Įvadas
Šis straipsnis skirtas apžvelgti teismų praktiką, susijusią su psichikos liga ir tyčia, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika bei aktualiomis teisės nuostatomis. Straipsnyje analizuojami svarbiausi aspektai, apimantys tiek baudžiamąją, tiek baudžiamojo proceso teisę, siekiant išsamiai aptarti šią sudėtingą sritį.
Baudžiamojo proceso aspektai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) baudžiamojo proceso srityje šią savaitę ypatingą dėmesį skyrė keliems esminiams klausimams.
Ekspertizės akto ir specialisto išvados reikšmė
Buvo paaiškintos ekspertizės akto (specialisto išvados) rūšys ir jų reikšmė įrodinėjimo procese. Tai ypač svarbu bylose, kuriose figūruoja asmenys su psichikos sutrikimais, nes ekspertizės išvados gali turėti lemiamą įtaką teismo sprendimui.
Nukentėjusiojo skundas kaip pagrindas pradėti procesą
Detaliai apibrėžta nukentėjusio asmens skundo, kaip pagrindo pradėti baudžiamąjį procesą (BPK 167 str.), samprata. Tai svarbu užtikrinant, kad kiekvienas asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, turėtų galimybę inicijuoti teisingumo vykdymą.
Kaltinimo keitimo sąlygos teisme
Primintos kaltinimo keitimo teisme sąlygos ir teisinės procedūros reikšmė (BPK 255, 256 str.). Šis aspektas yra svarbus užtikrinant, kad kaltinimas atitiktų surinktus įrodymus ir kad kaltinamasis turėtų galimybę tinkamai gintis.
Taip pat skaitykite: Psichikos liga ir teismų praktika
Dalyvių prašymų tenkinimo sąlygos
Aptartos sąlygos, kada turi būti patenkinamas nagrinėjimo teisme dalyvio, inter alia kaltinamojo, pareikštas prašymas. Tai svarbu užtikrinant teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą.
Pranešimo prokurorui apie galimą nusikalstamą veiką svarba
Pažymėta, jog tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nepriėmė nutarties BPK 257 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka - nepranešė prokurorui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, kuri paaiškėjo teisminio bylos nagrinėjimo metu, neturi reikšmės vėlesnio baudžiamojo proceso dėl tos nusikalstamos veikos teisėtumui.
Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo sąlygos
Pažymėtos priverčiamųjų medicinos priemonių (BK 98 str.) parinkimo ir taikymo sąlygos bei esminiai jų įrodinėjimo aspektai. Pabrėžta, kad vien psichikos ligos diagnozavimas ir asmens sveikatos nepagerėjimo konstatavimas, nenustačius asmens pavojingumo jam pačiam ar aplinkiniams, nėra priežastis skirti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Baudžiamosios teisės aspektai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) baudžiamosios teisės srityje aptarė keletą svarbių klausimų, turinčių reikšmės teismų praktikai.
Laiduotojo samprata
Atskleista laiduotojo (BK 40 str. 3 d.) samprata, nurodant, kad asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan., taip pat atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.
Taip pat skaitykite: Savęs pažinimo kelias
Turto konfiskavimo sąlygos
Konkretizuotos turto konfiskavimo (BK 72 str.) sąlygos tais atvejais, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.) ar asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. nepriimamas apkaltinamasis nuosprendis. Pažymėta, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu; įvertinus turto konfiskavimo instituto paskirtį ir tikslą (vienas iš turto konfiskavimo tikslų - panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą), baudžiamojo proceso pabaiga negali būti pagrindas turtą, kurio nusikalstama kilmė objektyviai nustatyta arba kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką, palikti apyvartoje; kai baudžiamasis procesas nutraukiamas teismo sprendimu BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, turtas, jeigu jis atitinka BK 72 straipsnyje nurodytus požymius, gali būti konfiskuojamas pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą; BPK 94 straipsnio 1 dalies nuoroda į BK 72 straipsnį reiškia ir tai, kad turto konfiskavimas nutraukus procesą galimas tik tada, kai byloje esantys duomenys yra pakankami daryti išvadai dėl turto atitikties konfiskuotino turto požymiams; iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimo paskirtis - panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, o ne jį nubausti, dėl to atvejai, kai sudaromos prielaidos išieškoti iš kaltininko daugiau turto, nei jis gavo iš nusikalstamos veikos, laikytini neatitinkančiais šios baudžiamojo poveikio priemonės esmės ir paskirties, nes paverčia ją bausme.
