Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros vaiko gerovės dalis. Visuomenėje vis labiau pripažįstama, kad emocinė ir psichologinė sveikata yra tokia pat svarbi, kaip ir fizinė. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reiškia vaiko lankymasis psichikos sveikatos centre, kokie iššūkiai kyla ir kokios yra galimos perspektyvos gerinant psichikos sveikatos priežiūrą Lietuvoje.
Jaunų Žmonių Psichikos Sveikatos Iššūkiai
„Jaunų, suaugusiojo gyvenimą pradedančių (18-25 metų amžiaus) žmonių patiriami sunkumai neretai pražiūrimi, nes visuomenėje gajus požiūris, jog jaunas žmogus turi arba visai nesirgti, arba pats susidoroti su jam kylančiais iššūkiais, net jei tai - psichikos sveikatos sutrikimai“, - teigia „Depresijos įveikimo centro“ psichologė Sigita Tindžiulytė. Psichikos sutrikimų statistika negailestinga ir jauniems žmonėms.
Tarpsnis, kai baigiasi mokykla ir prasideda suaugusiojo gyvenimas, pasižymi daugeliu sudėtingų uždavinių, kuriuos tenka įveikti dar jaunam, mažai gyvenimiškos patirties sukaupusiam žmogui. Kartu, tai vienas iš tarpsnių, kai galima labai daug nuveikti padedant psichologui. Viena vertus, jau žengiama brandos link, sugebama matyti perpektyvą, yra ką patyrinėti ir atrasti nueitame kelyje ir asmenybėje. Kita vertus, galbūt daugelis problemų dar neįsisenėję ir nesurandėję, tad lengviau įgyvendinti pokyčius.
Stigmos Mažėjimas Ir Pagalbos Prieinamumas
Pastebima, kad psichologinių problemų ir psichologinės pagalbos ieškojimo stigma jaunų žmonių tarpe mažėja. Jeigu vyresniesiems vis dar nedrąsu prabilti, tai jauni žmonės nedemonizuoja psichologinės pagalbos, jos ieško, kreipiasi į specialistus. Vieša erdvė ir žiniasklaida labai prisideda prie įvairiausių mitų griovimo, apie psichikos sveikatą drąsiai kalba ir savo patirtimi dalinasi žymūs ir gerbiami žmonės. Be to, surasti pagalbą dabar gerokai lengviau, gausus ją teikiančių profesionalų pasirinkimas, o ir pati pagalba gali būti visiškai anonimiška - tai padrąsina. Nesunku surasti ir nemokamų paslaugų, pavyzdžiui, pagalbą siūlo valstybė, taip pat turime nemokamų psichologinės paramos linijų įvairaus amžiaus žmonėms, kaip „Jaunimo linija“.
Dažniausi Psichikos Sutrikimai Jaunystėje
Šis amžiaus tarpsnis laikomas vienu jautriausių, kai atsidūrus akistatoje su suaugusiųjų pasauliu ir visomis jo atsakomybėmis gali pasireikšti įvairūs psichikos sutrikimai: nerimo, bipolinis sutrikimai, depresija, panikos atakos. Šiame amžiaus tarpsnyje dažniausiai pasireiškia ir šizofrenija. Tačiau net ir nekalbant apie ligas - net užsitęsusi bloga nuotaika, ar bet kokie sunkumai, jei tik trukdo gyventi, jau yra pakankama priežastis kalbėtis, kreiptis pagalbos.
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
Šiame amžiaus tarpsnyje gausu objektyviai sunkių sprendimų ir visiškai naujų patirčių. Kaip su jomis seksis dorotis, labai priklauso nuo to, koks pagrindas buvo sudėtas vaikystėje ir augant. Jeigu jis tvirtas - esame psichologiškai ištvermingi ir nauji sunkumai mūsų nesugriaus. Bet jei pagrindas nestabilus, jei trūksta įgūdžių įveikti naujas užduotis, gali būti sunkiau. Tikėtina, kad pagrindas nepakankamai tvirtai sudėtas tiek tėvų, tiek mokyklos, kuri svariai prisideda formuodama, kaip žmogus susidoroja su problemomis, kaip jas atlaiko.
