Generalizuoto nerimo sutrikimas: testas internetu, simptomai, priežastys ir gydymo būdai

Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS) - tai būklė, kuri apibūdinama nerealistiniu ir pernelyg ryškiu nerimo jausmu dėl įvairių gyvenimo aplinkybių. Šiame straipsnyje aptarsime GNS simptomus, priežastis, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes. Taip pat pateiksime informaciją apie tai, kaip atpažinti nerimą ir kaip jį valdyti kasdieniame gyvenime.

Kas yra generalizuotas nerimo sutrikimas?

Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS) yra lėtinė būklė, kuriai būdingas nuolatinis ir perdėtas nerimas dėl įvairių įvykių ar situacijų. Šis nerimas nėra susijęs su konkrečiomis išorinėmis aplinkybėmis, bet yra „laisvai plaukiojantis“. GNS 3-4 kartus dažniau paplitęs negu panikos sutrikimas. Paplitimo rodiklis per metus sudaro 2,5-6,5 %, šiek tiek dažnesnis vyrams negu moterims, monozigotiniams dvyniams - 40-50 %, heterozigotiniams - 4-15 %. Apie 80 % pacientų po 3 metų sutrikimas vėl pasikartoja. Po efektyvaus gydymo vaistais maždaug 50 % šių pacientų po kelių mėnesių būklė vėl pasikartoja. Dauguma pacientų, kuriems yra GNS, nesigydo. Panikos atakų pasitaiko ketvirčiui pacientų su GNS, depresija - daugiau negu pusei jų. Ir panikos sutrikimas, ir GNS yra lėtinės būklės.

Pagal tarptautinę ligų klasifikaciją GNS būdinga neapibrėžtumas ir pastovumas. Nerimo priežastis negali būti panikos atakos, obsesinis-kompulsinis sutrikimas ar kiti nerimo sutrikimai. GNS diagnozė rašoma, jei nėra nuotaikos ar psichozinio sutrikimo, šios nerimo būsenos priežastis nėra kitas sutrikimas. GNS būdinga “siūbuojanti” eiga, neperauganti į paniką ar fobijas. Būdinga psichomotorikos įtampa, autonominis hiperaktyvumas, padidėjęs jautrumas dirgikliams. Liga trunka daugelį metų, gali atsinaujinti ar susilpnėti. Priešingai negu panikai, GNS nebūdinga grėsmingi širdies ir kraujagyslių bei plaučių sutrikimai, neurologiniai simptomai.

Simptomai pagal DSM-IV

Pagal DSM-IV, GNS diagnozuojamas, jei asmuo patiria pernelyg didelį nerimą ar susirūpinimą, kylantį dėl įvairiausių įvykių ar situacijų daugumą dienų mažiausiai šešis mėnesius iš eilės. Asmeniui tampa sunku savarankiškai kontroliuoti šį nerimą. Nerimas ir perdėtas susirūpinimas yra susijęs su trimis (arba daugiau) iš šešių žemiau išvardytų simptomų, kurie pasireiškia daugelį dienų per nurodytą 6 mėnesių periodą (vaikams užtenka vieno simptomo):

1. Nervingumas, nenustygimas, kraštutinės būklės jausmas.
2. Greitas nuovargis.
3. Dėmesio koncentracijos sutrikimas.
4. Dirglumas, irzlumas.
5. Raumenų įtampa.
6. Sutrikęs miegas (sunku užmigti, dažni nubudimai, nuovargis dėl nuolatinio neišsimiegojimo).

Kiti būdingi simptomai

Pagal TLK-10 ligų klasifikaciją, pagrindinis GNS požymis yra generalizuotas ir nuolatinis nerimas, kuris neapsiriboja ir nėra stipriai susijęs su jokiomis konkrečiomis išorinėmis aplinkybėmis. Dominuojantys simptomai gali būti įvairūs, bet dažniausiai skundžiamasi nuolatiniu nervingumu, virpuliu, raumenų įtampa, prakaitavimu, galvos svaigimu, širdies plakimu, silpnumu ir diskomfortu epigastriume. Dažnai baiminamasi, kad pats pacientas ar jo artimieji susirgs ar pateks į kokį nors nelaimingą atsitikimą.

