Psichologo kabinetas - tai daugiau nei tik patalpa. Tai erdvė, kurioje susitinka žmogus su savo vidiniu pasauliu, kurioje vyksta augimas, gijimas ir savęs pažinimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sukurti psichologo kabinetą, kuris būtų saugus, jaukus ir funkcionalus, atitinkantis tiek specialisto, tiek kliento poreikius. Taip pat panagrinėsime, kaip psichologas gali efektyviai dirbti su vaikais ir paaugliais, užmegzti ryšį ir padėti jiems spręsti problemas.
Susipažinimo Užduotys ir Apšilimo Pratimai
Pradedant darbą su vaikų ir paauglių grupėmis, svarbu sukurti saugią ir atvirą atmosferą. Tam puikiai tinka susipažinimo užduotys ir apšilimo pratimai.
- Susipažinimo užduotis: Ši užduotis skirta geriau pažinti vienas kitą. Kiekvienas grupės narys ištraukia kortelę su klausimu ir ratu iš eilės perskaito klausimą bei atsako į jį.
- Amžius: 10+ (nenaudoti pipiriukų klausimų); 12+ (galima naudoti klausimus su pipiriukais, tačiau išimant su lytiškumu susijusius klausimus).
- Apšilimo / ledlaužio užduotis: Kuomet užsiėmimo metu norisi atsipūsti, linksmai praleisti laiką, atsitraukti nuo kitų užduočių. Taip pat šias korteles galima pasitelkti žaismingai leisti laiką. Kiekvienas grupės narys ištraukia kortelę, ją perskaito. Visi grupelės nariai turi atsakyti į kortelės klausimą. Žaidimas tęsiasi, kol kiekvienas iš grupės narių ištraukia kortelę arba iki tol kol atsibos.
- Amžius: 10+ (naudoti žaismingų klausimų korteles), puikiai tinka ir jaunesniems vaikams nuo 7 metų.
Individualios Konsultacijos: Ryšio Kūrimas
Individualiose vaikų ir paauglių konsultacijose vienas iš svarbių terapinių elementų yra užmegzti ryšį. Kartais vaikus ir paauglius „verčia“ lankytis pas psichologą arba būna nedrąsu kalbėti, kyla nerimas ar dar įvairių priežasčių, kurios trukdo užmegzti ryšį. Vienas iš būdų sukurti ryšį nespaudžiant, būnant čia ir dabar yra žaidimas. Galima pasitelkti „Pažink mane“ korteles ir žaisti dviese.
- Kam skirta: Ši priemonė gali padėti atsipalaiduoti, nuslūgti įtampai, žaismingai pakalbėti apie tarpusavio santykius su tėvais, atskleisti kitas svarbias temas.
- Kaip naudoti: Pakviečiu savo klientą pažaisti žaidimą. Jam sutikus, leidžiu pasirinki, kaip jis / ji nori žaisti. „Ar trauksi korteles ir atsakinėti pats/i į parašytą klausimą? O gal nori traukti kortelę ir klausimas bus skirtas man, o vėliau atvirkščiai?“ Išsirinkus žaidimo būdą - pradedame. Žaidimas baigiasi, kai natūraliai svarbi tema prasiplečia ir mes galime giliau pasikalbėti. Na, o kartais tiesiog sutariame, kad pabaigsime žaidimą.
Mokyklos Psichologo Kabinetas: Erdvės Planavimas ir Įrengimas
Profesionaliai psichologinei pagalbai mokykloje būtinos šiam darbui tinkamai įrengtos patalpos. Deja, tinkamai įrengtas mokyklos psichologo kabinetas dar yra retenybė. Dažnai jis būna pakankamai mažas - tegali tilpti kelios kėdės ir stalas, nepatogioje vietoje - greta laiptinės, viršutiniuose aukštuose, be tinkamų baldų ar įrangos. Tačiau ir tokiuose ankštokuose kabinetuose, tinkamai paskirsčius konsultavimo, diagnostikos, atsipalaidavimo ir asmenines zonas, pasirinkus kompaktiškus, patogius, daugiafunkcinius baldus, mokyklos psichologas gali dirbti sėkmingai.
