Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) yra emocinis sutrikimas, atsirandantis kaip reakcija į labai didelę psichinę ar fizinę traumą. Šiame straipsnyje aptarsime ūmią reakciją į stresą, įskaitant ligos apibūdinimą, priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymo būdus. Taip pat aptarsime kitus sutrikimus, kurie gali išsivystyti po psichologinių traumų.
Kas yra Ūmi Reakcija į Stresą?
Ūmi reakcija į stresą (F43.0 pagal TLK-10) yra praeinantis sutrikimas, atsirandantis individui be jokių išreikštų psichikos sutrikimo požymių, kaip reakcija į išskirtinai stiprų fizinį ir psichinį stresą. Tai nėra potrauminio streso sutrikimas, nors simptomai gali būti panašūs. Svarbu pabrėžti, kad individualus jautrumas ir adaptacinių mechanizmų pajėgumas yra reikšmingi šiam sutrikimui atsirasti ir jo sunkumui.
Ligos Dažniausiai Pažeidžiami Asmenys
Nėra tikslių duomenų apie ūmios reakcijos į stresą pasireiškimo dažnį, nes šis sutrikimas dažnai praeina greitai ir retai patenka pas psichiatrus. Vis dėlto, rizikos veiksniai apima patirtą stresą ar tiesioginę ilgalaikės traumos įtaką.
Ūmios Reakcijos į Stresą Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Psichologine trauma ar stresoriumi gali būti ypač stiprus išgyvenimas dėl pavojaus, kilusio paties individo arba jam artimo asmens gyvybei ar saugumui (pvz., gamtos katastrofa, avarija, mūšis, kriminalinis nusikaltimas), arba nepaprastai staigus ir pavojingas individo socialinės aplinkos ar ryšių pasikeitimas, pvz., kelių artimųjų mirtis ar gaisras. Šio sutrikimo rizika didėja, jeigu prisideda dar ir fizinis išsekimas ar organiniai veiksniai (pvz., senyvas amžius).
Kiti Stresą Sukeliantys Faktoriai
Svarbiausias priežastinis veiksnys yra įvairūs stresą sukuriantys faktoriai. Tai traumuojantys įvykiai, kurie yra už įprastinio patyrimo ribų ir kurie pažeistų beveik kiekvieną asmenį. Stresoriumi gali būti didžiulis pergyvenimas dėl pačiam individui ar jo mylimam asmeniui kilusio pavojaus, arba staigus ir pavojingas individo socialinės aplinkos ar ryšių pakeitimas. Žmogus jaučia ypač stiprų pavojų. Tai gali būti žiaurūs karo veiksmai, terorizmo aktai, seksualinė prievarta, gamtos katastrofa, žemės drebėjimas, vulkanų išsiveržimas, potvyniai, uraganai, avarija, gaisras, kelių artimųjų mirtis, lavonų ar sužeistųjų matymas ir kt.
Taip pat skaitykite: Įveikimo strategijos
Stipresnes traumas ir sunkesnius psichikos pažeidimus sukelia tyčiniai įvykiai bei technologinės katastrofos, nei savaiminiai (pvz., gamtos) reiškiniai. Vaikams didžiausia trauma yra matyti nužudomus savo tėvus. Organizmo atsparumą stresams mažina pervargimas, badavimas, vandens trūkumas, senyvas amžius. Kuo streso sukėlėjas intensyvesnis, tuo didesniam kiekiui žmonių gali išsivystyti šis sutrikimas. Traumuojančiam veiksniui paveikus didelį kiekį žmonių, kiekvienas individas lengviau susidoroja su traumos pasekmėmis. Ši liga dažniau atsiranda vienišų, išsiskyrusių, socialiai izoliuotų, gyvenančių blogesnėmis materialinėmis sąlygomis žmonių tarpe.
Ūmios Reakcijos į Stresą Simptomai ir Požymiai
Simptomai sukuria tipišką mišrų ir besikeičiantį klinikinį vaizdą, kuriam būdinga pradinė „apdujimo“ būsena, kai susiaurėja sąmonės ratas bei dėmesys, sumažėja gebėjimas suvokti aplinką, prarandama orientacija. Po šios stadijos pacientas gali arba užsisklęsti savyje (iki disociacinio stuporo lygio - F44.2), arba patirti ažitaciją (susijaudinti) ir tapti hiperaktyvus (pabėgimo reakcija, arba fuga). Dažnai kartu pasireiškia ir panikos vegetaciniai požymiai (tachikardija, prakaitavimas, karščio pylimas). Simptomai paprastai pasireiškia praėjus kelioms minutėms po stresogeninio stimulo ar įvykio ir išnyksta per 2-3 dienas (dažnai ir po kelių valandų). Gali pasireikšti dalinė ar visiška epizodo amnezija (F44.0). Jeigu simptomai išlieka ir toliau, turėtų būti apsvarstyta kitos diagnozės galimybė.