Taip pat skaitykite: Nerimas: TLK-10 Kriterijai

Pacientas dažnai junta baimę, kad jis ar jo artimieji netrukus susirgs, arba įsivaizduoja, kad gali kažkas negera įvykti. Dažniau serga moterys, kurias neretai ištinka stresas.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Nerimas gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Kai kurie žmonės gali būti labiau linkę į nerimą dėl genetinių veiksnių, o kitiems nerimas gali kilti dėl aplinkos ar tam tikrų gyvenimo įvykių. Dažniausios nerimo priežastys yra:

• Genetika: Jei šeimos nariai kenčia nuo nerimo sutrikimų, yra didesnė tikimybė, kad ir kiti šeimos nariai gali patirti nerimą.
• Stresas: Stresas darbe, finansinės problemos, konfliktai šeimoje ar kiti stresiniai gyvenimo įvykiai gali prisidėti prie nerimo atsiradimo.
• Smegenų chemija: Tam tikros smegenų cheminės medžiagos, tokios kaip serotoninas ir dopaminas, gali turėti įtakos nerimo jausmams.
• Hormonų pokyčiai: Hormoniniai pokyčiai, tokie kaip menopauzė ar skydliaukės sutrikimai, taip pat gali padidinti nerimo riziką.
• Asmenybės bruožai: Tam tikri asmenybės bruožai, tokie kaip perfekcionizmas ar žema savivertė, gali padidinti nerimo riziką.
• Trauminiai įvykiai: Trauminiai gyvenimo įvykiai, tokie kaip netektys, smurtas ar prievarta, gali sukelti ilgalaikį nerimą.

Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį į tokius faktus - lėtesnis vystymasis , užsitęsęs šlapinimasis į lovą, elgesio problemos, dažnos drausminės nuobaudos, prastesnis pažangumas, antramečiavimas. Visos šios aplinkybės turėtų paskatinti atkreipti dėmesį į galimus ADHD klinikinius požymius.

Mąstymo klaidos sergant generalizuotu nerimu

Dažniausiai pasitaikančios mąstymo klaidos sergant generalizuotu nerimu:

• Santykis su kitais: "Aš esu niekas, jei esu nemylimas".
• Kompetencijų ribos: "Gyvenime yra tik laimėję ir pralaimėję", "jei aš padarysiu klaidą, aš pralaimėsiu", "aš negaliu susikaupti", "kitų sėkmė pasisavinta iš manęs", "viską aš turiu daryti kuo puikiausiai".
• Atsakomybės jausmas: "Tik aš esu atsakingas už žmonių, esančių su manimi, nuotaiką", "aš labiausiai atsakinga už vaikų ateitį".
• Kontrolė: "Aš tik pats galiu išspręsti savo problemas", "aš turiu kontroliuoti save visą laiką", "jei aš leisiu kitam per daug priartėti, tai būsiu valdomas".
• Apie nerimą: „Nerimavimas apsaugo nuo pavojaus“.

Diagnostika

GNS diagnozuojamas remiantis paciento aprašytais simptomais ir atlikus psichologinį įvertinimą. Gydytojas arba psichikos sveikatos specialistas gali naudoti standartizuotus klausimynus ir testus, tokius kaip GAD-7 skalė, kad įvertintų nerimo sunkumą ir nustatytų, ar pacientas atitinka GNS diagnostinius kriterijus.

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti nerimą

GAD-7 skalė - tai vienas dažniausiai taikomų nerimo testų, naudojamas tiek psichoterapeutų, tiek gydytojų praktikoje. Šis testas leidžia įvertinti, ar jums būdingi dažniausiai pasitaikantys nerimo sutrikimo simptomai, ir suteikia galimybę geriau suprasti savo emocinę būklę.

Gydymo būdai

Nerimo sutrikimų gydymas apima įvairius metodus, kurie gali būti derinami, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas. Dažniausiai naudojami gydymo metodai yra psichoterapija ir medikamentinis gydymas.

Psichoterapija

Psichoterapija yra vienas efektyviausių būdų gydyti nerimo sutrikimus. Yra keletas psichoterapijos rūšių, kurios gali padėti žmonėms, kenčiantiems nuo nerimo:

