Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame nuolat vyksta permainos, ugdymas tampa vis svarbesniu asmenybės formavimo ir visuomenės pažangos veiksniu. Švietimo sistemos tikslas - ne tik perteikti žinias, bet ir ugdyti dorą, atsakingą, kūrybingą ir pilietišką asmenybę, gebančią sėkmingai integruotis į visuomenę ir prisidėti prie jos gerovės.
Asmenybės ugdymo svarba
Švietimo įstaigos savo misijose ir vizijose deklaruoja, kad teikia ne tik kokybišką išsilavinimą, reikalingą egzaminams išlaikyti, bet ir ugdo laisvas, kūrybingas, savarankiškas, mąstančias asmenybes, atsakingus, visuomeniškai aktyvius piliečius, padeda atrasti individualius gebėjimus.Kalbinti pašnekovai sutartinai tvirtina, kad asmenybės ugdymas mokykloje turėtų būti svarbesnis už žinių teikimą. Lietuvos mokinių parlamento pirmininkas Juozas Vaidelis pabrėžia, kad „mokyklose jaunimas nėra ugdomas visuomeniškumo, bendravimo prasme. O tai ne mažiau svarbu nei išsimokslinimas, nes bendravimas yra vienas svarbiausių dalykų jauno žmogaus gyvenime. Vien savo bendravimu jis galės kažko pasiekti ateityje“. Šiemet Metų mokytoja pripažinta A. Šventickienė, kuri bendrauja su visos Lietuvos lituanistais vesdama seminarus ir organizuodama egzamino vertinimą, svarsto, kad galbūt didesnį indėlį ugdant asmenybę kol kas įneša atskiros mokyklos ir atskiri mokytojai kiekvienoje mokykloje, kurie geba su vaikais bendrauti, įsiklausyti, ugdyti savo pavyzdžiu. Psichologė Laura Morkūnienė mano, kad mokyklose po truputį einama link asmenybės ugdymo, tačiau „mokiniai vis dar yra farširuojami labai dideliais kiekiais informacijos, kuri po eilinio žinių įvertinimo yra ištrinama iš atminties“.
Vertybių ugdymo svarba
Nuo pat Antikos laikų dorinės vertybės laikomos asmens auklėjimo esminiu komponentu. Bendrosiose programose daug dėmesio skiriama demokratijos, empatijos, orumo, atsakomybės ugdymui. Vertybės bendrosiose programose ugdomos įgyvendinant mokymosi turinį. Ugdymo turinys grindžiamas nuosekliu ir sistemingu bendražmogiškųjų vertybių ir kompetencijų ugdymu, siekiant asmens gerovės ir visuomenės pažangos. Siekiant asmens ir visuomenės gerovės, ugdomas doras, jautrus, tvirto charakterio, atsakingas, įsipareigojęs Lietuvai, nesavanaudis žmogus. Vertybių ugdymas yra vienas esminių ugdymo tikslų, nes vertybės sudaro asmens tapatybės branduolį.
Žaidimų svarba dorinių vertybių ugdymui
Atsižvelgiant į 5-7 metų vaikų raidos ypatumus, doriniam ugdymui itin reikšmingos teorinės įžvalgos, postuluojančios vertybių emocinės, intuityvios pajautos svarbą, pamatinių vertybių transcendentalumą (Aramavičiūtė, 2005, 2016; Bitinas, 2013; Chataigné, 2014; Darom, 2000; Hartmann, 2001; Kanišauskas, 2014; MacLaughlin, 2000; Morchain, 2009; Philippe, 2009; Šernas, 2002; Williams, 2004). Tik ankstyvosios teorijos (Groos, Schiller, Spencer) žaidimo funkcijas kreipia fizinio, fizinio-instinktyvaus vaiko vystymo(si) link, o moderniosios teorijos (Freud, Piaget) - emocinio, pažintinio, socialinio vaiko vystymo(si) linkme. Pavienės teorijos žaidimo funkcijas sieja su emociniu, pažintiniu, socialiniu vystymu(si) (Berne, Freud, Huizinga, Maslow, Piaget, Rogers, Vygotsky, Winnicott) bei dvasine plėtote (Freud, Huizinga, Maslow, Piaget, Rogers, Vygotsky). Kreipiamas dėmesys į žaidimo išorines (daiktinę, gamtinę) ir vidines (sociokultūrinę) aplinkas, o ypač į su suaugusiuoju kuriamas žaidimo sąlygas, kurios padeda sėkmingai plėsti ir įtvirtinti asmeninius ir tarpasmeninius santykius, grindžiamus dorinėmis vertybėmis. Žaidybinė veikla dorinių vertybių ugdymui gali turėti įtakos daugeliu parametrų (sąlygų, veiksnių, žaidimo aplinkos, žaidimo būdų, žaidimo priemonių pasirinkimo lygiais), kurie įvairiai susipina realybėje. Todėl juos svarbu tiek suprasti teoriškai, tiek gebėti derinti realiose situacijose.
