Tarptautinė Psichikos ir Elgesio Ligos Klasifikacija: Australijos Modifikacija (TLK-10-AM)

Įvadas

Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija (TLK) yra pasaulinis standartas, naudojamas ligoms ir sveikatos problemoms klasifikuoti. TLK-10-AM, dešimtoji redakcija, Australijos modifikacija, yra TLK versija, pritaikyta Australijos sveikatos priežiūros sistemai. Ši klasifikacija naudojama diagnozėms, procedūroms ir kitai sveikatos informacijai koduoti, siekiant užtikrinti nuoseklų ir palyginamą duomenų rinkimą ir analizę. Lietuvoje TLK-10-AM naudojama psichikos ir elgesio sutrikimams diagnozuoti, pavyzdžiui, dėmesio ir aktyvumo sutrikimui (ADHD).

TLK-10-AM Struktūra ir Bendrieji Principai

TLK-10-AM yra ligų klasifikavimo sistema, kurioje nozologinės formos priskiriamos kategorijoms pagal nustatytus kriterijus. Klasifikacijos tikslas - sudaryti galimybę sistemiškai užrašyti, analizuoti, interpretuoti ir lyginti sergamumo duomenis iš skirtingų ligoninių, valstijų ir šalių. TLK-10-AM leidžia diagnozes, procedūras ir sveikatos problemas iš žodžių išversti į ženklų kodą, palengvinant duomenų saugojimą, gavimą ir analizę.

Kodo Struktūra

TLK-10-AM ligų klasifikacijos pagrindas yra trijų ženklų kodas, kuris yra privalomas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tarptautiniuose pranešimuose bei atliekant bendruosius tarptautinius palyginimus. Šis pagrindinis kodų rinkinys buvo išplėstas iki keturių ir penkių ženklų. Todėl galima nustatyti svarbius specifinius nozologinius vienetus, taip pat išliko galimybė pristatyti duomenis plačiose grupėse, leidžiant gauti naudingos ir suprantamos informacijos.

TLK-10-AM yra įvairiakryptė klasifikacija. Jos struktūra sukurta daugiausia epidemiologinei analizei palengvinti. Dvi pirmosios ir dvi paskutiniosios grupės sudaro „specialiąsias grupes“. Šios grupės apima būkles, kurias sunku naudoti epidemiologiniam tyrimui. Šiam tyrimui būklės yra išskaidomos, pvz., klasifikuojamos pagal anatominę sritį. Likusi grupė - vietinės ligos, suskirstytos pagal sritį - apima TLK-10-AM skyrius kiekvienai pagrindinei organizmo sistemai.

Didžioji sisteminio ligų sąrašo dalis - tai pagrindinių ligų klasifikacija, kurią sudaro 22 skyriai. Pirmasis TLK-10-AM kodo ženklas yra raidė. Kiekviena raidė yra susijusi su tam tikru skyriumi, išskyrus šias raides: D, kuri apima 2 skyrių „Navikai“ ir 3 skyrių „Kraujo ir kraujodaros organų ligos bei tam tikri sutrikimai, susiję su imuniniais mechanizmais“, ir H, kuri naudojama ir 7 skyriuje „Akies ir jos priklausinių ligos“ ir 8 skyriuje „Ausies ir speninės ataugos ligos“. 2, 19 ir 20 skyriuose kaip pirmasis kodo ženklas naudojama daugiau nei viena raidė.

Taip pat skaitykite: Agresija: istorinė perspektyva

Specialiosios Grupės

PSO numato, kad U00-U99 kodai bus naudojami laikinai neaiškios etiologijos naujoms ligoms koduoti, nenumatytiems atvejams ir ypatingais tyrimo tikslais. TLK-10-AM kodai U50-U73 naudojami veiklai klasifikuoti, U90 klasifikuojamos su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos, o U78-U88 yra papildomas kodų sąrašas lėtinėms būklėms.

Skyriai papildomai suskirstyti į vienarūšius trijų ženklų blokus. 1 skyriuje „Kai kurios infekcinės ir parazitinės ligos“ blokų pavadinimai atspindi dvi klasifikacijos ašis - infekciją sukeliančių organizmų perdavimo būdą ir dideles infekciją sukeliančių organizmų grupes. 2 skyriuje „Navikai“ pirmoji ašis yra navikų elgsena. Elgsenoje ašis nustatoma daugiausia pagal sritį, išskyrus, kai svarbiems morfologiniams tipams pateikiamos trijų ženklų kategorijos (pvz., leukemijos, limfomos, melanomos, mezoteliomos, Kapoši sarkoma). Kategorijų sritis pateikiama skliaustuose po kiekvieno bloko pavadinimo.

