Visi tėvai nori, kad jų vaikai užaugtų mandagūs, gerai išauklėti ir atsakingi. Tačiau vaikai ne visada supranta, kaip elgtis tinkamai. Todėl svarbu juos mokyti gero elgesio taisyklių nuo pat mažens. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius gero elgesio principus, metodus ir praktinius patarimus, kurie padės jums ugdyti vaiko socialinius įgūdžius ir teigiamą elgesį.
Etiketo svarba: mandagumo pagrindai
Etiketas - tai elgesio normų rinkinys, kuris padeda mums bendrauti su kitais žmonėmis pagarbiai ir mandagiai. Etiketo taisyklių mokymas vaikams yra svarbus, nes jos padeda jiems:
- Ugdyti pagarbą kitiems.
- Kurti teigiamus santykius.
- Sėkmingai bendrauti.
- Jaustis užtikrintai socialinėse situacijose.
Štai kelios pagrindinės etiketo taisyklės, kurias svarbu išmokyti vaikams:
"Prašau" ir "Ačiū" - magiški žodžiai
Šių žodžių vartojimas rodo pagarbą ir dėkingumą. Kai vaikas prašo ko nors, jis turėtų užbaigti savo sakinį žodžiu "prašau". Kai gauna kažką, jis turėtų pasakyti "ačiū".
Pasisveikinimas - mandagumo ženklas
Visada pasisveikinkite, kai įeinate į kambarį, kuriame jau yra žmonių. Nustebsite, kaip retai šiomis dienomis šiuos žodžius mes girdime mandagiuose pokalbiuose. Atrodo, kad niekas nebesako „labas“. Etiketas reikalauja, kad visada pasisveikintume, kai įžengiame į kambarį, kuriame jau yra susirinkusių žmonių.
Taip pat skaitykite: Ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio strategijos
Atsiliepimas telefonu - mandagus būdas bendrauti
Atsiliepti telefonu ir sumurkti "a" arba "nu" nėra tinkamas būdas bendrauti. Visada pirmiausia pasakykite "Alio". Kai apsikeisite mandagiomis frazėmis, kitas asmuo gali pasakyti, dėl ko jums skambina. Jei skambinate jūs, prisistatykite ir įvardinkite skambučio tikslą tik po to, kai pasisveikinsite.
Nesavanaudiškumas - rūpinimasis kitais
Mokykite vaikus rūpintis kitais. Parodykite jiems, kaip palaikyti atidarytas duris, padėti nešti maišus ar užleisti vietą autobuse. Kaip jiems būti nesavanaudiškais? Jie turi stebėti jus, kad išmoktų tai padaryti. Trumpai tariant, reikia parodyti rūpinimąsi kitais: palaikyti atidarytas duris žmogui, einančiam už jūsų; parnešti už mamą maišus iš parduotuvės; užleisti vyresniam žmogui vietą autobuse.
Palaukti savo eilės kalbėti - pagarba kalbėtojui
Išmokykite vaikus klausytis kalbėtojo ir palaukti, kol jis pabaigs. Pertraukti kitus yra nemandagu. Dažnai yra sunku išgirsti, ką žmonės sako, nes jie visada kalba vienas per kitą. Reikia klausytis kalbėtojo ir palaukti, kol jis pabaigs, kad galėtum prabilti pats. Visa tai gali išmokyti atsakomybės, jautrumo, pagarbos ir brandos.
Elgesio ugdymo sistema: aiškių ribų nustatymas
Vaikams reikalingas režimas, aiškios ribos ir taisyklės. Amerikiečių mokslininkai įrodė, kad vaikams, kurių namuose buvo sukurta tam tikra sistema, ne tik labiau sekasi gyvenime, bet ir jų ryšys su tėvais yra glaudesnis. Ilgainiui toks vaiko elgesys perauga į nuolatinį nepaklusnumą, taisyklių nepaisymą bei kelia tėvams didžiulį galvos skausmą. Kai vaikui nurodomos elementarios taisyklės ir vyksta nuolatinė taisyklių vykdymo priežiūra, lieka mažai vietos nerimui ir vaikas auga saugesnėje aplinkoje.