Teismo diskrecija skiriant baudžiamojo poveikio priemones
Nurodyta, kad kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai; nors, esant išvardytiems atvejams, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis, tačiau baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja išimčių, kai turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas neskiriamas; teismai, taikydami turto konfiskavimą, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.
Civilinės ir baudžiamosios teisės atribojimas
Išaiškintas civilinės ir baudžiamosios teisės atribojimas, kai kaltininkas išgauna paprastąjį vekselį ir vėliau jį pateikia vykdymui (BK 182 str.) bei negrąžina pagal lizingo sutartį gauto turto (BK 183, 184 str.).
Melagingų parodymų davimo sudėtis
Išsamiai apibrėžta melagingų parodymų davimo (BK 235 str.) sudėtis.
Kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis
Detalizuotas visiškas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Taip pat skaitykite: Vaiko psichologijos praktika: Lietuvos kontekstas
Ankstesnio teistumo reikšmė
Aptarta ankstesnio teistumo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės reikšmė, sprendžiant, ar nusikalstama veika padaryta pirmą kartą.
Ikiteisminio tyrimo pradėjimas
Paaiškinta, kad prokuroro nutarimas, priimtas vadovaujantis BPK 168 straipsnio nuostatomis, negali būti laikomas „prokuroro reikalavimu“, kuris įtvirtintas BPK 167 straipsnio 2 dalyje; kai nukentėjusysis, išreikšdamas savo valią, kad būtų pradėtas baudžiamasis procesas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu, kreipiasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau, ikiteisminio tyrimo pareigūnui atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ex officio panaikina šį ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą (nors nukentėjusysis ir neskundė ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo).
Psichikos sutrikimų samprata baudžiamajame procese
Psichikos sveikata ir psichikos sutrikimas
Pirmiausiai svarbu apibrėžti, ką reiškia terminai - psichikos sveikata ir psichikos sutrikimas. Psichikos sveikata - natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos apibrėžimą, psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, likusį. Išvertus iš lotynų kalbos, terminas psichikos sutrikimas reiškia negrįžtamus psichikos pakitimus. Be to, iš karto būtina pasakyti, kad įvairiose mokslo šakose bei teisės aktuose šis terminas aiškinamas labai skirtingai. Teismo psichiatrijos moksle psichikos sutrikimai apibrėžiami, kaip apimantys praktiškai visas galimas psichikos patologijas. Šios sąvokos nėra tapatūs. Sutinkami tokie kaip "psichikos anomalijos" ([gr. anomalia - nelygumas] nukrypimas, netaisyklingumas, nenormalumas; išimtis, nereguliarumas) ar "ribinės psichikos būsenos". Esant tokioms būsenoms išsivysto nesunkūs psichopatologiniai sindromai bei alkoholio ar narkotikų sukelti sutrikimai ir kita. Teismo medicinoje vartojama sąvoka "psichinė liga", kuri suprantama kaip liga, kuria sergant dėl galvos smegenų veiklos sutrikimo liguistai pakinta psichika. Šiuo atveju aktualus Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje psichikos liga apibrėžiama kaip liga, įtraukta į Tarptautinę statistinę ligų klasifikaciją ir priskiriamas psichikos ligoms. Tai suponuoja nuomonę, jog šia liga susirgę asmenys tampa psichikos ligoniais. Pastebėtina, jog psichikos sutrikimai Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje nevadinami ligomis. Dažniausiai taip ir įvardyti - psichikos ir elgesio sutrikimai. Šie sutrikimai pasižymi begaline įvairove. - kiti psichikos sutrikimai. Psichikos sutrikimas skirtingiems žmonėms pasireiškia skirtingai. Jis paveikia asmens mąstymą, elgesį, jausmus, santykius su kitais žmonėmis. Šioje aplinkoje. Tai mąstymas, jausmai, elgesys. Šiais psichikos sutrikimais, apibūdinamos psichikos būsenos ir kaip jos apibrėžiamos.
