Įvadas
Ankstyvoji vaikystė - tai nepaprastai svarbus laikotarpis žmogaus gyvenime, kai sparčiai vystosi smegenys ir formuojasi pagrindiniai įgūdžiai. Kognityvinė raida, arba pažinimo raida, yra esminė šio proceso dalis, apimanti vaiko mąstymo, supratimo ir problemų sprendimo gebėjimų formavimąsi. Šiame straipsnyje išnagrinėsime kognityvinės raidos etapus ankstyvojoje vaikystėje, pabrėždami žaidimo svarbą, socialinę ir emocinę raidą, bei šeimos ir mokytojų vaidmenį šiame procese.
Žaidimo Svarba Ankstyvojoje Vaikystėje
Ar žinojote, kad 90% smegenų išsivysto iki 5 metų amžiaus? Tai didelė olų smegenų dalis! Tikriausiai nenuostabu, kad žaidimas padeda tokiam ankstyvam vystymuisi, ypač nuo 1 iki 5 metų amžiaus. Tiesą sakant, moksliškai įrodyta, kad žaidimas padeda vaikams įgyti naujų gyvenimo įgūdžių, kuriuos jie gali pasiimti į būsimą gyvenimą. Vaikai, žaidžiantys su maistu savo aukštojoje kėdutėje, ir mažyliai, kurie sode gamina purvo pyragus, ikimokyklinukams žaidžia vaidmenimis su žaislais, kasdien žaisdami mokosi ko nors naujo.
Žaidimas suteikia svarbiausius konstravimo blokus jūsų mažyliui lavintis - žaiskite kasdien ir stebėkite, kaip lavinami jo įgūdžiai! Žaidimo svarba ankstyvoje vaikystėje. Žaidimas suteikia svarbiausius konstravimo blokus jūsų mažyliui lavintis - žaiskite kasdien ir stebėkite, kaip lavinami jo įgūdžiai!
IQ ir EQ Įgūdžių Ugdymas
Visi norime, kad mažyliai mūsų gyvenime pasiektų šiuos svarbiausius etapus, pavyzdžiui, žengtų pirmuosius žingsnius, sakytų savo pirmąjį žodį, atsistotų vienas nuo kito - dideles „aw“ akimirkas, dėl kurių mes taip didžiuojamės! Bet ar žinojote, kad žaidimas gali padėti lavinti vaikų IQ ir EQ įgūdžius (nesijaudinkite, paaiškinsime juos per minutę!), kad pasiektume šiuos raidos etapus greičiau?
IQ įgūdžiai siejasi su protu, dar vadinamu loginiu mąstymu. IQ įgūdžiai gali būti bet kas - nuo pažinimo ir fizinio iki kūrybiško vaiko vystymosi, todėl jie apima keletą pagrindų. Bet trumpai tariant, būtent tada jūsų vaikas pradeda suvokti dalykus! EQ įgūdžiai yra svarbūs širdžiai - jie skatina emocinį vystymąsi pirmaisiais metais. Socialiniai ir emociniai įgūdžiai gali padėti jūsų vaikui geriau išreikšti ir suprasti save (taip pat ir kitus). Šie įgūdžiai paruošia juos vaikų priežiūros ir socialinei sąveikai.
Taip pat skaitykite: Kognityvinės teorijos perspektyvos kultūroje
IQ Įgūdžių Ugdymas Žaidžiant
Pažinimo įgūdžiai: Pažinimo raida - tai vaikų mąstymas apie save ir gebėjimas suprasti dalykus. Pavyzdžiui, spalvų supratimas, gyvūnų atpažinimas arba kažkieno mėgdžiojimas. Žaislai ir veikla gali padėti tobulėti! Pristatę juos žaisti, jie gali lavinti svarbius pažintinius įgūdžius. Tai gali būti problemų sprendimo žaidimo forma, pvz., kaladėlių sudėjimas teisinga tvarka arba sodo tyrinėjimas baisiems ropliams! Stebėkite ir imituokite. Rungtynės ir rūšiuojimas. Žaiskite prisiminimus. Išmok nuspėti. Išmok palyginti. Problemų sprendimas. Erdvės suvokimas. Žaiskite rutiną.