Kiekviename bloke kai kurios triženklės kategorijos nurodo vieną būklę, parinktą pagal jos dažnį, sunkumą arba jautrumą visuomenės sveikatos intervencijoms. Kitos naudojamos ligų grupėms, kurių kai kurios savybės sutampa. Paprastai laikomasi nuostatos, kad „kitas“ būkles reikia klasifikuoti, tokiu būdu leidžiant įtraukti daug įvairių, bet retų būklių, taip pat ir nenurodytas būkles.

Psichikos ir Elgesio Sutrikimai TLK-10-AM

TLK-10-AM klasifikuoja įvairius psichikos ir elgesio sutrikimus. Šie sutrikimai apima nuotaikos sutrikimus, tokius kaip depresija ir bipolinis sutrikimas, nerimo sutrikimus, šizofreniją ir kitus psichozinius sutrikimus, elgesio ir emocijų sutrikimus, prasidedančius vaikystėje ir paauglystėje, bei daugelį kitų.

ADHD (Dėmesio ir Aktyvumo Sutrikimas)

ADHD (dėmesio ir aktyvumo sutrikimas) diagnozė Lietuvoje remiasi TLK-10 AM (Tarptautinė ligų klasifikacija, 10 redakcija, Australijos modifikacija). ADHD yra klasifikuojamas kaip psichikos ir elgesio sutrikimas, dažniausiai prasidedantis vaikystėje ar paauglystėje. Diagnozuojant ADHD, gydytojai įvertina tris pagrindinius simptomų grupes: dėmesio stoką, hiperaktyvumą ir impulsyvumą. Norint diagnozuoti ADHD, šie simptomai turi pasireikšti ankstyvoje vaikystėje (paprastai iki 7 metų amžiaus), tačiau jie gali būti diagnozuoti ir vėliau, jei aiškiai matomi ilgalaikiai simptomų požymiai. Vertinimo metu naudojami įvairūs metodai, įskaitant tėvų ir mokytojų apklausas, elgesio stebėjimus bei psichologinius testus.

Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis

Nuotaikos Sutrikimai

  • Bipolinis afektinis sutrikimas (TLK-10-AM kodas F31): Šiam sutrikimui būdingi du ar daugiau epizodų, kai gerokai pakinta paciento nuotaika ir aktyvumo lygis. Vieniems epizodams būdinga pakili nuotaika ir padidėjusi energija bei aktyvumas (hipomanija ar manija), kitiems - bloga nuotaika, sumažėjusi energija bei aktyvumas (depresija).
  • Pasikartojantis depresinis sutrikimas (TLK-10-AM kodas F33): Sutrikimui būdingi pasikartojantys depresijos epizodai, atitinkantys depresijos epizodo kriterijus, kai anamnezėje nėra atskirų pakilios nuotaikos ir padidėjusio aktyvumo epizodų, atitinkančių manijos kriterijus. Ši diagnozė taip pat nustatoma, jeigu iš karto po depresijos epizodo pasireiškia trumpas lengvo nuotaikos pakilimo ir padidėjusio aktyvumo, atitinkančio hipomanijos kriterijus, epizodas, kurį galėjo sukelti gydymas antidepresiniais vaistais.

Vaikams depresija diagnozuojama laikantis tų pačių kriterijų kaip ir suaugusiesiems, nors šioje amžiaus grupėje galimi netipiški depresijos požymiai. Manija su psichozės simptomais (TLK-10-AM kodas F30.2) diagnozuojama, kai papildomai pasireiškia kliedesiai (paprastai didybės) arba haliucinacijos (paprastai balsai, kalbantys tiesiogiai su pacientu).

Bipolinį afektinį sutrikimą antidepresiniais vaistais gydo gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras ar gydytojas psichiatras.

Australijos Medicininių Intervencijų Klasifikacija (ACHI)

Australijos medicininių intervencijų klasifikaciją (ACHI) pirmiausia parengė Nacionalinis medicininės klasifikacijos centras ir ji daugiausia remiasi Australijos Sandraugos kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašu (angl. Commonwealth Medicare Benefits Schedule, MBS).

Klasifikacija apima procedūras atliktas privačiose ir viešosiose ligoninėse, dienos gydymo centruose ir ambulatorijose. Intervencijų klasifikacija grindžiama Australijos Sandraugos kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašu (Commonwealth Medicare Benefits Schedule, MBS) (su kai kuriomis išimtimis). Kiekvienas MBS kodas papildytas dviem skaitmenimis, norint patikslinti procedūros pobūdį, pvz., 36564-00. Į MBS neįtrauktos procedūros ACHI leidinyje klasifikuojamos 90000 serijos kodais. Pastaba: 97000 serijos kodais klasifikuojamos odontologinės paslaugos.