Elgesio ugdymo sistema - tai lentelė, kurioje surašytos vaiko pareigos, draudžiamas elgesys, dienos ir savaitės sėkmingumo vertinimo kriterijai ir privilegijos, kurias vaikas gali "užsidirbti" tinkamu elgesiu. Neretai tėvai susiduria su vaikų nepaklusnumu, prieštaravimais, pykčio priepuoliais, mušimusi, kandžiojimusi, griuvimu ant grindų, nuolatiniu savo elgesio ribų tikrinimu ir panašiai.
Taip pat skaitykite: Tinkamas elgesys: patarimai tėvams
Kaip sudaryti efektyvią elgesio ugdymo sistemą?
- Paprastumas ir tikslumas: Prieš pradėdami taikyti elgesio ugdymo sistemą, pasistenkite lentelę sudaryti kuo paprasčiau ir tiksliau. Jei paliksite nors truputį vietos neaiškumams, vaikai galės nepaisyti taisyklių, jas keisti, kaip panorėję.
- Svarbiausi reikalavimai: Į sąrašą svarbu įtraukti pačius svarbiausius reikalavimus, kasdieninius, neišvengiamus įsipareigojimus. Atkreipkite dėmesį, jog pradinukų užduotys turėtų būti labiau susijusios su tvarka ir higiena, o paauglių - su namų ruoša: miegamųjų, virtuvės, vonios tvarkymu. Kasdienes pareigas surašykite vertikaliai, kad jums būtų patogu kasdien žymėti, kaip darbas atliktas.
- Skatinimas ir atėmimas: Kai už tinkamą elgesį vaikas kasdien skatinamas, o už netinkamą - malonumai atimami, tinkamas elgesys dažnėja, o netinkamas retėja. Pamažu tinkamas elgesys tampa įpročiu. Elgesio teorijos teigia, kad palaikomas, skatinamas elgesys ateityje linkęs kartotis, o ignoruojamas - silpnėti ir išnykti.
- Žymėjimas ir viltis: Lentelėje kasdien žymėkite, kaip vaikui sekasi keisti savo elgesį (simbolius galite sugalvoti savo). Suteikite vilties vaikui. Būkite pastovūs. Atlaikykite atkryčius. Tikėtina, kad po kelių savaičių sistemos taikymo vaikui pabos stengtis ir jis bandys išvengti lentelių, sakydamas, kad jam vienodai „visos privilegijos“, kad jam „nieko nereikia“, gali keletą dienų elgtis ypač prastai.
- Apdovanojimai: Kokius skirti apdovanojimus kasdien ir po savaitės, aptarkite kartu su vaiku savaitgalį. Jūsų vaikas yra geriausias idėjų šaltinis, nes kiekvienam patinka skirtingi dalykai. Paprastai mažesnieji džiaugiasi iškylomis su vaišėmis, prizais (visokiais mažmožiais), lipdukais ir galimybe žiūrėti TV ar žaisti kompiuterinius žaidimus. Vyresnieji labiau vertina įvairius skanėstus, galimybę žiūrėti TV, ilgai vakaroti ir kalbėtis su draugais, juos kviestis į svečius ar būti pas juos.
Drausminimas ir bausmės: kaip tai daryti teisingai?
Vaikų auklėjimas, drausminimai, bausmės dažnam tėvui kelia daugybę klausimų. Taisyklės ir ribos vaikams svarbios ir reikalingos, tačiau vien draudimai ir bausmės nėra tinkama auklėjimo priemonė. Jas turi lydėti susitarimai, aiškios taisyklės ir tinkamas pavyzdys.
„Drausmė, nustatytos tvarkos laikymasis ugdo vaiko elgesį, moko emocijų valdymo. Anot psichologės, pasitaiko atvejų, kai vaikas nesilaiko drausmės, šeimoje priimtų taisyklių ir elgiasi netinkamai. Tuomet vaikas privalo pajausti savo elgesio pasekmes.
Pagrindiniai drausminimo principai
- Suprantamumas ir aiškumas: Drausminimo priemonė turi būti vaikui suprantama, aiški ir neturi jo žeminti.
- Atitikimas nusižengimui: Bausmė turi atliepti sulaužytą taisyklę, peržengtas ribas ir būti to pasekmė. „Drausminimo priemonė turi būti vaikui suprantama, aiški ir neturi jo žeminti, pavyzdžiui: trumpesnis laikas prie kompiuterio, minutės pertrauka apgalvoti poelgį. Bausmė turi atliepti sulaužytą taisyklę, peržengtas ribas ir būti to pasekmė - pavėlavai grįžti namo, reiškia rytoj su draugais nesusitiksi.