Fiziniai įgūdžiai: Toks žaidimas yra gyvybiškai svarbus smulkiosios motorikos įgūdžių ugdymui, kuriam reikia koordinuotų smegenų ir raumenų pastangų. Mažieji remiasi šiais įgūdžiais, kad galėtų atlikti pagrindines fizines užduotis, pvz., konstruoti, atskirti ir paimti LEGO® DUPLO® kaladėles arba pirštu nukreipti į kažką, pavyzdžiui, lėktuvą danguje. Padėkite lavinti jutiminius motorikos įgūdžius ir rankų ir akių koordinaciją, pristatydami žaislus maudytis!
Kūrybiniai įgūdžiai: Žaidimas išradingais pasauliais ar scenarijais yra puikus kūrybinių įgūdžių pavyzdys! Ikimokyklinukams šiek tiek senstant, jie tampa smalsesni ir išradingesni ir pradeda naudoti savo kūrybinius protus. Žaiskite išradingiau! Žaislai, kuriuose yra personažų, puikiai tinka žaisti vaidmenimis, todėl vaikai gali atkurti tai, kas yra priešais juos.
EQ Įgūdžių Ugdymas Žaidžiant
Socialiniai įgūdžiai: Žaidimas padeda vaikams kurti santykius, bendrauti tarpusavyje ir mokytis žaisti kartu. Paprastas būdas ugdyti mažylių socialinius įgūdžius yra įsitraukti į žaidimą ir bendrauti su jais žaidžiant. Surenkite įprastą LEGO DUPLO žaidimo datą, kad supažindintumėte savo mažylį su bendradarbiavimu žaidžiant nuo mažens!
Emociniai įgūdžiai: Vaikai nuo 2 metų gali pradėti išreikšti savo jausmus. Ar tai ne nuostabu? Jie taip pat pradės geriau suprasti save ir išmokti valdyti savo emocijas. Suaugę galime patvirtinti savo vaiko jausmus, kai jie juos išreiškia, ir padėti jiems juos išreikšti, kai reikia. Šiame amžiuje vaikai taip pat pirmą kartą pradeda jausti empatiją, stiprindami šį įgūdį, kai jie sensta. Galite padėti lavinti šį įgūdį namuose, skaitydami jiems knygas apie emocijas turinčius personažus. Mūsų LEGO DUPLO Mano pirmieji dideli jausmai ir emocijos puikiai tinka mažiesiems vizualiai mokyti jausmus! Jausmų supratimas. Rūpinimasis gamta. Rūpinimasis kitais. Emocijų valdymas. Stenkitės toliau. Mokymasis susikaupti. Mokykis sukti.
Taip pat skaitykite: Kognityvinė psichologija VDU
Ankstyvosios Vaikystės Kognityvinės Raidos Etapai
Nors kiekvienas vaikas vystosi individualiu tempu, yra tam tikri kognityvinės raidos etapai, kuriuos galima apibūdinti ankstyvojoje vaikystėje:
Sensomotorinis etapas (0-2 metai): Pagal Pjažė (1896-1980) laikomi struktūralistai, tai struktūrinio požiūrio psichologiniai šalininkai, kurie kėlė sau tikslą protines struktūras tirti ir informacijos apdorojimo būdus vidiniame plane. Šiame etape kūdikiai ir mažyliai mokosi per savo jutimus ir motorinius veiksmus. Jie tyrinėja pasaulį liesdami, ragaudami, matydami ir girdėdami. Svarbus pasiekimas šiame etape yra objektų pastovumo suvokimas - supratimas, kad objektai egzistuoja net tada, kai jie nėra matomi. Aplinkai pažinti vaikas naudoja jutimus ir motorinius sugebėjimus. Įsisamonina objektų pastovumą, jog jie yra nors jų nemato.
Priešoperacinis etapas (2-7 metai): Šiame etape vaikai pradeda naudoti simbolius, tokius kaip žodžiai ir vaizdai, kad reprezentuotų pasaulį. Jie tampa labiau kūrybingi ir vaizduotės turtingi, tačiau jų mąstymas vis dar yra gana egocentriškas - jiems sunku suprasti kitų žmonių perspektyvas. Naudoja simbolinį mąstymą, kalba, mąstymas egocentriškas, kuris palaipsniui mažėja, bando suprasti kitų požiūrį.