Procedūrų klasifikacijos struktūra grindžiama daugiau anatomija, nei chirurgijos specializacija. Skyriai yra pavadinti tiksliai pagal PSO TLK-10 skyrių pavadinimus, kad atitiktų ligų klasifikaciją. Kai įmanoma, nechirurginės procedūros išvardytos atskirai nuo chirurginių procedūrų. Trečiasis lygis - bloko ašis.

Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe

Daugelio procedūrų, kurios gali būti panaudotos ne gydymo įstaigose, pvz., visuomeninė sveikatos ir ambulatorinė priežiūra, įtraukimas. Procedūros klasifikuojamos neatsižvelgiant į ją atlikusį asmenį. Tai reiškia, kad konkrečiai intervencijai turi būti suteiktas toks pat kodas, nepaisant to, koks sveikatos priežiūros specialistas šią intervenciją atliko.

Australijos Kodavimo Standartai (ACS)

Australijos kodavimo standartus (ACS) parengė Sidnėjaus Universiteto Nacionalinis medicininės klasifikacijos centras (Sidnėjus) (angl. National centre for clasifikaction in Health, NCCH). Nacionalinis medicininės klasifikacijos centras dėkoja praktikuojantiems klinikiniams koduotojams ir klinicistams, klinicistų grupėms ir Kodavimo standartų patariamajam komitetui (angl. Coding Standards Advisory Committee, CSAC) daugiausiai prisidėjusiems kuriant šią knygą.

Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo Australijos modifikacijos (TLK-10-AM) ir Australijos medicininių intervencijų klasifikacijos (ACHI) Australijos kodavimo standartai (ACS) taikomi visose Australijos privačiose ir viešosiose ligoninėse. Šie dokumentai bus reguliariai tvarkomi ir pakartotinai leidžiami. Dabartinis ACS tvarkymas atliktas siekiant, kad šie standartai atitiktų klinikinės praktikos pokyčius, klinikinės klasifikacijos pakeitimus ir įvairius stacionaro duomenų vartotojų reikalavimus.

Šių klinikinių kodavimo standartų parengimo pagrindinis tikslas buvo palengvinti kodavimą pagal TLK-10-AM ir ACHI. Kitų stacionaro duomenų naudojimas buvo antraeilis dalykas. Giminingų diagnozių grupių pasiskirstymas, moksliniai tyrimai ir planavimo buvo papildomi tikslai, kurie buvo siekiami tik įvykdžius tikslaus kodavimo pagal TLK-10-AM ir ACHI reikalavimus.

Tam, kad Standartai būtų naudojamas teisingai, šio dokumento naudotojai turi būti apmokyti kaip iš klinikinių įrašų atsirinkti reikiamą informaciją ir naudotis TLK-10-AM ir ACHI. Laikoma, kad klinikiniai koduotojai yra susipažinę su TLK-10-AM ir ACHI bei vadovaujasi jų taisyklėmis.

Koduojant stacionaro sergamumo duomenis, pirminiu šaltiniu turėtų būti ligos istorija. Tikslus kodavimas galimas tik surinkus nuoseklią ir užbaigtą klinikinę informaciją. Manoma, kad kodavimo sprendimai nėra daromi vien tik remiantis ligos istorijos titulinio lapo informacija ir/arba epikrizėje nurodyta informacija (arba jų kopija), bet visos ligos istorijos analize, atlikta prieš suteikiant kodą.

Jei klinikinio įrašo nepakanka išsamiai ir tiksliai koduoti, klinikinis koduotojas turėtų gauti daugiau informacijos iš klinicisto. Jei užrašyta diagnozė, kuriai nepakanka patvirtinančios informacijos ligos istorijos pagrindinėje dalyje, prieš suteikiant kodą, gali prireikti pasitarti su klinicistu.

Už tikslios diagnozės, ypač pagrindinės diagnozės, ir procedūros užrašymą atsako klinicistas, o ne klinikinis koduotojas.

Funkcionavimo Įvertinimas

Įvertinamas vaiko funkcionavimo sutrikimo lygis tam tikru gyvenimo laikotarpiu. Įvertinamas realus funkcionavimas, o ne gydymas ar prognozė. Galima naudoti tarpinius įvertinimus (pvz., 35, 58, 62 balai).

