Psichologija ir psichoterapija yra svarbios sritys, susijusios su žmogaus elgesio, minties ir emocijų tyrimu bei pagalba psichologinėms problemoms spręsti. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius psichologijos specialistus, jų vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje bei kaip pasirinkti tinkamą specialistą pagal individualius poreikius.
Verslo psichologai: vaidmuo versle
Verslo psichologai organizacijose atlieka kelias esmines roles. Jie gali suburti tinkamą komandą, siekiančią vieningo, bendro tikslo. Tarpininkaudami tarp vadovybės ir darbuotojų šie specialistai padeda sklandžiau įgyvendinti pokyčius. Formuodami darbuotojų vertinimo, motyvacijos sistemas jie geba išlaikyti bendrovei itin vertingus specialistus, teigiamą bendrovės atmosferą. Teigiama, jog verslo psichologų paslaugų ateities verslui reikės vis daugiau.
"Šiuolaikinis verslo konsultavimas apima darbuotojų atranką, mokymus, vertinimo sistemos kūrimą, komandos formavimą, talentų valdymo programas, o kartu ir komunikaciją įmonės viduje", - komentuoja verslo psichologė, įmonės „Addelse“ ekspertė dr. Natalija Norvilė. Jos teigimu, verslo psichologai, išmanantys dabarties verslo aplinką bei turintys psichologijos mokslo išsilavinimą, turi specializuotų žinių, leidžiančių sklandžiau, kompetentingiau vykdyti darbuotojų atranką.
„Įprastas darbo pokalbis, kurį dažniausiai kuruoja įmonės ar komandos vadovas, tėra tik viena iš darbuotojo atrankos dalių, daugeliu atveju neatskleidžiančių visų profesinių specialisto kompetencijų, o kartu ir jo (ar jos) asmenybės bruožų, potencialo“, - atkreipia dėmesį N. Norvilė. Jos teigimu, šiandien kompleksiškai turėtų būti taikomi ir įvairūs, specializuoti asmenybės ar mąstymo gebėjimų testai, kuriuos administruoti bei įvertinti gali tik organizacinės psichologijos žinių turintis specialistas.
Verslo sėkmė priklauso nuo komandos, darbuotojų, kuriuos įmonei pavyksta suburti. Todėl kokybiškoms darbuotojų atrankoms šiandien turi būti teikiamas prioritetas. Kitas svarbus žingsnis, formuojantis komandos psichologinę atmosferą, o kartu ir bendrovės vidinę kultūrą, yra darbuotojų įvertinimo ir motyvacinės sistemos pasirinkimas.
Taip pat skaitykite: Ugdymo tikslai asmenybei
„Kompanijoms, kurios konkuruoja dėl aukštos kvalifikacijos specialistų, yra svarbu užtikrinti, kad jų darbuotojai būtų lojalūs, motyvuoti dirbti būtent šioje kompanijoje. Dažniausiai tokiems specialistams ar komandoms yra suteikiama daugiau atsakomybių, o kartu ir galimybė pasirinkti individualų darbo grafiką“, - pastebi N. Norvilė. Verslo psichologės teigimu, darbuotojų motyvavimo sistema šiandien turi būti itin lanksti, kadangi po vienu stogu dirba net keleto kartų darbuotojai, kurių vertybės skiriasi. Tuo tarpu jauniausiems specialistams, Z kartai, kuriems dabar yra iki 24 metų, prioritetas yra saviraiška, jie yra mažiau prisirišę prie kompanijos, todėl jiems reikia žymiau dažnesnio grįžtamojo ryšio, bent 10 min. vadovo dėmesio kasdien“, - teigia verslo psichologė.
Jos pastebėjimu, nepasitenkinimas komunikacija bei atlygiu - itin dažnos problemos, kurias vadovybei išreiškia darbuotojai: „Jeigu vadovai labiau pastebi savo darbuotojų klaidas nei pasiekimus, šie jaučiasi neįvertinti. Pasak Mykolo Romerio universiteto Verslo psichologijos magistrantūros programos vadovės prof. dr. Rasos Pilkauskaitės Valickienės, verslas šiandien labai dažnai susiduria su pokyčiais, todėl įmonės turi būti labilios, gebėti greitai orientuotis socialinėje, ekonominėje plotmėje.