- Atsižvelgimas į amžių ir brandą: Taikant drausminimus, visada reikia atsižvelgti į vaiko amžių, jo charakterį, raidą ir brandą.
- Paaiškinimas ir pagrindimas: Kiekviena taisyklė, draudimas turi būti apgalvoti ir pagrįsti. Kiekviena pastaba turi būti paaiškinta, kodėl derėtų elgtis kitaip. Pasakyti vaikui „man nepatinka“, tai reiškia nepasakyti nieko.
- Pokalbiai ir diskusijos: Galima su vaikais tartis ir diskutuoti apie tinkamą ir netinkamą elgesį, taisykles.
- Nuoseklumas ir pastovumas: Taisyklės, ribos, priimtinos elgesio normos turi galioti visiems šeimos nariams be išimties. Tai reiktų aptarti su vaiku, aiškiai suformuluojant ko iš jo tikimasi, koks elgesys nepageidaujamas.
- Perspėjimas ir nuobauda: Pastebėjus nederamą vaiko elgesį, perspėjame, primename taisykles, susitarimus, tačiau padaręs nusižengimą vaikas turėtų sulaukti atitinkamos nuobaudos. Psichologai tikina, kad taisyklių ir jų nepaisymo pasekmių žinojimas iš anksto užkerta kelią vaiko pykčiui prieš tėvus, kurie jį drausmina. „Jeigu su vaiku jau aptarėte galiojančias ribas bei taisykles, į nusižengimus, jų nepaisymą negalima žiūrėti pro pirštus. Pastebėjus nederamą vaiko elgesį, perspėjame, primename taisykles, susitarimus, tačiau padaręs nusižengimą vaikas turėtų sulaukti atitinkamos nuobaudos. Tėvų atlaidumą tokiu atveju, vaikas priims kaip signalą, kad taisyklės nieko vertos ir jų laužymas atsakomybės neužtraukia“.
- Geras elgesys Geras elgesys, tinkamas poelgis, mandagumas - nors ir savaime suprantami dalykai, tačiau taip pat turi sulaukti tėvų reakcijos. Nežiūrint amžiaus, tėvų paskatinimai, padėka, įvertinimas vaikui labai svarbūs, todėl padėkoti ir akcentuoti tinkamą elgesį, gražų poelgį turėtume įprasti.
Ko reikėtų vengti drausminant?
- Per didelės bausmės: Per didelės, vaiko amžiaus ir gebėjimo ištverti neatitinkančios bausmės ir drausminimai verčia vaiką patirti neteisybės jausmą ir net norą kerštauti.
- Kritika ir žeminimas: Kritika, pakeltas balso tonas ir vaiką žeidžiantys epitetai yra netoleruotinos auklėjimo priemonės. Jos vaiką žeidžia, menkina savivertę ir siunčia signalą, kad šaukdamas esi viršesnis už kitus. Z. Aleksandravičienė sako, kad kritika, pakeltas balso tonas ir vaiką žeidžiantys epitetai - taip pat netoleruotinos auklėjimo priemonės: „Jos vaiką žeidžia, menkina savivertę ir siunčia signalą, kad šaukdamas esi viršesnis už kitus, o tokią „privilegiją“ suteikia vyresnis amžius.
- Fizinės bausmės ir psichologinis smurtas: Fizinės bausmės ir psichologinis smurtas didina vaikų agresiją ir pyktį, ugdo autoriteto ir bausmės baimę, tačiau neugdo atsakomybės ir sąmoningumo. Pasak psichologės, fizinės bausmės ir psichologinis smurtas didina vaikų agresiją ir pyktį, ugdo autoriteto ir bausmės baimę, tačiau neugdo atsakomybės ir sąmoningumo.
„Svarbiausia, tėvams mokėti valdyti savo emocijas ir elgtis adekvačiai“, - paklausta, kaip tinkamai drausminti vaiką, sako Tarnybos psichologė. „Tik tinkama, logiška bausmė gali būti pamokanti.
Praktiniai patarimai: kaip mokyti gero elgesio kasdien?
