Įvadas
Etiketas - tai visuomenės ar jos dalies tinkamo elgesio normos, mandagumo taisyklės. Šios normos ir taisyklės yra svarbios ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir profesinėje veikloje, kur tinkamas elgesys gali lemti sėkmę. Lietuvių liaudies etiketas, susiformavęs per kultūros raidą, moko bendravimo papročių, mandagumo ir pagarbos vienas kitam. Šiame straipsnyje aptarsime etiketo svarbą, jo elementus, taisykles, ypač moterų etiketo niuansus, ir kaip etiketas veikia verslo pasaulį bei darbo aplinką.
Etiketas ir Etika: Kas Tai?
Etiketas (iš graikų kalbos žodžio „ēthos“ - paprotys, įprotis, būdas) apibrėžiamas kaip kurios nors visuomenės ar jos dalies tinkamo elgesio normos, mandagumo taisyklės. Lietuvių liaudies etiketas - tai lietuvių kultūros formavimosi metu susiklostę žmonių bendravimo papročiai. Vaikai nuo mažens mokydavosi šių papročių stebėdami suaugusiųjų elgesį, klausydami patarimų ir paaiškinimų, kaip elgtis įvairiose situacijose.
Mandagumo svarbą primindavo tautosakos kūriniai, pavyzdžiui, patarlė: „Mandagumas nieko nekainuoja, bet kalnus verčia“. Nemandagaus žmogaus, neištariančio pasisveikinimo žodžių, būdavo juokais klausiama: „Ė, ar nematei kiaulės su skambaliukais?“. Netiesiogiai mandagaus elgesio, pagarbos kitam žmogui, gyvūnui, augalui buvo mokoma ir sakmėse bei pasakose.
Smulkiosios tautosakos skrynioje - daugybė lietuvių liaudies pasisveikinimų, palinkėjimų, atsisveikinimų - tradicinių lietuvių etiketo žodžių ir posakių susitinkant ar išsiskiriant. Pavyzdžiui, piemenukus prakalbindavo: „Parginkit!“, o jie atsakydavo: „Dėkui, dar ne metas, dar nepriganėm!“. Dirbantiems įvairius darbus linkėdavo: „Padėk, Dieve!“, atsakydavo: „Dėkui!“ arba juokais „Dievas ir taip padeda, eikš pats padėti!“. Šienaujančiam sakydavo: „Suk dalgį per pradalgį, pakolei rasa.“; skalbiančioms: „Ant skaisčio, ant balčio, ant bernelių padabonės!“, duoną kepančiai: „Skalsu pyragų!“, sviestą mušančiai palinkėdavo: „Mačiau šlyną važiuojant. - Ar toli? - Netoli visai!“ (tai turėdavo padėti greičiau baigti šį darbą). Lietuvių liaudies etiketas - tai ne tik žodžiai, bet ir veiksmai, siekiant padėti kitam žmogui, atjausti jį.
Etiketo Taisyklės
Etiketo taisyklės yra būtinos norint užtikrinti sklandų bendravimą ir gerus santykius visuomenėje. Šios taisyklės apima įvairias sritis - nuo bendravimo iki aprangos.
Taip pat skaitykite: Socializacijos svarba
Etiketo Taisyklės, Kurias Dera Išmokti Šiandien
Šiandieninės etiketo taisyklės yra pritaikytos prie modernaus gyvenimo būdo, tačiau pagrindiniai principai išlieka tie patys: pagarba, mandagumas ir taktiškumas.
Moterų Etiketo Taisyklės
Moterų etiketas apima daugybę aspektų, pradedant nuo pirmojo įspūdžio ir baigiant apranga.
Nepriekaištingas Pirmas Įspūdis
Pirmas įspūdis yra labai svarbus, todėl moterys turėtų stengtis atrodyti tvarkingai ir pasitikėti savimi.
Tobulas Elgesys: Svarbūs Formalumai
Tobulas elgesys apima tinkamą aprangą ir gestus. Moterys turėtų atkreipti dėmesį į savo kūno kalbą ir vengti vulgarumo.
Dalykinės Moters Apranga
Dalykinės moters apranga turėtų būti profesionali ir atspindėti jos kompetenciją. Svarbu pasirinkti tinkamus drabužius, kurie atitiktų darbo aplinką ir poziciją.