„Kaip paskatinti darbuotojus, kad šie lengviau prisitaikytų prie pokyčių, kaip su jais komunikuoti, ypač, kai prie tam tikrų pokyčių jie prisitaikyti nenori - iššūkiai, kuriuos pereina tiek didelės, tiek ir mažos įmonės“, - pastebi dr. R. Pilkauskaitė Valickienė. Jos teigimu, verslo psichologas gali padėti naujiems darbuotojams prisitaikyti prie komandos, geriau orientuotis naujoje įmonėje: „Psichologinės žinios leidžia sklandžiau suformuoti komandą, ypač, kai buriamas naujas kolektyvas, atidaromas naujas filialas, svarbu kuo efektyviau startuoti su komanda, turinčia bendrą tikslą.“ Tiesa, komanda nebūtinai turi būti pastovi: „Šiandien dažnai yra formuojamos lanksčios grupės, kurios nėra įteisintos hierarchinėje struktūroje, o naujam projektui yra formuojamos vis atskiros - jos gali būti ir virtualios, ir globalios.
Verslo psichologai šiandien gali dirbti tiek kaip vidiniai darbuotojai (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių, projektų vadovai), tiek kaip išoriniai (nepriklausomi) konsultantai - šių specialistų poreikis priklauso nuo įmonės galimybių bei perspektyvų. „Mažesnėms įmonėms verslo psichologo paslaugas teikia išoriniai konsultantai, tačiau didesnės įmonės gali turėti savo viduje tokį žmogų, kuris atsakingas tiek už atrankas, tiek ir mokymus, karjeros kelią, darbuotojų įvertinimą ir t.t.“, - komentuoja dr. R. Pilkauskaitė Valickienė.
Verslo psichologija Lietuvoje vis dar yra jauna mokslinė disciplina. Aukštosiose mokyklose ji dėstoma vos daugiau nei dešimtmetį, nors jos svarba rengiant būsimuosius verslo srities vadovus, darbuotojus, lyderius yra nepaprastai didelė: psichologijos žinios gali padėti optimizuoti verslo procesus ir rezultatus, sustiprinti Lietuvos konkurencingumą Europos rinkose . „Verslo psichologijos magistrantūros studentai gilina ne tik teorines organizacijos valdymo, verslo aplinkos žinias, bet įgauna ir inovacijų vadybos psichologijos žinių. Tiesa, Lietuvoje šios antros pakopos studijas kol kas gali rinktis tik psichologijos bakalauro laipsnį turinys absolventai. „Nemaža dalis studentų magistro studijas tęsia, praėjus keletui metų po bakalauro studijų. Paprastai jie jau būna įgavę darbinės patirties, keletą metų dirba verslo aplinkoje“, - pastebi dr. R. Pilkauskaitė Valickienė.
Taip pat skaitykite: Žvilgsnis į psichologijos istoriją
Kokia yra šios studijų programos absolventų paklausa darbo rinkoje? „Darbo yra tikrai, ir darbo bus vis daugiau ir daugiau. Jeigu pasižiūrėtume darbo skelbimų portalus, juose yra ganėtinai daug darbo pasiūlymų žmogiškųjų išteklių specialistams. Todėl svarbiausia absolvento užduotis - gerai pristatyti save per darbo pokalbį ir parodyti, kuo esi geresnis už tuos, kurie neturi psichologinio išsilavinimo“, - reziumuoja dr. Natalija Norvilė.
Psichologijos ir psichoterapijos skirtumai
Neretai klientai, ieškantys psichikos sveikatos specialisto pagalbos užduoda šį klausimą „Kuo skiriasi psichologija ir psichoterapija?“. Pasiaiškinkime kuo šios giminingos disciplinos skiriasi ir kas jas jungia.
Pradėkime nuo klausimo, kas yra psichologija? Psichologija, - tai mokslas, nagrinėjantis žmonių elgesį ir protinį bei emocinį veiklumą. Jos tikslas yra suprasti, paaiškinti ir prognozuoti, kaip žmonės suvokia, mąsto, jaučia ir elgiasi.
Psichologija, kaip mokslas, tiria daugybę sričių, įskaitant individualų elgesį, socialinę sąveiką, protinę veiklą, emocijas, sveikatą, išmokimą, atmintį, suvokimą ir daugelį kitų aspektų. Ji naudoja įvairius tyrimo metodus, įskaitant stebėjimą, eksperimentus, apklausas, psichometrinius testus ir kt.