Vienas ryškių emocinės srities ypatumų Lietuvoje - jausmų pasaulio deramas neįvertinimas ar net nuvertinimas, būdingas vyresnėms kartoms, kurio dalelę neišvengiamai perėmėme ir mes, todėl kartais jauniems klientams tenka rekomenduoti vaikams skirtas knygeles apie emocijų atpažinimą, kuriose viskas aiškiai išdėstyta. Emocijos, jausmai - tai kompasas, sistema, kuri padeda susigaudyti, kas man patinka, o kas žeidžia. Jie nurodo, kaip judant per gyvenimą nepasiklysti.
Pagrindinės Jaunų Žmonių Problemų Grupės
Problemas, su kuriomis ateina jauni žmonės, galima sudėti į dvi grupes. Pirmoji - tai santykiai ir viskas, kas apie juos: negebėjimas jų užmegzti, išlaikyti, juose būti. Tai opi problema, nes viena iš svarbių užduočių šiuo amžiaus tarpsniu yra atrasti intymų ryšį - ne tik romantinius partnerius, bet ir draugystes, ryšius su kitais apskritai. Jei tai tampa problema, dažnai žvelgiame, kokie pagrindai bendravimui sudėti vaikystėje. Gali būt, kad nebuvo žmogaus, su kuriuo būtų pavykę tą ryšį užmegzti, ir jaunas žmogus dabar tiesiog neturi patirties, kaip tai padaryti.
Antroji sunkumų dalis susijusi su profesinio kelio paieškomis ir mąstymu apie savo vietą pasaulyje, išreiškiamu klausimais: kas esu, ką darau gyvenime, kokia mano buvimo prasmė, kuo galiu būti naudingas?
Dabartinis Metas Ir Jaunų Žmonių Galimybės
Psichologai vengia plačių apibendrinimų, nes visus žmones matome kaip skirtingus ir individualius, tačiau kalbant apie tuos jaunus žmones, kurie yra viskuo aprūpinti, už kuriuos daug dalykų padaroma, ir kurie patys neturi galimybės priimti sprendimų - jie tikrai gali jaustis nelaimingi. Viena vertus, todėl, kad, nesant atsakomybės ir laisvės, trūksta ir motyvacijos, tai yra, jėgos, kuri vestų į tikslą. Kitas dalykas, jeigu žmogui niekada neleido rinktis ir viskas būdavo nusprendžiama už jį, jis gali nesuvokti, ko nori, tai yra, koks jo paties tikslas ir kaip jį pasiekti. Visgi mąstant apie šią kartą pirmiausia galvoje blyksteli žodžiai: laisvė eksperimentuoti. Jauni žmonės dabar turi galimybę pasimatuoti daug skirtingų vaidmenų ar tapatumų, pasižiūrėti, kas tinka - tai man atrodo labai pozityvu. Sakyčiau, kad bent jau psichikos sveikatos aspektu gyvename geriausiai, kaip tik yra buvę.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Psichikos Sveikatos Centrai Lietuvoje: Realijos Ir Iššūkiai
Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis teigia, kad reforma turėtų stovėti ant trijų dramblių, o ne vienos kojos. Anot jo, kiekviena reforma jos dalyviams paprastai sukelia nerimą. Reforma yra geras dalykas, kai ji vyksta kaip evoliucija, o ne revoliucija. Įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo dviejų dalykų - finansavimo ir žmogiškųjų išteklių: „Jei neturėsime pinigų, galime turėti daugybę puikių specialistų, bet jie savanoriškais pagrindais padirbės dieną ar dvi - tikrai ne ilgiau. Jei turime atvirkščią variantą - staiga atsiranda krūva pinigų, bet nėra specialistų - kas iš tų pinigų? Maišuose pasidėję jų nelaikysime. Kad sistema veiktų, reikia gydytojų, psichikos sveikatos slaugytojų, medicinos psichologų… Beje, yra ir trečias svarbus komponentas - kokioje bazėje tos reformos bus vykdomos."
A.Slatvickis apgailestauja, kad valstybės strategams dažnai pritrūksta toliaregiškumo. Kaip tada, kai bene prieš dešimtmetį buvo įsitikinę, jog Lietuvoje pakanka psichiatrų. Paruošti gydytoją - dešimtmečio klausimas.