- Būkite pavyzdžiu: Žiauri tiesa - vaikai mokosi pamėgdžiodami savo tėvus. Jei norite, kad vaikai gražiai elgtųsi, jie tai turi nuolat matyti.
- Nustatykite pasekmes: Dažniausia problema su mažais vaikais, kuriuos dažnas pavadintų „nekontroliuojamais“, yra ta, kad jie ko gero niekada nėra susidūrę su jokiomis netinkamo elgesio pasekmėmis. Jų geras elgesys yra apdovanojamas, tačiau blogas elgesys dažniausiai abiejų tėvų palydimas abejingai arba su pykčiu.
- Leiskite reikšti emocijas: Negalima slopinti pykčio, liūdesio, nusivylimo ir kitų neigiamų emocijų. Vaikai turėtų suprasti tuos jausmus ir išmokti su jais susidoroti. Bet tai nereiškia, kad jiems galima leisti mėtyti savo žaislus ar mušti brolius ir seseris. Dauguma iš mūsų greičiausiai sutiks, kad mūsų vaikai turėtų laisvai reikšti savo emocijas ir jas suprasti savaip. Negalima slopinti pykčio, liūdesio, nusivylimo ir kitų neigiamų emocijų. Vaikai turėtų suprasti tuos jausmus ir išmokti su jais susidoroti. Bet tai nereiškia, kad jiems galima leisti mėtyti savo žaislus ar mušti brolius ir seseris.
- Nustatykite taisykles ir ribas: Kiekvienas vaikas yra laimingesnis, kai gyvena pasaulyje su taisyklėmis ir ribomis. Leisti mažyliui elgtis taip, kaip jam patinka, gal ir skamba fantastiškai, tačiau mažam vaikučiui tokios laisvės tikrai yra per daug. Tiesa tokia, kad mažyliai nenori visiškos autonomijos. Kiekvienas vaikas, kurį kada nors pažinojau ir su kuriuo dirbau aš ar mano kolegos, buvo laimingesnis, kai gyveno pasaulyje su taisyklėmis ir ribomis. Leisti mažyliui elgtis taip, kaip jam patinka, gal ir skamba fantastiškai, tačiau mažam vaikučiui tokios laisvės tikrai yra per daug. Todėl turi būti tam tikros taisyklės, o kai šios taisyklės pažeidžiamos, turi būti atitinkamos pasekmės.
- Duokite įspėjimą: Net jei Jūsų mažylis žino, kad tai, ką jis daro, yra neleistina, duokite vieną įspėjimą prieš įgyvendindami pasekmes.
- Sukurkite "bausmės" vietą: Turėkite vietą, kur Jūsų vaikas galėtų eiti atlikti „bausmę“. Tai turėtų būti vieta, kur nesimatytų kitų namų gyventojų, taip pat ten, kur būtų saugu ir negrėstų joks pavojus. Kaip padaryti, kad pasekmės būtų efektingos? Net jei Jūsų mažylis žino, kad tai, ką jis daro, yra neleistina, duokite vieną įspėjimą prieš įgyvendindami pasekmes. Turėkite vietą, kur Jūsų vaikas galėtų eiti atlikti „bausmę“. Tai turėtų būti vieta, kur nesimatytų kitų namų gyventojų, taip pat ten, kur būtų saugu ir negrėstų joks pavojus.
- Būkite nuoseklūs: Jei paaiškinsite taisykles savo mažyliui, bet taikysite tik retkarčiais arba taikydami darysite nuolaidas, pakeitimus, tai nebus taisyklės. Tai gali skambėti kaip klišė, bet man vistiek patinka posakis: „Taisyklė yra tik taisyklė… jei tai yra taisyklė“. Jei paaiškinsite taisykles savo mažyliui, bet taikysite tik retkarčiais arba taikydami darysite nuolaidas, pakeitimus, tai nebus taisyklės.
- Skatinkite gerą elgesį: Geras elgesys, tinkamas poelgis, mandagumas - nors ir savaime suprantami dalykai, tačiau taip pat turi sulaukti tėvų reakcijos. Nežiūrint amžiaus, tėvų paskatinimai, padėka, įvertinimas vaikui labai svarbūs, todėl padėkoti ir akcentuoti tinkamą elgesį, gražų poelgį turėtume įprasti.
- Valdykite savo emocijas: Svarbiausia, tėvams mokėti valdyti savo emocijas ir elgtis adekvačiai. Tik tinkama, logiška bausmė gali būti pamokanti.