Konkrečių operacijų etapas (7-11 metai): Vaikai pradeda logiškai mąstyti apie konkrečius objektus ir įvykius. Jie gali suprasti tvermės principą - kad objekto kiekis nesikeičia, net jei pasikeičia jo išvaizda. Vaikai pradeda logiškai mąstyti, klasifikuoja objektus pagal kelis požiūrius, operuoja matematinėmis sąvokomis.
L.S. Vygotskis (1896-1934) buvo rusijos psichologas, jis įveda sąvoką - kaip aartimiausios plėtros zoną. Baltesas (’87) teigė, kad individo eiga gyvenimo eiga įtakoja ne tik sąveika tarp augimo pokyčių ir istorinių pokyčių.
Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?
Socialinė ir Emocinė Raida
Socialinė ir emocinė raida yra glaudžiai susijusi su kognityvine raida ankstyvojoje vaikystėje. Vaikai mokosi bendrauti su kitais, suprasti savo ir kitų emocijas, bei kurti santykius.
Socialiniai Įgūdžiai
Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus. Jie lengvai atlieka judesius, geba patys valgyti. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.).
Apie antrus metus vaikai dažnai pradeda mokytis atlikti gamtinius reikalus į puoduką. Tai svarbus įvykis vaiko savarankiškumui. Šiuo metu svarbu nedaryti vaikui spaudimo ir nereikalauti iš jo to, kam jis pats dar nesijaučia pasiruošęs, tačiau labai svarbu draugiškai paskatinti, padrąsinti ir padėti vaikui atlikti „reikalus“ pačiam. Tai stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir jūsų tarpusavio ryšį. Kai jam pavyksta, pastebėkite ir pagirkite.
Nustatykite vaikui aiškias taisykles ir jų laikykitės. Taip pat, šiuo metu vaikai dažnai išgyvena įvairias baimes, ir jūs negalite tam užkirsti kelio. Leisdami vaikui susidurti su savo baimėmis, padėsite greičiau jas įveikti ir ugdysite jo pasitikėjimą savimi bei jumis.
Emociniai Įgūdžiai
Reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais. Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi. Jūsų vaiko norai gali dažnai keistis: vienu metu jis gali norėti laisvės ir drąsiai leistis tyrinėti nepažįstamą teritoriją, o kitu bėgti pas jus nusiraminimo ar pritarimo. Tad pirmiausia suteikite vaikui laisvę tyrinėti ir paskatinkite, tačiau būkite netoliese, kai vaikui jūsų prireiks.
Svarbu nepamiršti, kad nėra jokių terminų, iki kurių vaikas turėtų išmokti. Nėra reikalo rungtyniauti su kitais vaikais - kiekvienas turi savo tempą, kuriuo mokosi. Tai labai svarbu ugdant vaiko emocinį stabilumą bei savivertę.
Dviejų metų vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintis patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus. Sprendimai dažnai būna, suaugusiojo akimis žiūrint, neteisingi, bet vaikui jie labai svarbūs, nes yra jo. Štai mama sako „rengsimės į lauką“, jis drąsiai sako „ne“ ir nubėga įgyvendinti savo sprendimo, mama sako „eikime valgyti“, jis vėl sako „ne“.
Šeimos ir Mokytojų Vaidmuo
Šeima ir mokytojai atlieka itin svarbų vaidmenį vaiko kognityvinėje raidoje.
Šeimos Įtaka
Šeima - tai vieta, kurioje vaikas ugdomas pačiu šeimos gyvenimo modeliu. Gera, dora, išsilavinusi šeima doroviškai brandina vaiką. Šeima, kaip ir mokykla, sudaro įtakos vaikui sistemą. Visi tėvai nori, kad jų vaikai būtų saugūs ir laimingi. Niekas sąmoningai nesistengia padaryti vaiką baikštų, drovų, netaktišką, nepakenčiamą. Tačiau augant dalis vaikų įgyja nepageidaujamų bruožų, ima jaustis nesaugūs ir neišmoksta gerbti savęs nei kitų.