Taip pat skaitykite: Žmogus visuomenėje
Etiketas Darbe
Manieras galima sieti su viešais renginiais - vedybomis, pobūviais, kokteilių vakarėliais, ir nereikia pamiršti, kad jos lemia sėkmę visose gyvenimo srityse. Ypač svarbios darbe, kur daugelis praleidžia didesnę laiko dalį. Mūsų elgesys tarnyboje ir tai, kaip atliekame savo darbą, formuoja kitų žmonių nuomonę apie mus. Tinkamas elgesys, darbštumas ir sumanumas palengvina užduotį ir atveria kelius į sėkmę darbe. Dirbantys žmonės dažnai daugiau laiko praleidžia su bendradarbiais nei su šeima ir draugais. Darbo vieta yra bendruomenė, kuri, kaip ir kitos bendruomenės, sklandžiausiai funkcionuoja tada, kai jos nariai yra mandagūs ir malonūs vieni kitiems. Tačiau kartais vien pagarbos neužtenka. Profesiniame gyvenime dažnos situacijos, kai reikia tiksliai žinoti, ką sakyti, kaip elgtis, rengtis ir ką rašyti. Jei jūs nekreipiate dėmesio į savo aprangą, kalbate šiurkščiai ir su baisiomis kalbos klaidomis, dirbate aplaidžiai, esate nerangus ir neiškalbus per susitikimus, turite mažiau šansų būti paaukštintas. Malonus elgesys sukuria gerą atmosferą. Visi norėtume dirbti su mandagiais, taktiškais. Darbe ir kasdienybėje ne visuomet viską nušviečia saulės spinduliai. Štai vėl viena kolegė prastai nusiteikusi, o kita kolega nervina, nes dažnokai vėluoja į darbą. Darbo vietoje dažnai „susikimba“ rūkaliai ir nerūkantieji, aplaidieji ir pedantai, jautrieji ir agresyvieji. Visa tai būdinga darbo kasdienybei. Be to, žmonėms dirbant kartu, kyla emocijos: pvz. ,pyktis dėl nepatikimos kolegės. Arba netikrumo jausmas dėl blogos šefo nuotaikos. Tačiau darbo vietoje mes savo nuotaikas turėtume išreikšti kitaip negu privačiame gyvenime. Nuotaikų negalima per daug rodyti, bet kita vertus jų neįmanoma visuomet laikyti paslėpus, taigi nėra visiems tinkamo sprendimo. Jausmų neįmanoma sutramdyti elgesio taisyklėmis. Bet tarnyboje, kaip ir visur kitur, būtina nuolat tinkamai elgtis ir paisyti kitų.
Profesinė Etika
Žmogaus veikla yra labai skirtinga ir įvairiapusė, todėl moralės normų kartais pasirodo neužtenka reguliuojant žmoniškąjį elgesį konkrečios specifinės veiklos srityse. Profesinė etika išreiškia tam tikrą konkretų elgesio normų rinkinį ar elgesio kodeksą, kurio turi vadovautis tam tikro profesinio vaidmens darbuotojas, priimdamas sprendimus. Tokia vaidmeninė etika dažnai labai gerai padeda sprendžiant etinius ginčus, kylančius profesinėje veikloje. Profesinė etika formuojasi atsižvelgiant į profesijos tikslus, situacijas, kuriose gali atsidurti tos profesijos žmonės, tai pagrindinė profesinės etikos funkcija - padėti sėkmingai išspręsti profesijai iškilusius uždavinius. Be to, profesinė etika atlieka ir savotiško tarpininko, galinčio derinti santykius tarp visuomenės ir profesinės grupės, santykį. Visuomenės interesai profesinėje etikoje pasireiškia įpareigojimu įgyvendinti visuomeninius uždavinius ir siekti visuomeninių reikalų. Įvairios profesinės rūšys turi savas tradicijas, senesnes ar naujesnes, kas liudija pagrindinių etinių normų sukurtų vienos ar kitos profesijos atstovų, tam tikrą perėmimą. Todėl profesinė etika užtikrina tam tikrą ryšį su moralinių vertybių perėmimu plėtojant moralę ir moralinius santykius darbe.
