Įvadas
Vaiko agresija, ypač kai jis turi sunkią negalią, yra sudėtinga problema, kelianti didelių iššūkių tiek vaikui, tiek jo šeimai. Šiame straipsnyje aptarsime agresijos priežastis, galimus ryšius su kitais sutrikimais, tokius kaip aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS), ir veiksmingas strategijas, padedančias suvaldyti šį elgesį. Taip pat atkreipsime dėmesį į pagalbos svarbą šeimoms, auginančioms vaikus su sunkia negalia.
Agresijos priežastys ir ryšys su kitais sutrikimais
Agresija gali pasireikšti įvairiais būdais, pradedant nuo pykčio priepuolių ir rėkimo iki fizinio smurto. Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko tėvai kreipiasi į psichologą dėl vaikų nuo 2 iki 10 metų, yra vaikų pyktis. Pirmosios agresijos apraiškos pasireiškia dar kūdikystėje, kada vaikas susiduria su socialiniu pasauliu. Mažiems vaikams, kurie dar neišmoko valdyti savo emocijų, sunku sutvardyti pyktį, įniršį. Dažnai tėvai teigia, kad jų vaikas patiria pykčio priepuolius, būna agresyvus su kitais vaikais ar tėvais.
Normalu, kad vaikas vieną ar kelis kartus parkris parduotuvėje, kai nenupirksite norimo žaislo, pasiginčys dėl nepatinančių rūbų ar ,,neskanaus“ maisto. Tai rodo, kad vaikas vystosi, didėja jo sugebėjimas mąstyti, reikšti nuomonę. Vaikai fiziškai agresyviausi būna 2-4 metų amžiaus. Nuo 5 metų vaikų fizinė agresija pereina į žodinę agresiją, t.y. supykęs vaikas jau pajėgia savo pykti išreikšti verbaliai, pvz.: nebespiria, nekanda, o sako: ,,Aš tavęs nemyliu, nedraugausiu, galvą nupjausiu“. Tokia vaiko emocijų išraiška parodo, kad jo raida eina tinkama linkme.
Svarbu atsiminti, kad pyktis yra normali emocija, pykti yra nei gerai nei blogai. Tik svarbu, kad pyktis būtų išreiškiamas socialiai priimtinais būdais. Vaiko užslopintas pyktis gali būti daug pavojingesnis ir atnešti daugiau žalos vaiko sveikatai.
Kai kuriais atvejais agresija gali būti susijusi su kitais sutrikimais, tokiais kaip ADS. Kai kurie tėvai pastebi ryšį tarp savo vaikų negatyvaus elgesio ir ADS. Ne visiems vaikams, turintiems ADS, yra būdingas neprognozuojamas elgesys, nors daugumai būtent taip ir yra. Vaikams su ADS kyla didesnė rizika negu jų bendraamžiams pasireikšti arba išsivystyti prieštaraujančiam ir detrukciniam elgesiui. Pasak specialistų, tai yra nesugebėjimas įveikti frustraciją ir kontroliuoti savo emocijas.
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
Strategijos agresijos valdymui
Suvaldyti vaiko agresiją - nelengva užduotis, reikalaujanti kantrybės, supratimo ir nuoseklumo. Štai keletas strategijų, kurios gali būti veiksmingos:
- Ramybės išsaugojimas: Svarbu, kad tėvai išliktų ramūs, net kai vaikas elgiasi agresyviai. Jei tėvai į pykčio priepuolius reaguoja su frustracija, šaukimu arba pykčiu, jie nesąmoningai sustiprina ir palaiko tokį elgesį, su kuriuo susidurs ir ateityje.
- Pozityvus elgesio skatinimas: Reikia stengtis pastebėti teigiamą elgesį ir kokiu nors būdu jį paskatinti.
- Vizualizacijos: Naudoti vizualizacijas, kurios vaikui padės geriau suvokti savo pyktį ir jį valdyti. Pavyzdžiui, galima paaiškinti vaikui, kad pykdamas jis būna kaip tiksinti bomba, ir pasiūlyti įsivaizduoti bombą su daugybe įvairiaspalvių laidėlių, kurių vienas yra raudonas. Liepkite nukirpti ar nutraukti raudoną laidelį, - tai jis gali padaryti kiekvieną kartą kilus pykčiui.
- Emocijų įvardijimas: Mokyti žodžiais išreikšti savo emocijas, sakykite: ,,Man atrodo tu pyksti, ar aš teisi? Tu supykai nes…? Tau nepatinka, kai…“.