Erdvės Dydis ir Išplanavimas
Nedideliame kabinete psichologas gali dirbti tik individualiai ir tik su mažomis grupėmis. Rimtesniam kabinetui reikalingos skirtingos paskirties erdvės, grupinių užsiėmimų specifika, darbuotojų skaičius reikalauja, kad kabinetui būtų skiriama ne mažesnė nei 25 m2 ploto patalpa. Optimalu, jeigu patalpos bus kelios: mažesnė ir didesnė, klasės patalpos ir pagalbinė patalpa. Kelios patalpos būtinos, jeigu mokykloje dirba keli psichologai. Tuomet jie gali priimti mokinius netrukdami vienas kitam, rengti grupinius užsiėmimus.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Vieta
Kabinetas turėtų būti įrengiamas patogioje, bet mažiau praeinamoje ir netriukšmingoje vietoje, geriausia - žemesniuose pastato aukštuose. Konfidencialumą ir ramybę užtikrins didesnis atstumas nuo valgyklos, sporto salės, administracinių patalpų, muzikos kabineto, rūbinės.
Erdvės Zonavimas
Gerai suplanuoto mokyklos psichologo kabineto erdvė turi būti saugi, funkcionali, estetiška, jauki, draugiška. Tai vieta, kurioje mokiniai, tėvai ir mokytojai noriai leidžia laiką, gali atsipalaiduoti, bet tuo pačiu metu išlieka produktyvūs. Galima išskirti kelias pagrindines zonas:
- Konsultavimo erdvė: Joje mokyklos psichologas dirba nekontaktinių valandų metu, ruošiasi konsultacijai, tvarko ir saugo tyrimų duomenis, darbinius dokumentus, metodines priemones. Čia tinka nedideliu staleliu atskirti foteliai, kelios patogios kėdės. Toks baldų išdėstymas formuoja fizines ribas, tačiau nesukuria oficialaus pokalbio atmosferos. Šioje erdvėje neturi būti pašalinių daiktų, ryškių dėmesį blaškančių interjero detalių. Psichologui reikalingos diagnozavimo priemonės turi būti ranka pasiekiamos, susistemintos pagal amžių ir problemas. Ši pokalbių vieta bus saugesnė ir intymesnė ją atskyrus lentyna, spinta ar ekranu. Netoliese, spintelėje gali būti paruošta šildanti spalvinga antklodė. Ant ar greta stalelio vertėtų turėti troškuliui numalšinti skirtą vandens indą ir stiklines, popierinių nosinaičių paketą. Vertėtų atsiminti, kad popierinės nosinaitės pagalbą gaunančiam asmeniui neturi būti matomos.
- Grupinio darbo erdvė: Šioje vietoje dirbama su mokinių grupele. Ją nebūtinai turi formuoti visiškai atskiras kėdžių komplektas su dar vienu stalu. Grupinio susitikimo vietą galima transformuoti prie pokalbių dviese erdvės pridėjus keletą papildomų kėdžių.
- Atsipalaidavimo erdvė: Ne visada į psichologo kabinetą atėjęs mokinys jau yra pasiruošęs kalbėtis. Susikaupti, nurimti, sugrįžti į save, atsiverti jam gali padėti neįkyriai pasiūlytos malonios veiklos. Žaislų, žaidimų, spalvingų knygelių, ramios miško ar jūros ošimo muzikos fone, dailės priemonių aplinkoje jaunas žmogus pats nusprendžia, ką ir kiek jam įdomu veikti. Šioje erdvėje tiks kambariniai augalai, prabangiau įrengtam kabinetui - apšviestas akvariumas, terariumas su vėžliuku, narvelis su paukščiuku. Mažiausieji svečiai tokioje zonoje gali nusiraminti „apsigyvenę“ medžiaginėje palapinėje ar žaisliniame namelyje. Psichologas būti nusiraminimo vietoje, žaisti kartu ir atspindėti vaiko emocijas neprivalo. Tokiose vietose labai praverčia atskiriantis ekranas. Erdvėje tiks fotelis su aukšta nugarėle ir atrama galvai.
