Vaikų ugdymas - tai nuolatinis procesas, prasidedantis nuo pirmųjų gyvenimo metų, kuriame svarbiausią vaidmenį atlieka tėvai. Pedagogai įsitraukia vėliau, ir tik mylintis savo darbą pedagogas gali tapti kelrode žvaigžde vaikui. Tačiau žmogus, negebantis mylėti savo darbo, neturės pakankamai kantrybės ir išminties ugdyti vaiką. Nors pedagogams keliami dideli reikalavimai, jie yra vieni svarbiausių žmonių valstybėje. Didžiosios valstybės tikėjo, kad pedagogas turi būti pavyzdys visame kame, net ir asmeniniame gyvenime. Pedagogas turi sugebėti ne tik išmanyti savo mokomąją temą, bet ir supinti kelius tarp temos ir vaiko širdies, nes vaikai skirtingi, vadinasi, ir temos mokymas turi būti skirtingas. Geriausių rezultatų vaiko raidoje ir žiniose pasiekiama, kai pedagogai ir tėvai dirba išvien, tarsi atsakingi už skirtingus, bet susijusius dalykus. Dažnai problemos, kurias sprendžiame vaikuose, yra tik mūsų pačių gyvenimo atspindys. Todėl, mokant vaiką, būtina veikti kaip komanda - tarp šeimos, darželio ar mokyklos. Kuo suaugusiųjų taisyklės, požiūris ir supratimas bus vienodesni, tuo lengviau vaikui priimti gyvenimą ir žinias su džiaugsmu.
Tinkamo elgesio ugdymo svarba
Vaikas pirmiausia mokosi elgesio, kurį mato prieš akis. Tam tikra prasme, jis yra nuo gimimo užprogramuotas sekti verbalinę kalbą, o tik po to - žodinę. Todėl pedagogas pirmiausia turi galvoti apie savo elgesį, ką sako, kaip bendrauja su vaiku ar kitu žmogumi, o tik po to - ko moko. Sužinoti apie vaiko raidos privalumus nėra sunku, informacijos apie tai yra labai daug. Dauguma žino, kad vaikystė skirta žaisti, o žaisdami vaikai mokosi įtvirtinti žinias ir pritaikyti jas žaidime. Todėl vaikus lengviausia mokyti viską supynus į žaidimą.
Pavyzdžiai, kaip mokyti tinkamo elgesio žaidžiant
Mūsų puslapio herojus Jonas, būdamas 5 metų, jau puikiai skaito, bet įsiminti eilėraštuką jam būdavo sunku. Viską sukoordinavome į žaidimą. Ant popierinių kortelių surašėme pavienius žodžius. Kadangi Jonui labai svarbu lygiai ir jų sudėtingumas, taip ir padarėme. Prieš akis jis gavo užrašytą keturių stulpelių eilėraštuką: 1 lygis, 2 lygis, 3 lygis. Vėl sumaišėme ir šokinėjome visi, vieną kartą maišė jis, kitą kartą - mes. Tuomet ta pačia tvarka prijungėme antrąjį stulpelį. Vėl dėliojo dėlionę ir šokinėjome ant žodžių, tik šį kartą įtraukdami emocijas: linksmai, tyliai, liūdnai. Kitą dieną kartodami šį žaidimą, reikėjo vieno šokinėjimo ir puikiai prisiminė išmoktus pirmuosius du stulpelius. Taip žaidžiant galima vaikus mokyti be nuobodaus kalimo ir pasipriešinimo. Vaikams, kurie turi girdimąją atmintį, pakanka, kad tėvai būtų šalia ir deklamuotų eilėraštį ar dainuotų dainelę. Taip jie tiesiog užsikrečia ir natūraliai pradeda niūniuoti, o po to - dainuoti.
Niekas kitas savo vaiko nepažįsta taip, kaip jūs. Pasitelkiant jo mėgstamas veiklas, jas paverčiate žaidimu ir nejučiomis gausite rezultatą. Nesvarbu, kad vaikai lanko darželį ar eis į mokyklą, mokyti ir žaisti galima bet kada ir bet kur - sode, gamtoje ar mieste. Galime kurti mokomuosius žaidimus vaikams, tai ir smagu, ir naudinga.
Pavyzdžiai:
- Pažink medžius: Nuskinkite nuo skirtingų medžių lapus, įvardykite pavadinimus ir paprašykite vaikų tuos lapus nunešti prie tų medžių. Sekite iš paskos ir koreguokite arba suteikite informacijos. Vėliau vėl sumaišykite lapus ir paprašykite surasti tuos medžius.
- Žaidimai su uogomis: Nuskinkite lapą ir uogą, paprašykite sugrupuoti.
- Atnešti 10 žydinčių skirtingų gėlių: Jas suklijuokite ir užrašykite pavadinimus.
