Psichikos sveikata yra viena didžiausių ir kartu pažeidžiamiausių vertybių šiuolaikinėje visuomenėje. Psichikos sveikatos sutrikimų problema aktuali visame pasaulyje. Šiame straipsnyje aptarsime kai kurias sunkiausias psichikos ligas, jų priežastis, gydymo būdus ir socialinius aspektus.
Psichikos sveikatos svarba ir statistika
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 450 mln. planetos žmonių kamuoja psichikos sveikatos sutrikimai ir su jais glaudžiai susijusios fizinės negalios. Psichikos ligos sudaro apie 12 proc. pasaulio ligų, o iki 2020 m. šis skaičius gali padidėti iki 15 proc. Europoje 3 mln. suaugusiųjų serga šizofrenija, o 33,4 mln. žmonių kasmet suserga depresija.
Lietuvoje nėra atlikta nuoseklių epidemiologinių tyrimų, kurie pateiktų išsamius duomenis apie sergamumą psichikos ligomis. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys apima tik tuos atvejus, kai asmuo kreipėsi į psichiatrijos įstaigas ir gydėsi ambulatoriškai ar stacionare. 2001 m. specialistų pagalbos kreipėsi 162 038 asmenys, arba 4645,5/100 000 gyventojų.
Depresija
Depresija skiriasi nuo laikas nuo laiko kiekvieną žmogų ištinkančios blogos nuotaikos trukme - trunka 2 savaites ir ilgiau, bei tuo, kad trukdo bendravimui, darbui, mokymuisi, laisvalaikiui. Taip pat ji skiriasi ir nuo liūdesio, kuris jaučiamas netekus brangaus žmogaus - jis susijęs su prisiminimais, laikui bėgant, blėsta, paprastai netrunka ilgiau nei 3-6 mėn. ir vadinamas gedulu.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų, kurios perduoda informaciją tarp smegenų ląstelių , disbalansas. Tai pirmiausia serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, trūkumas bei kitų medžiagų - noradrenalino, dopamino - tarpusavio pusiausvyros pakitimai. Šį sutrikimą gali sukelti ir kitos ligos, vartojami vaistai, stresas, hormonų pokyčiai, narkotikų bei alkoholio vartojimas.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Depresijos gydymas apima medikamentinį gydymą (antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys vaistai) ir psichoterapiją. Visų gydymo būdų esmė - grąžinti cheminių medžiagų pusiausvyrą galvos smegenyse, tik šis tikslas pasiekiamas įvairiais keliais.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD)
Įprasta manyti, kad ADHD - aktyvumo ir dėmesio sutrikimas - tai vaikų ir paauglių liga. Kadangi labai dažnai suaugusiame amžiuje šis sutrikimas nediagnozuojamas, nuo jo kenčiantys pacientai nesulaukia tinkamo gydymo ir negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Šiuo sutrikimu serga 3-11 proc. vaikų. Deja, sulaukus pilnametystės, sutrikimas tęsiasi ir toliau akivaizdžiais simptomais 15 proc.suaugusiųjų, apie 50 proc.sirgusiems sutrikimo požymiai tampa švelnesni. Jeigu sutrikimas savaime nepraeina iki 17m., labai tikėtina, kad jis pasireikš ir suaugus. Bendras sergamumas ADHD suaugusiųjų tarpe - 2-5 proc. Dažniau serga vyrai - 5:1 santykiu. Sunkiausia sutrikimą diagnozuoti žmonėms, kurie vaikystėje su šia diagnoze nesusidūrė.
Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į galimus rizikos veiksnius - ar turite artimų giminaičių (pvz., tėvų ar brolių ir seserų) su ADHD ( nepalankus genetinis paveldėjimas 80 proc.); ar mama nėštumo metu rūkė, vartojo alkoholį ar narkotikus; ar mama nėštumo metu neturėjo sąlyčio su nuodingomis medžiagomis, pvz. PCB; ar ankstyvam gyvenimo laikotarpiu Jūs neturėjote sąlyčio su švinu; ar negimėte anksčiau laiko ir mažesnės kūno masės.