Mobilūs Psichikos Sveikatos Komandos
Šiuo metu planuojama kurti mobiliąsias psichikos sveikatos komandas Suomijos modeliu. Apie 10 žmonių ten aptarnauja 100-150 pacientų, turinčių sunkius psichinės sveikatos sutrikimus, kurie gauna reikiamą gydymą namuose nepatekdami į stacionarus. Vadinasi, valstybei kainuoja pigiau. Čia žiūrint iš ekonominės pusės. Klaipėdos psichikos sveikatos centras turi apie 6 tūkst. pacientų, tad vyr. gydytojo skaičiavimu, būtų apie porą šimtų žmonių, kuriems reikėtų mobiliosios komandos paslaugų.
Komandos sudėtis Suomijoje tokia: iš dešimties narių net 8 yra psichikos sveikatos slaugytojos, vienas gydytojas psichiatras ir vienas socialinis darbuotojas. A.Slatvickis prisipažino, kad jei gydytoją psichiatrą gal ir rastų, su slaugytojomis būtų nemenka problema. Centro vadovas akcentuoja, kad darbui mobiliojoje komandoje tektų samdyti naujas slaugytojas, suteikti joms žinių bei įgūdžių, kad specialistės galėtų dirbti taip kaip Suomijoje. A.Slatvickis įspėja, kad šalyje rasti tiek papildomų slaugytojų bus sudėtinga, o to trūkumo užkamšyti niekaip nepavyks. Mobiliojoje komandoje tikrai nepadirbės socialiniai darbuotojai, kadangi šis darbas reikalauja medicininės kompetencijos.
Privačių Ir Valstybinių Psichikos Sveikatos Centrų Bendradarbiavimas
A.Slatvickis teigia, kad yra puikių privačių psichikos sveikatos centrų. Kartu su Ambulatorinių psichikos sveikatos centrų asociacija jis jau daug metų nuosekliai siūlo ministerijai numatyti minimalų priregistruotų gyventojų skaičių, kurio nepasiekus centras negalėtų vykdyti veiklos. Su Ambulatorinių psichikos sveikatos centrų asociacijos pirmininke Vida Matulioniene šį siūlymą teikėme ir 2019 m. Tuomet buvo sudaryta darbo grupė SAM, kurioje be galo produktyviai dirbome. Priėjome prie išvados, kad norinčiam sklandžiai veikti psichikos sveikatos centrui turi būti ne mažiau 20 tūkst. registruotų gyventojų. Užbaigėme darbo grupės veiklą, pateikėme rekomendacijas, buvo paruoštas SAM įsakymo projektas tačiau… ministras įsakymo taip ir nepasirašė.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip įveikti vaiko potraukį saldumynams
A.Slatvickio pozicija tokia: viena savivaldybė - vienas psichikos sveikatos centras (išskyrus galbūt tokius didelius miestus kaip Kaunas, Vilnius). Pagal normatyvus vienam gydytojo psichiatro etatu reikia turėti 17 tūkstančių gyventojų.
Socialinių Darbuotojų Svarba Psichikos Sveikatos Centre
Klaipėdos psichikos sveikatos centre puikiai sukomplektuota komanda gali teikti visavertes paslaugas pacientams. Ne visi privatūs ir smulkesni centrai išgali samdyti socialinius darbuotojus, kurie turi neįkainuojamą vertę rūpinantis pacientų visuomenine integracija. Socialiniai darbuotojai Klaipėdos psichikos centre atlieka svarbias funkcijas psichiatro komandoje. Be to, jie rūpinasi žmonėmis, kuriems skiriamas priverstinis gydymas už baudžiamąją veiką.
Vyr. socialinė darbuotoja Raimonda Šoparienė teigia, kad psichinė liga lemia negebėjimą susitvarkyti daugybę gyvenimiškų problemų: „Konsultuojame dėl pašalpų, neveiksnumo, globos nustatymo, apgyvendinimo nakvynės, globos namuose, maisto krepšelių ir t.t." Jos kolegė, socialinė darbuotoja Danutė Martinkutė šyptelėjo, kad Klaipėdoje visi žino: jei kokios bėdos - reikia lipti „ant kalnelio“, taip kelią į vaizdingos kalvos viršūnėje įsikūrusį Klaipėdos psichikos sveikatos centrą nurodo klaipėdiečiai.