- Kūno pojūčių atpažinimas: Mokinti atpažinti kūno pojūčius, kai vaikas pyksta. Pyktį suvaldyti tada, kai jis yra pačiame pike yra praktiškai neįmanoma, todėl svarbu mokinti vaiką savo pyktį pastebėti anksčiau ir jį išreikšti socialiai priimtinais būdais.
- Alternatyvių elgesio būdų mokymas: Mokykite, ką daryti kai vaikas pyksta, kaip jis gali išreikšti savo emocijas, sakykite: ,,Tu gali pykti, bet negali mušti draugo.
- Tvarkaraščio sudarymas: Kitos strategijos, pavyzdžiui, aiškus ir nuspėjamas tvarkaraštis sunkiu laiku, gali būti veiksmingos mažinant pykčio protrūkius.
- Derėjimas: Derėjimas gali taip pat būti veiksmingas. Neprognozuojamo elgesio vaikams kasdien naudinga su tėvais ar globėjais praleisti šiek tiek laiko darant kažką malonaus (tarkime, dainuoti mašinoje, skaityti pasakas prieš miegą, žaisti parke).
- Švelnus kalbėjimas: Van Huss tvirtina, kad jos šeimai padeda švelnus kalbėjimas arba kartais tiesiog tokio elgesio ignoravimas.
Autizmo spektro sutrikimai ir agresija
Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškianys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni. Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką.
Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas.Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų. Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.
Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Kartais tai atrodo neadekvatu, tačiau neretai gali suteikti naują požiūrio kampą. Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui. Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Šeimos svarba ir pagalbos poreikis
Šeimos vertybės yra vienas iš pagrindinių veiksnių lemiančiu vaiko vystymąsi bei jo pasaulėžiūrą. Tėvai - tai svarbiausi žmonės supažindinantys vaiką su šio pasaulio tiesomis. Stebėdamas tėvų tarpusavio bendravimą vaikas pradeda suvokti žmonių bendravimo ypatybes bei normas, atskirti gėrį nuo blogio. Meile ir pagarba paremti šeimos santykiai vaikui suteikia pasitikėjimo aplinkiniais, ramybės pojūtį.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Tačiau, auginant vaiką su sunkia negalia, šeimos patiria didžiulį stresą ir iššūkius. Nagrinėjant smurto šeimoje pasekmes vaikams, svarbu žinoti, kas paskatina šeimos narius elgtis agresyviai. Narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimas, nedarbas, patirtas smurtas vaikystėje - tai tik keletas veiksnių, galinčių išprovokuoti agresiją šeimoje.
Vaikui iki trijų metų tėvai yra neginčytini autoritetai - žmonės iš kurių elgesio mokomasi. Todėl viskas kas vyksta šeimoje tampa neatsiejama vaiko pasaulio dalimi. Ir jei tėvai nuolatos pykstasi, psichologiniu ar fiziniu smurtu aiškinasi santykius, tuo pačiu pykčiu bei nuoskauda nuodijamas ir mažylio emocinis pasaulis. Vaiko, augančio smurtu paženklintoje šeimoje kasdieniniais palydovais tampa agresija, baimė, nerimas ir neapykanta. Netgi nesuprasdami tėvų sakomų žodžių prasmės mažyliai labai greitai pajaučia artėjančio konflikto grėsmę. Labiausiai tikėtina mažylių iki trijų metų reakcija - ašaros. Tyrimai parodė, jog kūdikiai gyvenantys šeimose, kur tėvai vienas prieš kitą griebiasi smurto, pasižymi prasta sveikata ir miegu bei perdėtu verksmu. Vyresni, 4 - 8 metų vaikai net ir nesuvokdami visų konflikto priežasčių, nesąmoningai ieško savo kaltės, išgyvena gėdos už savo šeimą jausmą. Saugumo bei paguodos, smurto akivaizdoje, ieško pas vieną iš tėvų arba atsiskirdami ir tyliai vieni išgyvendami nuoskaudą. Dėl patirtų išgyvenimų tokie vaikai tampa uždari, baikštūs, nepasitikintys aplinka, linkę patys elgtis agresyviai. Dėl šių priežasčių jie sunkiai adaptuojasi darželyje, jiems sunku mokytis mokykloje, yra nemėgstami bendraamžių. Net ir smurtaujantys tėvai vaikui yra artimiausi žmonės - jo kasdieninio gyvenimo dalis, todėl bet kurio iš jų skausmas bei kančia tampa vaiko skausmu. Matydamas agresijos protrūkį šeimoje, vaikas yra priverstas rinktis vieno iš tėvų (smurtautojo arba aukos) poziciją.
