi, fizinio krūvio metu jaučiasi gerai, o po krūvio - puikiai. Tai padeda prisiversti mankštintis.
- Nesant sportavimo džiaugsmo, motyvacija fiziniam aktyvumui blėsta.
Kiekybinio Tyrimo Išvados
- Tiek svarbiausi (sveikatos siekimas, rekreacija, fizinių galių tobulinimas, svorio kontrolė), tiek mažiausiai svarbūs (varžymasis, socialinis pripažinimas, iššūkis, sveikatos problemų sprendimas) motyvai visose grupėse yra panašūs. Išsiskyrė tik streso įveikos ir sportavimo džiaugsmo motyvai.
- Kuo stipresnis sportavimo džiaugsmas, tuo geriau įveikiamas stresas ir atvirkščiai (r = 0,687; p < 0,01).
- Sveikatos problemų sprendimo motyvas yra svarbus sportuojančioms moterims, kurios nejaučia džiaugsmo.
- Visose grupėse sportavimo džiaugsmo motyvas nepriklauso nuo amžiaus.
- Sportavimo džiaugsmo motyvą determinuoja sportavimo, nesportavimo trukmė.
- Organizuotose pratybose moterys labiau patiria judėjimo džiaugsmą, nei mankštindamosi savarankiškai.
Lyčių Aspektas
Tyrimai atskleidė, kad abiejų lyčių tiriamiesiems svarbūs rekreacijos, sveikatos siekimo, išvaizdos, džiaugsmo motyvai. Palyginus fizinio aktyvumo motyvus lyties aspektu, nustatyta, kad moterims svarbus streso valdymas. Afiliacijos motyvas mažai svarbus ir moterims, ir vyrams. Iššūkio motyvas svarbesnis vyrams nei moterims. Socialinis pripažinimas, varžymasis reikšmingas vyrams ir mažai svarbus moterims (p<0,05). Svorio kontrolės motyvai aktualesni moterims nei vyrams (p<0,05).
Tėvų ir Mokyklos Įtaka
Respondentės teigia, kad mokykla padarė didesnę įtaką jų fiziniam aktyvumui nei tėvai, tačiau jos taip pat mano, kad daro reikšmingą įtaką savo vaikams. Sportuojančių moterų grupėje, kuo jaunesnė respondentė, tuo stipresnė tėvų įtaka, palyginti su mokykla. Sportu nebeužsiimančios moterys labiau vertina mokyklos įtaką. Moterys, kurios niekada nesportavo, skirdamos mažesnius balus parodo, kad nei tėvai, nei mokykla neįdiegė joms teigiamo požiūrio į kūno kultūrą ir poreikio judėti.
Taip pat skaitykite: Kaip moterys bendrauja?
Išvados
Tyrimai rodo, kad laisvalaikiu sportuojančių moterų ir vyrų motyvacija sportui yra įvairi ir priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip amžius, lytis, socialinė aplinka ir asmeninė patirtis. Pagrindiniai motyvai, skatinantys žmones sportuoti, yra sveikatos siekimas, rekreacija, fizinio pajėgumo gerinimas, svorio kontrolė ir teigiamos emocijos. Svarbu atsižvelgti į šiuos motyvus, siekiant skatinti fizinį aktyvumą ir gerinti visuomenės sveikatą.
Taip pat skaitykite: Nerimo sutrikimų statistika
tags: #laisvalaikiu #sportuojanciu #moteru #ir #vyru #motyvacijos