Atraskite, kaip ugdyti teigiamas emocijas vaikams ir kurti stiprų emocinį intelektą nuo pat mažens!

Emocijos - neatsiejama mūsų kasdienybės dalis, lydinti mus kiekvieną dieną ir netgi kelis kartus per valandą. Kaip nepasiklysti savo vidiniame pasaulyje ir padėti tai padaryti vaikams? Šiame straipsnyje apžvelgsime emocinio intelekto svarbą vaikų raidai ir pateiksime praktinius žingsnius, kaip ugdyti teigiamas emocijas bei atpažinti ir valdyti neigiamas.

Kas yra emocinis intelektas?

Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas atpažinti, suprasti, valdyti ir paveikti emocijas - tiek savo, tiek kitų. Psichologai P. Salovey ir J. Mayer teigia, kad emocinis intelektas - tai įgūdžiai, leidžiantys atpažinti savo ir kitų emocijas. Mokslininkai pabrėžia, kad emocijos daro įtaką mūsų dėmesiui, atminčiai, mokymosi įgūdžiams ir gebėjimui kurti santykius su kitais.

Žymūs mokslininkai C. Raver, P. Garner ir R. Smith-Donald teigia, kad emocinis intelektas yra susijęs su daugeliu svarbių vaikų ir suaugusiųjų rezultatų. Vaikai, turintys aukštesnį emocinį intelektą, geba geriau koncentruoti dėmesį, yra labiau įsitraukę į mokyklą, turi daugiau teigiamų santykių ir yra labiau empatiški. Suaugusiųjų aukštesnis emocinis intelektas yra susijęs su geresniais santykiais, pozityvesniais jausmais apie darbą ir mažesniu su darbu susijusiu stresu bei perdegimu.

Emocinis intelektas - tai ne priedas prie akademinių žinių, o pagrindas, ant kurio jos tvirtinasi.

Kodėl emocinis intelektas svarbus vaikams?

Gyvendami šiuolaikiniame pasaulyje vis dažniau girdime, kad sėkmingų žmonių pasiekimai priklauso ne tik nuo intelektinių gebėjimų ar specifinių įgūdžių - svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime užima emocinis intelektas. Emociškai intelektualus asmuo pasižymi gebėjimais atpažinti, suprasti, valdyti ir paveikti emocijas - tiek savo paties, tiek kitų. Aukštas emocinis intelektas pasireiškia gebėjimu konstruktyviai spręsti konfliktus, empatiškai suprasti kitų jausmus ir lanksčiai prisitaikyti prie pokyčių.

Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis

Nors intelektas vertinamas pagal žinių kiekį ir loginį mąstymą, tyrimai rodo, kad emocinis intelektas yra svarbesnis sprendžiant realius gyvenimo iššūkius. Žmonės su aukštu EI dažniau pasiekia profesinę sėkmę, palaiko ilgalaikius santykius ir efektyviai sprendžia problemas. Be to, emocinis intelektas padeda geriau suprasti savo stipriąsias puses ir silpnąsias vietas, o tai leidžia labiau pasitikėti savimi, geriau priimti sprendimus ir lengviau išlaikyti emocinę pusiausvyrą.

Kaip ugdyti emocinį intelektą?

Emocinio intelekto ugdymas prasideda nuo savirefleksijos ir sąmoningumo. Svarbu stebėti savo jausmus, atkreipti dėmesį, kaip šie jausmai susiję su kūno reakcijomis ir ką jie primena. Kuo dažniau tai praktikuojama, tuo greičiau tai tampa natūraliu veiksmu.

Mokytoja Justė Petkuvienė, remdamasi psichologių L. Shauna, C. E. Tominey, E.S. O’bryon, S.S. Rivers darbais, pateikia 5 žingsnius, kaip tvarkytis su savo emocijomis, ir pataria, kaip tai pritaikyti praktiškai klasėje ar namuose:

1. Atpažinti: kaip aš jaučiuosi?

Mūsų kūno signalai (pvz., laikysena, energijos lygis, kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis) gali padėti mums nustatyti mūsų pasitenkinimo ir energijos lygį.

„Mokykloje dažnai vaikų klausiame, kaip jie jaučiasi. Pastebime, kad per keletą mėnesių kiekvieną dieną kalbant apie emocijas ir jausmus, vaikai vis greičiau atpažįsta savo emociją“, - dalinasi mokytoja Justė.

