Daugelis žmonių mano, kad depresija būdinga tik žmonėms, tačiau veterinarinė praktika rodo, kad šunys taip pat gali patirti emocinius sunkumus, kurie primena depresiją. Kaip augintinio savininkas, galite pastebėti, kad jūsų šuo elgiasi kitaip, pavyzdžiui, įgijo naują įprotį nepaliaujamai loti arba tapo ramesnis nei įprastai. Šiame straipsnyje aptarsime šunų depresijos požymius, priežastis ir gydymo būdus, kad galėtumėte padėti savo keturkojui draugui.
Šunų depresijos požymiai
Veterinaras Tomas teigia, kad šunų depresija nėra identiška žmonių depresijai, tačiau turi tam tikrų panašumų. Depresiją patiriantis šuo gali tapti vangus, daugiau laiko praleisti gulėdamas ar miegodamas. Kai kurie šunys pradeda rodyti destruktyvų elgesį, pavyzdžiui, kramtyti baldus ar draskyti duris.
Šunų depresijos požymiai:
- Apatija ir vangumas: Šuo tampa mažiau aktyvus, nenori žaisti ar pasivaikščioti.
- Miego įpročių pokyčiai: Šuo miega daugiau nei įprastai arba yra neramus ir negali gerai išsimiegoti.
- Apetito stoka: Šuo praranda susidomėjimą maistu arba visiškai nustoja ėsti. Skirtingai nei žmonės, šunys nekeičia pasirenkamų dietų. Jie nesirenka pasninkauti ar sumažinti suvartojamo maisto kiekį. Todėl, jei pradedate pastebėti, kad jūsų augintinis prarado susidomėjimą maistu arba visiškai nustojo ėsti - būtinai kreipkitės į veterinarą.
- Socialinė izoliacija: Šuo vengia bendravimo su žmonėmis ir kitais gyvūnais, izoliuojasi. Visi žinome, kad šunys yra socialūs gyvūnai, ypač savo žmonių ar šeimininku atžvilgiu. Jei pastebėjote, kad jūsų šuo staiga pradėjo izoliuotis nuo kitų, jūsų augintinis gali patirti stresą, nerimą ar susirgti.
- Agresija: Šuo gali tapti agresyvus kitų žmonių ar gyvūnų atžvilgiu. Gali būti painu, kai šiaip draugiškas šuniukas pradeda agresyviai elgtis kitų atžvilgiu. Nesvarbu, ar agresija nukreipta į žmones ar kitus namuose esančius gyvūnus, tai gali būti ženklas, kad jūsų šuo patiria stresą.
- Perdėtas laižymasis, kasymasis ar alsavimas: Stresą patiriantis šuniukas gali patirti įvairius fizinius pokyčius. Jie gali būti susiję su elgesiu, pavyzdžiui, nepaliaujamas laižymas, kasymasis ar alsavimas.
- Fiziniai simptomai: Viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar vėmimas. Arba tai gali vykti viduje, pavyzdžiui, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar vėmimas.
- Kiti elgesio pokyčiai: Šuo gali pradėti niokoti namus, loti be priežasties arba rodyti kitus neįprastus elgesio požymius. Neretai, net dėmesingiausiems savininkams gali būti sunku pastebėti, kada jų augintiniui reikia skubios pagalbos.
Jei pastebėjote bent kelis iš šių požymių, svarbu kreiptis į veterinarą, kad jis nustatytų diagnozę ir paskirtų tinkamą gydymą.
Šunų depresijos priežastys
Pasak veterinaro Tomo, depresijos priežastys šunims gali būti įvairios ir dažnai kyla iš kasdienybės pokyčių ar emocinių traumų. Šunys yra įpročių gyvūnai, todėl dideli pokyčiai, pavyzdžiui, persikėlimas į naujus namus, naujo augintinio atsiradimas šeimoje ar net baldų perstatymas, gali juos labai paveikti. Ypač didelį emocinį stresą šuo gali patirti praradęs šeimininką ar kai šis ilgam išvyksta. Nuobodulys ir vienatvė taip pat yra dažnos priežastys, dėl kurių šunys tampa emociškai pažeidžiami. Tomas pabrėžia, kad šunys yra socialūs gyvūnai ir jiems būtinas tiek fizinis, tiek protinis užimtumas. Ilgos valandos, praleistos vienumoje, gali sukelti apatiją, o ilgainiui - depresiją.
