Šunų socializacija prieglaudose yra itin svarbi siekiant padėti jiems adaptuotis ir rasti naujus namus. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl socializacija yra tokia svarbi, kokie metodai naudojami ir kaip galima padėti prieglaudos šunims tapti pilnaverčiais šeimos nariais.
Įvadas
Kasmet į Lietuvos gyvūnų prieglaudas patenka dešimtys tūkstančių šunų. Šie šunys prieglaudose praleidžia įvairų laiką - nuo kelių dienų iki kelerių metų, kol jiems surandami nauji namai. Šunys yra socialūs gyvūnai, norintys būti šalia žmogaus ir ieškantys kontakto. Paimti iš gatvės ar atiduoti savininkų į prieglaudą ir patalpinti voljeruose, šunys patiria didžiulį stresą. Kontakto su žmogumi ir pasivaikščiojimų trūkumas, kasdienis šunų lojimo keliamas triukšmas, įvairūs kvapai ir kitos aplinkybės dažnai šunims prieglaudose tampa ne tik sveikatos susirgimų, bet ir psichologinių sutrikimų priežastimi.
Socializacijos Svarba Prieglaudos Šunims
Šunų socializacija yra itin svarbi siekiant padėti jiems adaptuotis ir rasti naujus namus. Tai reiškia šuns mokymą patirti naujus dalykus išvengiant baimės, agresijos ir kitų emocijų, vedinų elgesio problemų. Tai nėra vien žaidimas su kitų veislių šunimis, bet ir vaikščiojimas ant įvairių paviršių, triukšmo klausymasis, daugybės žmonių rankų jutimas ir uostymas. Visos šios patirtys turi būti linksmos ar neutralios, negąsdinančios, ypač 8-10 savaičių amžiaus šuniukams, kurie yra „baimės laikotarpiu“ ir itin jautriai reaguoja į baugius dalykus.
Atsiradus šuns elgesio problemoms, ima kilti vis didesni reikalavimai ne tik pačio šuns priežiūrai, bet ir potencialiam naujam savininkui, jo žinių lygiui apie šunų auklėjimą, jo namų aplinkai, šeimos sudėčiai ir kt. Dėl šios priežasties darosi vis sudėtingiau gyvūnui surasti naujus namus.
Ankstyva Socializacija
Šunį būtina intensyviai socializuoti nuo 2 iki 5 mėnesių, nes šiuo laikotarpiu mažieji keturkojai ypač imlūs ir greitai savo noru mokosi. Taigi reikia pradėti auklėti šunį nuo pirmos jūsų pažinties dienos ir atsiradimo jūsų namuose.
Taip pat skaitykite: Šuns ir žmogaus ryšys
Socializacijos Metodai Prieglaudose
Prieglaudose naudojami įvairūs socializacijos metodai, siekiant padėti šunims įveikti baimes ir pasiruošti naujam gyvenimui.
Teigiamas Motyvavimas
Šunų mokykloje dažniausiai naudojama teigiamo motyvavimo dresūros metodika (kai šuo pats, savo noru atlieka pratimą, nenaudojant jėgos). Taikant ją, šuo greičiau ir efektyviau išmokomas atlikti norimas komandas.
Individualus Požiūris
Kiekvienas šuo individualus. Atsižvelgiama į šuns psichiką, polinkius, charakterį. Tuomet rezultatai pasiekiami daug greičiau ir netraumuojamas gyvūnas. Be teisingo auklėjimo nebus efektyvaus mokymo. Auklėjimas - tai pamatas, po kurio seka treniravimas. Vien tik komandos nepadarys šuns paklusniu ir valdomu. Nors dresūros komandos yra svarbios bendraujant su gyvūnu, per užsiėmimus specialistai moko, kaip tapti atsakingu šuns šeimininku.
Praktiniai Pratimai
Kursuose nuo 2 mėnesių amžiaus šunims šeimininkai išmoksta praktinių pratimų, pavyzdžiui, ką daryti, kad šuo nešokinėtų, nesikandžiotų, kaip valdyti šunį viešoje vietoje, pratiname jį kaip elgtis veterinarijos klinikoje. Taip pat kursų metų vyksta šuniukų socializacija (ką labai svarbu padaryti iki 4 mėnesių amžiaus, kad augintinis netaptų bailus, agresyvus ir pan.). Dažniausiai tokie kursai vyksta šeimininkų namuose, moko gyvūną elgtis su visais šeimos nariais, taip pat vaikais, o lauke bendrauti su kitais šunimis.