- Tėvai turėtų sukurti stimuliuojančią aplinką, kurioje vaikas galėtų tyrinėti, eksperimentuoti ir mokytis. Svarbu skirti laiko žaidimams ir pokalbiams su vaiku, skaityti knygas ir skatinti jo smalsumą.
- Svarbu reaguoti į vaiko poreikius, palaikyti jo pastangas ir skatinti savarankiškumą. Jei vienas iš tėvų ar abu tėvai yra ypatingai reiklūs, griežti, arba jeigu jie stengiasi vaiką apsaugoti nuo bet kokio gyvenimiško išbandymo, trikdydami jo savarankiškumą, vaikas gali pradėti jaustis nieko nesugebantis ir menkas.
- Tėvai turėtų bendrauti su vaiku pagarbiai ir empatiškai, pripažinti jo jausmus ir padėti jam išreikšti save.
Mokytojo Vaidmuo
Svarbus mokytojų bendradarbiavimas su tėvais. Mokytojas turi tokį „žinių bagažą“ ir patirtį, kuris gali pasitarnauti kartu sprendžiant kilusias problemas. Mokytojas gali patarti, priminti, pamokyti vaikų tėvus. Jei tėvams nedrąsu ieškoti jūsų - padėkite jiems savo naujomis idėjomis, nevenkite pasitarti su tėvais, kas jus neramina vaiko elgesyje ir kaip galėtumėte kartu keisti vaiko elgesį - ne bausti, bet skatinti. Svarbu, kad namų taisyklės sutaptų su mokyklos taisyklėmis, labai svarbus toks pat poelgių vertinimas.
- Mokytojai turėtų sukurti saugią ir palaikančią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi patogiai reikšti savo mintis ir jausmus.
- Svarbu taikyti įvairius mokymo metodus, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir mokymosi stilius.
- Mokytojai turėtų skatinti vaikų bendradarbiavimą ir socialinius įgūdžius, organizuodami grupinius projektus ir žaidimus.
Psichikos Sveikata ir Elgesio Ypatumai
Psichikos sveikata - tai natūrali būsena, leidžianti žmogui jausti darną su jį supančia aplinka, užtikrinanti gebėjimą įveikti stresus, palaikanti tikėjimą savo bei kitų verte. Ji nėra atskiras vienetas, o - bendrosios žmogaus sveikatos dalis. Psichikos, socialinė ir fizinė sveikata yra tarpusavyje susijusios ir viena nuo kitos neatsiejamos. Normalus vystymasis ir psichikos sveikata vaikystėje yra sinonimai.
Stiprūs neigiami išgyvenimai šeimoje neabejotinai turi įtakos vaiko asmenybei ir kartu ugdymo procesui mokykloje. Skyrybos sunkus procesas ne tik sutuoktiniams, bet ir jų vaikams. Vaikams tėvų skyrybos gali atrodyti pasaulio pabaiga. Reikėtų vaikui leisti išreikšti savo jausmus - pyktį, liūdesį, skausmą saugiai, kad vaikas žinotų, jog už tai nebus nubaustas. Vaikui būtina žinoti, kad net po skyrybų jis turės abu tėvus ir galės juos mylėti.
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad 14 - 20 proc. vaikų kenčia nuo psichikos sutrikimų. Labiausiai paplitę yra dėmesio, aktyvumo ir nuotaikų sutrikimai. Nerimo ir depresiniai sutrikimai dažniausiai pasitaiko tarp paauglių mergaičių nei tarp berniukų. Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad keturiems iš penkių pas psichiatrą apsilankiusių vaikų psichikos sutrikimai neatpažįstami. Tėvai dažniausiai į pediatrus ar neurologus kreipiasi ne dėl pakitusio elgesio ar emocinės būklės, o tuomet, kai vaiko elgesys pradeda jiems trukdyti arba tada, kai vaikas ima skųstis somatiniais simptomais. Vaiko elgesys yra ne priežastis, bet pasekmė.