Elgesio Taisyklės Darbo Vietoje
- Rūkymas: Tie laikai, kai rūkymas buvo laikomas draugiškumo ir ramumo išraiška, jau, deja arba ačiū Dievui (nelygu nusistatymas), praėjo. Laisvės ir nuotykių kvapui neišvengiamai buvo parodytos ribos, steigiant nerūkymo zonas arba biurus be tabako dūmų. Kas šiandien priklauso rūkalių gretoms, turi apsiprasti su viešąja kritika ir karingai nusiteikusių nerūkančiųjų priekaištais. Iš tisų : daugelį žmonių veikia cigarečių dūmai, grasinantys jų sveikatai. Nereikia net įrodinėti, kad šie argumentai ne iš piršto laužti. Kas save laiko mandagiu žmogumi, tam net nekyla klausimas, jog negalima rūkyti ten, kur kiti dėl to jaučiasi prastai. Tačiau iš tiesų užkietėjusių rūkalių reikalai nėra jau tokie paprasti : tik nedaugeliui žmonių rūkymas yra grynas malonumas, daugumai - tai įprotis, manija, kurią ne taip lengva valdyti. Vis dėlto rūkaliai turi paklusti firmos taisyklėms, jei nerūkantieji bendradarbiai nori apsisaugoti nuo pasyvaus rūkymo. Daugeliu atvejų tuo remiamas draudimas rūkyti pasitarimų, susirinkimų ar konferencijų metu. Rūkymo ir nerūkymo zonos turi būti įrengtos valgyklose, kazino ir poilsio zonose, kad nerūkantiesiems būtų kuo mažiau kenkiama. Tačiau daugiau kliaučių konfliktams sukelia kasdieninis darbas biure, kur rūkaliai ir nerūkantieji dirba kartu. Jei rūkalius dirba su griežtai nusiteikusiu nerūkančiuoju, jis turi arba susilaikyti, arba prašyti viršininko pakeisti darbo vietą. Kita vertus, ir nerūkantieji neturėtų automatiškai priešiškai nusiteikti kiekvieno rūkaliaus atžvilgiu - juk ji (jis) iš tiesų nesikėsina į jų gyvenimą. Jei rūkantis kolega jums esant šalia stengiasi neužsidegti cigaretės, dažniau padėkokite už jo atidumą.
- Alkoholio vartojimas: Tai pirmiausia pastebi kolegos, o jie laiko liežuvį už dantų,- atsižvelgdami į bičiulį, iš gailesčio, o gal dėl blogai suprantamo kolegiškumo. Geriantys bendradarbiai negali susikoncentruoti, dažniau daro klaidas ir neretai simuliuoja darbą. Tačiau ką gi reikėtų daryti? Nuslėpti? Pasiskųsti šefui? Tai greičiausiai neteisingas būdas. Visų pirma dar vienas dalykas: ne kiekvienas, kuris neatsisako išlenkti taurelės arba kartkartėmis pagiringas ateina į darbą, jau yra alkoholikas. Tai pat ir nervingumas, drebančios rankos bei bloga koncentracija gali būti dėl įvairių priežasčių. Tik tuomet, kai visiškai esate tikra, reikėtų su žmogumi apie tai pasikalbėti. Dauguma alkoholikų yra dėkingi, kai kas nors pastebi jų problemas ir apie jas kalba. Kita vertus, dauguma alkoholikų bijo ir netekti darbo vietos. Šią ligą galima išgydyti tik abstinencijos būdu, kad geranoriškai nusiteikęs kolega tiek ir tegali patarti.