• Kognityvinė elgesio terapija (KET): KET padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas. Ši terapija yra ypač naudinga gydant generalizuotą nerimo sutrikimą, socialinį nerimą ir panikos atakas. KET sesijų metu pacientai mokosi įveikti nerimą sukeliantį mąstymą ir elgesį, naudojant įvairius metodus, tokius kaip savikontrolės mokymas ir ekspozicijos terapija.
• Ekspozicijos terapija: Ši terapija padeda pacientams palaipsniui susidurti su savo baimėmis kontroliuojamoje aplinkoje, taip mažinant nerimą sukeliančias reakcijas. Ekspozicijos terapija dažnai naudojama gydant specifines fobijas ir socialinį nerimą.
• Psichodinaminė terapija: Psichodinaminė terapija siekia atskleisti pasąmonės procesus, kurie gali turėti įtakos paciento nerimui. Ši terapija padeda pacientams geriau suprasti savo emocijas ir santykius, taip sumažinant nerimo lygį.
• Grupinė terapija: Grupinės terapijos metu pacientai susitinka su kitais, kurie turi panašių problemų, ir dalijasi savo patirtimi bei palaikymu. Tai padeda sumažinti izoliacijos jausmą ir stiprina bendruomeniškumą.

Medikamentinis gydymas

Medikamentai dažnai naudojami nerimo sutrikimams gydyti, ypač kai simptomai yra sunkūs ir trukdo kasdieniam gyvenimui. Dažniausiai vartojami vaistai yra:

• Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) ir selektyvieji serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI): Šie vaistai dažnai naudojami gydant nerimą. Šie vaistai padeda reguliuoti smegenų cheminių medžiagų, kurios gali būti susijusios su nerimu, pusiausvyrą.
• Benzodiazepinai: Šie vaistai dažnai skiriami trumpalaikiam nerimo gydymui, ypač kai reikia greito simptomų palengvinimo. Tačiau dėl galimo priklausomybės pavojaus benzodiazepinai naudojami atsargiai.
• Beta blokatoriai: Šie vaistai padeda kontroliuoti fizinius nerimo simptomus, tokius kaip širdies plakimas ir drebėjimas.
• Kiti vaistai: Tam tikri vaistai, tokie kaip buspironas, gali būti naudojami lėtinio nerimo gydymui.

Nemedikamentiniai gydymo metodai

Nemedikamentiniai gydymo metodai taip pat gali būti veiksmingi gydant nerimą. Tai apima:

Taip pat skaitykite: Nerimo sutrikimo gydymas

• Gyvenimo būdo pokyčiai: Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba, pakankamas miegas ir streso valdymas gali padėti sumažinti nerimo simptomus.
• Atsipalaidavimo technikos: Meditacija, kvėpavimo pratimai ir progresyvus raumenų atsipalaidavimas gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
• Internetinės terapijos programos: Internetinės terapijos programos gali būti patogus būdas gauti pagalbą, ypač tiems, kurie gyvena atokiose vietovėse ar turi ribotą judėjimą.
• Mindfulness praktikos: Šios praktikos padeda žmonėms susitelkti į dabartinį momentą ir sumažinti nerimo lygį.

Papildomi būdai valdyti nerimą

• Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas veiksmingiausių nerimo mažinimo būdų. Sportas padeda sumažinti streso hormonų, tokių kaip kortizolis, lygį ir skatina endorfinų, kurie pagerina nuotaiką, gamybą. Rekomenduojama bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos keletą kartų per savaitę. Tai gali būti bėgiojimas, plaukimas, joga ar netgi paprastas pasivaikščiojimas.
• Tinkama mityba: Tinkama mityba gali turėti teigiamą poveikį psichinei sveikatai. Omega-3 riebalų rūgštys, randamos žuvų taukuose, ir maistinės medžiagos, tokios kaip magnis ir vitaminas D, gali padėti sumažinti nerimo simptomus. Taip pat svarbu vengti per didelio kofeino ir alkoholio vartojimo, nes jie gali pabloginti nerimą.
• Kokybiškas miegas: Kokybiškas miegas yra būtinas gerai psichikos sveikatai. Miego trūkumas gali pabloginti nerimo simptomus ir padidinti stresą. Rekomenduojama laikytis nuolatinio miego grafiko, vengti elektroninių prietaisų naudojimo prieš miegą ir sukurti raminančią miego aplinką.
• Kvėpavimo pratimai: Kvėpavimo pratimai, tokie kaip gilus kvėpavimas ir progresyvus raumenų atsipalaidavimas, gali padėti sumažinti stresą ir nerimą. Šios technikos padeda nuraminti kūną ir protą, skatina atsipalaidavimą ir gerina bendrą savijautą.
• Mindfulness praktikos ir meditacija: Mindfulness praktikos ir meditacija padeda žmonėms susitelkti į dabartinį momentą, mažinant nerimą dėl praeities ar ateities. Šios technikos skatina sąmoningumą ir padeda valdyti emocijas bei stresą. Meditacija gali būti atliekama savarankiškai arba vadovaujant specialistui.
• Palaikymo grupės: Palaikymo grupės suteikia galimybę dalintis patirtimi ir gauti emocinį palaikymą iš kitų žmonių, kurie taip pat kovoja su nerimu. Dalyvavimas tokiose grupėse padeda sumažinti izoliacijos jausmą ir stiprina bendruomeniškumą.