- Žaidimų ir poilsio erdvė: Didelėse patalpose galime įrengti vietą vaikams tiesiog žaisti ir ilsėtis. Ji turėtų būti pasiekiama tada, kai tik jiems to prireikia, net ir tuomet, kai vaikai negauna psichologinės ir švietimo pagalbos, nėra diagnozuoti vystymosi sutrikimai. Tokioje erdvėje vaikas gali kalbėti apie viską, apie mokyklą ir užklasinį gyvenimą, užeiti pertraukų metu „šiaip sau”. Žinodami, kad tokia maloni vieta mokykloje yra, mokiniai nevengs „prisijaukinti“, ateiti ir paprašyti pagalbos ištikus krizei.
- Laukiamasis: Į patalpą pašalinis žmogus neturi įžengti netikėtai. Pašalinių asmenų varstomos durys griauna konfidencialumo jausmą, nutraukia pokalbį, nuslopina pacientą. Todėl greta psichologo darbo kabineto patogu įsirengti ir laukiamąjį. Jame turėtų būti keletas kėdžių, rūbų kabykla, gali skambėti tyli, pokalbių kabinete neleidžianti girdėti muzika. Patalpoje reikalinga informacinė lenta tėvams, gali būti keletas paprastesnių stalo žaidimų, diagnostinių testų.
Minimaliam mokyklos psichologo kabinetui pakaks konsultavimo ir laukiamojo erdvių. Nedidelę erdvę padalinti perpus padės paprasčiausia spinta.
Baldai
Pagrindiniai, svarbiausi baldai yra kėdės. Ne paprastos kietosios mokyklinės metalinės ar plastikinės kėdės. Tai turi būti tikrai patogus - mokinys jose sėdės valandą, o specialistas pusdienį - baldas. Sofa mokyklos psichologo kabinete mažiau tinka. Patogiausi - foteliai. Jeigu kėdė kietesnė, sėdėjimo nepatogumą sumažins pagalvėlė. Jeigu fotelis nebedailus - denkite jį minkštu audiniu, spalvinga antklodėle ar plačia skara.
Svarbus kabineto elementas yra ir stalas. Jeigu jis vienintelis, neturi būti didelis ir masyvus. Tokie stalai būdingi gydytojo ar direktoriaus kabinetui ir primena biurus. Bendravimas iš už stalo kuria viršininko ir pavaldinio situaciją, brėžia neperžengiamas ribas, ignoruoja lygybės poreikį. Masyvus stalas trukdo atviresniam pokalbiui, verčia jį formaliu ir gąsdinančiu. Tuomet spręsti problemas, kartu planuoti, padėti vaikui atrasti savo stipriąsias puses tampa gerokai sunkiau. Psichologo kabinete esantis stalas turėtų tarnauti raštinės darbams ir būti naudojamas nekontaktinių valandų metu.
Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys
Lentynos, lentynėlės, spintos ir spintelės skiriamos ne tik daiktų laikymui. Jos gali labai pagyvinti kabinetą ir paversti jį jaukesniu.
Naujiems baldams mokykla lėšų ne visada turi. Stalo, kėdžių, spintos galite paprašyti draugų - jie mielai atiduos nebenaudojamus savo vaikų baldus. Tinkamų naudotų baldų, drabužių kabyklų, aksesuarų, dekoracijų kartais galima rasti mokyklos rūsiuose ar palėpėse. Vertingos, bet jiems nereikalingos įrangos ir aksesuarų gali turėti mokyklos teatro vadovas, medicinos seselė, darbų mokytojas. Pradinių klasių mokytojas gali padovanoti nepanaudotą lentą, linksmesnių ir spalvingesnių žaidimams ar ugdymui skirtų priemonių. Kabinete vietą gali rasti ir medicininės pastatomos širmos, senesnės stalinės lempos, labai retai namuose benaudoja garso aparatūra.
Kūrybingam ir taupiam kabineto įrengimui laki fantazija tikrai padės. Nebrangūs, jau naudoti daiktai gali puikiai pasitarnauti jaukaus kabineto kūrimui. Ne bėda, jeigu kelių daiktų ir pritruks.