Taip pat skaitykite: Šuns ir žmogaus ryšys
Dažniausios šunų depresijos priežastys:
- Gyvenimo pokyčiai: Persikėlimas į naujus namus, naujo šeimos nario (žmogaus ar gyvūno) atsiradimas, šeimininko išvykimas ar mirtis.
- Trauminiai įvykiai: Nelaimingi atsitikimai, traumos, operacijos.
- Ligos: Kai kurios ligos, pavyzdžiui, skydliaukės problemos, gali sukelti depresiją.
- Nuobodulys ir vienatvė: Ilgas laikas, praleistas vienumoje be jokios veiklos.
- Šeimininko emocijos: Šunys gali perimti šeimininko emocijas, todėl, jei šeimininkas jaučiasi prislėgtas, šuo taip pat gali patirti depresiją.
Šunų depresijos gydymas
Pirmasis žingsnis pastebėjus depresijos požymius yra apsilankymas pas veterinarą. Veterinaras atliks medicininę apžiūrą, kad atmestų bet kokias fizines ligas, kurios galėtų sukelti depresiją. Be medicininės apžiūros, labai svarbu skirti dėmesio ir šuns kasdienybės organizavimui. Stabilus dienos režimas, įskaitant pastovų valgymo, pasivaikščiojimų ir žaidimų laiką, suteikia šuniui saugumo jausmą, kurio jis gali stokoti. Daugiau laiko, praleisto su šunimi, taip pat gali padėti jam jaustis mylimam ir saugiam.
Gydymo būdai:
- Veterinaro konsultacija: Pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju ir apžiūrėti šunį.
- Elgesio specialisto konsultacija: Gavę rezultatus ir veterinarijos gydytojo išrašą, turėtumėte kreiptis į elgsenos specialistą, kuris su jumis pasikalbės, pažiūrės, kaip atrodo tipiška jūsų augintinio diena, ir nustatys, su kuriais aspektais reikia dirbti daugiau.
- Kasdienybės organizavimas: Stabilus dienos režimas, įskaitant pastovų valgymo, pasivaikščiojimų ir žaidimų laiką, suteikia šuniui saugumo jausmą, kurio jis gali stokoti.
- Daugiau dėmesio ir meilės: Daugiau laiko, praleisto su šunimi, taip pat gali padėti jam jaustis mylimam ir saugiam. Svarbiausia, kad šuo jaustųsi šeimininko mylimas ir vertinamas, tada augintinis bus laimingas.
- Fizinis aktyvumas: Labai svarbu, kad šuo per dieną daug judėtų. Tuo metu, kai šuo paliekamas vienas, reikėtų palikti kramtukų, kaulų ar kitų šunų užkandžių.
- Psichinė stimuliacija: Svarbu užimti augintinį fiziškai ir psichiškai aktyvia veikla, tokia kaip medžioklės imitacija (žaisliuko gaudymas). Patartina nupirkti šuniui daugiau žaislų, padaryti šuns kasdienybę įdomesnę, sudominti jį kokiu nors šunų sportu, mūsų tinklaraštyje aprašomos tokios sporto šakos kaip vikrumas (agility) ar obedinece. Taip pat reikėtų pasirūpinti, kad augintinis visuomet turėtų kur draskyti nagus.
- Socializacija: Jei šuo jaučiasi vienišas, naujas draugas (žmogus ar gyvūnas) gali padėti jam atsigauti. Naujas gyvūnėlis padės pakelti nuotaiką ir grąžinti gyvenimo džiaugsmą. Visgi šį žingsnį reikėtų žengti tik gerai apgalvojus, nes naujas augintinis šeimoje yra didelė atsakomybė, į kurią nereikėtų žiūrėti pro pirštus.
- Raminamieji preparatai: Jeigu pastebite, kad jūsų šuniui atitinka šiame straipsnyje išvardinti požymiai, o veterinaras neaptiko jokių ligų, galite savo šuniui padėti nusiraminti ir atsikratyti streso. Rekomenduojame TRUE LEAF Calming Support kramtukus su kanapėmis, kurie turi raminamąjį poveikį. Sukurta iš aukštos kokybės ir natūralių ingredientų, mūsų kolekcija TRUE LEAF Calming Support yra puiki galimybė palaikyti jūsų augintinio psichinę sveikatą visą dieną.
