Emocijos yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, o vaikams jos ypač svarbios. Emocijos lemia santykius, poelgius ir sprendimus. Tad kaip padėti vaikams suprasti ir valdyti savo emocijas? Vienas iš būdų - pasitelkti iliustracijas. Straipsnyje aptarsime, kaip iliustracijos gali būti naudojamos vaikų emociniam ugdymui ir kaip tėvai gali prisidėti prie šio proceso.
Emocinis intelektas ir jo svarba
Šiais laikais vis dažniau kalbama, kad sėkmingam žmogaus gyvenimui reikalingi ne tik intelektiniai mąstymo gebėjimai (IQ), bet ir emocinis intelektas. Visais istoriniais laikais vertingiausiomis žmogaus savybėmis buvo laikomos gerumas ir nuoširdumas: mokėjimas būti empatiškam, užjausti, pasidalinti, padėti, nusileisti, pasidžiaugti kito sėkme. Deja, šiuolaikiniame pasaulyje vis dažniau propaguojamos kitos vertybės - atkaklus tikslo bei materialinės naudos siekimas, lyderiavimas. Tačiau tokios bendražmogiškosios savybės kaip gerumas ir nuoširdumas mums ir dabar atrodo labai vertingos. Mažų vaikų emocijos būna gana impulsyvios ir tik palaipsniui pereina į labiau nusistovėjusius prisirišimus, simpatijas ir antipatijas. Jų pagrindu ilgainiui formuojasi tokie jausmai ir su jais susiję būsenos kaip meilė ir neapykanta, draugystė ir tarpusavio supratimas.
Emocijų ugdymas šiuolaikiniame pasaulyje
Mūsų laikais, kai vaikams lengvai prieinami smurtas bei agresija TV laidose ir kompiuteriniuose žaidimuose, emocinis vaikų ugdymas tampa itin aktualus. Pastebėta, kad vaikų, kurių ugdyme nesaikingai dalyvauja „technologijos“, o ne gyvas bendravimas su tėvais, emocinės sferos vystymasis itin atsilieka. Kiekvienas vaikas jau nuo mažens siekia bendrauti su artimais žmonėmis, patirti jų švelnumą, pasidalinti sėkmėmis ir nelaimėmis, būti įvertintas, padrąsintas. Kartais artimieji geba šį poreikį patenkinti, o kartais jiems nepavyksta, todėl vaikas susiduria su įvairiomis emocijomis - su džiaugsmu, nuoskauda, baime, pasitenkinimu, nusivylimu, gėda, pavydu.
Tėvų vaidmuo ugdant vaiko emocijas
Toliau kalbėsime apie tai, kaip tėvai galėtų ugdyti vaiko emocinę sferą, emocijų pažinimą ir tinkamą jų reiškimą bei savikontrolę. Pirmiausia, pradėkime nuo savęs. Augdami vaikai mokosi pirmiausia iš savo tėvų, kopijuoja jų elgesį. Todėl labai svarbu, kad tėvai patys sugebėtų pažinti savo emocijas, jas įvardinti ir apie jas kalbėti. Tai nereiškia, kad apie labai rimtas problemas galima kalbėtis prie vaiko, šitaip sukeliant jam nerimą, bet į kasdienį mamos klausimą „kaip sekėsi?“ tėtis neturėtų skubėti atsakyti „gerai“ ar „blogai“, geriau jis įvardintų savo jausmus bei susietų juos su priežastimis, dėl kurių jie kyla: „Aš pavargęs ir nusiminęs, nes kolegos sukritikavo mano darbą, prie kuriuo taip ilgai dirbau. Jaučiuosi net piktas dėl to“. Suaugusieji nuo mažens vaikams demonstruoja ir būdus, kaip tinkamai ar netinkamai tvarkytis su sunkiais jausmais. Paklauskime savęs, kaip mes elgiamės ir kokį pavyzdį rodome vaikams, kai būname apimti intensyvių jausmų. Pavyzdžiui, jei aš susinervinęs, supykęs, gal aš tyliu ir su niekuo nesikalbu, o gal išsirėkiu ant šeimos narių, trankau daiktus ir duris? O gal verčiau einu nusiraminti - pasportuoju, pasivaikščioju miške, paskaitau knygą, paklausau ramios muzikos, o nusiraminęs pasikalbu su artimu žmogumi apie tai, kaip jaučiausi? Geriausia būtų, kad tokį tinkamą problemos sprendimo būdą tėvai sugebėtų savo vaikams paaiškinti: „Esu supykęs dėl nesėkmės darbe, todėl norėčiau ramiai pakasti sniegą kieme. Apie savo jausmus vaikams tėtis ar mama irgi turėtų kalbėti iš karto, neatidėliodami, ir atvirai. Reikia su vaiku kalbėtis ir apie tai, kaip jis jaučiasi (bandyti „nuskaityti“ jo jausmus), nes mažiems vaikams patiems sunku tai padaryti.
