Pastaruoju metu Lietuvoje itin išryškėjo vaiko teisių apsaugos klausimai, o visuomenės dėmesys krypsta į situacijas, kai vaikai patenka į teisėsaugos akiratį. Vienas tokių atvejų - vaiko vedimas pas policijos psichologą. Kas tai lemia, kokie yra tokio proceso tikslai ir kaip užtikrinama vaiko gerovė? Šiame straipsnyje panagrinėsime šiuos klausimus, remdamiesi teisės psichologijos specialistų įžvalgomis ir konkrečiais atvejais.
Teisės psichologijos vaidmuo dirbant su vaikais
Teisės psichologija - tai sritis, kurioje susijungia klinikinė psichologija ir teisės ekspertizė. Teisės psichologai atlieka svarbų vaidmenį teisingumo sistemoje, ypač kai reikia dirbti su vaikais. Jų veikla apima ne tik nusikaltėlių psichologinių profilių sudarymą, bet ir įvairių probleminių situacijų analizę, pradedant aukos teisėmis ir baigiant šeimos sunkumais.
Teisės psichologai gali būti kviečiami atlikti psichologinį įvertinimą ir liudyti teisme apie savo gautus rezultatus. Tokie įvertinimai gali būti įvairūs - nuo psichologinio sutrikimo įvertinimo iki kaltinamojo protinių gebėjimų nustatymo. Be to, teisės psichologai dažnai dirba su nusikaltimų aukomis, jas įvertindami ir teikdami terapinę pagalbą.
Kodėl vaikas vedamas pas policijos psichologą?
Vaikas pas policijos psichologą gali būti vedamas įvairiais atvejais, dažniausiai susijusiais su teisės pažeidimais, smurtu ar kitomis traumuojančiomis situacijomis. Toks sprendimas gali būti priimtas, siekiant:
- Nustatyti vaiko psichologinę būklę: Įvertinti, ar vaikas patyrė traumą, ar jam reikalinga psichologinė pagalba.
- Išsiaiškinti įvykio aplinkybes: Apklausti vaiką, siekiant gauti informacijos apie įvykį, kuriame jis dalyvavo ar buvo liudininkas.
- Apsaugoti vaiko interesus: Užtikrinti, kad vaikas būtų apklausiamas jam suprantama kalba, vengiant papildomos traumatizacijos.
Vaikų apklausos teisme: jautrumas ir specialūs reikalavimai
Mažamečiai yra vieni jautriausių teismuose apklausiamų liudytojų, todėl jų apklausai taikomi specialūs reikalavimai. Teisėjai ir teismo psichologai turi atjausti vaikus ir siekti apsaugoti juos nuo nemalonių išgyvenimų teismo posėdžių salėje.
Taip pat skaitykite: Kada kreiptis į policijos psichologą?
Nuo 2018 metų teisiškai įsigaliojo sprendimas, jog apklausiant vaikus iki 14 m., psichologo dalyvavimas yra būtinas, o nuo 14 m. iki 18 m. rekomenduojamas.
Teismo psichologo vaidmuo apklausiant vaiką
Teismo psichologas atlieka itin svarbų vaidmenį apklausiant vaiką teisme. Jis ne tik suprantamais žodžiais kalbasi su apklausiamu asmeniu ir užduoda teisėjo nurodomus klausimus, bet ir geba atpažinti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir pagal tai nukreipti pokalbį (apklausą).
Psichologas tapo aktyviu dalyviu apklausiant vaiką teisme: psichologas su vaiku - apklausos kambaryje, teisėjas ir kiti proceso dalyviai - teismo posėdžių salėje.
Iššūkiai teismo psichologo darbe
Atliekant nepilnamečio apklausą, tiek teisėjas, tiek psichologas gali susidurti su situacija, kai vaikas pasiruošimo stadijoje bendrauja su teismo psichologu, o prasidėjus darbinei apklausos stadijai, vaikas tyli ir nepasako nė vieno žodžio. Anot D. Dauginio, tokiu atveju apklausą tenka nutraukti.
Teismo psichologas ir teisėjas yra tie asmenys, kurie apklausos metu privalo užtikrinti ir užtikrina, kad vaiko nepasiektų itin nepatogūs ir nekorektiški klausimai, arba tokie klausimai, kurie verstų vaiką nebenorėti toliau duoti parodymų.
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
Kaip užtikrinama vaiko teisių apsauga?
Siekiant užtikrinti vaiko teisių apsaugą apklausos metu, laikomasi šių principų:
- Vaiko interesų prioriteto: Visada atsižvelgiama į vaiko interesus ir gerovę.
- Traumos prevencijos: Vengiama veiksmų, kurie galėtų traumuoti vaiką.
- Suprantamumo: Apklausos metu naudojama vaikui suprantama kalba.
- Konfidencialumo: Užtikrinamas vaiko asmens duomenų saugumas.
- Teisės į gynybą: Vaikui užtikrinama teisė į advokatą ar kitą atstovą.
Piešimas kaip vaiko vidinio pasaulio atspindys
Piešimas gali būti naudojamas kaip priemonė pažinti vaiko vidinį pasaulį. Pasirinktas popieriaus lapas, piešimo priemonės, piešinio dydis, padėtis erdvėje, piešiniuose vyraujančios formos ir spalvos gali suteikti daug informacijos apie mažylio charakterį, jo būseną, mintis, emocijas bei išgyvenamus vidinius konfliktus.
Interpretuojant vaikučio piešinius galima spręsti apie jo intelektinę raidą ir apie psichologines problemas.
Tėvų skyrybos ir vaiko psichologinė būklė
Tėvų skyrybos gali turėti didelės įtakos vaiko psichologinei būklei. Vaiko teisių gynėjai, psichologai ne tik girdi vaikų nuoskaudas, bet ir stengiasi jiems padėti išgyventi, suprasti, kas vyksta, kaip reaguoti, kaip išgyventi.
Apie skyrybas vaikui turi pasakyti tėvai, o ne giminaičiai, ar pašaliniai. Vaikui svarbu žinoti su kuo, kur jis gyvens, kur bus jo žaislai, kur jis grįš iš būrelio, kada jį pasiims kitas iš tėvų. Skyrybų procese nežinioje su savo mintimis paliktas vaikas susitvarkyti vienas negali.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Emocijų reguliavimas ir saugus eismas
Vaikų elgesį kelyje lemia ne tik žinių trūkumas, bet ir psichologiniai veiksniai. Pagrindinės priežastys yra ne iki galo susiformavęs emocinis savireguliacijos gebėjimas, temperamento ypatumai ir nepakankamas gebėjimas realiai įvertinti galimas pasekmes.
Tėvai gali padėti vaikams ugdyti emocinę savireguliaciją per pavyzdį, kalbėjimąsi apie emocijas ir jų įtaką elgesiui kelyje. Svarbu užtikrinti pakankamą vaiko miego kiekį ir poilsį, nes nuovargis stipriai mažina gebėjimą reguliuoti emocijas.
tags: #vaikas #vedamas #pas #policijos #psichologa