- Medikamentinis gydymas: Jei šuns depresija trunka ilgiau nei kelias savaites ir nepagerėja, Tomas pataria kreiptis į veterinarą, kuris specializuojasi gyvūnų elgesyje. Pasak jo, šiuolaikinė veterinarinė medicina siūlo įvairias gydymo galimybes, kurios yra pritaikytos kiekvieno šuns individualiems poreikiams. Kai kuriais rimčiausiais sergančių šunų atvejais būtina įvesti medikamentinį palaikymą ir gydymą. Tačiau labai svarbu suprasti, kad medikamentai turėtų būti paskutinis pasirinkimas, kai natūralūs metodai neduoda visiškai jokių rezultatų.
Prevencija
Tomas įsitikinęs, kad tinkama priežiūra gali padėti išvengti depresijos daugeliu atvejų. Svarbiausia yra užtikrinti, kad šuo jaustųsi mylimas, būtų aktyvus ir turėtų socialinius ryšius. Taip pat svarbu mokyti ir mokyti pagrindinių elgesio ir bendravimo su kitais žmonėmis principų, ypač šuniukų amžiuje, todėl verta į tai atsižvelgti ir išmokyti šunį funkcionuoti įprastame gyvenime. Žiemos laikotarpiu savo augintiniui verta duoti vitaminų, kurie teigiamai veikia jo sveikatą ir būklę.
Kognityvinė disfunkcija (ŠKD)
Šunų kognityvinė disfunkcija ŠKD (Canine Cognitive Dysfunction, arba CCD) yra su amžiumi susijęs sindromas, dėl kurio prastėja gyvūno pažintinės funkcijos. Šis degeneracinis procesas panašus į žmonių Alzheimerio ligą. Pirmieji simptomai subtilūs ir beveik nepastebimi, milžiniškoms veislėms jie atsiranda nuo 5 metų amžiaus, mažoms - sulaukus 10 metų.
Taip pat skaitykite: Agresijos valdymas
ŠKD požymiai:
- Susipainiojimas pažįstamose vietose
- Socialinių santykių prastėjimas (sumažėjęs interesas bendrauti, žaisti)
- Aktyvumo lygio pakitimai, apatija
- Padidėjęs nerimas, kompulsinis elgesys
- Pažįstamų objektų ar žmonių baimė, agresija
- Miego ir būdravimo ciklo pakitimai (neramus elgesys naktį, miegojimas dieną)
- Tuštinimasis namuose (nesugebėjimas iškentėti įprastos trukmės arba nesiprašymas laukan)
- Motorinių funkcijų prastėjimas
- Dažnesnis cypimas/lojimas
- Sumažėjęs atsakas į dirgiklius
Svarbu atsiminti, kad bet kuris ŠKD požymis gali būti susijęs su rimta ir galbūt išgydoma medicinine būkle - tad pirmoji stotelė kilus bet kokiems įtarimams turi būti veterinaras.
Šunų kompulsinis sutrikimas (ŠKS)
Šunų kompulsinis sutrikimas ŠKS (Canine Compulsive Disorder) tarp gyvūnų dažnai vadinamas stereotipiniu elgesiu arba stereotipijomis ir gali būti apibrėžtas kaip konkretus, nereikalingas veiksmas ar veiksmų serija, kartojamas dažniau, negu paprastai to tikimasi. Dažniausiai pastebimi yra šunų uodegos vaikymasis ar intensyvus galūnių laižymas, sukeliantis akralinį dermatitą.
ŠKS siejamas su žmonių obsesiniu kompulsiniu sutrikimu - būkle, kurios etiologija menkai suprantama, iš dalies dėl to, kad ji ilgai išlieka nediagnozuota ir negydyta. ŠKS būdingesnis kai kurioms veislėms, tad manoma, kad sutrikimas turi genetinį faktorių.
Taip pat skaitykite: Apie šunų socializaciją
tags: #suns #depresijos #pozymiai