Papildomi aspektai: socialinė aplinka ir pagarba kitų kultūrai
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip vaikas elgiasi įvairiose socialinėse situacijose ir mokyti jį tinkamai reaguoti.
Elgesys svečiuose ir viešose vietose
Paaiškinkite vaikui, kad atėjus į svečius reikia nusirengti, paklausti šeimininko, kur galima pasidėti viršutinius drabužius ir batukus, palaukti, kol būsite pasodinti ir t.t. Priminkite vaikui, kad būtina atsistoti į kambarį atėjus seneliams, svarbu pro duris praleisti auklėtoją ir mokytoją, gavus skanėstų pirmiausiai pasiūlyti vyresniems. Sakoma, kad žmogaus elgesys su aptarnaujančiuoju personalu geriausiai parodo jo tikrąjį veidą - iš tiesų mandagūs ir draugiški žmonės su padavėjais, valytojais, vairuotojais ir pan.
Taip pat skaitykite: Psichologo karjera: ar tai jums?
Pagarba kitų kultūrai ir nuomonei
Mokykite vaikus įžvelgti gražius dalykus, pasakyti komplimentą, pagirti. Parodykite vaikučiui, kad teta įsisegė dailią sagę, o tėtis švariai nusiskuto, priminkite jam, kad gražu pagirti aplinkinius. Patyčių kultūra mūsų visuomenėje yra labai stipriai įsišaknijusi, o šaipytis bei žeminti kitus pradeda jau patys mažiausieji. Tai mūsų, suaugusiųjų „darbas“ savo vaikus auklėti, supažindinti juos su aplinkos lūkesčiais elgesiui, mokyti mažuosius elgtis tinkamai.
Vaiko auklėjimas - ilgas ir sudėtingas procesas
Deja, dar gana dažnai vaiko auklėjimas, jo drausminimas, siekiant netinkamų elgesio įpročių keitimo, yra siejamas su jo baudimu. Dažniausiai taip yra kai nežinome kaip, nebaudžiant vaiko, galima pasiekti gerų rezultatų. Vaiko auklėjimas - ilgas ir sudėtingas procesas. Vargu ar įmanoma pasakyti „stebuklingą receptą“, tinkantį visoms gyvenimo situacijoms. Tačiau, galima pasinaudoti keletu rekomendacijų, praktikoje padedančių siekiant, kad vaikas pats norėtų elgtis tinkamai.
Elgesio priežastis
Norint pakeisti netinkamą vaiko elgesį vertėtų pabandyti nustatyti tokio elgesio priežastis. Stebėkime, kaip kinta vaiko elgesys įvairiose situacijose - jam kalbantis, žaidžiant su kitu vaiku, su Jumis, su kitais suaugusiais žmonėmis. Tai padės suprasti kaip ir kada prasideda Jus neraminantis vaiko elgesys, su kokiu kitų (ar kito) žmonių elgesiu jis gali būti susijęs. Netinkamas elgesys ar įprotis gali pasireikšti tik tam tikroje situacijoje, tam tikroje vietoje, tam tikru laiku, su tam tikru žmogumi. Gal vaikui patiriant nerimą, sunkumus. Gal taip vaikas siekia dėmesio ar ieško draugystės, o gal kopijuoja kito, artimoje aplinkoje esančio asmens elgesį. Todėl, siekdami pakeisti vaiko elgesį, būkite pasiruošę atitinkamai koreguoti ir savo pačių elgesio įpročius.
Mūsų reakcija
Pavykus nustatyti netinkamo elgesio ar įpročio (pavyzdžiui, nagų kramtymo) „paleidimo mechanizmą“, reikėtų reaguoti pakankamai rimtai, bet supratingai, ramiai. Tai yra, nederėtų garsiai baimintis dėl baisių pasekmių, bartis ar juoktis iš vaikui svarbios jo problemos, jo nerimo - net ir tuomet, jeigu toks nerimavimas, manome, yra nepagrįstas, paties vaiko sugalvotas. Vaikui, jo patiriami „vaikiški“ sunkumai ar nesėkmės yra ne mažiau svarbios, kaip mums „suaugusiųjų rūpesčiai“. Svarbu vaiką išklausyti, padėti išspręsti jo rūpesčius, pabūti kartu. Kai vaikas jaučiasi saugus ir mylimas, jis turi kur kas mažiau priežasčių elgtis netinkamai.
