Šizofrenija - sudėtinga liga, paveikianti tiek patį pacientą, tiek jo artimuosius. Netikėta diagnozė gali apversti visą gyvenimą aukštyn kojomis, tačiau svarbu suprasti, kad su tinkamu gydymu ir palaikymu galima pasiekti pilnavertį gyvenimą. Šiame straipsnyje aptarsime šizofrenijos gydymo ypatumus, vaistų poveikį, galimus šalutinius reiškinius ir svarbius aspektus, padedančius susidoroti su šia liga.
Šizofrenija: kas tai?
Šizofrenija yra psichikos liga, kuri paveikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Sergant šia liga, gali būti sunku atskirti realybę nuo išgalvotų dalykų, o tai gali sukelti įvairių sunkumų kasdieniame gyvenime. Psichozė - tai būklė, kai realybė suvokiama arba interpretuojama visai kitaip nei aplinkinių. Galima sakyti, kad žmogus „praranda ryšį“ su tuo, ką mes susitarėme vadinti tikrove. Dažniausiai psichozė vadinama teigiamais šizofrenijos simptomais.
Teigiami ir neigiami simptomai
Pozityvieji ir negatyvieji simptomai - tai medicininiai terminai, apibūdinantys dvi šizofrenijos simptomų grupes. Teigiamiems simptomams priskiriamos haliucinacijos, kliedesiai ir pasikartojantys judesiai, kuriuos sunku kontroliuoti. Neigiami simptomai pasireiškia susikaupimo ir veiklos organizavimo sunkumais, valios, emocijų ir nuotaikos sutrikimais, apatija, socialine izoliacija ir pan.
Šizofrenijos priežastys ir eiga
Tiksliai nežinoma, kodėl atsiranda psichikos liga, tačiau manoma, kad iš dalies tai yra paveldima, žmogus jau turi polinkį ligai, todėl susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, ji gali pasireikšti. Be to, ligą gali išprovokuoti piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais. Psichikos ligas taip pat gali provokuoti konfliktai, didelis stresas, reikšmingi nesutarimai. Suserga žmogus, kuris yra jautriausias. Dalis iš mūsų gali turėti polinkį, o gyvenimiškos problemos ligą išprovokuoja.
Kadangi liga debiutavo neseniai, sunku tiksliai prognozuoti, kokia bus tolimesnė jos eiga. Pastebima, jog palankesnė dinamika labiau tikėtina, jei sergantysis gerai funkcionavo prieš ligą, turi gerą palaikymo / paramos sistemą, anamnezė yra neapsunkinta (giminėje nėra sergančių panašia liga), jei liga prasidėjo ūmiai, dominuojant pozityviems simptomams (kliedesiams, haliucinacijoms).
Taip pat skaitykite: Liga: Priklausomybė
Gydymo būdai
Šizofrenijos gydymas apima medikamentinį gydymą, psichoterapiją ir psichosocialinę reabilitaciją.
Medikamentinis gydymas
Pagrindinis šizofrenijos gydymo būdas yra antipsichoziniai vaistai. Jie veikia smegenų neurocheminius procesus, todėl jų reguliarus vartojimas pagal paskirtą tvarką pristabdo negatyvių simptomų vystymąsi. Medikamentinis gydymas paprastai tęsiamas nuo kelių iki keliolikos metų ir gali būti derinamas su psichoterapine pagalba. Nutraukus vaistus per anksti, per staigiai ar vengiant juos vartoti reguliariai, didėja atkryčio ir pakartotinos hospitalizacijos tikimybė.
Antipsichotinių vaistų veikimo mechanizmas
Pirminiai pozityvieji, negatyvieji ir kognityviniai šizofrenijos simptomai siejami su daugeliu neuromediatorių, tačiau požievinė dopamino disfunkcija išlieka pagrindiniu psichozės simptomų veiksniu. Atrodo, kad presinapsinė dopamino disfunkcija sukelia šizofrenijos psichozę. Stimuliantai, tokie kaip amfetaminas, sustiprina dopamino poveikį ir gali sukelti psichozės simptomus sveikiems asmenims. Kai šizofrenija sergantys asmenys vartoja stimuliantus, jie tampa jautresni psichoziniam poveikiui dėl padidėjusio požievinio sinapsinio dopamino kiekio, dopamino sintezės ir neįprastai didelio dopamino išsiskyrimo po amfetamino vartojimo.
D2 receptorius yra pagrindinis beveik visų antipsichotikų, kurie priešinasi dopamino veikimui šiame receptoriuje, taikinys. Tyrimai parodė, kad dopamino neuronai ne tik išskiria dopaminą sinapsinio signalo režimu, bet taip pat išskiria ko-transmiterius glutamatą ir (GABA). Glutamatas jaudinamuoju keliu ir GABA slopinamuoju keliu perduoda įvairius dopamino neuronų aktyvumo modelius į striatumą.
Klozapinas
Klozapinas yra vienas iš efektyviausių vaistų, gerai veikiantis pacientams, kuriems pasireiškė atkrytis ir atsparumas gydymui. Kadangi žmonėms gali pasireikšti įvairus šalutinis poveikis, vartojant klozapiną reikia reguliariai atlikti kraujo tyrimus. Turbūt pats svarbiausias klozapino veiksnys, lemiantis jo efektyvumą yra poveikis muskarininiams receptoriams.