Bendravimas ir pagarba
A. Šventickienė tvirtina, kad „į pirmą vietą dėčiau bendravimą - ir ne tik klasėje, bet ir einant į mokyklą, ir koridoriuose. Gražų bendravimą su žmogumi, nes aš visada pabrėžiu: mokinys niekada pirmas netaps grubiu nei mokytojui, nei suaugusiam žmogui, jei šis jo neįžeis. Niekada jis to nepadaro - aš jau daugiau kaip 30 m. dirbu mokykloje ir tikrai esu šituo įsitikinusi“. Anot mokytojos, nors atrodo, kad šiandienos postmodernistiniame pasaulyje jauniems žmonėms nesvarbi meilė, draugystė ar teisybė, tačiau taip nėra: „Kada kalbuosi su mokiniais, jie atsiveria: jie nori mylėti, būti mylimi, jie nori tikėti žmonėmis ir kad jais tikėtų. Amžinosios vertybės ir šiandieniniam jaunimui yra labai svarbios. Tik kaip mes tai parodom?". J. Vaidelis taip pat pasigenda šiltesnio mokytojų bendravimo su mokiniais. „Svarbiausia, ką mokyklos turėtų daryti, - tai skatinti bendravimą tarp mokyklos darbuotojų ir mokinių. Jeigu mokytojas bus pagarbus su mokiniu, jis bus autoritetas vaiko akyse, tai ir vaikas mokysis tos pagarbos“, - pabrėžia psichologė L. Morkūnienė. Jos teigimu, mokykla yra būtent ta vieta, kurioje mokomės socializuotis ir gerbti kitą žmogų - kitokį žmogų. Todėl bendra mokyklos atmosfera yra labai svarbi asmenybės formavimuisi. N. Barauskienė iš ŠMM tvirtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas patyčių lygio mažėjimas.
Taip pat skaitykite: Pagalba ir gerovė: psichologijos specialistai
Ugdymo programos ir metodai
ŠMM Komunikacijos skyriaus vedėja N. Barauskienė sutinka, kad asmenybė gali būti ugdoma dėstant dalyką per visas be išimties pamokas. „Net matematikos užduotys gali būti parengtos siekiant išmokyti vaiką ne tik skaičiuoti, bet ir bendrauti, suprasti kitą, dalintis. Mokyklose skatinama projektinė veikla, kai į vieną projektą integruojami skirtingi dalykai ir, pavyzdžiui, vaikai bendras žinias susieja su savo krašto istorija. Taip pat pamokos gali vykti ne tik mokyklose, bet muziejuose, parkuose, gamybos įmonėse - priklausomai nuo to, ko norima išmokyti“, - sako N. Barauskienė. Anot ŠMM atstovės, vertybių ugdymui skiriama itin daug dėmesio ir įvairioje veikloje po pamokų. Ugdant mokinio asmenybę labai svarbu pastebėti jo gebėjimus, nebūtinai susijusius su mokslais, ir paskatinti juos tobulinti, sako A. Šventickienė.
Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas
ŠMM atstovė N. Barauskienė teigia, kad „kartais klaidingai manoma, kad vaiką ugdo tik mokykla. Pirmiausia asmenybės formavimuisi didžiausią įtaką turi šeima, socialinė aplinka - santykiai šeimoje, mokyklos kultūra, bendravimas su bendraamžiais, mokytojo asmenybė. Vaikai mokosi ir ugdosi ne tik pamokų metu, bet ir stebėdami aplinkinių reakcijas, elgesį, santykius“. Kitos pašnekovės taip pat sutinka, kad šeima ugdymo procese turi eiti greta mokyklos. Psichologė L. Morkūnienė teigia: „Vaikui išėjus į mokyklą, tėvų vaidmuo nelieka antraeilis. Dažnai tenka išgirsti, kad vaiką sugadino mokykla, arba kartais galvojama, kad tam tikras vaiko ugdymo procese padarytas klaidas ištaisys mokykla. Tačiau vaikas į mokyklą jau išsineša stiprų asmenybės pamatą. Kai ieškome savo kompleksų arba mums nepriimtino elgesio priežasčių, pirmiausiai jas randame ankstyvoje vaikystėje. Taigi mūsų asmenybės pamatas suklojamas šeimoje. Paskui jis lipdomas nauja informacija, nauja patirtimi. Vaikui išėjus į mokyklą turėtų vykti mokyklos, mokytojų ir vaiko šeimos bendradarbiavimas“. A. Šventickienė sako, kad kai stovi prieš 30 mokinių, iš karto matai: jeigu vaikas piktas, jam nėra gerai šeimoje, su juo pikti žmonės yra artimiausioje aplinkoje - ir todėl jis čia toks“. Mokytoja teigia, kad jai nepatinka šiuolaikinių tėvų mintis, jog vaikas jau yra suaugęs ir tai jo paties problemos: „Vadinasi, tu nori gyventi ramiai, o vaikas tegul pats kapstosi. Taip neturėtų būti. Turim visi kartu šnekėtis. Jeigu susėdam - mokytojas, vaikas ir tėvai - ir šnekam, ieškom bendro sprendimo, visada - 99 proc. - jį randam.
Mokytojo autoritetas ir poveikis
Psichologė L. Morkūnienė sako, kad mokytojas gali pakeisti net itin „sunkių“ vaikų elgesį ir mąstymą: „Nesakau, kad mokykla, bet atskiros mokykloje dirbančios asmenybės - gali. Jeigu atsiranda žmogus, kuris tampa vaikui autoritetu, kuris vaiką priima tokį, koks jis yra, jeigu jį gerbia, pastebi jo stipriąsias savybes, o ne tik ieško klaidų, kas mūsų mokyklose būdinga vertinant mokinius, manau, vaiko asmenybei gali padaryti labai didelę įtaką. Jeigu vaikas neturi autoriteto, kuriuo gali sekti šeimoje, mokytojas tikrai gali tapti tuo autoritetu“. A. Šventickienė sako, kad neretai užtenka visai paprastų dalykų: „Visaip žaidžiu. Pavyzdžiui, su tais, kurie nenori lankyti mokyklos, esam susitarę, kad kiekvieną rytą atsidaro mano kabineto duris ir sako: labas rytas, atėjau į mokyklą; po pamokų išeidamas atsidaro kabineto duris ir sako: viso gero, šiandien išsėdėjau visas pamokas ir nepabėgau“.
Iššūkiai ir kliūtys
A. Šventickienė teigia, kad nemaža kliūtis šiuo požiūriu yra didelės klasės, kuriose - 30 mokinių. „Aš per pamoką tegaliu skirti jiems po minutę. Pašnekovės nuomone, mokyklose taip pat trūksta vyrų bei jaunų mokytojų: „Amžiaus skirtumas vis tiek daro savo, kaip besistengi suprasti. Toliau trūksta vyrų. Psichologės L. Morkūnienės manymu, neretai patiems suaugusiesiems trūksta platesnio požiūrio į mokyklą ir mokymosi procesą: „Dažnai tenka girdėti, kad jei vaikų vertinimo sistema bus paremta ne žinių patikrinimu, tai kaip įvertinsime tą kūrybiškumą. Tai, manau, jau pačių suaugusiųjų kūrybiškumo ir požiūrio reikalas. Visada galime pasiteisinti, kad kažko neįmanoma padaryti. Manau, mums patiems reikėtų platesnio požiūrio į mokyklą, į mokymo procesą, nes vis dar esame įpratę galvoti apie mokyklą kaip apie įstaigą su griežtomis taisyklėmis, į mokytoją kaip į autoritetą savaime. Iš tiesų kiekvienas mokytojas yra formalus autoritetas klasėje, bet tai nereiškia, kad jis taps neformaliu autoritetu. Autoritetu turi tapti, tu nesi juo savaime.