Taip pat skaitykite: Kaip bėgimas keičia gyvenimą

2. Suprasti: kas atsitiko, dėl ko aš taip jaučiausi?

Kai jausmai keičiasi keletą kartų per dieną, pagalvokite apie galimas šių jausmų priežastis. Nepatogius jausmus sukeliančių dalykų (pvz., žmonių, minčių ir įvykių) identifikavimas gali padėti mums juos valdyti ir numatyti, kad galėtume parengti veiksmingą atsaką.

„Vaikams neretai užduodame klausimą „kodėl?“, paprašome vaikų pamąstyti, kokia situacija, priežastis išprovokavo tam tikrą jausmą, kad jie suvoktų, kokios situacijos sukelia tam tikrus jausmus. Po kiek laiko vaikai išmoksta spręsti sudėtingus įvykius arba vengia dirgiklio“, - teigia mokytoja Justė.

3. Įvardinti: koks žodis geriausiai apibūdina mano savijautą?

Nors kalboje yra daug emocijų žodžių, dauguma iš mūsų vartoja labai ribotą jų skaičių, kad apibūdintų savo jausmus (pvz., laimingas, liūdnas). Turėdami turtingą žodyną galime tiksliai nustatyti savo emocijas, efektyviai bendrauti ir nustatyti tinkamas reguliavimo strategijas.

Mokytoja sako, kad su vaikais mokosi emocijų žodyno nuo pat pirmų dienų mokykloje: „Klasėje vaikai neapsiriboja vien žodžiais linksmas ir liūdnas. Vaikai įvardina savo emocijas įvairiausiais žodžiais: ramus, nustebęs, drovus, susigėdęs, pakylėtas, besididžiuojantis ir t.t. Kuo daugiau emocijų žodžių žino, tuo labiau vaikai pasitiki savimi, kai kalbama apie emocijas. Taip pat, kuo platesnis emocijų žodynas, tuo geriau jausmas perteikiamas aplinkiniams, o tada galima kartu pasidžiaugti arba paprašyti pagalbos.“

4. Išreikšti: kaip galiu tinkamai išreikšti tai, ką jaučiu šiam laikui ir vietai?

Yra daug būdų išreikšti kiekvieno mūsų jausmus. Skirtingu metu ir skirtinguose kontekstuose kai kurios išraiškos formos yra veiksmingesnės už kitas.

Taip pat skaitykite: Gimtadienis ir teigiamos emocijos

„Vaikams siekiame padėti suprasti, ką ir kodėl darome. Tokiu būdu mokykloje išreiškiame skirtingus jausmus, vaikams netgi pristatome skirtingų strategijų modelius, kaip išreikšti savo emocijas. Neseniai su vaikais kalbėjome apie pykčio emociją. Aptarėme, kokie jausmai užplūsta sukilus pykčiui, pvz., norime kam nors pasakyti ką nors negero, ką nors mesti ar mušti. Vaikai pritarė, kad toks elgesys nebūtų geras, todėl vaikai patys pasiūlė keletą strategijų, kurias galime naudoti: aplinkiniams įvardinti savo jausmą PIKTAS ir pasitraukti pabūti vienam; nueiti į savo mėgstamą vietą ir ramiai pasėdėti; giliai kvėpuoti; išpūsti pyktį ir t.t. Kuo daugiau šnekame ir turime emocinio intelekto lavinimo pamokų, tuo daugiau įvairiausių strategijų pasiūlo patys vaikai ir galiausiai jas įgyvendina savo kasdienybėje“, - džiaugiasi rezultatais mokytoja Justė.

5. Reguliuoti: ką galiu padaryti, kad išlaikyčiau savo jausmą (jei noriu ir toliau taip jaustis) arba pakeisčiau jausmą (jei nenoriu taip jaustis toliau)?

Strategijos, kurios gali veiksmingai reguliuoti emocijas:

Giliai kvėpuoti;
Pokalbis su savimi (pvz., „Aš žinau, kad galiu tai padaryti!“);
Neigiamos sąveikos perfrazavimas (pvz., „Jai sunki diena.“).