Spragtuko (Clicker) Metodas
Šuns mokymas, naudojant garsinį signalą - spragtuką (angl. clicker training). Mokymus ves šunų elgsenos specialistai, dirbantys didžiausioje Jungtinės Karalystės šunų apsaugos organizacijoje „Dogs Trust“, turinčioje 21 šunų gerovės centrą, kuriuose kasmet globojama virš 17 tūkst. benamių šunų.
Taip pat skaitykite: Agresijos valdymas
Kaip Padėti Bailiems Šunims
Ypač bailūs būna vadinami pamestinukai, kurie augo nuo gimimo prieglaudoje, neturėjo tinkamos socializacijos pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais, arba su kuriais buvo blogai elgiamasi (mušami ir pan.). Tam įtakos turi ir tam tikros ligos, klausos, regos sutrikimai. Yra šunų, kurie bijo, pavyzdžiui, fejerverkų, automobilių sirenų ir kitų jiems nepažįstamų, triukšmingų garsų.
Teisinga Reakcija Į Baimę
Neretai žmonės išsigandusį šunį ima instinktyviai guosti, gailėti, priglaudžia, glosto. Deja, pasak specialistų, šuo tokią šeimininko reakciją supranta kitaip: kaip paskatinimą ir toliau bijoti, nes yra glostomas ir palepinamas. Tokiu atveju, kai šuo ko nors išsigąsta, geriausia jį nuvesti toliau nuo trigerio, jį erzinančios ar bauginančios vietos, žmonių.
Komanda „Sėdėti“
Pradėti reikėtų nuo komandos „sėdėti“. Ji viena būtiniausių. Savo augintinį sodiname visur: prieš pereidami gatvę, prieš įlipdami į automobilį, išeidami pro duris ar prieš leisdamiesi nuo kalno žygyje.
Pirmasis Užsiėmimas
Pirmiausia paruoškite šunį pirmam užsiėmimui. Pradėkite mokinti kambaryje - vietoje, kur mažiausiai trukdžių, pašalinių garsų. Mokinti pradėsite maistu, todėl šuo turi būti praalkęs, o maistas - aukštą maistinę vertę turintys kąsniukai (virta vištiena, šunims skirti skanėstai, sūris ar pan.). Kad jaunas šuo (iki 6 mėn.) norėtų mokytis, jam iki užsiėmimo mažiausiai tris valandas reikėtų neduoti maisto, paaugliui, suaugusiam galima neduoti viso rytinio maisto davinio ar didžiosios jo dalies.
Mokymo Eiga
- Atsistokite priešais šunį. Skanėstą rankoje kelkite lėtai aukštyn į viršų - virš šuns ir truputėlį link uodegos. Tai turėtų priversti šunį kelti nosį ir leisti užpakalį.
- Jeigu šuo nenuleidžia savo užpakalio, stumtelėkite skanėstą virš galvos dar toliau link uodegos. Tuo momentu, kai tik šuns užpakalis paliečia grindis, tinkamą elgseną pagirkite sakydami žodį „geras“, iš karto (per 1 sek.) atiduokite skanėstą.
- Jeigu šuo nereaguoja į viliojimą maistu, pasistenkite pagauti šuns dėmesį, užmegzti akių kontaktą, sudominti skanėstą judindami rankoje.
Kartokite antrą žingsnį, kol šuo atsisės. Pirmą kartą mokant šuo gali daug kartų suklysti - jis juk nežino tiksliai, ko iš jo norite. Niekada nebarkite šuns, jei jis nevykdo komandos! Šuo ją vykdys tik tada, kai tiksliai jos išmokinsite.
Taip pat skaitykite: Apie šunų socializaciją
Klaidos Mokymo Metu
Mokant jauną šuniuką nereikia stipriai spausti jo dubenio. Tai didelė klaida. Taip šeimininkai dažnai elgiasi nesulaukę, kol šuo atsisės. Šis veiksmas pavojingas didelio ūgio šunims ir gali sukelti įvairių negalavimų ateityje. Jei šuo nevykdo komandos, blaškosi, suraskite to priežastį: paieškokite ramesnės vietos darbui.