„Saugus“ pokalbis
Pasakydami „kalbi nesąmones, baik, atstok, negalima ir panašiai“, mes vaiko nenuraminame. Juo labiau, menkai padeda žodžiai „dabar tai gausi, pasakysiu tėtei (mamai), negausi planšetės, nepirksiu…“. Trumpam vaikas gali sureaguoti taip, kaip tikėjotės, tačiau tai nepadės jo elgesio pakeisti ilgam. Vietoj gąsdinimo verčiau reikėtų skirti laiko pokalbiui. Jo metu reikėtų paaiškinti savo prašymo priežastis ir netinkamo vaiko elgesio natūralias pasekmes, atsakyti į vaiko klausimus. Nuoširdus pokalbis, kai ramiai ir vaikui suprantamais žodžiais aptarsite patiriamo nerimo priežastis (esamas, o gal tik suvokiamas, ar įsivaizduojamas), vaiko jausmus, be kritikos, pašaipos, ar barimo, padės jam nurimti, pasijusti saugiau.
Klausymasis ir susitarimas
Vaikui svarbu suprasti kaip negalima elgtis (netinkamas elgesys) ir kodėl negalima (pasekmės - kas atsitiks). Atsitiks - natūrali pasekmė. Reikėtų atskirti natūralios pasekmės įvardijimą nuo gąsdinimo ar baudimo. Natūralias pasekmes reikia įvardinti, kad vaikas suprastų ryšį tarp savo elgesio ir to, kas atsitiks jam taip elgiantis. Pavyzdžiui, natūrali pasekmė - jei kramtysi nagus, jie neužaugs ir pirštukus tau skaudės. Tuo tarpu gąsdinimas ir baudimas nėra tinkami ir veiksmingi būdai vaiko elgesiui koreguoti. Pavyzdžiui, netinkamo gąsdinimo pavyzdys „jei kramtysi nagus - naktį ateis vilkas ir tavo pirštukus nusineš į tamsą“. Arba, vargu ar bus veiksminga bausmė „jei kramtysi nagus - nepirksiu planšetės“. Gal būt, vaikas susilaikys tol, kol nupirksite, jei tai bus gana greitai. Po to, labai tikėtina, netinkamas įprotis „sugrįš“. Taigi, pasakome vaikui koks jo elgesys mums nepatinka ir kokios bus natūralios pasekmės.
Tinkamas elgesys
Neretai pamirštama padėti vaikui suprasti kokio jo elgesio mes tikimės. Tai yra, mes sakome vaikui kaip jam elgtis negalima. Tačiau, mes nepasakome kaip jam elgtis galima. Siekiant teigiamų elgesio pokyčių, vaikui reikėtų žinoti ne vien tik tai ko mes nenorime, draudžiame, bet ir tai ko mes iš jo norime, kokio elgesio tikimės. Jeigu vaikas nežinos ką ir kaip reikia daryti, tai, greičiausiai, jis ir toliau elgsis taip, kaip moka - netinkamai. Pasakykime kokiu tinkamu elgesiu reikia pakeisti šį netinkamą elgesį. Taip pat vertėtų papasakoti apie tokio (gerojo) elgesio privalumus, apie naudą kitiems žmonėms ir, tai svarbu, pačiam vaikui. Visa tai įgyvendinti nebus labai sudėtinga, jei skirsime truputį laiko, būsime nuoseklūs ir vadovausimės žemiau aprašytais žingsneliais. Galime vaikui suprantama kalba, ramiai ir aiškiai:
- pasakyti, kad toks elgesys mums nepatinka
- paaiškinti priežastis, dėl kurių toks elgesys nepatinka
- pasiūlyti vaikui toje situacijoje tinkamą elgesį
- įsitikinti ar vaikas suprato, leisti jam paklausti
- papasakoti apie naujo, geresnio elgesio naudą pačiam vaikui
- aptarti su vaiku jo paskatinimo už tinkamą elgesį (savęs kontroliavimą) būdus
- susitarti kaip skatinsite už tinkamą elgesį - pasirinkite tinkamiausius būdus (vaiko norimus ir jums priimtinus)
- nuolat ir sistemingai (iš pradžių bent kas valandą, po to - bent kas dieną) pastebėti tinkamą vaiko elgesį (pavyzdžiui, jo susilaikymą nuo nagų kramtymo). Pagirti vaiką, didžiuotis jo savęs kontrolės pastangomis ir pasiekimais
- skatinti vaiko tinkamą elgesį maloniu prizu (bendra veikla, pasaka, gražiu lipduku, saldainiu ir taip toliau)
- paskatinimą vaikui už savęs kontroliavimą reikėtų pažadėti (ir suteikti) pakankamai greitu, jam suprantamu ir suvokiamu laiku (pavyzdžiui - kai sutems; kai ryte atsibusi; kai aš ateisiu į darželį po tavo miego ir panašiai). Juk mažiausieji valandų nepažįsta. Pabandykime įsivaizduoti - kaip yra sunku laukti ir stengtis, kai nežinai (nes nesupranti) kada būsi apdovanotas už pastangas!