Spalvos
Kabinete spalvas reikia parinkti pagal zonų paskirtį ir vaikų amžių. Centrinę nervų sistemą ir regėjimą geriausiai veikia žalia ir mėlyna spalvos. Šviesūs tonai gerina psichofiziologinę būklę ir nuotaiką. Tamsūs tonai ir gausūs atspalviai slegia ir gniuždo. Vertėtų didesnį dėmesį skirti reikšmingą psichologinį poveikį darančios spalvoms: oranžinė padeda atsiverti pokalbyje, geltona padeda užmegzti kontaktą, violetinė verčia gilintis į save, mėlyna sukuria distanciją, alyvinė nuramina, geltonai žalia išlaisvina, balta ir pilka slopina sudirgimą, rožinė skatina švelnumą.
Balta spalva tinkama tik kaip kitų spalvų fonas. Prastai apšviestoje baltai išdažytoje patalpoje erdvė atrodo pilka ir slegianti. Durų spalva įeinančiam gali sukelti reikšmingas psichologines asociacijas: gali kviesti arba atkalbinėti užeiti. Spalvų patrauklumą lemia ir amžius. Ankstyvajame amžiuje visi vaikai linkę rinktis raudoną, mergaitės - rožinę spalvas. 9-11 taisiais metais dėmesį ima traukti oranžinė, vėliau geltona, gelsvai žalia, žalia spalvos. Po 12-tojo gimtadienio stiprėja potraukis mėlynai. Ši spalva - priimtiniausia suaugusiesiems.
Taip pat skaitykite: Etiketo patarimai bendraujant telefonu ir internetu
Mažame kabinete turi vyrauti ramios ir neutralios spalvos. Ryškios, išraiškingos spalvos gali varginti ir dirginti. Atminkite, kad šioje patalpoje turėsite ne tik trumpam priimti besikreipiančiuosius, bet ir praleisti didžiąją savo darbo dienos dalį. Sienas reikėtų dengti paprastais pastelinių atspalvių dažais, paįvairinti ramiais tapetais. Pagrindines, vyraujančias spalvas reikia derinti tarpusavyje: jei ant grindų patiestas pilkas ar šviesus kilimas, sienos turėtų būti bent šiek tiek kontrastingos spalvos - taip bus suardytas kambario sterilumas. Ant sienų galima pakabinti ramių spalvų plakatus. Ryškių vizualinių dirgiklių, margų tapetų konsultacijos patalpoje reikia vengti. Tuščia, minimalistinė erdvė, balta siena su gėle vaiko nervų sistemą veiks daug geriau nei didelė spalvingais piešiniais nukabinėta lenta.
Dideliame psichologo kabinete spalvinis apipavidalinimas skirsis. Laukiamajame ir konsultavimo erdvėje spalvos turi kurti ramybę, dialogo nuotaiką; spalvų kontrastai, stimuliuojančios šiltos spalvos čia netiks. Žaidimų terapijos erdvei tiks ryškūs, kontrastuojantys tonai.
Apšvietimas
Psichologo kabinete netinka plytelėmis klotos grindys. Psichologo kabineto apšvietimas turi būti šiltas, tolygus, raminantis, išsklaidytas. Šioms patalpoms netinka nei ryški, „medicininė“ gydytojų kabinetams dažnai būdinga šviesa, nei pasislėpti leidžianti prieblanda. Pagrindinis šviesos šaltinis turi būti natūrali dienos šviesa. Jeigu kabinetas įrengtas pastato pietinėje pusėje, reikės šviesos srautą reguliuojančių žaliuzių ar lengvų užuolaidų. Mažiau saulės apšviečiamą patalpą verta dekoruoti šviesiomis spalvomis. Dirbtinis kabineto apšvietimas turi tik papildyti, kompensuoti pagrindinę, saulės skleidžiamą šviesą.