Klaipėdos psichikos sveikatos centro socialinis darbuotojas Saulius Liekis akcentuoja, kad sveikatos ir socialinės problemos tarpusavyje glaudžiai susijusios. R.Šoparienė taip pat atkreipė dėmesį, jog nuo socialinių problemų blogėja ir žmogaus sveikata, psichologinė būklė: „Kartais klientai vaikšto pas mus po du-tris kartus per savaitę, tačiau kai bėdos išsprendžiamos, neateina metus, tik užsuka pas gydytoją. Kai vėl kas nutinka, grįžta ir prašo: Sauliau, Rūta… ar galiu ateiti, reikia pasitarti?"
Socialiniai darbuotojai kartoja: didelis privalumas, jog nedirba po vieną, o gali pasitarti, pasidalinti patirtimi. Jie yra tikra komanda ir drauge sprendžia problemas, džiaugiasi jaunų gydytojų geranoriškumu, begaliniu noru padėti. Nuostabūs ir mūsų patyrę gydytojai, su kuriais visada galima pasitarti.
R.Šoparienė aptarė ir skaudžią realiją - nuo sausio socialiniai darbuotojai užsiima savižudybės krizę išgyvenusių žmonių priežiūra: „Liūdna, kad pas mus ateina jauni, nepilnamečiai paaugliai." Pašnekovė konstatuoja, kad pacientai dažnai būna vieniši ir neturi su kuo pasikalbėti, nes ir tas jų kalbėjimas gal truputėlį kitoks - gal kiek liguistas, sudėtingesnis ir artimieji neturi kantrybės. Šeimos nariams dažnai svarbiausia fizinis kūnas: kad būtum pavalgęs, turėtum stogą virš galvos, o apie emocinę būklę domisi retas. O jiems, kaip ir kiekvienam, reikia ir šilumos, ir bendravimo, ir naujų patirčių, įspūdžių.
S.Liekis įsitikinęs, kad reikia šviesti ir bendruomenę: „Kai ligoniams pablogėja, jie mėto daiktus, beldžia naktį, o aplinkiniai dažniausiai nenori, kad tokie žmonės būtų šalia, geriau išvažiuotų kuo toliau."
Dienos Stacionaro Steigimo Problemos
A.Slatvickis tęsė temą apie sistemines problemas ir teigė, kad tuomet, kai skeptiškai vertiname privačių psichikos sveikatos centrų kūrimąsi, mums prikišama, esą norime iškreipti konkurencines sąlygas. Bet paradoksas: prabilę apie norą steigti dienos stacionarą susiduriame su griežta reguliacija taikoma valstybiniam sektoriui. Pagal numatytus gyventojų skaičiaus ribojimus, didžiausias ambulatorinis psichikos sveikatos centras Lietuvoje - Klaipėdos psichikos sveikatos centras šiuo metu negali įsteigti dienos stacionaro.
A.Slatvickis teigia, kad jei paslaugų įkainis bus nepakankamas, idėja pasmerkta žlugti, nes įkainiai yra viskas. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus pradėtas ir tuomet ministerijos skatintas psichosocialinių paslaugų projektas žlugo dėl per mažo finansavimo - tam buvo skirta 8 tūkst. eurų per mėnesį, kurių tiesiog nepakaktų užtikrinti kokybiškų paslaugų pacientams. Dienos stacionare reikalinga didžiulė komanda: gydytojas psichiatras, psichikos sveikatos slaugytoja, socialinis darbuotojas, ergoterapeutas, kineziterapeutas, meno terapeutas, medicinos psichologas. Tai specialistai, kuriuos, pirmas dalykas, reikės surasti, antra - jie žino savo vertę ir tikrai nedirbs už minimumą.
A.Slatvickis apibendrino, kad reforma turėtų būti ne ant vienos kojos, o ant tų trijų dramblių: finansavimo, žmogiškųjų išteklių ir stiprios įstaigos.