Simptomų Trukmė
Visi ūminės reakcijos požymiai paprastai išnyksta greitai, praėjus kelioms valandoms ar dienoms. Jeigu įmanoma pasitraukti iš stresogeninės situacijos, simptomai pradeda nykti po 24-48 val. Jeigu simptomai trunka ilgiau nei 4 savaitės po trauminio įvykio, reikėtų įvertinti, ar tai nėra potrauminio streso sutrikimas.
Kiti Galimi Simptomai
- Nerimas
- Disociaciniai simptomai
- Depresiška nuotaika
- Susirūpinimas
- Nesugebėjimas susitvarkyti
- Regresyvus elgesys (ypač vaikams)
Ūmios Reakcijos į Stresą Diagnostika
Ūmios reakcijos į stresą diagnostika yra sudėtinga, nes pacientai patyrę sunkias psichologines traumas būna uždari, todėl labai svarbu tinkamai ir kryptingai surinkti anamnezę. Pagal TLK - 10, simptomai turi išnykti greitai (per kelias valandas), jeigu įmanoma pasitraukti iš stresogeninės situacijos.
PTSS Diagnostiniai Kriterijai
Nors ūmi reakcija į stresą nėra PTSS, svarbu žinoti PTSS diagnostinius kriterijus, kad būtų galima atskirti šiuos du sutrikimus:
Taip pat skaitykite: Reakcija į stresą gyvūnų organizme
Asmuo:
- Išgyveno, buvo liudytojas ar dalyvis įvykių, turėjusių didelę įtaką jo paties ar kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei.
- Tuo metu jautė didžiulę baimę, neviltį ar siaubą.
Traumavęs įvykis nuolat išgyvenamas vienu arba keliais iš šių būdų:
- Pasikartojantys, įkyrūs, jaudinantys įvykio prisiminimai (mažiems vaikams būdingi pasikartojantys žaidimai, kuriuose atsispindi traumavęs įvykis).
- Pasikartojantys košmariški sapnai apie tą įvykį (vaikams galimi tiesiog košmariški sapnai).
- Elgesys ar pojūtis, tarytum traumavęs įvykis vėl kartojasi (būdinga iliuzijos, haliucinacijos).
- Stiprus psichologinis distresas susidūrus su įvykiais, kurie primena traumavusį įvykį.
- Fiziologinės reakcijos prisiminus ar priminus traumavusį įvykį (prakaitavimas, širdies plakimas, padažnėjęs kvėpavimas).
Nuolatinis traumavusį įvykį primenančių stimulų vengimas ir reakcijų išblėsimas (to nebuvo iki traumos):
- Pastangos išvengti minčių ar jausmų, susijusių su trauma.
- Pastangos išvengti veiklos ar situacijų, kurios primena traumą.
- Nesugebėjimas atsiminti svarbaus traumos aspekto.
- Ryškiai sumažėjęs domėjimasis svarbia veikla ar dalyvavimas joje (maži vaikai praranda neseniai įgytus įgūdžius).
- Atitrūkimo ir susvetimėjimo jausmas.
- Nublankusios emocijos.
- Netikėjimas ateitimi.
Nuolatiniai padidėjusio dirglumo simptomai (to nebuvo iki traumos):
- Sunku užmigti ir išsimiegoti.
- Irzlumas ir pykčio proveržiai.
- Sunku susikaupti.
- Didesnis reaktyvumas.
- Akivaizdžios išgąsčio reakcijos.
Sutrikimo trukmė ne mažiau kaip mėnuo.
Taip pat skaitykite: Emocijų atspindys ant veido
Sutrikimas sukelia kliniškai svarbią įtampą ir kliniškai svarbų funkcionavimo sutrikimą.