Kvapai
Kabinete esantys kvapai gali dirginti ir atpalaiduoti, įtakoti sprendimus ir neleisti susikaupti. Ilgai uždaroje, nevėdinamoje patalpoje dirbantis psichologas gali prie jos kvapo priprasti. Jeigu pacientai keičiasi be pertraukų, patalpą būtina vėdinti. Todėl tarp konsultacijų teks daryti pertraukėles ir žiemą ar vasarą patalpą išvėdinti. Darbas mokyklos psichologo kabinete bus sėkmingesnis, jeigu kvapas jame bus neutralus, patalpa tinkamai vėdinama.
Laikrodžiai
Kabinete turėtų būti du laikrodžiai. Vienas laikrodis gali stovėti matomoje vietoje ant stalo, kitas kabėti ant sienos už paciento nugaros. Tokiu būdu mokinys tiksliau žinos, kiek valandų yra. Tai ypač svarbu daugiau kalbantiems ir mažiau savo laiką kontroliuojantiems klientams. Už mokinio nugaros esantis laikrodis psichologui leis laiką pasitikrinti nepastebimai klientui, nepasukus galvos, neatsitraukus nuo klausymosi. Geresnis laiko kontroliavimas reikalingas tam, kad būtų pakankamai laiko esamo pokalbio apibendrinimui, ir tikslesnei kitos konsultacijos pradžiai.
Dekoracijos ir Asmeniniai Daiktai
Pagalbos ieškančiojo mintys dažnai klaidžioja, jo dėmesys gali užkliūti už kiekvienos nereikšmingos kabinete esančios detalės. Psichologo kabinete tinka gėlės. Jas reikia rinktis tokias, kurios nejautrina, nedirgina: mažiau ryškias, smulkiažiedes, žemesnes. Jeigu kabinete labai norisi paveikslėlio, skulptūrėlės ar kitokios meninės detalės, nuomonės apie kiekvieną iš jų paklauskite kelių žmonių.
Yra manančių, kad psichologo kabinete turėtų vyrauti neutralumas, todėl šeimos, švenčių nuotraukos jame netinka. Tačiau dalyje kabinetų tokias nuotraukas, ant sienos sukabintus diplomus, kvalifikaciją ar kursus patvirtinančius raštus matome. Apie jų eksponavimą turi spręsti kabineto šeimininkas.
Asmeniniai daiktai: vaistai, higienos priemones, saldainiai, užkandžiai laikomi atskiroje uždaroje spintelėje. Dėl kavos ir arbatos vieningos nuomonės nėra. Pasiūlius karšto gėrimo galima sugriausti tarp psichologo ir mokinio ar tėvų atsiradusią įtampą, pranešti, jog „esate čia laukiamas“. Tačiau psichologinė pagalba yra įpareigojantis socialinis susibūrimas ir tokiu turi likti. Kavos gėrimas su lankytojais gali pernelyg blaškyti. Darbo su mažiausiaisiais metu reikia atminti, kad dokumentai, akiniai, telefonas, rašikliai ir kiti ypatingos priežiūros dalykai neturi būti vaikui pasiekiami. Psichologo drabužiai turi būti pritaikyti kontaktams su mažais vaikais.
Priemonės Vaikų ir Paauglių Psichologo Kabinete
Svarbu, kad kabinete būtų priemonės, kurios padėtų vaikams ir paaugliams išreikšti save ir nusiraminti:
- Priemonės, padedančios „pasakoti“ apie vidinį gyvenimą: Neretai vaikai, ypatingai mažesnio amžiaus ar patyrę ankstyvąsias traumas, negeba apie save ar savo vidinį pasaulį kalbėti žodžiais.
- Nusiraminimo priemonės: Svarbu pagalvoti apie priemones, kurios padėtų vaikui nusiraminti. Nerimaujančiam vaikui galėtų padėti sensorinės priemonės (pvz., kinetinis smėlis, šlykštukai, vaikų mėgstamas išmanusis plastelinas), pledukas, į kurį vaikas galėtų susisupti, o gal net ir jame pasislėpti, jeigu konsultacijos metu taps per daug intensyvu. Taip pat svarbu pagalvoti apie priemones kabinete, kurios padėtų vaikams išreikšti kylančius nemalonius jausmus.