Psichikos Sveikatos Slaugytojų Darbas
Pagrindinis centre dirbančių psichikos sveikatos slaugytojų tikslas - visokeriopa pagalba gydytojui. Tai būtina, kadangi jų krūviai yra dideli. Praktiškai kiekvieno psichiatro darbo apimtys yra virš normatyvo. Suprasdamos jų įtemptą darbo grafiką slaugytojos padeda taip, kaip gali ir kaip prašo gydytojas: tvarko dokumentaciją, atlieka medicinines procedūras, padeda išrašyti receptus. Visą mūsų kolektyvą vienija bendras tikslas - kuo greičiau išspręsti problemą, kad klientai iš mūsų įstaigos išeitų patenkinti. Šiuo metu slaugytojų skaičius centre yra optimalus, darbuotojos yra jauno amžiaus. Džiugu, kad mūsų įstaiga laikoma puikiu darbdaviu. Vadovė stengiasi elgtis taip, kaip norėtų, kad būtų elgiamasi su ja.
Tikimasi, kad po reformos turėsime galimybes teikti visas pirminės priežiūros paslaugas komandiniu principu, kuris ir dabar veikia mūsų centre - komandą sudaro gydytojas, psichikos sveikatos slaugytojas ir socialinis darbuotojas. Galima būtų išplėsti ne tik šeimos gydytojo slaugytojo kompetenciją, bet ir psichiatrų slaugytojų kompetenciją. Jos gali palaikyti kontaktą su pacientu, spręsti, kada reikalingas gydytojas, o kada paskirtą gydymą užtenka tęsti. Gydytojas yra komandos dalis ir tikrai ne jis viską turi spręstis. Po Nepriklausomybės atkūrimo bendradarbiavome su švedais, kur komandinis principas taikomas seniai. Ten dažnas lankymasis pas gydytoją tikrai nebūtinas, nes su pacientu dirba ir jį stebi komanda.
Tėvų Kreipimasis Į Specialistus
Vis daugiau jaunesnės kartos tėvelių drąsiai praveria vaikų psichologo ar psichiatro kabineto duris, norėdami pasikonsultuoti įvairiais psichinės sveikatos klausimais. Tėveliams aktualu vaikų auklėjimas, patyčios, elgesio sutrikimai, netekties skausmo malšinimas ir daugelis kitų klausimų. Džiugu, kad tėveliai drąsiai konsultuojasi su specialistu ir tikisi kvalifikuotos pagalbos. Vaiko mama, tėtis ar globėjai gali paskambinti ir užregistruoti vaiką konsultacijai Psichikos sveikatos centre. Patogu tai, kad nereikia turėti jokio siuntimo, jei norite konsultuotis su psichologu ar psichiatru.
Psichikos sveikatos centre dirbanti vaikų ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė džiaugiasi, kad glaudžiai bendradarbiaujame su poliklinikos vaikų ligų gydytojomis. Tai naudinga tėveliams, vaikams ir gydytojams bei padeda pasiekti geriausių gydymo rezultatų.
Gydytoja J. Trinkūnienė prašo tėvelių atkreipti dėmesį į pasikeitusį vaiko elgesį ir pastebėjote, kad vaikas ima rengtis drabužiais ilgomis rankovėmis šiltuoju metų laiku. Paauglystėje ar po įvairių traumų vaikui gali atsirasti nepilnavertiškumo, kaltės jausmas, nenoras gyventi ar net bandymas nutraukti savo gyvybę. Šiuo metu mokyklose yra aktuali patyčių problema. Regis, jog prevencinės programos patyčių tematika vykdomos, tačiau rezultatų nematyti. Gydytoja J. Trinkūnienė užsimena, kad tai viena dažniausių problemų vaikų ir paauglių tarpe. Kai vaikas praranda artimąjį (skyrybos, mirtis), su kuriuo siejo labai stiprus ryšys, gali pasireikšti potrauminis stresas. Su šia problema susidoroti padės psichologas ar psichiatras. Kita dažna problema - tėvų skyrybos, kurias vaikai sunkiai išgyvena. Kuomet vaikas netenka savo augintinio - šuniuko, kačiuko ar kito gyvūnėlio, jį gali apimti slogi nuotaika. Suaugusiajam gali atrodyti, kad vaikas ilgainiui problemą pamirš, tačiau atžala tarsi užsidaro savyje, tampa liūdnas, nenori žaisti su draugais.