Svarbu atsiminti, kad nėra blogų emocijų (pyktis, gėda, kaltė, liūdesys - normalios emocijos, kurias visi kartais patiriame). Tiesiog kartais jos reiškiamos netinkamu būdu. Kalbantis su vaiku apie jo elgesį ir jausmus patartina vartoti „Aš“ kalbą: įvardinti, kaip tėvai jaučiasi dėl vaiko tinkamo ar netinkamo elgesio, jei įmanoma, parodyti, kad vaiką supranta. „Aš taip tavim didžiuojuosi. Mačiau kaip tu kruopščiai statei tą traukinį, koks buvai laimingas konstruodamas, ir tau pavyko! Džiaugiuosi tavimi“. „Man liūdna, nes tu nesilaikei pažado neskriausti brolio ir atėmei iš jo mašiną. Suprantu, kad tu norėjai dar pažaisti ir pyksti, kad turi žaislą grąžinti. Nebandykime skubėti nuraminti vaiko, užslopinti jo emocijų. Tokie dažni tėvų posakiai kaip „Neverk, nėra dėl ko!“, „Nepyk!“, „Nesinervink!“ ar „Nusiramink“ nepadeda vaiko emociniam ugdymui. Geriau parodykite, kad suprantate vaiko jausmus, atpažįstate juos, ir taip jaustis normalu. „Suprantu, kad tu bijai šito šuniuko. Aš šunų nebijau, bet bijau vorų. Visi ko nors bijo. Duok man ranką, bus drąsiau“. „Suprantu, kad tu supykai, kad nebegali toliau žiūrėti filmuko. Man irgi nebūna malonu nutraukti užsiėmimą, kai veikiu kažką smagaus. Suprantu tave.
Taip pat skaitykite: Vaikų motyvacijos puoselėjimas
Iliustracijų panaudojimas emocijų pažinimui
Svarbiausios, bazinės emocijos yra pyktis, baimė, liūdesys, džiaugsmas, nuostaba ir pasibjaurėjimas. Jų pažinimui galima pasitelkti ir pagalbines priemones - knygeles ir žaidimus apie emocijas. Tokių metodinių priemonių parduodama daugybė. Pradėkite nuo gyvų žmonių veidų ar nuotraukų, tinka ir dailininko nupiešti kokybiški piešiniai, atspindintys žmonių emocines būsenas.
Knygos apie emocijas
Australų autorės ir iliustruotojos Treisės Moronei (Trace Moroney) ugdomosios paveikslėlių knygelės apie jausmus skirtos 2-7 vaikams ir jų tėveliams. Ką reiškia įvairios emocijos ir jausmai? Ar pykti, pavydėti yra blogai? Kada pykstame? Džiaugiamės? Jaučiamės mylimi?.. Šie ir panašūs klausimai rodo, kad kalbėti apie jausmus ir juos suprasti, ne tik atpažinti, yra svarbu. Jausmai ir emocijos kuria santykį, lemia poelgius ir sprendimus. Pavyzdžiui, "Kai jaučiuosi geras"- tai žaisminga ir gausiai iliustruota knygelė mažiesiems, kurioje vaikai mokomi padėti kitiems, išklausyti draugą, mylėti save - tai ir yra gerumas. Arba "Kai jaučiuosi piktas"- tai žaisminga ir gausiai iliustruota knygelė mažiesiems, kurioje vaikai sužinos, kad kai esi labai piktas, atrodo, kad greit susprogsi. Knygelės „Kai jaučiu pavydą“ pabaigoje Pastabose tėveliams rasite psichologų įžvalgų ir patarimų, ką daryti, kai vaikas jaučia pavydą.
Emocijų kortelės
VAIKŲ GERŲ EMOCIJŲ KORTELĖS - tai kortelės, skirtos vaikams nuo 3 metų amžiaus, padedančios ugdyti teigiamus mąstymo modelius. Gyvūnų iliustracijos padeda lengviau įsisavinti ir priimti afirmacijos žodžius. Išsitraukite kortelę, aptarkite paveiksliuką. Pakartokite afirmaciją kartu su vaiku kelis kartus. Kai vaikas yra sudėtingoje situacijoje, nerimauja, graužiasi ar bijo, galima išsitraukti kortelę ir sužinoti, ką apie tai sako gyvūnai. Susipažinkite su emocijų kortelėmis, kurios yra ne tik linksmos, piktos, bet ir draugiškos. Rinkinį sudaro: 30 pagrindinių kortelių (vaizdas ir žodis), 10 x 14 cm. Kortelės saugios naudoti - apvalintais kampais, laminuotos iš abiejų pusių matiniu laminatu.
Pasakos ir animaciniai filmukai
Kartu su tėveliais galima analizuoti pasakas bei vaikiškus animacinius filmukus, jų herojų jausmus, elgesio motyvus, priežastis ir pasekmes. Atkreipkite dėmesį, kaip tinkami ir netinkami poelgiai įtakoja jų santykius su aplinkiniais. („Berniukas ir mergaitė žaidė kartu. Berniukas atėmė žaislą iš mergaitės. Mergaitė nuliūdo. Mergaitė nebenorėjo toliau žaisti kartu su berniuku. Berniukas liko žaisti vienas ir jam pasidarė nuobodu, vieniša“). Domėkitės vaiko nuomone: kaip jaučiasi herojai, kodėl jie taip jaučiasi, kaip tu jaustumeisi jų vietoje?
Emocijų valdymo mokymas
Dabar pasikalbėkite apie emocijų valdymą. Tėvų užduotis - išmokyti vaiką, ko daryti negalima, kai jis jaučia stiprią emociją (pavyzdžiui, kai pykstu, negaliu trankyti daiktų, spjaudytis, mušti draugų; kai bijau šuns, negaliu nuo jo bėgti…). Kaip jau buvo minėta aukščiau, svarbu savo pavyzdžiu rodyti ir aptarti su vaiku, kaip socialiai priimtinu būdu susitvarkyti su savo jausmais. Ką daryti galima? Juk sunkūs jausmai niekur nedingsta savaime… Yra daug būdų, ir visi jie išmokstami.
Taip pat skaitykite: Elgesio formavimasis
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti psichologinį smurtą