- Priemonės, padedančios kalbėti apie emocijas: Kartais vaikai, atėję į psichologo kabinetą dar nėra išmokę savo jausmų atpažinti ir jų įvardinti žodžiais. Tokiais atvejais gali padėti vaikiškos knygutės, kuriose apibūdinami pagrindiniai jausmai, lėlytės ar kiti žaislai, vaizduojantys skirtingas emocijas.
- Stalo žaidimai: Žaisdamas stalo žaidimus vaikas pirmiausia gali suteikti svarbios informacijos psichologui apie tai, kaip jis sprendžia kilusius sunkumus (pvz., ką daro, kai susitinka su kliūtimis), kaip laikosi taisyklių ir susitarimų, kaip priima sėkmes ir nesėkmes. Tuo pat metu, žaisdamas vaikas mokosi priimti taisykles, bandyti ir klysti, pakelti nesėkmes, bendradarbiauti, įveikti iššūkius ir pan. Kartais vaikams tiesiog lengviau kalbėti apie save užsiimant papildoma veikla.
Patarimai Psichologams Dirbant Su Vaikais ir Paaugliais
Ne paslaptis, jog vaikų ir paauglių psichologams dažnai tenka išgirsti iš tėvų: „Ką galėtumėte patarti?“ arba „Man reikia patarimo.“. Keletas patarimų, kaip elgtis su vaikais ir paaugliais:
- Nuspėjamumas vaikams suteikia saugumo jausmą.
- Išlikite ramūs kai vaiką apima stiprios emocijos. Natūralu, kad vaikui stipriai reaguojant - verkiant, pykstant ar šaukiant - ir suaugusiojo viduje sukyla įtampa. Kartais norisi rėkti atgal ar „sustabdyt viską jėga“. Tačiau svarbu prisiminti: vaikas mokosi reguliuoti emocijas stebėdamas mus. Kai vaikas liūdi ar pyksta, pirmiausia įvardinkite jo emociją („Matau, kad tau liūdna“, „Atrodo, tu labai supykai“) ir galėdami nusakykite priežastį (Matau, kad tu pyksti, jog nedaviau saldainio).
- Skirkite vaikui kasdien iki 30 minučių „ypatingo laiko“ - be jokių telefonų, taisyklių ar pamokymų. Veikite tai, ką nori vaikas.
- Nebijokite pripažinti savo klaidų. Kai vaikas mato, kad klysta ir suaugusieji, jis supranta, jog nesėkmės nėra tik „su juo kažkas ne taip“. Jei vaikui nepavyko, pasakykite, kad tai visiškai normalu - o bandant dar kartą, tikrai pavyks.
- Užuot sakę „Tu šaunuolis, kad gerai padarei užduotį“, labiau pabrėžkite vaiko pastangas: „Matau, kiek daug stengeisi“, „Šaunuolis, kad nepasidavei, net kai buvo sunku“. Toks palaikymas moko vaiką vertinti ne tik galutinį rezultatą (juk kartais jo ir nepavyksta pasiekti taip, kaip tikėtasi), bet ir savo pastangas, kantrybę bei atkaklumą.
Septynios Didžiosios Nuodėmės Psichologo Kabinete
Psichologė-psichoterapeutė Lina Vėželienė savo knygoje „Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete“ nagrinėja sielos ligų apraiškas, kurios trukdo žmogui atsiverti gyvenimo džiaugsmui ir mylėti. Autorė teigia, kad knyga yra apie meilę, kuri yra tarsi universalus vaistas - panacėja.
Knygoje nagrinėjamos charakterio ydos ar silpnybės, kurios krikščionybėje vadinamos nuodėmėmis. L. Vėželienė teigia, kad psichoterapiniame darbe dažnai susiduria su gydymui nepasiduodančiais žmonių negalavimais, kuomet vidinio nelaimingumo šaltinis lieka nepaliestas.
Knygoje pateikiamos istorijos iš psichologo kabineto, žymių psichologų, filosofų ir dvasinių mokytojų mintys, patariama, kaip pačiam įveikti savo sielos dėmes ir atsiverti meilei.
tags: #taisykles #psichologo #kabinete