Mokymo Intensyvumas
Kai šuo pradeda labai dažnai sėstis, palaukite kelias sekundes prieš paskatindami žodžiu - taip pamažu išmoks išsėdėti vis ilgiau. Mokinkite šunelį skirtingų komandų ne ilgiau kaip po 2-5 min. vieno užsiėmimo metu. Kai šuo išmoksta atlikti komandą kambaryje, pamažu apsunkinkite užduotį: mokinkite kieme, už kiemo ribų, miške, parke, prie prekybos centrų ir t. t.
Socializacijos Kursai ir Projektai
Lietuvoje vyksta įvairūs socializacijos kursai ir projektai, skirti padėti prieglaudos šunims ir jų būsimiems šeimininkams.
„Gyvenimo Mokykla Prieglaudinukams“
Projektas „Gyvenimo mokykla prieglaudinukams” atrodo gana paprastas, tačiau ir čia neišvengsime išlaidų. Šunelius reikės transportuoti į dresūros vietą, pasirūpinti dresūros priemonėmis ir skanėstais, nupirkti maisto, naujus stiprius pavadėlius, indus ir kitus namų globai būtinus daiktus. Jei turite galimybę nors maža dalele prisidėti, jūsų pagalba labai laukiama.
Parama Projektui
- Finansinė parama: VšĮ „SOS gyvūnai”, įmonės kodas 301536872, bankas „Swedbank” AB, sąskaitos nr. LT837300010106209100, SWIFT/BIC kodas: HABALT22.
- Parama daiktais: Projektui reikalingi: maistas, indeliai, pavadėliai, dresūros priemonės ir kiti daiktai. Juos galite atvežti ir palikti „SOS gyvūnų” namelyje už Vilniaus Akropolio arba prieglaudoje Minsko pl.
„Pet Rescue Finland“
Nevyriausybinės organizacijos „Pet Rescue Finland“ istorija prasidėjo vienai suomių šeimai ryžusis susiburti į organizaciją ir padėti perpildytose Lietuvos prieglaudose priglaustiems gyvūnams. Prieš dešimt metų organizaciją įkūrė Lietuvoje gyvenanti suomė Liisa Leitzinger, jos mama Marjatta bei brolis Jorma su žmona Heidi.
„Lesė“ Prieglauda
Vilniaus rajone, Buivydiškėse, įsikūrusi „Lesė“ buvo viena pirmųjų prieglaudų, su kuria pradėjo bendradarbiauti „Pet Rescue Finland“ organizacija, pradėjusi veiklą Lietuvoje.
Suomių Pagalba
Suomiai suranda mylinčius šeimininkus Suomijoje net tiems keturkojams, kurių Lietuvoje jau niekas nenori. Dažnai tai būna prie grandinės kaimuose visą gyvenimą praleidę mišrūnai, su kuriais šeimininkai ne tik nebendraudavo, bet juos dar ir mušdavo ar laikydavo pusbadžiu. Kai kuriuos šunis prieš išvežant į Suomiją tenka ilgai ir sunkiai gydyti, praeiti reabilitacijos kursą.
Pirmosios Savaitės Naujuose Namuose
Pirmosios savaitės namuose prieglaudos šuniui dažnai būna kupinos įtampos, nes jis patiria daug naujų įspūdžių ir nežinomybės. Kai kurie šunys tampa uždari, vengia kontakto ir stengiasi slėptis, o kiti būna pernelyg lipšnūs, nes bijo vėl būti palikti. Tai natūrali reakcija į pasikeitusią aplinką. Šeimininkui svarbu suteikti stabilumą ir aiškų dienos ritmą - maitinimą tuo pačiu metu, reguliarius pasivaikščiojimus ir ramias poilsio valandas. Stresas gali pasireikšti lojimu naktimis, šlapinimusi ne vietoje ar net baldų graužimu. Tokiais atvejais nereikia bausti, o geriau skatinti už tinkamą elgesį, nes šuo mokosi daug greičiau, kai jaučiasi saugus. Svarbu nuosekliai laikytis tų pačių taisyklių, nes gyvūnas tikrina ribas ir bando suprasti, kas jam leidžiama. Ilgainiui šuo pradeda suprasti naujų namų tvarką, o pasitikėjimas šeimininku kasdien stiprėja. Tik po kelių savaičių jis ima rodyti savo tikrąjį charakterį ir tampa drąsesnis. Kartais šuo reaguoja jautriai į garsus ar judesius, todėl reikia vengti staigių situacijų, kol jis apsipranta. Palaipsniui šuo suvokia, kad nauja aplinka jam nekelia grėsmės. Daugeliui šeimininkų sunkiausia būna būtent pirmoji savaitė, tačiau vėliau jie pastebi didelį progresą. Kantrybė ir švelnumas yra patys svarbiausi dalykai šiame etape. Šuo, pajutęs saugumą, pradeda atsiverti ir prisirišti. Būtent šiuo laikotarpiu formuojasi ryšys, kuris vėliau tampa stiprus ir patikimas.