Gydytoja psichiatrė J. Trinkūnienė džiaugiasi, jog švietimo įtaka didžiulė - tampa įprasta konsultuotis su psichologu, nes kinta visuomenės požiūris. Lankytis pas specialistą nėra gėda, todėl pakankamai daug pacientų konsultuojasi tiesiog siekdami problemai užbėgti už akių.
Savižudybių Prevencija Ir Psichikos Sveikatos Gerinimas
Deja, vis dar opi, savižudybių problema yra kartu ir šių iššūkių, su kuriais šiandien susiduria mūsų visuomenė, atspindys. Savižudybių prevencija yra viena sudėtingiausių visuomenės sveikatos problemų, kurios sprendimas reikalauja plataus ir koordinuoto požiūrio. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, efektyviai prevencijai būtina išsami, daugelį sektorių apimanti strategija, kuri būtų nuolat vertinama ir tobulinama. Tokie pavyzdžiai kaip Slovėnija, kur per du dešimtmečius savižudybių skaičius sumažėjo 30 proc., rodo, kad tinkamai suplanuota ir vykdoma strategija gali pasiekti reikšmingų rezultatų.
Lietuvos patirtis rodo, kad nepaisant pavienių pažangų, efektyvi prevencijos sistema vis dar susiduria su nemažai iššūkių. Taip, iš dalies, yra todėl, kad efektyvi savižudybių prevencija apima labai platų veiksmų spektrą: nuo visuomenės švietimo ir specialistų mokymų iki pagalbos krizėje esantiems žmonėms.
Savižudybių prevencija yra neatsiejama nuo psichikos sveikatos gerinimo. Psichikos sveikata vis dar išlieka tabu daugelyje bendruomenių mūsų šalyje, todėl daugelis žmonių bijo ieškoti pagalbos dėl stigmos. Visuomenės švietimas, atviras dialogas ir bendruomenės palaikymas yra pagrindinės priemonės kovojant su stigma ir skatinant pagalbos ieškojimą. Todėl vis dar itin svarbu priminti tiek sau tiek aplinkiniams apie tai, kodėl svarbu kalbėti apie psichikos sveikatą ir savižudybių prevenciją.
Psichikos Sveikatos Problemų Stigmatizavimas
Higienos Instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vyr. specialistas Tomas Knabikas pasakoja, kad mūsų visuomenė atviro, konstuktyvaus kalbėjimo apie psichikos sveikatą ir savižudybių prevenciją kontekste vis dar susiduria su nemažai iššūkių. Vienas didžiausių iššūkių yra tai, kad psichikos sveikatos problemos vis dar stigmatizuojamos. Žmonės bijo arba gėdijasi kalbėti apie savo emocinius sunkumus, nes baiminasi būti nesuprasti ir atstumti. Glaudžiai susijusi problema - nepakankamas visuomenės informuotumas psichikos sveikatos ir savižudybių prevencijos temomis, palaikantis įvairias klaidingas nuostatas ir mitus, pavyzdžiui, kad kalbėjimas apie savižudybę gali ją išprovokuoti arba kad kalbantieji apie savižudybę tik ieško dėmesio. Stigma ir informacijos stoka kuria aplinką, kurioje žmonės dalintis apie emocinius sunkumus vengia arba nežino, kaip apie tai kalbėtis.