Kaip valdyti nerimą kasdien

Valdyti nerimą kasdien gali padėti įvairūs įpročiai ir strategijos:

• Rūpinkitės savo fizine sveikata: Fizinė sveikata tiesiogiai veikia psichiką, todėl svarbu rūpintis savo kūnu, pasitelkiant sveiką mitybą, mankštą ir miegą.
• Ribokite kofeino ir alkoholio vartojimą: Šios medžiagos gali pabloginti nerimo simptomus, todėl jų vartojimą reikia riboti.
• Bendraukite su artimaisiais: Bendravimas su šeima ir draugais padeda sumažinti nerimą ir pagerina nuotaiką.
• Praktikuokite atsipalaidavimo technikas: Meditacija, kvėpavimo pratimai ir kitos atsipalaidavimo technikos gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
• Kreipkitės į specialistą: Jei nerimas trukdo kasdieniam gyvenimui, nedelskite kreiptis pagalbos į specialistą.

Nerimas darbo aplinkoje

Darbo aplinka gali turėti didelę įtaką nerimo lygiui, todėl svarbu sukurti palankias sąlygas nerimo valdymui:

• Atvira komunikacija: Darbdaviai turėtų skatinti atvirą komunikaciją ir suteikti darbuotojams galimybę kalbėti apie savo problemas be baimės dėl pasekmių.
• Lankstus darbo grafikas: Lankstus darbo grafikas gali padėti darbuotojams geriau valdyti savo laiką ir sumažinti stresą.
• Sveikatingumo programos: Darbdaviai gali organizuoti sveikatingumo programas, kurios skatintų fizinę veiklą, sveiką mitybą ir atsipalaidavimo technikas.
• Psichikos sveikatos konsultacijos: Darbdaviai turėtų suteikti darbuotojams galimybę gauti psichikos sveikatos konsultacijas ir kitą pagalbą.
• Mažinkite darbo krūvį: Sumažinkite darbo krūvį, užtikrinkite pertraukas ir skatinkite teigiamą darbo kultūrą.

Moksliniai tyrimai ir naujovės

Pastaraisiais metais moksliniai tyrimai nerimo sutrikimų srityje padarė didelę pažangą, atsirado naujų gydymo būdų:

• Smegenų veiklos tyrimai: Tyrimai apie smegenų veiklą ir neurocheminius procesus padeda geriau suprasti nerimo sutrikimus ir kurti naujus gydymo metodus.
• Genetiniai tyrimai: Genetiniai tyrimai padeda nustatyti, kaip genetiniai veiksniai gali paveikti nerimo sutrikimų riziką ir gydymą.
• Nauji vaistai ir gydymo schemos: Nauji vaistai ir gydymo schemos suteikia daugiau galimybių valdyti nerimo simptomus.
• Technologiniai sprendimai: Virtualios realybės terapija ir kiti technologiniai sprendimai padeda efektyviau gydyti nerimo sutrikimus.
• Nauji psichoterapijos metodai: Nauji psichoterapijos metodai ir intervencijos, tokios kaip mindfulness-based cognitive therapy (MBCT), suteikia daugiau pasirinkimų pacientams, kovojantiems su nerimu.

Kaip padėti artimajam, kenčiančiam nuo nerimo

Jei jūsų artimasis kenčia nuo nerimo, yra keletas būdų, kaip galite padėti:

• Būkite supratingi: Leiskite artimajam išreikšti savo jausmus be nuomonės ir patarimų.
• Pasiūlykite pagalbą: Pasiūlykite padėti surasti psichikos sveikatos specialistą arba kartu eiti į konsultaciją.
• Skatinkite sveiką gyvenimo būdą: Skatinkite artimąjį rūpintis savo kūnu, pasitelkiant sveiką mitybą, fizinę veiklą ir pakankamą miegą.
• Būkite kantrūs: Nerimo sutrikimai gali būti ilgalaikiai ir gydymas gali užtrukti. Svarbu būti kantriems ir palaikyti savo artimąjį visame gydymo procese.
• Palaikymo grupės: Palaikymo grupės gali suteikti vertingą emocinį palaikymą ir patarimus.

