Šis straipsnis išnagrinėja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, susijusią su psichikos liga ir tiesiogine tyčia baudžiamosiose bylose. Straipsnyje aptariami įvairūs aspektai, įskaitant bendrininkavimą, turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo pradėjimą ir kitus svarbius baudžiamojo proceso klausimus.
Įvadas
Psichikos liga yra sudėtingas reiškinys, turintis didelę įtaką asmens gebėjimui suvokti savo veiksmus ir jų pasekmes. Baudžiamojoje teisėje svarbu nustatyti, ar asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia, ypač kai įtariama, kad jis serga psichikos liga. Teismų praktika šioje srityje yra labai svarbi, siekiant užtikrinti teisingumą ir apsaugoti tiek visuomenės interesus, tiek psichikos liga sergančių asmenų teises.
Bendrininkavimo Formų Atskyrimo Kriterijai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra konkretizavęs bendrininkų grupės (BK 25 str. 2 d.) ir organizuotos grupės (BK 25 str. 3 d.) požymius bei šių bendrininkavimo formų atskyrimo kriterijus. Teismų praktikoje nurodoma, kad organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius. Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo.
Darant išvadas dėl organizuotos grupės požymių, būtina įvertinti visas aplinkybes, padedančias atskleisti bendrininkų organizuotumo laipsnį (lygį), nusikaltimų planavimą, bendrininkų pasiskirstymą vaidmenimis, taip pat ir asmenų suvokimą priklausant tokiai grupei, turinčiai tikslą daryti tokius nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei. Atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės, turi būti vertinamas organizuotumo lygis.
Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Nors iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas ir kt. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, tačiau bendrininkų grupės nariai taip pat gali tarpusavyje susitarti dėl numatytos bendros nusikalstamos veikos darymo, dėl jos padarymo būdų, priemonių, įrankių, dėl pasinaudojimo nusikalstamais padariniais, jų slėpimo ir kt.
Taip pat skaitykite: Teismų praktika psichikos liga tyčia
Pagal BK 26 straipsnio 1 dalį bendrininkai atsako tik už tas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Esant vykdytojo ekscesui, bendrininkavimo nėra, nes nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių prasme nėra priežastinio ryšio tarp bendrininko veikos ir nusikalstamos veikos padarinių.
Vykdytojo (Vykdymo) Eksceso Samprata
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trumpai apibrėžė vykdytojo (vykdymo) eksceso (BK 26 str. 1 d.) sampratą. Svarbu pažymėti, kad bendrininkai atsako tik už tas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Jei vykdytojas peržengia susitarimo ribas ir padaro kitą, nesusijusią nusikalstamą veiką, kiti bendrininkai už tai neatsako.
Turto Konfiskavimo Sąlygos
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konkretizavo turto konfiskavimo (BK 72 str.) sąlygas tais atvejais, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.) ar asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. nepriimamas apkaltinamasis nuosprendis.
BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Įvertinus turto konfiskavimo instituto paskirtį ir tikslą (vienas iš turto konfiskavimo tikslų - panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą), baudžiamojo proceso pabaiga negali būti pagrindas turtą, kurio nusikalstama kilmė objektyviai nustatyta arba kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką, palikti apyvartoje. Kai baudžiamasis procesas nutraukiamas teismo sprendimu BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, turtas, jeigu jis atitinka BK 72 straipsnyje nurodytus požymius, gali būti konfiskuojamas pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą. BPK 94 straipsnio 1 dalies nuoroda į BK 72 straipsnį reiškia ir tai, kad turto konfiskavimas nutraukus procesą galimas tik tada, kai byloje esantys duomenys yra pakankami daryti išvadai dėl turto atitikties konfiskuotino turto požymiams. Iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimo paskirtis - panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, o ne jį nubausti, dėl to atvejai, kai sudaromos prielaidos išieškoti iš kaltininko daugiau turto, nei jis gavo iš nusikalstamos veikos, laikytini neatitinkančiais šios baudžiamojo poveikio priemonės esmės ir paskirties, nes paverčia ją bausme.
Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Nors, esant išvardytiems atvejams, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis, tačiau baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja išimčių, kai turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas neskiriamas. Teismai, taikydami turto konfiskavimą, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.
Taip pat skaitykite: Savęs pažinimo kelias
Civilinės ir Baudžiamosios Teisės Atribojimas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino civilinės ir baudžiamosios teisės atribojimą, kai kaltininkas išgauna paprastąjį vekselį ir vėliau jį pateikia vykdymui (BK 182 str.) bei negrąžina pagal lizingo sutartį gauto turto (BK 183, 184 str.). Šis atribojimas svarbus, nes nuo jo priklauso, ar asmuo bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, ar ginčas bus sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Melagingų Parodymų Davimo Sudėtis
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išsamiai apibrėžė melagingų parodymų davimo (BK 235 str.) sudėtį. Šis apibrėžimas svarbus, siekiant užtikrinti, kad asmenys, duodantys melagingus parodymus teisme, būtų tinkamai nubausti.