Šią vasarą „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad trečdalis suaugusiųjų Lietuvos gyventojų mano, jog savižudybės krizę išgyvenantys žmonės nesikreipia pagalbos, nes bijo būti nesuprasti arba apkaltinti netinkamu elgesiu. Be to, 29 proc. apklaustųjų nurodė, kad mano, jog žmonės nesikreipia pagalbos, nes neturi artimų žmonių, su kuriais galėtų pasikalbėti apie savo problemas. Tai, kad dauguma žmonių, patiriantys psichikos sveikatos sunkumų, gali jaustis izoliuoti, atskleidžia ir kiti tyrimai. Apklausa taip pat atskleidė, kad daug žmonių, ypač mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse, vis dar bijo kreiptis pagalbos dėl baimės būti nesuprasti. Baimė būti nesuprastam gali būti dar didesnė, kai kalbame apie psichikos sveikatos sunkumus, kurie dažnai siejami su socialine stigma. Apklausa parodė, kad daug žmonių nežino, kur kreiptis pagalbos, arba tiesiog nesijaučia pakankamai palaikomi savo aplinkoje.
Atviras Kalbėjimas Apie Psichikos Sveikatą
Kalbėjimas apie psichikos sveikatą ne tik padeda įveikti baimę kreiptis pagalbos, bet ir leidžia kurti visuomenę, kurioje gyvenantys žmonės gali lengviau pasidalinti savo patirtimis ir gauti reikiamą pagalbą. Tačiau šią situaciją galima keisti viešai ir nuosekliai kalbant apie psichikos sveikatos sunkumus, jų priežastis ir pasekmes. Statistika rodo, kad savižudybių skaičius gali mažėti, kai visuomenė tampa sąmoningesnė ir atviresnė, o žmonės ne tik nebijo kalbėti apie savo išgyvenamus sunkumus, bet ir skatina apie tai kalbėti kitus. Svarbu, kad kiekvienas asmuo žinotų, jog pagalba yra prieinama, o krizės metu galima kreiptis į specialistus, draugus, artimuosius ar šeimos narius.
Teigiamus pokyčius specialistai pastebi ir mūsų visuomenėje. T. Knabikas pabrėžia, kad tikrai džiugu, kad apie psichikos sveikatą kalbama vis drąsiau. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pašnekesys apie psichikos sveikatos sunkumus - tai ne pokalbis apie orą.
Net darant prielaidą, kad žmogus yra neveikiamas įvairių su psichikos sveikata susijusių stereotipų, atsiverti ir išsipasakoti yra natūraliai nedrąsu. Dar sunkiau tai padaryti, jeigu neturime tokių pokalbių patirties, galbūt ir tinkamų žodžių išreikšti tai, kaip jaučiamės. Kaip ir daugelyje kitų sričių, sudėtingiausia yra pradėti, šiuo atveju - imti ir paklausti „Kaip jautiesi?“, o tada pasistengti išklausyti ir įsivaizduoti save pasakojančiojo vietoje. Mokytis kalbėtis apie psichikos sveikatą labai padeda pokalbiai su profesionalais - psichologais ar psichoterapeutais, lankymasis paskaitose ir seminaruose, specializuota literatūra.
Pagalbos Priemonės Ir Iniciatyvos
Lietuvoje egzistuoja nemažai iniciatyvų, yra vykdomi projektai, kurių tikslas - suteikti skirtingiems žmonėms dar daugiau galimybių atvirai kalbėti apie savo sunkumus. 1815 teikiamomis paslaugomis. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai taip pat daug dirba siekiant užtikrinti psichikos sveikatos gerėjimą visuomenėje, tai aktualu mažesniuose miesteliuose gyvenantiems žmonėms. Jų informaciją galima sekti šioje interneto svetainėje: www.pagalbasau.lt. Daugiau informacijos apie psichikos sveikatos gerinimą galima ieškoti interneto svetainėje www.zvelkgiliau.lt. „Žvelk giliau” siekia edukuoti ir ugdyti tolerantišką Lietuvos visuomenę, turinčią pakankamai žinių apie psichikos sveikatos svarbą ir problemas. Tai projektas, keičiantis nuostatas ir kuriantis teigiamą pokytį psichikos sveikatos srityje. Vienas iš projekto tikslų - iki 2030- ųjų sumažinti neigiamas visuomenės nuostatas į psichikos sveikatą nuo 61,7 proc. iki 56,7 proc.
Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Rašyti el. Rašyti el. Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija - puslapyje www.krizesiveikimas.lt. skyrius. Veikia visą parą.
tags: #vaikas #lankosi #psichikos #sveikatos #centre #charakteristika