Toks vaikas paklaustas tyli - taip elgtis gali pamokų metu, o su draugais ar tėvais būti aktyvus, kalbus. Vaikas taip elgiasi, nes yra neįprastoje aplinkoje ir jam reikia laiko adaptuotis. Tylinčiam vaikui reikalinga saugi aplinka. Galima būtų pokalbį pradėti apie vaikui įprastus, jam svarbius dalykus. Reikėtų tokį vaiką įtraukti į bendrą veiklą - tegul tai būna per rankas siunčiamas kamuoliukas sustojus rautu.
Vaikų Psichoseksualinės Raidos Etapai
Pagal Z. Froidas iškelia prielaidą apie 2 varas- seksualią ir agresyvią.
- Oralinė st.(0-1m.) Maitinimas yra labiausiai vaiką stimuliuojanti veikla. Burnoje vyksta energijos iškrova, tiek seksualinio( čiulpimas, valgymas sukelia malonius pojūčius lūpose, liežuvyje), tiek agresijos( išspjauna, kanda) pasitenkinimo. Maitinimas leidžia bendrauti su mama tiek fiziškai, tiek emociškai.
- Analinė st.(1-3m.) Išangė yra malonių kūno pojūčių šaltinis, svarbiausia veikla- mokymasis naudotis tualetu. Susidomėjimas tuštinimusi, išange, išmatomis. Tėvai reikalauja tuštintis valingai, todėl slopinama patirti pasitenkinimą- konfliktas su autoritetu. Vaikas laipsniškai išmoksta kontroliuoti( savikontrolė).
- Falinė st.( 3-6m.) Svarbiausia kūno dalis varpa. Berniukai ja didžiuojasi, o mergaitės pavydi. Vaikas jaučia kaltę dėl seksualinių fantazijų. Seksualinis sujaudinimas ir malonumas sutelktas į klitorį ir varpą. Sudėtingas jausmų Edipo kompleksas( berniukas susitapatina su motina, po to ima seksualiai jos trokšti, nekenčia savo konkurento tėvo, bet jo ir bijo, kad jis sužinos apie jo troškimus ir jį kastruos).
- Latentinis periodas(7-11 metų) seksualiniai poreikiai ramūs, o vaikas gali nukreipti energiją į mokymąsi, žaidimus.
- Genitalinė stadija(paauglystė) malonūmų pojūčių šaltinis yra lytiniai organai. Froidas manė, kad ši stadija trunka visą likusį gyvenimą. Rimtį sutrikdo lytinis brendimas. Gali atsinaujinti Edipo konfliktas, jei nebuvo išspręstas.
Patarimai Tėvams
- Leiskite klysti: Leiskite vaikui klysti, rengtis tai, ką nori, leiskite susikrauti pačiam kuprinę.
- Mokykite savarankiškumo: Šitame amžiaus tarpsnyje leiskite kuo daugiau daryti pačiam, pavyzdžiui, užsipilti košę karštu vandeniu, naudoti peilį, prieš tai paaiškinę, kaip su juo elgtis.
- Supažindinkite su pralaimėjimu: Šiame amžiuje svarbu vaikui parodyti, kas yra pralaimėti. Žaiskite su vaiku, parodydami, kad svarbiausia ne laimėti, o dalyvauti, mėgautis žaidimu.
- Vaikas save vertina kai juo rūpinamasi. Išklausyti vaiką jo nevertinat, kad ką jis besakytų. Visada atminti vaikų vardus, nes tai yra jų unikalumas. Visada palaikyti abipusį dalijimąsi. Kalbėdamiesi su vaikais, visada pabrėžkite, kad jūs panašūs į juos.
- Smerkti galima vaiko elgesį, bet ne jo asmenybę. “Man nepatinka tai, ką tu padarei, bet tai nereiškia, kad nepatinki tu“. Jei jus pykdo ar skaudina vaiko elgesys - pasakykite jam tai, pradėkite nuo AŠ. “Aš pykstu, kai tu….” Taip vaikas nesijaus kaltinamas ir nejaus reikalo gintis, teisintis.
tags: #kognityvine #raida #ankstyvojoje #vaikysteje