Dažnos Klaidos Ir Kaip Jų Išvengti
Dažniausia klaida - tikėtis, kad šuo iš prieglaudos elgsis taip pat, kaip išaugintas nuo mažens. Realybėje jis gali būti patyręs traumų, nepriežiūrą ar net smurtą. Kita klaida - manyti, kad bausmės padės greitai išmokyti. Šuo, kuriam rėkiama ar taikomos fizinės bausmės, tampa dar labiau išsigandęs. Taip pat klaida manyti, kad šuo pats susitvarkys su nauja aplinka be šeimininko pagalbos - reikia kantriai mokyti, rodyti, skatinti. Socializacijos trūkumas dar viena didelė problema: jei šuo nebendraus su kitais gyvūnais ir žmonėmis, jis liks įsitempęs. Kartais šeimininkai neteisingai parenka maistą ar nepaiso veterinaro rekomendacijų - tai ilgainiui sukelia sveikatos bėdų. Labai dažnai žmonės nesuvokia, kad prieglaudos šuo yra ilgalaikis įsipareigojimas, o ne laikinas projektas. Jis reikalauja meilės, pastangų ir nuoseklumo. Jei šeimininkas to nesuteikia, šuo gali dar labiau prarasti pasitikėjimą.
Socializacija: Žingsnis Po Žingsnio
Socializacija yra vienas svarbiausių žingsnių prieglaudos šuniui. Šuo, patyręs neigiamų išgyvenimų, dažnai bijo žmonių, triukšmo ar kitų gyvūnų. Pirmiausia reikia sutelkti dėmesį į saugumą ir prognozuojamą rutiną namuose. Pradėti geriausia nuo trumpų pasivaikščiojimų ramesnėse vietose. Pirmosiomis savaitėmis pakanka kontakto tik su artimiausiais šeimos nariais. Šuo turi suprasti, kad nauja aplinka yra rami ir jam nekelia grėsmės. Vėliau galima po truputį supažindinti jį su kitais šunimis. Tokie susitikimai turėtų vykti neutralioje ir ramioje aplinkoje. Labai svarbu naudoti teigiamą skatinimą - pagyrimus, skanėstus, švelnų balsą. Už kiekvieną ramų ar drąsų elgesį šuo turi gauti aiškų „signalą“, kad pasielgė gerai. Socializacijos procesą reikia tęsti nuolat, o ne tik kelis kartus. Pasivaikščiojimai mieste, kelionės automobiliu ar vizitai pas svečius turi būti įvedami palaipsniui. Kiekvienam šuniui reikia individualaus tempo, todėl nereikėtų jo versti situacijų, kurioms jis dar nepasiruošęs. Kai kurie atsiveria ir nusiramina per kelias savaites. Kitiems prireikia daugelio mėnesių ar net metų. Nuosekli socializacija padeda sumažinti agresiją, baimę ir kitus elgesio sutrikimus.
Šuns Asmenybės Bruožai
Šunų elgesiui įtaką darantys genetiniai ir aplinkos veiksniai gan gerai išanalizuoti, tačiau su jų poveikiu asmenybei situacija prastesnė. Tad tyrėjai analizavo 11000 šunų aplinkos ir demografinius veiksnius, susijusius su 7 asmenybės bruožais. Paaiškėjo, kad su jais labiausiai susiję veislė ir amžius, taip pat tokie veiksniai kaip socializacija. Deja, jų visų poveikis gan menkas, tad dauguma asmenybių skirtumų vis dar nepaaiškinami.