- Pienių augimo ir žydėjimo ratas: Išraukite skirtingos brandos pienės (nuo mažytės iki žydinčios ir nužydėjusios). Parodykite vaikui, kad nuo pienės pūko prasideda visas ratas. Pasisėja ir užauga daigelis, vėliau auga šaknis, kuri maitina pienę. Lapai, pro kuriuos augalas kvėpuoja. Tada vaikas nupiešia šį ratą, priklijuoja pienės pūką, žiedus, lapelį (kaip jis suprato ir įsivaizduoja), nupiešia saulę, lietų. Vaiko nereikia klausinėti, ką suprato ar išmoko - tai priimkite visi kaip žaidimą, tiek, kiek jam reikės, jis įsisavins.
- Surinkime 10 daiktų, kurie plaukia vandenyje arba skęsta: Visą žaidimą fiksuokite popieriuje ir stebėkite vaiko smalsumą.
- Laukimas pas gydytoją: Jei laukiate prie gydytojo kabineto ir laukimas vaikui tampa sudėtingas, galite pasiūlyti ant durų surasti raides, jūs diktuokite pagal abėcėlę. Vaikas gali vaikštinėti koridoriuje ir ieškoti raidžių, jei moka skaityti - žodžių ar skaičių.
- Fotografas mieste: Jei esate mieste ar svečiuose ir vaikui darosi nuobodu, galima pasiūlyti duoti fotoaparatą ir įdarbinti fotografu.
- Kelioniniai žaidimai: Kur nors eidami su vaikais, visuomet įsidėkite puodelių rinkinuką ar vaidybiniams žaidimams skirtų žaislų. Taip nereikės kelionei prailgus vaikui duoti telefono ar planšetės. Net prie autobuso stotelės galima nutūpti ir pasigaminti salotų, arbatos, pažaisti su teatro lėlėmis laukiant kamščiuose.
- Gėlės žaidimams: Liko namuose tulpių ar kitų gėlių, kurioms vazoje laikas jau suskaičiuotas, duokite vaikams. Jie mielai su jomis žais. Pirmiausia nuskins žiedlapius, juk tai smagiausia daryti. Bet jūs galite mokyti stebėdami vaiko rankytės judesius: čia žiedlapis gėlės, čia kotelis, čia bitės nutupia žiedadulkių.
- Tapymas ant lentų ar senų daiktų: Vaikams tai patinka, tiesiog duodate lentą ir guašą.
- Statybos: Vaidybinis žaidimas, kuriame galime įtraukti statybų eigą ir pagrindinius veiksmus. Dauguma tėvų turi kur nors užsilikusio cemento mišinio, nereikalingų lentų, vinių, plaktuką ar kitų saugių įrankių. Todėl galima improvizuoti ir išmokyti užmaišyti cementą ir pasigaminti plytą ar sumūryti mažą akmeninę pilį. Radus užsilikusių įrankių, pasiėmus dvi dėžes, statybininko šalmą, galima pradėti žaidimą. Vaikai važiavo į kelias šalis (Italija, Latvija, Estija) parsivežti statybų reikmėms reikalingos skaldos (akmenų, vandens, smėlio), tuomet užmaišė cemento mišinį, sudėjo ko reikia ir ko ne. Gamino plytas, vėliau - tiesiog kalną betono mišinio. Bet esmė, kad žaidime vaikai improvizavo, kalbėjosi telefonu, tardamiesi, ko atvežti, kūrė situacijas. Suaugusysis tik davė idėją ir koregavo, kad idėjos neišblėstų, skatino tinkamus dialogus ir atsitraukdavo, kai vaikai vieni puikiai žaidė. Žaidimo metu mokomasi užmaišyti cementą, susipažinti su statybų veiksmais, bendrauti. Todėl suaugusieji dažnai turi įsikišti į vaidybinius žaidimus, ne tik siekdami išmokyti kalti plaktuku ar kitų darbų, bet ir tinkamai bendrauti, spręsti iškilusius konfliktus, neleisti žaidimo idėjai nusilpti ir virsti neįdomiu. Kai profesijos vaikams yra naujos, jie tiesiog nežino, kaip jas žaisti.
- Skalbimas: Mokyti vaikus išsiskalbti lėlių drabužėlius, net ir savo smulkius rūbelius galima nuo 2 metų. Jie puikiai tai jau daro ir noriai šiuos darbelius atlieka. Tai jiems dar vienas žaidimas ir kartu mokymasis išsiplauti savo rūbus. Visas žaidimas yra daug įdomesnis, kai atliekamas senoviniu būdu.
Individuali psichologija ir netinkamas vaikų elgesys
Individualioji psichologija sunkumų turintiems vaikams bei jų tėveliams pagalbos kelią bando nutiesti per netinkamų vaikų elgesio tikslų pažinimą ir koregavimą. Keturis netinkamus vaikų elgesio tikslus suformavo žymiausias Alfredo Adlerio mokinys Rudolfas Dreikursas (lietuvių kalba išleista jo knyga „Laimingi vaikai. Iššūkis tėvams“). Šie tikslai pagrįsti esminiais vaiko poreikiais, kurių nepatenkinęs socialiais, bendradarbiavimu grįstais būdais, vaikas pradeda elgtis netinkamai.