Išskiriami trys pagrindiniai ADHD tipai: hiperaktyvumo, nedėmesingumo ir kombinuotas - dėmesio koncentracijos simptomai kartu su elgesio sutrikimo simptomais. Esant minėtiems požymiams , atsiranda problemos įvairiose suaugusio žmogaus gyvenimo srityse- prasidėjus darbiniams santykiams pastebimi prastesni profesiniai pasiekimai ir menkesnės galimybės siekti karjeros, dažnesni darboviečių keitimai. Kasdieninis darbas tampa iššūkiu - sunku atlikti darbą laiku, užmirštami terminai, susitikimai, svarbios datos. Šeimyniniuose santykiuose - dažnesnės skyrybos, santykių problemos. Nesugebėjimas kontroliuoti impulsų gali svyruoti nuo nekantrumo, nuotaikos svyravimų iki pykčio proveržių.
ADHD vaikams diagnozuojamas, kai yra sutrikęs dėmesys ir per didelis aktyvumas. Abu šie požymiai yra būtini diagnozei nustatyti ir turi pasireikšti daugiau nei vienos rūšies situacijose (pvz., namuose, klasėje, klinikoje). ADHD požymiai suaugusiems yra tokie patys, tik būdinga, kad hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai būna ne tokie ryškūs kaip nedėmesingumo.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Dažniausiai ADHD gydymui skiriami psichostimuliatoriai - medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino koncentraciją. Kiti vaistai- atomoksetinas (Strattera) ir antidepresantai, pavyzdžiui, bupropionas (Wellbutrin).
Generalizuotas nerimo sutrikimas
Generalizuotas nerimo sutrikimas - tai lėtinis susirgimas, kuriam būdinga pastovus jaudulys, įtampa, nerimavimas dėl smulkmenų, ateities, keliantis diskomfortą, sutrikdantis kasdieninę veiklą ir darbingumą. Nerimas - normaliai kiekvieno žmogaus išgyvenama būsena, kuri padeda organizmui mobilizuoti jėgas siekiant tikslo ar norint išvengti pavojaus.
Biologinės teorijos teigia, kad nerimo atsiradimas yra susijęs su tam tikrų cheminių medžiagų kiekio, tarpusavio santykio sutrikimu. Čia kalbama apie serotonino, noradrenalino, dopamino, endogeninių opioidų gamybos ar aktyvumo pokyčius, labai svarbią vietą galvos smegenų slopinimo procesuose užimančią gama amino sviesto rūgštį.
Psichologiniu požiūriu, nerimu gali reikštis nuslopinti jausmai. Pacientai skundžiasi neramumu, pastoviu jauduliu ir įtampa, nuovargiu, jiems sunku susikaupti, galvoje sukasi neramios mintys apie tai, kad turi nutikti kažkas blogo, nuogąstauja dėl įvairių smulkmenų arba dėl artimųjų, savo pačių sveikatos, galimų katastrofų.
Susirgimas yra lėtinis, jam būdinga banguojanti eiga su pagerėjimais ir pablogėjimais, kartais gali tęstis visą gyvenimą. Gydoma, priklausomai nuo simptomų intensyvumo ir trukmės, benzodiazepinais, antidepresantais, jų deriniais bei kitų grupių psichiką veikiančiais vaistais. Šio sutrikimo gydymas yra visada ilgas ir sudėtingas, be to, po sėkmingo gydymo kurso praėjus kuriam laikui, liga linkusi pasikartoti.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Psichoterapinis gydymas padeda koreguoti asmenybės, elgesio, mąstymo ypatumus, kurie sudaro prielaidas ir sąlygas nerimauti.
Psichosocialinė reabilitacija
Žmonės, sergantys psichikos ligomis, yra jautresni ir pažeidžiamesni asmeninių santykių plotmėje, daugiau ar mažiau sutrinka optimalus jų funkcionavimas visuomenėje, sumažėja galimybė atlikti tam tikrą veiklą, susilpnėja jų savarankiškos veiklos įgūdžiai, dėl to žmogus dažniausiai negali atlikti jam įprasto vaidmens.
Kad būtų pagerinta tokių žmonių gyvenimo kokybė ir grąžinti socialiniai vaidmenys, reikalinga psichosocialinė reabilitacija - suderinta visuomeninė, psichologinė, auklėjimo ir medicininė priemonių sistema, teikianti psichikos ligoniams pakankamai savarankiško gyvenimo ir įsitraukimo į visuomenę galimybes. Ji apima pagalbą ugdant socialinius įgūdžius, interesus, planuojant laisvalaikio veiklą, o tai formuoja įsitraukimo ir asmeninės vertės pojūtį. Šiuo metu psichikos sutikimų turintys asmenys mokosi savarankiško gyvenimo įgūdžių: sveikos mitybos, asmens higienos, gaminti valgį, tvarkyti biudžetą, namų ruošos ir naudotis įvairiomis transporto priemonėmis.