Todėl būtina užtikrinti, kad šeimos gautų visapusišką pagalbą:
- Psichologinė pagalba: Svarbu, kad tėvai turėtų galimybę gauti psichologo konsultacijas, kad galėtų susidoroti su stresu, nerimu ir kitomis emocinėmis problemomis.
- Socialinė pagalba: Šeimoms reikalinga socialinė parama, tokia kaip laikinojo atokvėpio paslaugos, kad tėvai galėtų pailsėti ir pasirūpinti savimi.
- Finansinė pagalba: Valstybė turėtų užtikrinti tinkamą finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus su sunkia negalia, kad jos galėtų patenkinti vaiko poreikius.
- Informacijos prieinamumas: Tėvai turi žinoti, kur kreiptis, kur eiti, kur ieškoti pagalbos. Valdžios įstaigos turėtų būti atviresnės ir pasirengusios padėti šeimoms.
Emocinė prievarta ir jos pasekmės
Emocinė prievarta apjungia tiek veiksmus nukreiptus prieš vaiką, pvz., žodinės agresijos atakos, tiek ir neveikimą vaiko atžvilgiu, pvz., vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nebuvimas. Kaltinimas, žeminimas, atstūmimas, ignoravimas, nuolatinis neigiamas lyginimas su broliais ar seserimis, nuolatinė rūpesčio vaiko gerove stoka, gąsdinimas, įtraukimas į asocialią veiklą, kankinančios bausmės (pvz., užrakinimas tamsiose patalpose) - tai suaugusių žmonių elgesys, kuris gali sukelti žymius vaiko elgesio ir emocijų sutrikimus. Emociniam smurtui priskiriamas ir nuolatinis vaiko menkinimas, pvz., kartojant „Tu niekam tikęs tinginys, eik užsiimk kuo nors”, „Man bjaurus tavo zyzimas, užsičiaupk”, „Tu esi vienas vargas, kaip aš nuo tavęs pavargau”, „Tu nieko negali gerai padaryti”, „Geriau jau būtum negimęs”. Žodžiai gali būti įvairūs - išsakyti įpykus ar pavargus, atsitiktiniai ar nuolatos kartojami. Jeigu juos sako vaikui svarbus suaugęs, kuriuo jis pasitiki (tėtis, mama, mylima auklėtoja, močiutė, dėdė), jie žeidžia skaudžiau už fizinius kirčius. Jokie kaulai nelūžta, bet emociniai randai lieka ilgam.
Vaikų psichikos sveikata ir sutrikimai
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad 14 - 20 proc. vaikų kenčia nuo psichikos sutrikimų. Labiausiai paplitę yra dėmesio, aktyvumo ir nuotaikų sutrikimai. Nerimo ir depresiniai sutrikimai dažniausiai pasitaiko tarp paauglių mergaičių nei tarp berniukų. 1 - 6 proc. vaikų turi specifinių mokymosi, tarimo ir kalbos, socialinio bendravimo, tuštinimosi, šlapinimosi sutrikimų. Vystymosi, reaktyvaus prieraišumo sutrikimus bei mutizmus patiria mažiau nei 1 proc. vaikų. Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad keturiems iš penkių pas psichiatrą apsilankiusių vaikų psichikos sutrikimai neatpažįstami. Tėvai dažniausiai į pediatrus ar neurologus kreipiasi ne dėl pakitusio elgesio ar emocinės būklės, o tuomet, kai vaiko elgesys pradeda jiems trukdyti arba tada, kai vaikas ima skųstis somatiniais simptomais.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip įveikti vaiko potraukį saldumynams
Jeigu tėvai turi su vaikais šiltą emocinį ryšį, kalbasi apie jų gyvenimą ir sunkumus, pastebėti pirmuosius sutrikimo simptomus nėra sunku. Jeigu anksčiau buvęs linksmas vaikas tampa niūrus ar piktas, atsiranda agresyvaus elgesio apraiškų, pradeda blogiau mokytis, nuolat pykstasi su draugias, nenori ar visai atsisako eiti į mokyklą, reikėtų sunerimti.
tags: #vaikas #turi #sunkia #negalia #pasireiskiancia #agresija