Taip pat skaitykite: Vairuotojo Elgesio Taisyklės Užsienyje
- Dėmesys: Pirmasis vaiko elgesio tikslas, gerai pažįstamas daugeliui tėvelių, yra dėmesys. Šio tikslo vaikas siekia, kai nepatenkinamas vienas iš bazinių poreikių priklausyti, jaustis susijusiu. Dėmesio vaikai gali siekti milijonais skirtingų būdų - tai ir mielos mergaitės, nešančios pradinių klasių mokytojai šimtąjį piešinį, ir paauglys, pavogęs pinigus iš tėčio kelnių kišenės, ir trimetis, krentantis ant grindų prekybos centre. Priemonės nėra svarbios, vaikų vaizduotė beribė, įrankių arsenalas visiems tikslams - taip pat. Norėdami atpažinti vaiko elgesio tikslą, pirmiausia vadovaujamės savo jausmu. Dėmesio siekiantis elgesys suaugusiems paprastai kelia susierzinimą. Kitas signalas yra, kaip vaikas reaguoja į suaugusiojo įsikišimą: subarimą ar pagyrimą. Vaikas, kuris siekia dėmesio, paprastai jaučiasi to dėmesio gavęs ir jo netinkamas elgesys baigiasi.
- Jėgos siekimas: Jeigu netinkamas vaiko elgesys nesibaigia po suaugusiojo dėmesio, o tik dar labiau suaktyvėja - į subarimus atsikirtinėjama, draudimai ignoruojami, o suaugusieji šalia jaučiasi įpykę, išprovokuoti - susiduriame su jėgos siekimu. Už šio tikslo paprastai slypi kompetencijos jausmo trūkumas. Vaikas stokoja tikėjimo tuo, kad gali, sugeba, moka ar išmano. Čia kiekvienam suaugusiajam labai svarbu nepasiduoti kylančioms emocijoms, nekaltinti dėl jų vaikų ir tiesiog atsitraukti.
- Kerštas: Kai vaikams nepavyksta pasiekti to, ko jie trokšta, kai nepaisant viso plataus priemonių arsenalo jie negauna dėmesio ar visų pasigalynėjimų, jėgos vis tiek negana, jie gali įklimpti dar giliau. Pasak R. Dreikurso, trečiasis vaiko tikslas yra kerštas. Tai labai nusivylusių, įsitikinusių, kad pasaulis yra neteisingas, vaikų jausmas. Jis dažniau pasitaiko tarp išlepintų vaikų, kurie ateina į darželį ar mokyklą ir staiga susiduria su realybe, kurioje niekas aplink juos asmeniškai nešokinėja, taip pat tarp vyresnėlių, kurie, gimus jaunesniam broliukui ar sesutei, labai daug ir greitai prarado. Kai vaikai siekia keršto, suaugę gali pasijusti įskaudinti vaiko elgesio, tarsi nujaustų jame slypintį piktybiškumą. Toks elgesys gali įžeisti ir sukelti norą bausti. Taip besielgiančiam vaikui trūksta svarbos, savo vertės pajautimo. Į suaugusiojo reakciją, tarkim, bausmę, jis reaguos dar didesniu nusidrąsinimu ir pasitvirtinimu apie savo menką vertę.
- Pasidavimas: Ketvirtasis vaiko tikslas - tai pasidavimas. „Nieko neišėjo, nieko aš negaliu pasiekti, taigi atsiribosiu ir lauksiu, kol visi paliks mane ramybėje“. Vaikas yra netekęs drąsos bandyti ir klysti. Suaugę šalia šių vaikų jaučiasi sumišę ir bejėgiai. Jie tarsi užsikrečia vaiko bejėgiškumu. Todėl čia jau reikia išorinės pagalbos, kad pastiprintų visą šeimą.
Logoterapija kaip priemonė lavinti kalbos ir komunikacijos gebėjimus
Logoterapija - tai terapijos sritis, orientuota į kalbos ir komunikacijos gebėjimų lavinimą. Ji padeda vaikams geriau suprasti ir naudoti kalbą, stiprina jų gebėjimą bendrauti, reikšti mintis bei jausmus. Logoterapija yra svarbi tiek vaikams, turintiems kalbos sutrikimų, tiek tiems, kurie nori praturtinti savo žodyną ir pagerinti bendravimo įgūdžius. Logoterapinės priemonės yra sukurtos taip, kad skatintų kalbos įgūdžių tobulinimą, žodyno plėtimą ir komunikacijos gebėjimų stiprinimą. Be kalbos lavinimo, logoterapinės priemonės taip pat svarbios emocinei raidai. Lavinamosios priemonės gali būti naudojamos tiek individualiai, tiek grupiniuose užsiėmimuose. Jos tinka namų aplinkai, ugdymo įstaigoms bei terapijos kabinetams. Logoterapinės priemonės yra svarbios visapusiškam vaikų ugdymui, todėl jų pasirinkimas turėtų būti pritaikytas pagal individualius vaiko poreikius.
#
Taip pat skaitykite: Tinkamo Elgesio Kultūros Reikšmė
Taip pat skaitykite: Elgesio normos
tags: #tinkamo #elgesio #paveiksleliai #vaikams