  • Labai geras funkcionavimas (71-100 balų): Visose srityse (namie, mokykloje ir su bendraamžiais), vaikas įsitraukia į įvairią veiklą ir turi daug interesų (pvz., turi hobį ar dalyvauja popamokinėje veikloje, priklauso organizuotai grupei, pvz., skautams ir pan.). Mėgstamas, pasitikintis savimi, gerai mokosi mokykloje. Psichikos sutrikimų simptomų nėra.
  • Geras funkcionavimas (51-70 balų): Visose srityse. Vaikas saugiai jaučiasi šeimoje, mokykloje ir su bendraamžiais. Gali būti trumpalaikių sunkumų ir įprastinio nerimo (pvz., lengvas nerimas, susijęs su svarbiu egzaminu, kartkartėmis konfliktai su broliais ar seserimis, tėvais ar bendraamžiais).
  • Vidutinis funkcionavimo sutrikimas (31-50 balų): Ne daugiau nei lengvas funkcionavimo sutrikimas (namie, mokykloje ar su bendraamžiais). Gali pasitaikyti šiek tiek sutrikęs elgesys ar emocinis distresas reaguojant į stresinius gyvenimo įvykius (tėvų skyrybos, mirtis, brolio ar sesers gimimas), bet ši reakcija yra trumpa ir greitai praeina. Aplinkiniai tokio vaikų elgesio nelaiko sutrikusiu. Bendras funkcionavimas geras, bet yra tam tikrų elgesio sutrikimų (pvz., sporadiniai ar izoliuoti asocialūs veiksmai, tokie kaip neatvykimas į mokyklą, smulkios vagystės, nuolatinės nedidelės problemos mokykloje, trumpi nuotaikos pasikeitimai, baimė ir nerimas, dėl kurių neatsiranda ryškus vengiančio tipo elgesys, abejojimas savimi). Vaikas turi reikšmingų tarpasmeninių santykių. Nepažįstantys vaiko, nelaiko jo elgesio sutrikusiu, o tie, kurie pažįsta, pastebi tam tikrų sutrikimų. Besikeičiantis funkcionavimo lygis, atsiranda sporadinių sunkumų ar simptomų keliose, bet ne visose socialinėse srityse. Psichikos sutrikimas aiškiai pastebimas sutrikus vaiko funkcijoms.
  • Didelis funkcionavimo sutrikimas (11-30 balų): Vidutinis funkcionavimo sutrikimas daugelyje socialinių sričių ar ryškus funkcionavimo sutrikimas vienoje srityje, kuris gali kilti dėl savižudiško elgesio ar minčių, mokyklos baimės ar kitų nerimo formų, obsesinių ritualų konversijos simptomų, dažnų nerimo priepuolių, dažnos agresijos, tačiau reikšmingi socialiniai santykiai išlieka. Didelis funkcionavimo sutrikimas keliose srityse ir negalėjimams funkcionuoti vienoje iš jų - namie, mokykloje, bendraujant su bendraamžiais ar visuomenėje, pvz., nuolatinis agresyvumas; ryški socialinė izoliacija dėl nuotaikos ar mąstymo sutrikimų; bandymai žudytis aiškiai siekiant mirti. Tokiems vaikams reikia specialaus mokymo ir (ar) hospitalizacijos arba dėl savo sutrikimų pobūdžio jie negali lankyti mokyklos (bet tai nėra pakankamas kriterijus priskirti prie šios grupės).
  • Labai didelis funkcionavimo sutrikimas (1-10 balų): Negalėjimas funkcionuoti beveik visose srityse, pvz., būdamas namuose, ligoninėje visai nedalyvauja socialinėje veikloje ar visą dieną guli lovoje arba yra ryškus realybės suvokimo sutrikimas, ryškus bendravimo sutrikimas (pvz., kartais inkoherentiškas arba socialiai nepriimtinas). Reikalinga rimta priežiūra, kad nesužeistų kitų ar pats nesusižeistų (pvz., dažnai pasitaikantis agresyvus elgesys, pakartotiniai bandymai žudytis), taip pat dėl rūpinimosi asmenine higiena; ryškus visų formų bendravimo (žodinio ar nežodinio) sutrikimas, ryški socialinė izoliacija, stuporas ir pan. Reikalinga nuolatinė priežiūra dėl ypatingo agresyvaus ar autoagresyvaus elgesio, labai ryškaus realybės suvokimo sutrikimo, dėl didelio bendravimo, mąstymo, emocijų sutrikimo, dėl visiško nesugebėjimo rūpintis asmenine higiena.

TLK-10-AM ir ACHI Atnaujinimai ir Pakeitimai

TLK-10-AM, ACHI ir ACS yra reguliariai atnaujinami ir leidžiami kartu Australijoje - istoriškai kas dveji metai. Išimtis buvo aštuntasis leidimas, kuris buvo išleistas po trijų metų. TLK-10-AM ir ACHI Sisteminiame ligų sąraše šalia tam tikrų kodų yra ženklas ∇, kuris reiškia, kad yra Australijos kodavimo standartai, kurie padeda pritaikyti kodą.

tags: #tarptautineje #psichikos #ir #elgesio #ligu #klasifikacija