Ūmios Reakcijos į Stresą Gydymas
Jeigu traumuojantys įvykiai nebesikartoja, atsiradę požymiai per keletą dienų ar savaičių turėtų praeiti savaime. Reikia leisti sau išgyventi traumuojančią patirtį (verkti, liūdėti, pykti, susitaikyti su tuo, kas įvyko) ir mokytis prisitaikyti iš naujo. Nereikia skubėti žmogaus guosti (sakyti, kad ,,viskas bus gerai“) ar bandyti dirbtinai (vaistais) nuslopinti žmogaus skausmą - gedėjimą. Artimieji turi būti itin kantrūs ir leisti traumuotam žmogui išlieti savo emocijas (skausmą, pyktį, liūdesį ir kt.), reikalingas šeimos narių ir draugų palaikymas. Kuo geresni santykiai šeimoje ir didesnė emocinė parama, tuo silpniau pasireiškia PTSS požymiai ir rečiau sergama PTSS.
Jeigu požymiai nepraeina po mėnesio, tuomet tai PTSS, kuriam būtinas gydymas. Būtina kreiptis į gydytojus. Svarbu paminėti, kad potrauminio streso sutrikimą turintys asmenys kreipiasi pagalbos į gydytojus nenoriai. Dažnai jie patys bando palengvinti savo būklę pradeda vartoti alkoholį ar kitokius narkotikus ir tampa priklausomais žmonėmis. Negydomas PTSS savaime nepraeina, bet progresuoja. Negydomas gali pereiti į ilgalaikius asmenybės pakitimus ir tęstis visą gyvenimą. Žmogaus prisitaikymas aplinkoje nuolat blogėja: didėja bendravimo problemos, žmogus praranda artimus žmones - šeimą, draugus; kyla sunkumų darbe. PTSS labai neigiamai veikia žmogaus imuninę sistemą. Sergantys PTSS neretai skundžiasi galvos, skrandžio krūtinės skausmais, galvos svaigimu, bendru imuninės sistemos nusilpimu ir pan. Sergantiems PTSS žmonėms labai padidėja savižudybės grėsmė.
Potrauminio streso sutrikimui taikomas kombinuotas medikamentinis ir psichoterapinis gydymas. Nukentėjusiam patekus į ligoninę, drauge su terapiniu ir chirurginiu gydymu (jeigu reikalingas), turi būti paskirtas ir psichiatrinis gydymas. Gydant potrauminio streso sutrikimą svarbiausi yra antidepresantai, taip pat vartojami raminamieji vaistai. Dauguma gydytojų pasisako už individualią psichoterapiją, ji sumažina ligos užsitęsimo tikimybę. Psichoterapinio gydymo metu padedama pacientui įveikti ligos neigimą, atsitraukti nuo minčių apie traumavusį įvykį, formuojamas adekvatus požiūris į save, savo ligą, svarbu, kad ligonis sutrikimą priimtų kaip normalų tai situacijai, kurią išgyveno. Efektyvi šeimos, grupinė psichoterapija.
Medikamentinis Gydymas
Svarbiausi vaistai ūmios reakcijos į stresą gydymui yra antidepresantai (AD), tokie kaip amitriptilinas, imipraminas, fluoksetinas, sertralinas, fluvoksaminas, paroksetinas, bupropionas ir kt. Ilgalaikis antidepresantų vartojimas gali pagerinti būklę. Svarbu parinkti naujos kartos antidepresantus - mažiau šalutinio poveikio.
Psichoterapija
Psichoterapija yra svarbi ūmios reakcijos į stresą gydymo dalis. Individualus jautrumas padidina adaptacijos sutrikimo stiprumą, todėl psichoterapija gali padėti pacientui susidoroti su emocijomis, išgyvenimais ir prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Efektyvi šeimos ir grupinė psichoterapija.
Kiti Sutrikimai Po Psichologinių Traumų
Po psichologinių traumų gali išsivystyti įvairių sutrikimų: adaptacijos sutrikimas, ūmi stresinė reakcija, kai kurie disociaciniai sutrikimai, kai kurie depresiniai sutrikimai, potrauminio streso sutrikimas, ilgalaikiai asmenybės pakitimai po katastrofos išgyvenimo ir kt. Šių sutrikimų priežastimi laikomas patirtas stresas arba tiesioginė ilgalaikės traumos įtaka. Stresogeninis poveikis ar ilgalaikės nemalonios gyvenimo aplinkybės yra pirminis ir pagrindinis šių sutrikimų etiologinis veiksnys, be jų įtakos sutrikimas neatsirastų.
