Įvadas
Teismo psichiatrijos ekspertizė yra svarbi baudžiamojo proceso dalis, leidžianti įvertinti asmens psichinę būklę ir jos įtaką padarytai nusikalstamai veikai. Ši ekspertizė gali būti skiriama tiek įtariamiesiems, tiek kaltinamiesiems, siekiant nustatyti jų pakaltinamumą, procesinį veiksnumą bei poreikį taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvoje teismo psichiatrijos ekspertizes atlieka Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba (VTPT). Straipsnyje aptariama teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo tvarka, rūšys, atlikimo sąlygos ir reikšmė baudžiamajame procese.
Teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo tvarka
Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad prokuroras, pripažinęs būtinumą skirti ekspertizę, raštu apie tai praneša įtariamajam, jo gynėjui ir kitiems ekspertizės rezultatais suinteresuotiems proceso dalyviams. Pranešime nurodomas terminas, per kurį šie asmenys gali pateikti prašymus dėl klausimų ekspertui, dėl konkretaus eksperto skyrimo ir pateikti papildomą medžiagą ekspertizei. Vėliau prokuroras su pareiškimu dėl ekspertizės kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją.
Teismo psichiatrijos ekspertizės rūšys: ambulatorinė ir stacionarinė
VTPT direktorius Mantas Juodakis paaiškino, kad specialistas, rekomenduodamas ambulatorinę ar stacionarinę ekspertizę, atsižvelgia į daugelį aplinkybių. Prioritetas skiriamas medicininiams duomenims, t. y. asmens sveikatos istorijai, psichikos būklei ir kt. Esant poreikiui, specialisto konsultacijos metu gali būti atliktas psichikos būklės tyrimas betarpiškai apžiūrint asmenį. Atsižvelgęs į minėtų duomenų visumą, specialistas pateikia išvadą nurodydamas ekspertizės skyrimo tikslingumą ir rekomenduodamas ekspertizės atlikimo sąlygas.
Ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės atliekamos VTPT regioniniuose skyriuose. Stacionarinės ekspertizės atlikimo metu asmuo yra stebimas ir tiriamas nuo kelių savaičių iki vieno mėnesio. Po ištyrimo ekspertai surašo ekspertizės aktą, kuriame yra fiksuojami atsakymai į teismo nutartyje pateiktus klausimus.
Ekspertizės metu nustatomi kriterijai
Įtariamiesiems įprastai yra nustatomi pakaltinamumo ir procesinio veiksnumo kriterijai. Esant poreikiui, rekomenduojamos priverčiamosios medicinos priemonės ir jų pobūdis bei atlikimo sąlygos. Asmenį pripažinti padarius baudžiamo įstatymo uždraustą veiką būnant nepakaltinamu ir skirti priverčiamąsias medicinos priemones gali tik teismas.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie teismo psichiatrijos skyrių
Pavyzdžiai iš teismų praktikos
B. Mikutavičiaus atvejis
Kauno apygardos prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl 29-erių B. Mikutavičiaus, įtariamo dviejų merginų nužudymu. Jam paskirta ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė, siekiant nustatyti jo pakaltinamumą ir procesinį veiksnumą. Kauno.diena.lt žiniomis, specialisto konsultacijoje B. Mikutavičius nebuvo itin kalbus, sėdėjo kampe nuleidęs galvą. Psichologas Edvardas Šidlauskas teigė, kad toks elgesys gali būti ženklas, jog žmogus jaučia apatiją ar neviltį, nemato prasmės bendrauti ir gali būti psichologiškai užsidaręs.
G. Filipavičiaus atvejis
Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario mėn. skyrė stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę G. Filipavičiui, įtariamam mažametės pagrobimu. 15min žiniomis, jam ekspertizė turėjo būti atliekama Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje. Jei jis būtų pripažintas nepakaltinamu, prokuratūra būtų prašiusi teismo G. Filipavičiaus neįkalinti, o skirti jam priverčiamąsias medicinos priemones. Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas teigė, kad G. Filipavičiui inkriminuojama 13 nusikalstamų veikų, įskaitant svetimo vaiko pagrobimą, neteisėtą laisvės atėmimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, plėšimą, neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu.
Psichologiniai aspektai
Psichologas Edvardas Šidlauskas atkreipė dėmesį į tai, kad tylėjimas, nuleista galva ir atsiribojimas gali būti ženklas, jog žmogus jaučia apatiją ar neviltį, nemato prasmės bendrauti ir gali būti psichologiškai užsidaręs. Žmogus gali jaustis praradęs kontrolę ir nesuprasti savo gyvenimo krypties, todėl psichiatro vertinimas yra svarbus nustatant jo psichinę būklę ir pakaltinamumą. Dominuojanti apatija gali būti depresijos ar kito psichikos sutrikimo požymis.
Kriminologiniai aspektai
Vilniaus Universiteto (VU) Teisės fakulteto docentas, kriminologas Gintautas Sakalauskas teigė, kad Lietuvoje nužudymai nėra labai dažni, tačiau dauguma jų būna buitiniai konfliktai, o išskirtiniai atvejai, tokie kaip B. Mikutavičiaus įvykdyti nužudymai, pasitaiko labai retai. Anot kriminologo, įtariamojo neadekvatus ir nelogiškas elgesys, taip pat nesuvokimas savo veiksmų padarinių gali būti susijęs su galimomis jo sveikatos problemomis.
Teisinis reglamentavimas
Baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsnis reglamentuoja įtariamojo atidavimą į ekspertizės įstaigą. Jeigu tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą prireikia įtariamajam daryti teismo medicinos ar stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariamasis ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui. Jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba įtariamasis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp teismo medicinos ir psichiatrijos
Taip pat skaitykite: KT motyvacijos svarba
tags: #suimtas #teismo #psichiatrijos