Papildomi patarimai, kaip ugdyti teigiamas emocijas vaikams

Dalinkitės maloniomis ir nemaloniomis emocijomis su žmonėmis, kuriais pasitikite.
Atkreipkite dėmesį į mažas malonias akimirkas. Kiekvieną dieną užsirašykite bent tris malonius dalykus, kurie jums įvyko. Tai nebūtinai turi būti įspūdingi, retai nutinkantys, dideli dalykai, tai gali būti labai paprasti kasdieniai pastebėjimai, pvz., matytas nuostabus saulėlydis, skani kava ir pan.
Priminkite sau apie savo stipriąsias puses.
Mokykitės klausytis. Bendraudami su sau svarbiais žmonėmis, pabandykite atsiriboti nuo savęs ir iš tiesų išgirsti, ką nori pasakyti kitas.
Išlikite autentiški. Nesilyginkite su kitais, nes visų gyvenimai yra skirtingi.

Pedagogų vaidmuo ugdant emocinį intelektą

Pedagogas - ne tik žinių perteikėjas, bet ir emocinio raštingumo pavyzdys. Sociobiologai spėja, kad pirmenybė širdžiai galėjo atitekti todėl, kad lemiamomis akimirkomis sprendžia ne galva, o širdis. Tradicinio intelekto svarbos niekas neneigia, tačiau norint tapti sėkmingu lyderiu, vien aštraus proto ir žinių nepakanka.

Pedagogai turėtų:

Būti empatiški ir suprasti vaikų jausmus.
Sukurti saugią ir palaikančią aplinką, kurioje vaikai galėtų laisvai reikšti savo emocijas.
Mokyti vaikus atpažinti ir įvardinti savo jausmus.
Padėti vaikams suprasti, kodėl jie jaučiasi vienaip ar kitaip.
Mokyti vaikus valdyti savo emocijas konstruktyviais būdais.
Skatinti vaikus bendrauti ir spręsti konfliktus taikiai.

Emocinio intelekto ugdymas darželyje

Darželis - puikus išorinio pasaulio atspindys. Darželyje mažylis bendrauja su įvairaus amžiaus vaikais bei suaugusiais, todėl natūralu, kad kyla nesusipratimų.

Štai kodėl svarbu:

Sukurti emocijų pažinimo ir nusiraminimo kampelį klasėje, kur vaikai galėtų aptarti, kaip jie jaučiasi ir ką norėtų veikti, kad pasijustų geriau.
Skaityti pasakas ir aptarti personažų emocijas bei kaip jie jas įveikia.
Žaisti žaidimus, kurie padeda vaikams išmokti ir išbandyti naujų galvojimų, jausenų ir elgsenos būsenų.

Emocinio intelekto ugdymas šeimoje

Šeima yra lemiamas asmenybės formavimo veiksnys, nes emocinį stabilumą, pasitikėjimą savimi užtikrina šeima ir stiprūs tarpusavio ryšiai. Šeima - pirmoji aplinka, kurioje vaikas susipažįsta su emocijomis. Bendraudami su tėvais, vaikai mokosi reikšti emocijas, suprasti savo ir kitų jausmus.

Svarbu:

Dalintis savo išgyvenimais ne tik su vaiku, bet ir su kitais šeimos nariais. Paaiškinkite vaikui, kas nutiko ir kodėl taip jaučiatės, kad jis nesijaustų kaltas dėl jūsų prastos savijautos.
Domėtis vaiko jausmais. Atkreipkite dėmesį į vaiko jausmus, rodykite nuoširdų susidomėjimą jais. Klauskite vaiko, kaip jis jaučiasi vienu ar kitu atveju. Jeigu vaikas mažas - paprašykite nupiešti, tai ką jis jaučia.
Gerbkite vaiko jausmus. Vaikas turi teisę išgyventi tokius jausmus, kokius jis jaučia.
Leiskite vaikui pačiam spręsti savo problemas. Suteikite galimybes jam susidurti su sunkumais, padėkite juos suprasti ir spręsti (pvz., skatinkite prieiti prie kitų vaikų, pradėti kartu žaisti).

Kaip padėti vaikui, pradėjus lankyti darželį?

Tėvams dažnai kyla klausimų, kodėl pradėjus lankyti darželį pasikeičia vaiko emocijos, kas tokio įvyksta vaiko gyvenime, kad vaikas grįžta irzlus, pavargęs ir sudirgęs.

„Vaikas darželyje mokosi labai daug naujų dalykų - susipažinti ir priimti naujus žmones, mokosi būti savarankiškas, mokosi iš kitų elgesio pasiimti, dalintis ir būti pirmas. Natūraliai prisikaupia labai daug emocijų, kurias išleidi ir demonstruoji tik saugioje aplinkoje - vaikui tai namai“, - teigia edukologė J. Starkutė.