- Paskalos: Ar žinote vaikišką žaidimą „ sugedęs telefonas“ ? Vienas kuris nors sušnibžda kažką kaimynui į ausį, šis - kitam ir taip toliau. Galų gale žodžiai taip patinka, kad su pradine reikšme nebeturi nieko bendra. Lygiai taip kaip šis vaikiškas žaidimas įmonėje veikia ir paskalų virtuvė. Vienas pasakoja kitam kokią nors naujieną, o kadangi informacija nepakankamai intriguojanti, pastarasis priduria dar kokia nors smulkmeną. ir apkalbos - nesvarbu, piktos ar draugiškos, - yra dviejų rūšių : apie firmą ir apie kolegas. Jei sklinda gandai apie pačią firmą, vadinasi, firmos atmosfera nesaugi ir bloga. O jei tauškiama delikatesne kolegų tema, tai dažniausiai būna grynas apkalbų pomėgis, parengiantis dirvą tokiems gandams. Sąžiningas žmogus prisipažins, kad bent jau kartą yra apkalbėjęs. Tai žmogiškas elgesys, ir būtų nenatūralu, jei jūs niekuomet nebūtumėte buvusi smalsi. Nepaisant blogos apkalbų reputacijos, net ir mokslininkai nustatė, kad „ sveika“ apkalbų scena yra geros atmosferos firmoje ženklas. Kandūs juokai, nepadorios frazės, - apie tai galėtų papasakoti visos dirbančios moterys. Ir visų pirma tos, kurios dirba vyriškame kolektyve, kur bendravimo tonas yra grubesnis, dažnai netinkantis jautrioms moterų ausims. Su tuo siejasi ir seksualinio priekabiavimo tema, kuriai pastaraisiais metais skiriama daug dėmesio. Pagyrūnų ir mėgėjų pablevyzgoti yra bemaž kiekviename kolektyve. Nepataisomi donžuanai visokiomis kvailomis kalbomis bando demonstruoti savo vyrišką pranašumą, tačiau tik patys tampa dar juokingesni.
- Klaidos ir Nesusipratimai: Kiekvienoje firmoje būna mažų nesusipratimų, bet įvyksta ir didelių katastrofų : pasitraukia svarbus klientas, užmirštamas reikšmingas susitikimas, nesudaroma sutarti. Be abejo, tai piktina, tačiau yra normalu. Tačiau blogiau tada , kai pati esate kalta dėl šitokių nesusipratimų: jūs skubate ir išliejate kavos puodelį ant kompiuterio klaviatūros; nesugebate įvykdyti užduoties, tačiau nedrįstate to pripažinti ; dėl jūsų kaltės žlunga svarbus pokalbis su klientu, bet bijote tai pasakyti šefui. Visiškai nesvarbu, ar jūs pati esate kalta, ar paprasčiausiai jums teko nedėkinga užduotis pranešti blogą naujieną šefui, - situacija yra ir bus sunki. Kažkas žlugo ir reikalo nebeįmanoma grąžinti į senąją vagą, tačiau galite pabandyti kartu su prisipažinimu pasiūlyti ir naujų sprendimų. Be abejo, pripažinti savo klaidą ir, jei reikia, paprašyti kitų pagalbos. Taip pat elkitės ir priešingoje situacijoje: jei kolegai pasisekė, užgniaužkite piktdžiugišką džiaugsmą ir pasiūlykite konstruktyvią pagalbą. Darbe susiduriame ir su kitomis piktinančiomis smulkmenomis, kurios parodo „ nekolegišką elgesį“, pvz., nepunktualumas ir simuliavimas. „Punktualumas - tai karalių mandagumas“, - sako žmonės. Bet kokiu atveju darbe ir asmeniniame gyvenime didelis nepunktualumas laikomas nemandagumu. Tačiau atrodo, kad daugelis kolegų tai supranta kiek kitaip - rytais pavėluoti penkiolika minučių jie laiko nusižengimu gero tono taisyklėms. Tačiau tai netiesa. Net jai darbas jums ir labai patinka, esama dienų, kai paprasčiausiai nenorite į jį eiti. Tai suprantama, tačiau prieš simuliuojant patarčiau gerokai pamąstyti. Jei kas nors nesiseka darbe, tai piktina visus dirbančiuosius. Blogu tonu laikomas specialus ar tyčinis netinkamas elgesys. Ir labai negražu užtraukti kitiems atsiradusius nesusipratimus. Elgesio taisyklės reikalauja atsakingumo ir objektyvaus padėties įvertinimo.
- Apranga: Kai kurie darbdaviai nurodo, k1 ir kaip vilkėti, todėl yra nesunku apsirengti. Aviacijos kompanijos mėgsta neryškią tamsiai mėlyną spalvą, virėjai - sniego baltumą, amatininkai - nejautrias „ šešėlines“ spalvas. Ten vyrai ir moterys „ uniformuoti“, visi lygūs. Tačiau šių dienų situacijoje tai greičiau išimtis negu taisyklė. Bet kam šitiek triukšmo dėl, atrodytų, tokių savaime suprantamų dalykų kaip tinkami rūbai ar geras kirpimas? Ar tai - individualus skonio reikalas? Aišku, kad taip, tačiau dėl skonio galima ginčytis, todėl vis daugiau įmonių skundžiasi savo darbuotojų skonio stoka. Nekreipti dėmesio į rūbus - naujas fenomenas, Kuris sakykite sako, kad dauguma dirbančių nejaučia stiliaus. Ypač vasarą išnyksta gero skonio ribos: dviratininkų kelnės, aptemtos palaidinės prakaituoja už rašomųjų stalų, gilios iškirptės, ryškūs ir supertrumpi sijonai vilioja ir už kompiuterio ekrano, sportiniai marškinėliai ir sportbačiai patiekia kavą. Darbovietėse pradeda sklisti viršininkų nurodymai, kuriais jie bando atvesti į protą savo bendraminčius.