Konsultacijos ir atsiliepimai

Konsultacijos suteikė didesnio pasitikėjimo savimi, kas tikrai labai padeda sprendžiant įvairias problemas ir iššūkius darbe. - 28 m. Pagaliau atradau savyje vidinės ramybės, kurios jau senai nejaučiau. Tai stipriai padėjo nurimti ir susitvarkyti su stresu. - 30 m. Daugiau koncentruojuosi į dabartį - išmokau būti čia ir dabar. Pavyksta ne visada, bet bent jau žinau ką daryti, kai „įsisvajoju“ . - 26 m.

Atsiliepimai po ilgo darbo su terapeutais:

• Saulius Varnelis: Tikras savo srities profesionalas. Logiškai išanalizavo situaciją, labai greitai sugebėjo rasti problemos priežastį ir ją padėjo ją pašalinti. Drąsiai rekomenduoju!
• Brigita Jekimovė: Jaučiuosi saugiai, nesmerkiama ir išgirsta. Labai džiaugiuosi atradusi Jus. Kaskart po pokalbio nerimo lygis krenta ir krenta. <3
• Ramunė Burkauskienė: Išties jautri, atliepianti, motyvuojanti specialistė, su kuria gali jaustis saugus ir priimtas. Ačiū Ramunei už lydėjimą į geresnį savęs supratimą.
• Sonata Aaltonen: Esu labai dėkinga Sonatai už pagalbą sunkiu laikotrapiu. Ji labai efektyviai padėjo susidoroti su baimėmis, padėjo susidėlioti mintis ir jausmus. Labai ačiū ♥
• Žiedūnė Žolynė: Labai šilta ir gerą energiją turinti terapeutė. Tikrai matau, kad terapija su ja padeda išspręsti iškilusias problemas, geriau suprasti problemos šaknis. tikrai rekomenduoju!:)
• Eglė Jasutė: Labai padėjo susivokti savyje, pamatyti savo aplinkos žmones kitu kampu suprasti ,kad ir aš galiu užsibrėžti ribas ir pakovoti dėl savęs. Po seansų su Egle jaučiuosi stipresnis ir ramesnis.
• Asta Jakutienė: Labai rekomenduoju šią terapeutę. Ji kuria saugią, jaukią ir visiškai nevertinančią aplinką, kurioje lengva atsiverti net su sunkiausiomis temomis. Man ypatingai patiko, kad ji ne tik išklauso, bet ir padeda aiškiai pamatyti vidinius procesus, emocijų kilmę, suteikia kryptingų, praktiškų įžvalgų.
• Viktoras Ivanauskas: Viktoras labai geras terapeutas, kuris labai įsiklauso į problemą. Labai gerai su aiškiais pavyzdžiais padeda pažinti problemas ir emocijas. Po pokalbių labai dažnai lieki labiau supratęs ir save ir savo jausmus.
• Rūta Janulevičienė: Šiuo metu esu švarus ir galiu padėkoti Rūtai, nes lankydamas šiuos užsiemimus jaučiuosi laisvesnis ir labiau savimi pasitikintis, atsirado savigarba bei noras tobulėti. Tikrai rekomenduoju Rūtą, nes mano gyvenimas keičias greitai ir į gerają pusę.
• Simona Košinskaitė: Labiausiai vertinu tai, kad Simona duoda labai konkrečių namų darbų, kurie padeda įsisavinti tai, apie ką kalbame sesijų metu. Simona suteikia tikrai praktinių patarimų ir aiškių žingsnių, kuriais galima sekti. Būtent tokios pagalbos ir reikėjo.
• Inesa Grigaravičiutė: Ši terapeutė man padėjo pasidaryti išvadas dėl iškilusių klausimų. Po susitikimo pasijaučiau geriau ir žinojau, kokių veiksmų galėčiau imtis, kad mano savijauta gerėtų. Dėl to aš esu labai dėkingas.
• Julius Mocka: Buvo geriau nei isivaizdavau prieš terapiją. Supratingas, įžvalgus, profesionalus gavau gerų patarimų. Rekomenduociau visiems.
• Simona Joshi: Nuoširdžiai rekomenduoju psichologę Simoną. Įsiklausanti, atidi, neteisianti, profesionali. Lengva išlieti savo jausmus, nesijaučia įtampos, jaučiu pagerėjimą ir progresą. Ačiū!
• Areta Norvaišienė: Labai gera terapeute! Rekomenduoju.

tags: #generalizuotas #nerimo #sutrikimas #testas