Asmenybės bruožai ir jų reikšmė
Gyvūnų asmenybė dažnai apibrėžiama kaip elgesio skirtumai tarp individų, gan stabilūs laike ir kontekstuose. Asmenybė labai svarbi keturkojų gerovei, kadangi prognozuoja žmonių ir kitų gyvūnų mirtingumą, fizinę bei psichinę sveikatą. Asmenybės bruožų paveldimumas visoje gyvūnų karalystėje dažnai svyruoja tarp 40 ir 50%. Tačiau kai kurie skirtumai paaiškinami ir aplinkos įtaka. Labai svarbi yra ankstyvųjų gyvenimo etapų aplinka, pvz., jų metu įvykę nemalonūs įvykiai paskatina su baime susijusių bruožų išsivystymą. Nors asmenybės bruožai gana stabilūs, jie keičiasi su amžiumi.
Šunų asmenybės tyrimai
Šunų asmenybės tyrėjus domina senokai. Dauguma nagrinėdavo jos struktūras ir taip buvo išskirti tokie bruožai kaip baimė/nesaugumas, energingumas/aktyvumas, dėmesys treniruojant, agresyvumas ir socialumas. Tyrimo, apie kurį rašome, metu 11 000 šunų asmenybės tyrinėtos remiantis 7 bruožais: nesaugumas, dėmesys treniruočių metu, agresyvumas/dominavimas, energingumas, bendravimas su žmonėmis, bendravimas su šunimis, atkaklumas.
Veislės ir Amžiaus Įtaka
Amžius pasirodė esąs svarbiausias kintamasis, ypač nesaugumo, dresūros, energingumo ir bendravimo su šunimis modeliuose, o veislė/veislių grupė pasireiškė agresyvumo/dominavimo, bendravimo su žmonėmis ir atkaklumo modeliuose. Veislių grupės susijusios su visais asmenybės bruožais. Aukščiausias vidutinis nesaugumo balas nustatytas šelčiams, žemiausias - bull tipo terjerams. Aukščiausi susitelkimo į dresūrą taškai atiteko „kitų veislių“ grupei, žemiausi - bull tipo terjerams. Energingiausi pasirodė esą Parsono tipo terjerai, romiausi - gyvulių sargai. Atkakliausi buvo cvergpinčeriai (po jų - Azijos primityvios veislės, Parsono tipo terjerai, taksai ir „koviniai“ šunys), mažiausiai balų čia surinko auksaspalviai retriveriai (po jų - šelčiai ir trumpaplaukiai koliai). Agresyvumo/dominavimo srityje pirmavo „kovinių šunų“ grupė, visiems nusileido auksaspalviai retriveriai. Su žmonėmis socialiausi buvo bull tipo terjerai, žemiausias balas priklauso gyvulių sargams. Bendravimo su kitais šunimis srityje aukščiausius balus rinko suomių laphundai, žemiausius - borderkoliai.
Socializacijos Įtaka
Aukštesni šuniuko socializacijos lygiai susiję su mažesniu nesaugumu, agresyvumu/dominavimu ir didesniu dėmesingumu dresūroje, bendravimu su žmonėmis bei šunimis. Ypatingai socializacijos lygis lemia nesaugumo situaciją. Prastai socializuoti šunys pasižymi didesniu nesaugumu bei agresyvumu/dominavimu ir žemesniu dėmesingumu dresūros metu, mažesniu noru bendrauti su žmonėmis ar kitais šunimis.
Aplinkos Įtaka
Aplinkos kintamieji kaip savininko patirtis, kasdienė fizinė veikla ir vienatvėje praleidžiamas laikas parodė reikšmingus, bet mažus ryšius su asmenybės bruožais. Daugiau nei 3 valandas per dieną fizinės veiklos gaunantys šunys pasižymėjo didžiausiu dėmesingumu treniruotėse, o tie, kurie aktyvios veiklos gauna mažiau negu valandą kasdien, surinko mažiausiai balų.
Demografinių Veiksnių Įtaka
Tokie demografiniai kintamieji kaip lytis, amžius ar kastracijos faktas taip pat susiję su asmenybe. Didžiausias energijos lygis nustatytas jauniems šunims, o amžius netiesiškai susijęs su agresyvumu/dominavimu - didžiausias vidutinis agresyvumas pasireiškė tarp 8-10 metų amžiaus atstovų. Šunų socialumas ir nesaugumas neigiamai susiję su amžiumi. Patelės labiau susitelkusios į dresūrą ir nesaugios nei patinai, o patinai - agresyvesni/dominuojantys, bendraujantys ir energingi. Kastruoti šunys jaučiasi nesaugiau ir yra ne tokie dėmesingi dresūrai kaip „neleisti“.