Pagrindinės psichologijos sritys
Psichologija yra plačiai įvairių sričių mokslas, tyrinėjantis elgesį, protinius procesus, jausmus, suvokimą ir mąstymą. Yra keletas pagrindinių psichologijos sričių, kurios padeda išsamiau suprasti žmogaus elgesį ir psichiką. Štai pagrindinės psichologijos sritys:
Taip pat skaitykite: Svarbiausi psichologai
- Klinikinė psichologija nagrinėja psichologinius sutrikimus ir teikia pagalbą žmonėms, turintiems psichologinių sunkumų.
- Santykių psichologija fokusuojasi į tarpasmeninius santykius ir grupių dinamiką.
- Sveikatos psichologija siekia suprasti, kaip psichologiniai veiksniai įtakoja fizinę sveikatą ir gerovę.
- Darbo ir organizacinė psichologija nagrinėja elgesį darbo vietoje ir organizacijose.
- Vystymosi psichologija tyrinėja žmogaus raidą nuo gimimo iki suaugusiųjų amžiaus.
Psichologija taip pat susijusi su įvairiais psichoterapijos metodais, kurie padeda asmenims spręsti emocinius ir elgesio sunkumus bei tobulinti savo gerovę. Populiariausi psichoterapijos metodai apima kognityvinę elgesio terapiją, psichoanalizę, humanistinę terapiją ir daugelį kitų.
Svarbu paminėti, kad psichologija yra dinamiška mokslinė disciplina, nuolat tobulėjanti ir besikeičianti, papildoma naujais tyrimais bei atradimais. Turbūt mažai sričių, kuriose psichologija nebūtų taikoma: švietimas, verslas, sveikata, sportas, vadyba ir daugelis kitų, siekiant suprasti ir pagerinti žmonių gyvenimo kokybę.
Psichoterapija
Psichoterapija, kita vertus, yra konkrečios terapinės intervencijos forma, skirta padėti žmonėms spręsti psichologinius sunkumus, išgyventi emocinius iššūkius ir sustiprinti savo gerovę.Tai - veiksmingas būdas gydyti ir palengvinti psichologinius sutrikimus, tokius kaip depresija, nerimas, potrauminis stresas, priklausomybės ir kitos psichologinės problemos.
Psichoterapija gali vykti individualiai arba grupėje, o psichoterapeutai gali naudoti įvairias terapijos metodikas, priklausomai nuo paciento poreikių ir terapijos tikslų.
Psichoterapijos istorija
Psichoterapijos istorija siekia senovės laikus, kuriose buvo naudojamos įvairios gydymo ir terapinės praktikos emociniams ir psichologiniams sunkumams spręsti.
Senovinės ir tautinės gydymo praktikos: Daugelis senovės kultūrų turėjo savas gydymo praktikas, kuriose buvo įtraukti psichologiniai ir dvasiniai elementai. Tai šamaniniai ritualai, sapnų analizė ir interpretavimas, pasakojimai ir augalų, vaistažolių bei psichoaktyvių grybų naudojimas. Senovės Egipto, Graikijos ir Romos civilizacijose taip pat buvo ankstyvos kalbos terapijos ir konsultavimo formos.
Freudas ir psichoanalizės gimimas: XIX amžiaus pabaigoje Austrijos gydytojas ir neurologas Sigmundas Freudas sukūrė psichoanalizę. Jis teigė, kad psichologiniai sunkumai yra susiję su pasąmonės konfliktais ir pabrėžė ankstyvos vaikystės patirties svarbą. Freudo terapijos technikos apėmė laisvą asociaciją, sapnų analizę ir perkėlimo bei pasipriešinimo interpretaciją.
Psichodinaminiai požiūriai: Freudo idėjos turėjo įtako psichodinaminių terapijų kūrimui. Karlas Jungas, Alfredas Adleris ir kiti psichoanalitikai plėtojo Freudo teorijas, akcentuodami skirtingus asmenybės aspektus ir terapijos technikas.
Modernioji psichoterapija:
- Humanistinės ir egzistencinės terapijos: XX amžiaus viduryje atsirado humanistinės terapijos, tokių kaip Karlo Rodžerso asmenybės centruota terapija ir Fritz'o Perlso gestalt terapija. Šios terapijos buvo orientuotos į individualų asmenybės augimą, savirealizaciją ir terapinio santykio svarbą. Egzistencinei terapijai įtakos turėjo filosofų Søreno Kjerkegoro ir Jean-Paulo Sartro nagrinėjamos temas, susijusios su prasmės, laisvės ir atsakomybės ieškojimu.