Visiškas Kaltės Pripažinimas ir Nuoširdus Gailėjimasis
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas detalizavo visišką kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Svarbu pažymėti, kad ne kiekvienas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis gali būti laikomi atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas turi įvertinti, ar kaltės pripažinimas buvo nuoširdus ir ar asmuo iš tikrųjų gailisi dėl savo padaryto nusikaltimo.
Ankstesnio Teistumo Reikšmė
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė ankstesnio teistumo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės reikšmę, sprendžiant, ar nusikalstama veika padaryta pirmą kartą. Ši aplinkybė gali turėti įtakos skiriamos bausmės dydžiui ir rūšiai.
Ekspertizės Akto Reikšmė
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paaiškino ekspertizės akto (specialisto išvados) rūšis ir jų reikšmę įrodinėjimo procese. Ekspertizės aktas yra svarbus įrodymas baudžiamojoje byloje, ypač kai reikia nustatyti asmens psichikos būklę.
Taip pat skaitykite: Vaiko psichologijos praktika: Lietuvos kontekstas
Nukentėjusio Asmens Skundas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas detalizavo nukentėjusio asmens skundo, kaip pagrindo pradėti baudžiamąjį procesą (BPK 167 str.), sampratą. Svarbu pažymėti, kad ne kiekvienas nukentėjusio asmens skundas yra pagrindas pradėti baudžiamąjį procesą. Turi būti pakankamai duomenų, rodančių, kad buvo padaryta nusikalstama veika.
Kaltinimo Keitimas Teisme
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priminė kaltinimo keitimo teisme sąlygas ir teisinės procedūros reikšmę (BPK 255, 256 str.). Kaltinimas teisme gali būti keičiamas tik tam tikrais atvejais, o teismas turi užtikrinti, kad kaltinamasis turėtų galimybę gintis nuo naujo kaltinimo.
Prašymų Nagrinėjimo Sąlygos
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas detalizavo sąlygas, kada turi būti patenkinamas nagrinėjimo teisme dalyvio, inter alia kaltinamojo, pareikštas prašymas. Teismas turi įvertinti, ar prašymas yra pagrįstas ir ar jo patenkinimas nepažeis kitų proceso dalyvių teisių.
Pranešimas Prokurorui Apie Nusikalstamą Veiką
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nepriėmė nutarties BPK 257 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka - nepranešė prokurorui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, kuri paaiškėjo teisminio bylos nagrinėjimo metu, neturi reikšmės vėlesnio baudžiamojo proceso dėl tos nusikalstamos veikos teisėtumui.
Priverčiamosios Medicinos Priemonės
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo priverčiamųjų medicinos priemonių (BK 98 str.) parinkimo ir taikymo sąlygas bei esminius jų įrodinėjimo aspektus - vien psichikos ligos diagnozavimas ir asmens sveikatos nepagerėjimo konstatavimas, nenustačius asmens pavojingumo jam pačiam ar aplinkiniams, nėra priežastis skirti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Laidavimas
Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.), laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan., taip pat atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.
Ikiteisminio Tyrimo Pradėjimas
Prokuroro nutarimas, priimtas vadovaujantis BPK 168 straipsnio nuostatomis, negali būti laikomas „prokuroro reikalavimu“, kuris įtvirtintas BPK 167 straipsnio 2 dalyje; kai nukentėjusysis, išreikšdamas savo valią, kad būtų pradėtas baudžiamasis procesas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu, kreipiasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau, ikiteisminio tyrimo pareigūnui atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ex officio panaikina šį ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą (nors nukentėjusysis ir neskundė ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo).
Bylos Nagrinėjimas Apeliacine Tvarka
Jei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir (ar) proceso teisės normas, tokia klaida turi būti taisoma pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą ir pagrįstą baigiamąjį aktą, o ne BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčio pagrindu perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; teismo nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai - vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas išnagrinėjo bylą šališkai; nesant konkrečių bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo požymių, šališkumo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais.
Jei kasacinės instancijos teismas panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoda iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (tuo būdu galutinai neišspręsdamas kaltinamojo kaltės klausimo), kaltinamojo patirtų proceso išlaidų, rengiant kasacinį skundą, atlyginimo išieškojimas iš valstybės paliekamas nenagrinėtu.
Laikinas Sulaikymas
Procesinė prievartos priemonė laikinasis sulaikymas gali būti taikoma tik esant BPK 140 straipsnyje nustatytiems pagrindams: 1) asmeniui, kuris yra užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj po jos (1 dalis); 2 ) neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, tik išimtinais atvejais, kai yra suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos arba būtina suvaržyti asmens laisvę siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų, arba nėra galimybės BPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo (2 dalis).
Nuosprendžio Vykdymo Senatis
Teismo nuosprendžio vykdymo senaties (BK 96 str.) taikymo klausimas nepatenka į baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindų sąrašą (BPK 451 str. 4 p.).