Psichikos sutrikimų terminologija teisės aktuose
1961 m. redakcijos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso įstatyme buvo vartojama sąvoka psichiniai trūkumai (LR BPK 56, 57 ir kt. str.), kuri nedetalizuojama. Šią sąvoką išvertus iš lotynų kalbos, ji reiškia sumažėjimą, trūkumą arba ydą. Šiais proceso dalyviais, procesines teises. 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentare vartojamas ir psichinis trūkums ir kitas terminas-psichiniai sutrikimai. Komentuojant 56 str. 1 d. 2 p. Šiais dėl savo <…> psichinis trūkums pasinaudoti teise į gynybą, reikia laikyti asmenis, <…> tuos, kurie nors ir pripažinti pakaltinamais, bet turi nuolatinį ar laikiną psichinės veiklos sutrikimą. 2002 m. priimtas ir šiuo metu galioja pirmasis po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau-LR BPK), kuriame įstatymų leidėjas taip pat, kaip 1961 m., psichinis trūkums sąvoką. 2003 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentare, komentuojant 51 str. 1 d. 2 p. Šis reiškimas, taip pat nepakaltinami ar ribotai pakaltinami asmenys bei asmenys teismo sprendimu pripažinti neveiksniais dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, taip pat ir tie asmenys, kurių veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Šiais pilnavertiškai pasinaudoti savo teise į gynybą laikytini ir įtariamieji, kaltinamieji, kurie, nors ir pripažinti pakaltinamais turi nuolatinį ar laikiną psichinės veiklos sutrikimą. Šiam įtariamajam, kaltinamajam. Iš pateikto matyti, kad tiek senosios redakcijos, tiek naujos redakcijos baudžiamojo proceso kodekse vartojama ta pati psichinis trūkums sąvoka. Šiuo. Apibendrinant pastebime, kad tokia psichinis trūkums sąvokos, naudojamos naujajame Baudžiamojo proceso kodekse, plėtotė susijusi su Baudžiamajame kodekse atsiradusiu riboto pakaltinamumo institutu. Šiuo pasinaudoti savo teise į gynybą. Kadangi tarp baudžiamojo proceso teisės ir baudžiamosios teisės yra itin glaudus ryšys, todėl toliau aptarsime kokie terminai vartojami baudžiamojoje teisėje apibūdinantys asmenų psichikos būsenas ir kaip jie apibrėžiami. 1961 m. redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodoma, kad asmuo yra nepakaltinamumo būsenoje, kai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroninės psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būklės. Matome, jog įvardinamas tam tikras galimų psichikos sutrikimų sąrašas, kuris turi įtakos pripažinti įtariamąjį, kaltinamąjį nepakaltinamu. Paminėtina, kad minėto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcijos komentare vartojamas terminas psichinės veiklos sutrikimai. Minėtas terminas apibrėžiamas įvardijant psichikos būklių sąrašą, kurias konstatavus yra pagrindas asmenį pripažinti nepakaltinamu. b) laikinas psichinės veiklos sutrikimas (tam tikrą laiką trunkantis susirgimas, kuris pasibaigia ligonio pagijimu. Jis gali būti priepuolių pavidalo: staigiai prasidedantis ir greitai praeinantis. c) silpnaprotystė (protinio išsivystimo nepakankamumas, kuris trukdo teisingai suvokti įvairius reiškinius ir vertinti savo poelgius. Šio susirgimo pasekmė. Skiriamos trys silpnaprotystės formos: 1. idiotija (sunkiausia psichinio neišsivystimo forma); 2. imbecilumas (vidutinio sunkumo silpnaprotystės forma) ir 3. debilumas (lengviausia protinio neišsivystomo forma). d) kitokia patologinė būsena (susirgimai, kurių pasekmė yra sunkūs psichikos sutrikimai, neleidžiantys asmeniui suvokti savo veikos pavojingumo ar valdyti veiksmų. Prie jų gali būti priskirtos kai kurios psichopatijos formos, infekciniai susirgimai, sukeliantys psichikos sutrikimus (pvz. viduris ar dėmėtoji šiltinė), asmens psichikos pasikeitimai dėl apkurtimo ir pan. Analizuodami naująjį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą 2000 m. redakcijos (toliau-LR BK) matome, kad jame taip pat vartojamas psichikos sutrikims terminas. Jis vartojamas apibrėžti asmens nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo būsenoms (LR BK 17 str., 18 str.). Nepakaltinamumo atveju tai tokia psichinė asmens būsena, kuri uždraustos veikos padarymo metu, dėl psichikos sutrikimo, neleidžia asmeniui suvokti tokios veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, o riboto pakaltinamumo, jeigu <…> dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Matome, kad įstatymų leidėjas naujajame Baudžiamajame kodekse įtvirtino riboto pakaltinamumo institutą ir nebenurodė konkretaus psichinis sutrikims sąrašo kaip tai buvo senajame Baudžiamajame kodekse ir atsisakė bet kokio jų apibūdinimo. Tokia pozicija buvo pasirinkta siekiant išvengti baigtinio sutrikims sąrašo patvirtinimo, kadangi nėra tikslaus kriterijaus, kada koks nors sutrikimas bus pripažintas turintis reikšmės teisei. Savaime suprantama, jog plėtojantis mokslui, sutrikims sąrašas gali plėstis ar siaurėti, nes nuolat nustatomos iki tol mokslui nežinomos anomalijos. Dėl šios priežasties, logiška manyti, kad sutrikims sąrašas teisėje neturėtų būti baigtinis. Šiuo, kadangi be senajame Baudžiamojo kodekso komentare įvardintų psichikos būsenų, kurios yra pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu, tokis kaip: psichikos ligos, silpnaprotystė, daroma nuoroda ir į kitus psichinės veiklos sutrikimus, numatytus dešimtosios redakcijos tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje, patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro 1996 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 542 "Dėl 10-osios redakcijos tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos įvedimo" ("Valstybės žinios", 2001, Nr. 50-1758). Šiais suvokia ir vertina aplinką, nepakankamai joje …
Sveikatos sutrikdymas ir psichikos liga
Kėsinimasis į savo sveikatą nelaikomas nusikaltimu, nebent tokia veika sudaro kito nusikaltimo sudėtį (pvz., karo prievolininko susižalojimas siekiant išvengti karo tarnybos). Žala žmogaus sveikatai gali būti padaroma veikimu arba neveikimu (neatlikus tam tikrų veiksmų, kuriuos turėjo ir galėjo atlikti kito žmogaus atžvilgiu). Padariniai gali būti sukelti mechaniniu, fiziniu, cheminiu, biologiniu ar kitu poveikiu žmogaus kūnui ar kitaip sutrikdžius jo organizmo funkcijas - užkrėtus liga ar ligą sukeliančia infekcija (pvz., žmogaus imunodeficito virusu, difterija, juodlige), kitaip susargdinus (pvz., sukėlus žmogui psichikos ligą), t. p. Pagal kaltės formą skiriama tyčinis ir neatsargus sveikatos sutrikdymas. Sukeliant tyčinį sveikatos sutrikdymą siekiama padaryti tam tikro sunkumo žalą (tiesioginė tyčia) arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Pagal pavojingumo laipsnį ir pobūdį dažniausiai skiriama sunkus, nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Kriterijai sveikatos sutrikdymo sunkumui nustatyti yra sužalojimo, susargdinimo pavojingumas gyvybei, realus arba siektas žalos sveikatai dydis bei tos žalos pastovumas. Lietuvos Baudžiamajame kodekse (2000, įsigaliojo 2003) atsakomybė nustatyta už sunkų sveikatos sutrikdymą (atsako asmuo, sukakęs 14 m.), sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus, sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo ir fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (atsako asmuo, sukakęs 16 m.). Baudžiamojo proceso kodekse (2002, įsigaliojo 2003) įtvirtinta sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ekspertizės atlikimo tvarka ir pagrindai. Sveikatos sutrikdymas pripažįstamas sunkiu, jei yra pavojingas nukentėjusiojo gyvybei, sukėlė regos, klausos, kalbos, vaisingumo netekimą, persileidimą, susargdinimą sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia, t. p. Nesunkus sveikatos sutrikdymas konstatuojamas, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą daugiau kaip 10 d. arba nukentėjusysis praranda daugiau kaip 5 %, bet mažiau kaip 30 % profesinio ar bendrojo darbingumo. Nežymus sveikatos sutrikdymas konstatuojamas, jei sveikata sutrinka ne daugiau kaip 10 d.