- Kognityvinės ir elgesio terapija: XX amžiaus 5-6 dešimtmečiais į populiarumą iškilo kognityvinės ir elgesio terapijos modelis. Aarono Becko, susitelkimas į neigiamų mąstymo modelių identifikavimą ir keitimą tapo kognityvinės psichoterapijos krypties pradžia. Elgesio terapija, remiantis B.F. Skinnerio ir Ivano Pavlovo darbais, siekė keisti elgesį naudojant mokymosi principus ir sąlyginį refleksą.
- Integracija ir įvairovė: Laikui bėgant, psichoterapija tapo įvairesnė, įtraukiant įvairių teorinių orientacijų ir technikų elementus. Pasirodė eklektiški ir integraciniai požiūriai, siekiant pritaikyti terapiją individualiems poreikiams. Naujos terapijos formos, tokios kaip dialektinės elgesio terapijos (DBT), priėmimo ir įsipareigojimo terapijos (ACT) bei dėmesio sutelkimo terapija, taip pat įgijo pripažinimą.
Šiuo metu psichoterapija apima daugybę teorinių orientacijų ir technikų. Ji naujinasi ir prisitaiko prie naujų tyrimų, kultūrinių kontekstų ir klientų poreikių. Psichoterapija praktikuojama įvairiose srityse, įskaitant privačias praktikas, klinikas, ligonines ir bendruomenės psichikos sveikatos centrus, ir ji vaidina svarbų vaidmenį skatinant psichinę sveikatą ir gerovę.
Taigi, galima sakyti, kad psichologija yra platesnės srities mokslas, tiriantis žmogaus psichologiją, o psichoterapija yra konkrečių terapinių metodų taikymas, siekiant padėti žmonėms gerinti savo emocinę ir psichinę sveikatą.
Populiariausios psichoterapijos rūšys
Psichologija gali būti naudinga psichoterapijai, nes psichologinių žinių ir supratimo pagrindu galima kurti ir taikyti veiksmingus psichoterapinius metodus. Štai keletas populiariausių psichoterapijos rūšių:
- Kognityvinė elgesio terapija (CBT): tai viena iš plačiausiai pripažintų ir naudojamų psichoterapijos formų. CBT dėmesys skiriamas neigiamų ar nenaudingų mąstymo modelių ir elgesio nustatymui ir keitimui. Tai padeda asmenims ugdyti sveikesnius mąstymo modelius ir susidorojimo įgūdžius.
- Psichoanalitinė-psichodinaminė terapija: psichodinaminė terapija remiasi idėja, kad daugelis mūsų patirčių, net ir tos, kurios nėra mūsų įsisąmonintos, daro įtaką mūsų elgesiui ir emocijoms. Joje siekiama padėti pacientams suprasti nesąmoningus modelius ir neišspręstus konfliktus, siekiant ilgalaikių pokyčių.
- Humanistinė terapija: ši terapija įskaitant ir egzistencinę terapiją, pabrėžia asmens asmeninį augimą ir savigarbą. Tai pabrėžia savęs atradimo ir savęs priėmimo svarbą, padedant klientams išnaudoti savo potencialą ir vidinius išteklius.
- Santykių terapija: orientuota į tarpasmeninius santykius ir bendravimą. Tai padeda asmenims suprasti ir pakeisti neveiksmingus santykių su kitais modelius, siekiant pagerinti savo santykius. Šio tipo terapijoje dažnai naudojami grupiniai, šeimos ar porų užsiėmimai.
Tai tik keletas populiariausių pavyzdžių, nes psichoterapijos srityje taip pat yra ir daug kitų požiūrių ir variantų. Pavyzdžiui, egzotiškos psichoterapijos ar alternatyvūs terapijos būdai, kurie gali turėti net ir unikalių ar netradicinių elementų.
Pavyzdžiui:
- Akių judesių, jautrumo mažinimo ir perdirbimo (EMDR) terapija: EMDR dažniausiai taikoma traumoms ir potrauminio streso sutrikimui (PTSD) gydyti. Tai dvišalė stimuliacija kai naudojimi, pvz., akių judesiai ar bakstelėjimai, tuo pačiu metu prisimenant trauminius įvykius. Šios terapijos tikslas - padėti apdoroti traumuojančius išgyvenimus ir sumažinti su tuo susijusią emocinę kančią.