- Darbo Vieta: Ar rašomasis stalas, ar staltiesė, ar laboratorijos stalas, - darbo vieta atspindi ne tik veiklos pobūdį, bet yra ir savotiškas dirbančiojo vizitinė kortelė. Nors jis ir turi teisę į malonias smulkmenas, gražinančios biuro gyvenimą, bet pirmenybė teikiama funkcionalumui. Gėlės, šeimos nuotraukos, originalus dėklas rašymo priemonėms susidėti arba puiki stalinė lempa, - visa tai išreiškia individualumą. Kai dėl tvarkos, nepatariu be saiko atsiduoti asmeniniams potraukiams: nelaikykite pluoštų priterliotų popierių, tarp jų - nešvaraus kavos puodelio. Auksinė taisyklė: palikite vakare savo darbo vietą taip, kad iš ryto galėtumėte ramiai toliau tęsti darbą. Asmeniniams dalykams, neskirtiems kitų akims, čia nėra vietos.
Etikos Normų Vertinimas
Kiekvieną etikos normą galima vertinti keliais požiūriais: asmeniniu, profesiniu, organizaciniu, visuomeniniu. Pavyzdžiui, apgavystė yra gana plati sąvoka, kur daugelis apgaudinėtojų teigia, kad tokios taktikos imasi apgaudinėjamųjų labui. Tačiau apgaulė pažeidžia žmones, prarandamas pasitikėjimas. Melas - tai sąmoningai pasakyta neteisybė. Piktnaudžiavimas - tai netinkamas savo tiesioginių pareigų ėjimas, pažeidžiant objektyvius profesinius reikalavimus. Visos pareigos suteikia tam tikrą valdžią, todėl dažnai iškyla piktnaudžiavimo ja problema.
Bendravimo Etiketas
Bendravimas tarp žmonių reikalauja laikytis tam tikrų elgesio normų. Etiketas tai kurios nors visuomenės ar jos dalies socialinės grupės tinkamo elgesio ir laikysenos normos, žmonių priimtos tarpusavio bendravimo mandagumo taisyklės ir formos. Etiketas įgalina išskirti žmones, su kuriais bendraujame, parodyti jų reikšmingumą, pademonstruoti savo požiūrį į juos - pagalbą ir mandagumą. Etiketas tvarko, disciplinuoja, optimizuoja dalykinį bendravimą, sukurdamas jam palankų psichologinį klimatą, supaprastinamas žmonių santykių reguliavimą. Jis taip pat diferencijuoja visuomenę, kiekvieną jos atstovą versdamas elgtis pagal atitinkamą socialinį, profesinį, komunikatyvinį statusą, tam tikrą vaidmenį. Etiketas - žmonių bendravimo sąlyga, kuri kuria terpę turtingiesiems ryšiams, efektyvesniam susikalbėjimui bei našesnei veiklai. Mandagumas, taktiškumas, dėmesys kolegai, interesantui, klientui ir taip toliau sukuria reputaciją. Etiketo taisyklės palengvina, bet kokios organizacijos veiklą, nepriklausomai nuo jos dydžio ir veiklos pobūdžio, ar tai namų ūkis, ar maža įstaiga, ar tarptautinė korporacija. Taip įstaigoje puoselėjamos elgesio normos saugo įmonės reputacija, o jos tarnautojus nuo konfliktinių ir įžeidinėjimų. Nors visur įprasta mandagiai elgtis, verslo pasaulyje gero elgesio sąvoka formuoja kiekvienos kompanijos stilius ir tradicijos. Jei vienokia apranga tiks dirbant reklamos agentūroje, tai banke ar advokatų kontoroje ji gali būti nepriimtina. Vienose įstaigose darbuotojai visuomet vadinami vardais, o kitose į viršininką įprasta kreiptis pone ar ponia. Gerai, jei pasiseks dirbti kompanijoje, kuri turi surašytas elgesio taisykles. Akivaizdu, kad kitų pasitikėjimą galima pelnyti tik garbingai elgiantis su kitais žmonėmis. Kad ir koks protingas būtų darbuotojas, be kolegų paramos jis negalės gerai atlikti savo pareigų. Visų lygių kompanijos darbuotojai privalo būti padorūs. Elementarų sąžiningumą ir pagarbą turi rodyti abi puses: ir darbdavys, ir darbuotojai. Svarbu nesimuliuoti, grąžinti bendradarbiui visus skolintus daiktus. Šių nuostatų laikymasis padeda sukurti jaukią bendradarbiavimo