Stigma ir diskriminacija
Žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, visais laikais buvo laikomi išskirtiniais, nenormaliais, nukrypusiais nuo normos, nuo to, kas priimta visuomenėje. Jais galima rasti tiek baimės ir atstūmimo jausmus, tiek gėrio ir blogio pavyzdžius. Visuomenės požiūris į žmogų, turintį psichikos sveikatos sutrikimų, keitėsi labai pamažu. Psichikos ligos stigma egzistavo dar prieš atsirandant psichiatrijai, bet, ir atsiradus psichiatrijos institucijoms, ji nesumažėjo.
Svarbu pabrėžti, kad nuo šių ligų nepasveikstama, kad sergantys psichikos ligomis asmenys yra žiaurūs arba pavojingi kitiems, gali užkrėsti kitus pamišimu, kad jie yra tinginiai ir nepatikimi, nenuspėjami, negali racionaliai įvertinti savo gyvenimo. Tokie prietarai pabrėžia psichikos ligonių ir sveikų žmonių skirtumus.
Žmonėms, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų, ir psichologiškai, ir fiziškai turi būti prieinami ir transportas, ir parduotuvės, ir paslaugų centrai. Gyvendami neuždaroje visuomenėje, jie turs galimybę susirasti daugiau draugų. Svarbu supažindinti su problemomis, kurios iškyla žmonėms, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų. Svarbu atverti jiems duris. Žmonėms, turintys psichikos sveikatos problemų, ne visada gali ir privalo sugebėti viską atlikti savarankiškai. Jiems labai reikia ir kitų paramos bei supratingumo. Jie - visateisiai visuomenės nariai.
Psichikos ligų priežastys ir veiksniai
Žmogaus mąstyseną, emocijas, elgseną lemia daug veiksnių. Ši taisyklė galioja ir normaliems, ir liguistiems psichikos procesams. Todėl psichikos sutrikimų simptomų negalima paaiškinti keliomis priežastimis. Analizuojant psichikos ligų priežastis ir veiksnius, išskiriami predisponuojantys, provokuojantys ir palaikantys veiksniai.
Predisponuojantys veiksniai yra įgimtas individo polinkis sirgti psichikos ligomis arba liguistai reaguoti į nepalankios aplinkos poveikį. Kalbant mediciniškai, tai įgimti galvos smegenų medžiagų apykaitos ypatumai. Šis polinkis išaiškėja tik pasireiškus psichikos sutrikimui.
Provokuojantys veiksniai - tai įvykiai prieš sutrikimo pradžią, galėję jį sukelti. Šiais veiksniais dažnai tampa pavartoti kvaišalai, narkotinės medžiagos. Šiais veiksniais gali tapti ir įvairios infekcinės ligos, intoksikacijos (nuo alkoholio ir kitų narkotikų). Socialiniai veiksniai ne tik išprovokuoja šiuos sutrikimus, bet ir sukelia jų paūmėjimus.
Palaikantys veiksniai - tai veiksniai, kurie neleidžia, kad psichikos sutrikimas greitai baigtųsi ir praeitų savaime. Biologiniai veiksniai - tai lėtinės somatinės ligos, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis ir t. t. Nustatyta, kad beveik visi psichikos ir elgsenos sutrikimai susiję su tam tikru, neretai reikšmingu, genetinės rizikos komponentu.
Psichologiniai veiksniai (bendravimo problemos, nesutarimai šeimoje, nesėkmingos gyvenimo prasmės paieškos, nepasitikėjimas savimi ar kuo nors kitu) rodo, kad žmogaus elgsena bene labiausiai priklauso nuo sąveikos su natūralia ar socialine aplinka. Psichikos ir elgsenos sutrikimai gali būti traktuojami kaip blogos adaptacijos nulemtas elgesys, kuris yra išmoktas tiesiogiai ar stebint kitus.
tags: #sunkiausios #psichikos #ligos