Išvados
Asmenybės bruožai yra sudėtingi, juos įtakoja genetika bei gyvenimiška patirtis. Žmonės, kaip veisėjai, daro didelę įtaką šunų charakteriui, tačiau atskiri savininkai taip pat gali daryti įtaką asmenybės raidai, pvz., rūpestingai socializuodami šuniukus. Galų gale amžiaus, lyties ir aplinkos ryšiai su asmenybe primena žmonių ir kitų gyvūnų.
Kaip Elgtis Su Suaugusiu Šunimi Iš Prieglaudos
Jau daug rašėme apie šuns disciplinavimą ir auklėjimą bei priežastis, dėl ko tai būtina daryti. Tačiau dažnai šeimininkai neįvertina problemos, kai namuose priglaudžia suaugusį šunį iš prieglaudos. Šunys prieglaudose neretai jau turi blogą praeitį, nepasitiki savimi, aplinkiniais žmonėmis, todėl naujas šeimininkas turi elgtis ryžtingai nuo pat pirmųjų žingsnių šalia. Priešingu atveju naujasis gyventojas pradės rodyti pasipriešinimą, nepripažinti namie tvarkos, bijoti, kartais net gi elgtis agresyviai.
Patarimai Naujiems Šeimininkams
- Kuo anksčiau sukurkite ryšį su šunimi. Tai pradedame daryti tik išvedę šunį iš prieglaudos. Pirmiausia pripratinate šunį prie savęs 30 - 60 min. vaikščiodami disciplinuotai (šuo visada juda greta, nesiveržia į priekį). Šuns judėjimą kontroliuojate pavadžiu, teisingą judėjimą šalia skatinkite maisto kąsniukais. Tik po to sėdate į mašiną ir važiuojate namo. Tuo pačiu tai yra testas, parodantis, ar šuo Jums ne per stiprus fiziškai. Šuniui nauji namai yra naujas stresas, o jo išvengti privalote sukurdami šuniui pasitikėjimą Jumis. Stipriausiai pasitikėjimas sukuriamas disciplinuoto pasivaikščiojimo metu.
- Su namais supažindinkite pamažu. Naujas Jūsų namo, buto augintinis privalo būti įleistas į visus kambarius palaipsniui, o ne iš karto. Tai Jūsų kaip gaujos lyderio reikalavimas ir jo privalo laikytis šuniukas, nesvarbu ar jis jaunas, ar suaugęs ir turėjęs liūdną praeitį. Porą dienų leidžiate būti viename kambaryje, po to jau įleidžiate į kitą ir taip šuniui parodote savo kaip dominuojančio lyderio poziciją. Lyderystė gyvūnu pasaulyje reiškia ne tik silpnesniojo gyvūno mažesnę galią, bet ir lyderio sugebėjimą rūpintis vienu ar keliais pasekėjais.
- Pamirškite šuns praeitį. Daugumos šeimininkų, paėmusių šunį iš prieglaudos, klaida - gailestis ir dėl to sukurta istoriją, neva, šuo “nenori” elgtis taip, kaip reikalaujama. Nepamirškite, „šuo gyvena dabartyje” - tai viena pagrindinių amerikiečių šunų psichologo Cezario Milano frazė. Šuo neprisimena ir nepyksta už tai, ką jam kažkas padarė praeityje, jis išmoksta reaguoti į veiksmus ir reaguoja tolygiai į Jūsų energiją: į džiaugsmą - žaidimu, džiaugsmu, į agresiją - baime ar agresija. Tad jei parvežę namo rodote ryškią, ramią, tvirtą ir užtikrintą lyderystę, šuo už ją Jums atsidėkos meile.
- Neleiskite užsifiksuoti elgesiui. Bet koks šuns užsispyręs sustojimas prie vieno ar kelių objektų silpnina Jūsų kontrolę. Todėl pasivaikščiojimo metu šeimininkas privalo išvesti iš staiga atsiradusios fiksavimo būsenos išbalansuodamas šunį. Atkreipdami dėmesį naudokite maistą, esant reikalui - lengvus patempimus pavadžiu ir šuns kūno lietimą. Dažnai globotiniai turi įvairiausių baimių. Išeitis iš baimės - kuo dažnesnis patekimas į baimę sukeliančias situacijas ir neleidimas įsitempti šių situacijų metu.