Mokytojų kompetencijos tobulinimas
Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos mokytojai organizavo metodinę dieną „Mokytojų veikla - sėkmingai mokinių pažangai ir pamokos kokybės gerinimui“. Keičiantis visuomenei keičiasi ir švietimo sistemos prioritetai: nuo žinių akcentavimo einama prie kompetencijų ugdymo, tampa svarbu ne tik, ką žmogus žino, bet ir kaip šiomis žiniomis geba naudotis. Anglų kalbos vyr. mokytojos I. Orlės pranešimo tema buvo „Mokinių motyvacijos kėlimas, pažanga pamokoje“. Neformaliojo švietimo kalbų (anglų) mokytoja ekspertė A. teigia, kad jeigu norime užauginti kritiškai mąstančią asmenybę, privalome ugdyti mokinių gebėjimą įsivertinti. Pradinių klasių mokytojos G. Juškienė ir I. Banevičienė pasakojo apie žaismingą 1-2 klasių mokinių ugdymosi vertinimą. Fizinio ugdymo vyr. mokytojo V. Simonavičiaus pranešimo mintis buvo, kad ilgą laiką vykstant nuotoliniam mokymui ypač aktualus tampa mokinių fizinis aktyvumas.
Taip pat skaitykite: Žvilgsnis į psichologijos istoriją
Giluminis ir visuminis mokymasis
Mokymasis yra suvokiamas ne kaip žinių kaupimas ir turėjimas, bet kaip asmeniškai patiriamas ir išgyvenamas, realaus pasaulio ir jame egzistuojančių ryšių suvokimas, brandinantis ir keičiantis mokinius. Pagrindinės sąlygos giluminiam mokymuisi yra mokantis stengtis suprasti, suvokti, o ne tik įsiminti atskiras detales. Visuminiam mokymuisi labai svarbu, kad mokymo(si) turinys apimtų mokinio asmenybės visumą (intelektą, emocijas, vaizduotę, kūną). Per geografijos pamokas iniciatyva perleidžiama mokiniams, rodant domėjimąsi jų patirtimi, remiantis jų asmeninėmis nuomonėmis, vertinimais. Taigi giluminis mokymasis atsiranda tada, kai mokiniai suvokia sąvokas, ryšius ir suprastas svarbias idėjas bei procesus gali perkelti į naują turinį ir kontekstą. Mokydamiesi grupėje mokiniai patiria įvairiausių minčių ir veiksmų spektrą, jo fone plečia ir vertina savo patyrimą.
Atsakingos asmenybės ugdymas
Prezidento Antano Smetonos gimnazija vykdė Erasmus+ programos mobilumo projektą ,,Žinios + patirtis + savitas požiūris = atsakingas mokinys“, kurio vienas iš pagrindinių tikslų - atsakingos asmenybės ugdymas. Atsakingumas yra sudedamoji žmogaus sąmoningumo matavimo dalis, todėl šiuolaikiniai mokytojai vis dažniau susiduria su mokinių savarankiškumo ir atsakingumo stokos problema. Projekto “Žinios + patirtis + savitas požiūris = atsakingas mokinys” vienas iš pagrindinių siekių - įgyti kuo daugiau praktinės patirties, kaip ugdyti jaunus žmones, kurie gyvens laikais, kai visuomenė susidurs su klimato kaitos pasekmėmis ir tokiais iššūkiais, apie kuriuos dabartinis mokytojas dar tik spėlioja. Projekto veiklose dalyvavusių pedagogų nuomone, šiuolaikinio ugdymo sėkmę neretai nulemia ugdanti ir tobulėti skatinanti aplinka. Informacinių technologijų įtraukimas į ugdymą žadina mokinių smalsumą ir norą tyrinėti. Reikia skatinti mokinius kūrybiškai, kritiškai mąstyti, bendradarbiauti, komunikuoti, prisiimti atsakomybę už bendrą projekto rezultatą sukuriant autentišką darbą. Ugdant mokinių gebėjimą atsakingai mokytis svarbus vaidmuo tenka ir tėvams, nes mokiniui iššūkių kelyje labai svarbus palaikymas.
Šiuolaikinio mokytojo iššūkiai
Mokytoja Veronika įsitikinusi, kad mokykla turėtų būti vieta, kur ne tik mokomasi dalykų, bet ir formuojama asmenybė. Ji tikina, kad šiuolaikiniai mokytojai yra naujų iššūkių sūkuryje, kuriuos reikia įveikti. Tėvai turi vis daugiau lūkesčių ir reikalavimų mokytojams. Mokytojams tenka balansuoti tarp pamokų planavimo, individualių mokinių poreikių tenkinimo, vertinimo ir papildomų veiklų organizavimo. Švietimo pasaulis nepaprastai dinamiškas, todėl mokytojai turi nuolat mokytis ir prisitaikyti.