- tikėdamiesi ir prašydami vaikų tinkamo elgesio taip pat nepamirškite įvykdyti savo pažadus!
Tėveliams reikėtų pasistengti „persiorientuoti“ nuo baudimo už netinkamą elgesį link skatinimo už tinkamą elgesį. To galima išmokti. Šioje vietoje kartais tėvai sako - nejau nebus galima drausminti? Galima, netgi reikia. Tinkamai drausminti padės aukščiau aprašytas natūralių pasekmių paaiškinimo pavyzdys. Natūralių pasekmių įvardijimas padeda vaikui suprasti kas atsitiks jam netinkamai elgiantis. O toliau - skatiname tinkamą elgesį, kad vaikas norėtų elgtis taip pat, kaip mes iš jo tikimės. Tokiu „prizu“ galėtų būti ir vaiko jau mėgstama ar nauja, jį sudominusi veikla (pavyzdžiui, apsilankymas jo mėgstamoje vietoje, susitikimas su jam patinkančiu žmogumi, žaidimas su draugu, išvyka su šeima ir taip toliau). Paprastai tai „veikia“ daug geriau, nei daikto parduotuvėje nupirkimas.
Suaugusiųjų „užmaršumas“
Gana dažna klaida, kai vaikui pradėjus elgtis tinkamai, netrukus mes patys pradedame „pamiršti“ jį pagirti, paskatinti, pamirštame laikytis susitarimų. Pavyzdžiui, buvome susitarę eiti į parką jei vaikas nekramtys nagų šiandien ir rytoj. Vaikui tai pavyko, bet mes „nebeturime laiko eiti“, nes mes „turime daug reikalų“.
„Neskatinantis paskatinimas“
Kartais, siekdami vaiko elgesio pokyčių, mes numatome paskatinimą, kuris jo visai neskatina elgtis tinkamai. Pavyzdžiui, sakome - nupirksiu tau saldainių, žaislų, nors vaikas trokšta su mumis praleisti laiką, drauge pažaisti.
„Tolimas paskatinimas“
Pasiekti tikslo gali trukdyti vaikui nustatyti tolimi terminai paskatinimui gauti (po mėnesio eisime…). Elgesio pokyčiai reikalauja gana didelių pastangų. Prisiminkime save, bandančius keisti savo elgesį (pavyzdžiui, laikytis dietos, sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių). Atlygio už savo pastangas mes norime tuoj pat (pavyzdžiui, nevartosiu cukraus šiandien - nusipirksiu suknelę rytoj). Juo labiau vaikams reikia atlygio „dabar“ - artimu metu. Kitaip jiems sunkiau suvokti ryšį tarp priežasties - tinkamo elgesio ir pasekmės - trokštamo atlygio.
Neaiškūs terminai
Suaugusieji neretai pamiršta, kad maži vaikai dar gali nesuvokti laiko sąvokų taip, kaip mes. Atrodytų savaime suprantama, kad pradinukui pasakius „eisime po kelių valandų“ ar „kitą savaitę“, jis supras. Tačiau, taip yra ne visuomet. Juo labiau, gali nesuprasti maži vaikai. Todėl, kalbėdami su vaiku, turėtume nurodyti numatomus terminus atsižvelgiant į jo amžių, raidą, įsitikinti ar supranta.
#
tags: #tinkamas #ir #netinkamas #elgesys #taisykles