- Lankykitės socializacijos užsiėmimuose. Šuniui būtina kiek įmanoma ankstyvesnė socializacija. Jei šuo jos nepatyręs, gali kilti problemų bendravime su kitais šunimis, nes šuo neišmoksta, kaip gražiai su jais elgtis.
- Gerbkite šunį ir konsultuokitės su specialistais. Naujas šuo Jūsų name taps draugu, jei sistemingai dirbsite vykdydami aukščiau nurodytus punktus. Šuo yra socialus gyvūnas, todėl jis turi specifinių poreikių, kuriuos vykdyti turi žmonės.
Prieglaudų Vaidmuo Ir Savanorių Pagalba
Prieglaudos prisiima svarbų vaidmenį tiek rūpinantis gyvūnais, tiek jų gelbėjimo procese. Gyvūnų prieglaudos gelbsti beglobius keturkojus, suteikdamos jiems laikiną prieglobstį. Prieglaudos taip pat atlieka edukacinę funkciją, skatindamos atsakingą gyvūnų laikymą. Gyvūnų prieglaudos paprastai yra suskirstytos į skirtingas zonas, priklausomai nuo gyvūnų poreikių. Prieglaudos dažnai bendradarbiauja su veterinarais, kurie atlieka kasdienę medicininę priežiūrą.
Savanorių Darbas
Savanoriai atlieka esminį vaidmenį prieglaudose, rūpindamiesi gyvūnais ir padėdami jų ieškoti nuolatinių namų. Savanoriai dirba su gyvūnais, maitindami juos, valydami jų gyvenamąją aplinką ir vedžiodami pasivaikščioti. Be tiesioginio darbo su gyvūnais, savanoriai dalyvauja rengiant ir vykdant edukacines programas visuomenei, kurios skatina atsakingą gyvūnų laikymą. Norint tapti gyvūnų prieglaudos savanoriu, būtina užpildyti paraišką ir paprastai reikia dalyvauti pradinėje mokymų programoje. Dokumentai, reikalingi savanorystei, gali būti tapatybės kortelės kopija ir kartais sveikatos pažyma. Savanorystė prieglaudoje suteikia ne tik galimybę padėti gyvūnams, bet ir įgyti naujų įgūdžių bei patirčių.
Prieglaudų Įvaizdžio Kūrimas
Įvaizdžio kūrimas prieglaudoms yra esminis. Prieglaudose turi būti aiškiai ir suprantamai pateikiama informacija apie jų veiklą. Reguliarus bendravimas su vietos žiniasklaida padeda skleisti žinią apie prieglaudų darbą. Renginiai gali būti puikus būdas pritraukti daugiau dėmesio prieglaudoms. Organizuojami adopcijos renginiai, kur žmonės gali susitikti su galimais augintiniais tiesiogiai prieglaudoje ar miesto renginiuose. Taip pat verta organizuoti labdaringus renginius, kurių metu lankytojai skatinami aukoti maisto ar reikmenų prieglaudai.
Parama Prieglaudoms
Parama gyvūnų prieglaudoms gali būti įvairi: tiek finansinės lėšos, tiek daiktų ar maisto aukojimas. Finansinė parama yra viena iš svarbiausių pagalbos formų, kurios gyvūnų globos namams ypatingai reikia. Galima prisidėti ir mėnesinėmis įmokomis. Registruotis nuolatiniams aukotojams, kurie reguliariai siųs tam tikrą pinigų sumą, užtikrina stabilų paramos srautą. Aukoti reikalingą inventorių ar maistą taip pat labai svarbu, kad prieglaudos galėtų efektyviai ir ekonomiškai dirbti. Daiktinės aukos dažnai labiausiai vertinamos: antklodės, kraiko dėžės, žaislai, lašai, taip pat pagalvėlės miegui ir ramybės zonoms. Jos padeda užtikrinti komfortą ir geras sąlygas prieglaudoje gyvenantiems gyvūnams.
tags: #suns #is #prieglaudos #socializacija