Adaptacijos Sutrikimai
Adaptacijos sutrikimas gali pasireikšti labai įvairiai: gali būti depresiška nuotaika, nerimas, susirūpinimas, nesugebėjimas susitvarkyti, planuoti ateitį, toliau dirbti pradėtus ar atlikti kasdienius darbus. Elgesio sutrikimai gali būti greta, ypač paaugliams. Tačiau joks paminėtas simptomas nėra pakankamai išreikštas ar vyraujantis, antraip labiau tikėtina kita diagnozė. Vaikų adaptacijos sutrikimo sudedamoji dalis neretai gali būti regresyvus elgesys, pvz. šlapinimasis į lovą. Gydymas apima psichoterapiją.
Disociaciniai Sutrikimai
Ši diagnozių grupė apima didelį skaičių tokių sutrikimų, kurie ankščiau buvo aprašomi kaip isterija ar isterinė neurozė. Jie pasireiškia normalios praeities prisiminimų integracijos ar asmenybės tapatumo sutrikimu, kartais iš dalies ar visiškai prarandama judesių kontrolė, gali pakisti ir jutimai. Visi kiti nepažeisti pojūčiai ar judesiai paprastai lieka visiškai kontroliuojami ir įsisąmoninami. Simptomai gali gana greitai (net per kelias valandas) pasikeisti, kartais priklausomai nuo to, su kuo bendrauja ligonis. Tokiais atvejais būna labai sunku įvertinti, kiek sąmoningai yra kontroliuojamos kai kurios iš sutrikusių funkcijų, t.y. kiek asmuo simuliuoja.
Šie sutrikimai dažniausiai atsiranda dėl psichogeninių priežasčių, pacientui susidūrus su jį žeidžiančiu įvykiu, neišsisprendžiama ar nepakeliama problema, tarpasmeninių santykių sutrikimu. Šiems sutrikimams aprašyti plačiai taikomas konversijos terminas, nes jiems būdingi labai nemalonūs jausmai, kilę dėl žmogui nepakeliamos ar neišsisprendžiamos problemos, kažkokiu būdu virsta simptomais. Gydymas apima psichoterapiją, tačiau gydymas ilgas ir sudėtingas, dėl adaptacinio šio sutrikimo pobūdžio.
Somatoforminiai Sutrikimai
Tai patologija, kuri išoriškai turi somatinę formą. Jie pirma eina ne pas psichiatrą. Somatizacijos sutrikimas. Tai patologija, nozologinis vienetas, turi savo diagnostinius kriterijus. Kartais terminas vartojamas, kai pacientas savo psichologinės traumos negali išreikšti (verbalizuoti) emocijomis, o paverčia somatiniais simptomais. Somatoforminių sutrikimų, depresijų, kitų afektinių surikimų ir somatinių sutrikimų išsivystymui didelę reikšmę turi stresas.
Svarbiausias požymis yra daugybiniai, vis sugrįžtantys ir dažnai besikeičiantys somatoforminiai simptomai, kurie trunka mažiausiai 2m. Gali būti bet kokios kūno dalies ar organų sistemos simptomų (somatinė patologija). Atsiranda profesinio aklumo fenomenas. Sutrikimo eiga lėtinė ir banguojanti (neįmanoma išgydyti, tik padėti), dažnai susijusi su socialinių ar tarpasmeninių ryšių nutrūkimu arba šeimos problemomis (bendravimas su medikais - lyg benravimas su artimais žmonėmis). Somatoforminių nusiskundimų anamnezė prasideda prieš 30m. amžiaus, jau trunka keletą metų, pakenkiamas darbinis, socialinis ir kitų sferų funkcionavimas. Sutrinka visa adaptacija. Tampa nuolatinis medikų klientas. Nuosekliai ištyrus dabartiniame medicinos lygyje paaiškinti neįmanoma. Somatizacijos sutrikimą galima diagnozuoti, jei jis trunka mažiausiai 0,5m. Jis turi įvairių simptomų. Kuo didesnis afektinis komponentas, tuo geriau mums, nes galima nerimą, depresiją įveikti šiuolaikiniais vaistais. Ilgalaikis antidepresantų vartojimas pagerina būklę.
Profilaktika
Sergant potrauminio streso sutrikimu, būtina psichologinė korekcija, ne mažiau svarbi artimųjų, draugų parama.