- Gydymas žirgais. Gydymas arklių pagalba - sąveiką tarp žmogaus ir arklio(ų), vykstančio terapinėje aplinkoje. Arklių buvimas gali palengvinti emocinį augimą, savimonę ir santykių kūrimą. Jis dažnai naudojamas įvairioms psichologinėms ir elgesio problemoms spręsti.
- Šokio-judesio terapija: šokio-judesio terapija integruoja judesį ir kūno suvokimą, kad palaikytų emocinę, pažintinę ir socialinę integraciją. Tai gali būti įvairios šokio formos, improvizacija ar judesio pratimai, skatinantys saviraišką, geresnę savijautą ir mažiniantys stresą.
- Meno terapija naudoja kūrybinius procesus - piešimą, tapybą ar skulptūrą, kaip saviraiškos ir tyrinėjimo priemones. Tai gali padėti bendrauti, perdirbti emocijas, sumažinti stresą. Taip pat įgyti supratimo apie savo patirtį išreiškiant ją meno kūriniu.
- Laukinės gamtos terapija apima veiklą lauke ir gamtoje, kur gamtos poveikis žmogui priimamas kaip terapinė intervencija. Ji sujungia nuotykius, grupės dinamiką ir natūralią aplinką, paskatindama asmeninį augimą, savirefleksiją ir atsparumą.
Šie metodai gali būti laikomi egzotiškais ar alternatyviais, jų veiksmingumas gali skirtis, todėl labai svarbu ieškoti kvalifikuotų specialistų, turinčių atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją dirbti šiais konkrečiais terapiniais būdais.
Kaip pasirinkti tinkamą terapiją?
Psichoterapijos pasirinkimas priklauso nuo jūsų poreikių, pageidavimų ir, žinoma, terapeuto kompetencijos. Renkantis tarp psichoterapijos ir psichologo konsultacijos, gali pagelbėti kelių veiksnių apsvarstymas:
- Problemos pobūdis: Psichoterapija paprastai skirta kompleksiškiems, įsisenėjusiems psichologiniams sunkumams arba psichikos sveikatos sutrikimams, tokiems kaip depresija, nerimo sutrikimai, trauma ar asmenybės sutrikimai. Psichologinis konsultavimas, kita vertus, dažniausiai orientuotas į konkrečius gyvenimo iššūkius, perėjimus ar problemas, kurios gali nereikalauti išsamios analizės ir ilgalaikio darbo.
- Psichoterapijos tikslai. Jei siekiate asmeninio augimo, savęs pažinimo ar ilgalaikio pokyčio, psichoterapija greičiausiai būti tinkamesnė kryptis. Psichologo konsultacija tinkamesnė, jei jums reikia gairių, paramos ar praktinių strategijų išspręsti konkrečią situaciją ar problemą.Labai sau padėsite, jei eidami į pirmąją sesiją būsite apgalvoję, kokiu tikslu lankotės. Jei atsakymo į šį klausimą neturite (o taip irgi gali būti), savo pirmąją sesiją skirkite tikslo išgryninimui su specialisto pagalba.
- Laiko apribojimai: Psichoterapija dažnai apima ilgesnį laikotarpį, trunkantį nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, priklausomai nuo problemos sudėtingumo. Konsultavimas paprastai yra trumpesnis, susitelkiant ties baziniais rūpesčiais.
- Terapeuto kompetencija: terapijos paslaugas teikiančių specialistų kvalifikacija, patirtis ir specializacija. Tiek psichologas, tiek psichoterapeutas turi turėti tinkamą išsilavinimą ir akreditaciją, bei patirtį terapijos sričiai ar metodikai, kurios ieškote.
- Asmeninės nuostatos: Atkreipkite dėmesį į savo poreikius patogumui ir asmenines nuostatas. Kai kurie žmonės gali geriau jaustis psichoterapijoje, skatinančioje gilų savęs pažinimą, tuo tarpu kiti gali teikti pirmenybę orientacijai į sprendimus, veiksmus ir labai aiškią struktūrą. Svarbu apsvarstyti, kas atrodo tinkamiausia jūsų asmenybei ir poreikiams.
#
tags: #svarbiausi #psichologijos #psichologai