Refleksijos svarba
Harvardo universiteto atliktas tyrimas parodė, kad geriausiai įsisaviname medžiagą, kai reflektuojame. „Kūrybinių partnerysčių“ projekto tyrimų rezultatai parodė, kad būtent refleksija padėjo mokytojams ir mokiniams atsiverti, atrasti bendrą kalbą, suvokti mokymosi prasmę, įžvelgti sąsajas tarp įdėtų pastangų ir pasiektų rezultatų. Reflektuodami mokiniai geriau suvokia žinias ir apmąsto užduotis, įvertina, kas buvo atlikta gerai, ką reikėtų tobulinti. Vienas iš mokinių savarankiškumo ugdymo pavyzdžių gali būti Biržų rajono Nemunėlio Radviliškio pagrindinė mokykla, kurioje vaikai siužetus kuriamiems filmams ir vaizdo klipams rengė lankydamiesi muziejuose, kalbindami bendruomenės narius, nagrinėdami istorinius faktus.
Prioritetinės kvalifikacijos tobulinimo sritys
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintos pedagoginių darbuotojų prioritetinės kvalifikacijos tobulinimo sritys. Didaktinė kompetencija - tai mokytojo žinios, gebėjimai, vertybės, asmens savybės, sąlygojančios efektyvų ugdymą. Mokymo procese turi būti užtikrinta mokymosi motyvacija. Be to, kiekvieno mokinio asmenybė bei amžius yra skirtingi, todėl pedagogams svarbu žinoti ir gebėti pritaikyti kuo daugiau įvairių mokymo būdų, didinančių mokinių mokymosi motyvaciją.
Taip pat skaitykite: Svarbiausi psichologai
Ankstyvasis ugdymas
Priešmokykliniame amžiuje pagrindinė vaiko veikla yra žaidimas, tačiau jau turi būti stiprinama vaiko nuostata žaidžiant tyrinėti ir mokytis. Žaidžiant ir kalbantis su suaugusiuoju ir bendraamžiais, lavinamas vaiko mąstymas, gebėjimas argumentuoti, pagrįsti savo nuomonę. Anksčiau didelis dėmesys buvo skiriamas vaiko intelektinei brandai: buvo svarbu, kad vaikas pažintų raides, skaičius, mokytųsi skaityti, rašyti, skaičiuoti, piešti, deklamuoti. Pastaruoju metu vaiko ankstyvojo ugdymo samprata pasikeitė. Priešmokyklinėje grupėje bus ugdomos 5 vaiko kompetencijos: socialinė, sveikatos, pažinimo, komunikavimo, meninė.
Kūdikystė ir paauglystė
Labai gerai, jei motina turi galimybę auginti kūdikį bent iki pusantrų metų, šis laikotarpis nepaprastai svarbus vaikui augti šalia mamos, nes formuojasi vaiko prieraišumas. Priklausomai nuo to, kaip motina reaguoja į kūdikio siunčiamus signalus, kaip tenkina jo poreikius, formuojasi saugus arba nesaugus prieraišumo stilius. Kūdikystėje vaikas turi prisirišti - sudaryti tam tikrą santykį bent su vienu jam artimiausiu žmogumi - motina. Prieš 20-40 metų, t.y. ankstesnių kartų brendimas prasidėdavo maždaug dvylikos-keturiolikos metų, paaugliai subręsdavo apie šešioliktuosius - devynioliktuosius gyvenimo metus. Tai maždaug sutapo su vidurinės mokyklos baigimu ir jaunas žmogus buvo pasiruošęs žengti suaugusiojo gyvenimo keliu. Dabartinės kartos brendimas prasideda gerokai anksčiau - jau dešimtais ir netgi aštuntais gyvenimo metais, o baigiasi gerokai vėliau: merginoms apie dvidešimt penktuosius, vaikinams apie dvidešimt septintuosius metus. Būdami tokio amžiaus jauni žmonės tik pradeda suaugusiojo žmogaus gyvenimą. Taigi, paauglystė išsitęsė ir netgi patrigubėjo, lyginant su ankstesnėmis kartomis.
Poreikių tenkinimas
Tėvai turi patenkinti svarbiausius vaiko poreikius, tačiau ne visus: 70% poreikių turi būti patenkinti, o 30% savo norų vaikas neturi gauti. Tokiu atveju vaikas patirs tam tikro lygio frustraciją, bet jis išmoks palaukti, atidėti savo poreikius, svajones, mokysis prisitaikyti prie tėvų galimybių. Tokiu būdu vaikas supras, kad galima išgyventi šiame pasaulyje ir ne taip jau blogai.
tags: #svarbiausi #ugdymo #tikslai #ugdant #asmenybe