atmosferą. Žmogus ir kritiškiausiu momentu nebus paliktas likimo valiai- jis paprasčiausiai jaus, kad jis aplinkiniams yra vertingas kaip žmogus. Reikia prisiminti, kad mes visi turim savo temperamentą ir mūsų kiekvieno požiūris vienu ar kitu klausimu tikrai skiriasi. Etiketas, būdamas žmonių bendravimo priemonę , padeda sukurti pagarbią verslo partnerių bendravimo aplinką, leidžia laikytis partnerių lygiateisiškumo, lygiavertiškumo, džentelmeniškumo principų, išreiškia dėmesį, rodomą vienas kitam Nesilaikant etiketo normų, neįmanoma protingai svarstyti reikalų, keistis nuomonėmis, bendrai ieškoti tiesos.
Visuomenės Informavimo Etikos Kodeksas
Visuomenės informavimo etikos kodeksas nustato pagrindinius principus, kurių turi laikytis žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai bei skleidėjai. Šis kodeksas užtikrina informacijos teisingumą, objektyvumą ir pagarbą žmogaus teisėms.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir sprendimai: slaugytojų stresas
Pagrindiniai Kodekso Straipsniai
- Informacijos laisvė ir žmogaus teisės: Galimybė gauti ir skleisti informaciją, būdama viena iš pagrindinių žmogaus teisių, turi būti gerbiama, tačiau ją įgyvendinant privalu garantuoti visas kitas žmogaus teises ir laisves.
- Informacijos objektyvumas: Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai informacijos neturi laikyti nei savo nuosavybe, nei preke. Informacijos laisvė nesuderinama su viešosios informacijos pirkimu už pinigus ar kitokį atlygį.
- Tikslumas ir teisingumas: Gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones. Perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę ir etiką.
- Atskyrimas tarp žinių ir nuomonių: Žinios ir nuomonės turi būti aiškiai skiriamos.
- Informacijos šaltinių patikimumas: Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais.
- Informacijos suteikėjo atskleidimas: Žurnalistams, viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams dera nurodyti, kas jiems suteikė informaciją. Todėl jie turi gauti leidimą iš informaciją suteikusio asmens remtis jo vardu. Jeigu informacijos šaltinis prašo išlaikyti jo vardą paslaptyje, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi teisės jo atskleisti.
- Draudimas skatinti nusikaltimus: Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti informacijos, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai skatina daryti nusikaltimus, pažeisti viešąją tvarką, mėgdžioti agresyvų elgesį.
- Nekaltumo prezumpcija: Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos.
- Privatumo apsauga: Draudžiama skelbti duomenis apie asmenį, nukentėjusį nuo nusikalstamos veikos, be to asmens sutikimo, o asmeniui žuvus - be jo artimųjų sutikimo.
- Savižudybių temos: Skelbdami informaciją apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi itin atsargiai nurodyti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus ir aplinkybes, kad paskelbtoje informacijoje nebūtų skatinamas savižudiškas (suicidinis) elgesys visuomenėje.
- Asmens teisės: Žurnalistams, viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams draudžiama žeminti ar šaipytis iš žmogaus pavardės, rasės, tautybės, etniškumo, jo religinių įsitikinimų, amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios ar fizinių trūkumų, fizinių duomenų net tada, kai tas žmogus yra nusikaltęs.
- Žodžio laisvė: Žurnalisto, viešosios informacijos rengėjo profesinė pareiga - ginti žodžio laisvę.
tags: #visuomenes #tinkamo #elgesio #normos #rasinys