Taip pat skaitykite: Kinų Zodiako suderinamumas
2015 metais publikuotame tyrime teigiama, kad muskarininių M2 ir M4 receptorių aktyvavimas mažina, o muskarininių M5 receptorių aktyvavimas stiprina DA perdavimą sutelktiniame branduolyje. Muskarino acetilcholino receptoriai reguliuoja dopamino kiekį pagrindinėse smegenų srityse, susijusiose su psichoze, o M4 potipis yra pagrindinis dopaminerginio hiperaktyvumo reguliatorius. Pelės, neturinčios M4 receptorių, yra hiperaktyvios ir smarkiai reaguoja į dopamino D1 receptoriaus agonistus, o tai rodo, kad tarp dopamino ir M4 receptorių yra dinaminė pusiausvyra. Selektyvus M4 receptorių stimuliavimas iš dalies gali paaiškinti kliniškai stebimą hipersalivaciją.
KarXT
2019 m. KarXT neturi dopamino receptorius blokuojančio poveikio, tačiau sukelia nepageidaujamų cholinerginių reiškinių. Vaistas nukreiptas į smegenų dalį, vadinamą muskarinine acetilcholino sistema, naudojant junginį ksanomeliną, kuris stimuliuoja neuronų M1 ir M4 receptorius, kad sumažintų dopamino perdavimą. Ksanomelinas jau seniai buvo žinomas dėl savo veiksmingumo malšinant psichozės simptomus, tačiau jis taip pat turėjo tam tikrų nepageidaujamų šalutinių poveikių, tokių kaip pykinimas ir vėmimas. 2022 m. rugpjūčio mėn. 3 fazės tyrimo, kuriame dalyvavo apie 250 žmonių, pagrindiniai rezultatai parodė, kad vaistas žymiai sumažino šizofrenijos simptomų sunkumą.
Šalutinis poveikis ir jo valdymas
Antipsichoziniai vaistai gali sukelti įvairių šalutinių poveikių, tokių kaip sedacija, nuovargis, susijaudinimas, galvos svaigimas, padidėjęs alsavimas, svorio padidėjimas, tachikardija, galvos skausmas, vidurių užkietėjimas ir sumišimas. Svarbu pasitarti su gydytoju dėl galimų šalutinių poveikių ir jų valdymo būdų.
Psichoterapija
Psichoterapija yra svarbi šizofrenijos gydymo dalis. Ji padeda pacientams suprasti savo ligą, išmokti valdyti simptomus, susidoroti su stresu ir pagerinti socialinius įgūdžius. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas iš efektyviausių psichoterapijos metodų, padedantis pacientams pakeisti neigiamas mintis ir elgesį.
Psichosocialinė reabilitacija
Psichosocialinės reabilitacijos metu siekiama, kad psichikos liga sergantis žmogus atsivertų naujoms galimybėms, nes dažnai tokie žmonės dėl izoliuojančio aplinkos požiūrio dažnai būna praradę viltį, gyvena labai uždarą gyvenimo būdą, nesitiki nieko pakeisti, nors nesijaučia gerai, be to, gyvena labai nesavarankiškai, neturi savo gyvenamojo ploto ar finansų.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos pavyzdžiai
Psichosocialinės reabilitacijos centrai siūlo įvairias programas, padedančias pacientams atkurti ar įgyti naujų įgūdžių, tokių kaip maisto ruošimas, valymas, keramika ir kt. Be to, svarbu būti tarp panašią diagnozę turinčių žmonių, dalintis patirtimi ir jausti palaikymą.
Gyvenimas su šizofrenija: patarimai ir rekomendacijos
- Laikykitės gydymo plano. Vartokite vaistus pagal gydytojo nurodymus ir reguliariai lankykitės pas specialistus.
- Sveikai maitinkitės ir reguliariai sportuokite. Fizinė veikla ir tinkama mityba gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti streso lygį.
- Venkite alkoholio ir narkotikų. Šios medžiagos gali pabloginti simptomus ir trukdyti gydymui.
- Ieškokite palaikymo. Bendraukite su šeima, draugais ar dalyvaukite paramos grupėse.
- Mokykitės atpažinti atkryčio požymius. Pasikeitęs elgesys, keistos kalbos, planai, padidėjęs nerimas, susijaudinimas, dirglumas, atsiradę miego sutrikimai ir pan. Neignoruokite šių požymių, suorganizuokite vyrui ekstra-susitikimą su psichiatru - greitai reaguojant, galima išvengti skaudesnių pasekmių.
- Rūpinkitės savimi. Skirkite laiko mėgstamai veiklai, atsipalaiduokite ir raskite būdų, kaip sumažinti stresą.
Artimųjų vaidmuo
Artimieji atlieka svarbų vaidmenį šizofrenija sergančio žmogaus gyvenime. Jie gali padėti pacientui laikytis gydymo plano, atpažinti atkryčio požymius ir suteikti emocinę paramą. Svarbu, kad artimieji taip pat rūpintųsi savimi ir ieškotų pagalbos, jei jaučiasi išsekę ar sutrikę.