Įvadas
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Atvejo vadybos tvarkos aprašas, įsigalioję prieš beveik metus, sukėlė daug diskusijų ir klausimų tarp praktikų, dirbančių su šeimomis. Šiame straipsnyje nagrinėjami atvejai, kai vaikas vedamas pas policijos psichologą, atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos sistemos pokyčius ir praktinę patirtį. Straipsnyje remiamasi ekspertų įžvalgomis, analizuojami konkretūs atvejai, siekiant išsiaiškinti, kada toks kreipimasis yra būtinas ir kokią naudą jis gali duoti vaikui.
Vaiko Teisių Apsaugos Sistemos Pokyčiai
Jau beveik metai, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Atvejo vadybos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-1-141 ,,Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Įstatymas iki šios dienos kelia daug klausimų ir diskusijų.
Naujoje sistemoje daug dėmesio skiriama atvejo vadybininko vaidmeniui, užduotims, požiūriui, kompetencijai, tačiau neturėtume pamiršti ir socialinio darbuotojo vaidmens.
Atvejo Vadyba: Pagalba Vaikams ir Šeimoms
Šiame straipsnyje mes susikoncentruosime į atvejo vadybą. Darbo grupėje mes ieškojome būdų, kaip siekiant atkurti ar pagerinti šeimos funkcionavimą, atkurti santykius tarp vaikų ir jų tėvų, kitų asmenų: artimųjų, giminaičių, draugų, pažįstamų. Fizinis saugumas ir emocinės sąlygos yra sveiko augimo ir vystymosi pagrindas. Išankstinė sąlyga yra ta, kad tėvai, vaikas ir kiti įsitraukusieji gali laisvai išreikšti savo problemas, mintis, abejones ir klaidas be kaltinimo ar baimės būti nubaustiems.
Kada Vaikas Vedamas Pas Policijos Psichologą?
Vaiko vedimas pas policijos psichologą yra rimtas žingsnis, kuris paprastai žengiamas esant tam tikroms aplinkybėms. Tai gali būti susiję su:
Taip pat skaitykite: Nuo filosofijos iki psichologijos
- Smurto atvejais: Kai vaikas patiria fizinį, emocinį ar seksualinį smurtą, policijos psichologas gali padėti įvertinti vaiko būklę, suteikti jam reikiamą pagalbą ir paruošti jį apklausoms.
- Nusikaltimų liudijimais: Jei vaikas yra nusikaltimo liudininkas, psichologas gali padėti jam susidoroti su patirtais išgyvenimais ir paruošti jį teismo procesui.
- Elgesio problemomis: Jei vaikas turi elgesio problemų, kurios kelia grėsmę jam pačiam ar kitiems, psichologas gali padėti nustatyti problemų priežastis ir parengti elgesio korekcijos planą.
Konkretūs Atvejų Pavyzdžiai
Pavyzdys Nr. 1: Šeima ir Priklausomybės
Šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą įtraukta 2011-04-13 dėl tėvų girtavimo ir netinkamos vaikų priežiūros. Aukštos rizikos lygio šeima dėl abiejų tėvų priklausomybės alkoholiui, sugyventinio smurtinio elgesio klientės atžvilgiu. Šeimai teikiamos bendrosios ir socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Nuo 2018-07-02 šeimai taikomas atvejo vadybos procesas.
Atvejo vadybininkė bendradarbiaudama su socialine darbuotoja, dirbančia su šeima, rinko informaciją, ją sistemino ir analizavo, vertino pagalbos poreikį šeimai. Šeimos situacija buvo aptarta su abiem tėvais kartu. Taip pat bendraujant su kiekvienu individualiai, įsivardintos problemos ir aptartos pagalbos priemonių galimybės. Buvo išplėtotas šeimai artimos aplinkos tinklas, siekiant, kad vaikai liktų gyventi artimoje ir jiems pažįstamoje aplinkoje, kad tarpusavio vaikų ir tėvų ryšys išliktų artimas.
Atvejo vadybos eigoje pastebėta, kad atsirado glaudesnis tarpusavio santykis ir sutelktumas tarp tėvų ir artimų giminaičių, kurie buvo pasirengę suteikti pagalbą. Atvejo vadybininkas atsižvelgiant į šeimoje kylančias problemas telkė specialistų komandą. Institucijų specialistai, pateikė informaciją, rekomendacijas ir savo kompetencijų ribose teikė pagalbą šeimai.
Taikant atvejo vadybą šioje situacijoje, pastebėta, kad į šeimos funkcionavimo procesą aktyviau įsitraukė vyriškis. Individualių pokalbių metu vyriškis atvirai dalinosi savo vaikystės negatyviomis patirtimis, aiškiai įvardino asmenybines problemas, kurios pasireiškia gyvenant šeimoje. Tuo metu vyriškis įsivardino ir savo stiprybes, susidėliojo prioritetus, siektinus tikslus, aiškiai įvardino kokios pagalbos reikia, įvertino jos efektyvumą. Dėl kardinaliai pasikeitusio vyriškio gyvenimo būdo, jis motyvuotai prisiėmė atsakomybę už vaikų gerovę gyvenant namuose ir padeda sugyventinei gyventi blaiviai, emocionaliai stiprėti.
Šiame kontekste, jei vaikai patiria nuolatinį stresą dėl tėvų priklausomybių ir smurto, jie gali būti nukreipti pas policijos psichologą, kad būtų įvertinta jų emocinė būklė ir suteikta pagalba.
Taip pat skaitykite: Kas yra šviesos depresija?
Pavyzdys Nr. 2: Smurtas Prieš Vaiką
2018 metais gegužės mėnesio pabaigoje apie galimą smurtą vienoje šeimoje prieš berniuką tuo metu informavo senelė. Bendradarbiaujant su mokykla ir VTAS vaikas buvo nuvežtas patikrai pas medikus, buvo rastos smurto žymės. Birželio pradžioje VTAS organizavimo susirinkimą, kuriame su tėčiu buvo pasirašytas Susitarimas. Susitarimo tikslas buvo sudaryti sąlygas vaiko grįžimui į šeimą.
Prasidėjus organizuoti atvejo vadybos procesą, tėvas buvo kviečiamas plano peržiūrai lapkričio mėnesį. Peržiūros metu pastebėta, kad vyras susitarimo žingsnius vykdė dalinai: lankė individualias socialinio darbo konsultacijas smurtaujantiems asmenims, per pastaruosius tris mėnesius nebuvo užfiksuota ar gauta informacija apie vyro piktnaudžiavimą alkoholiu, pastebėta, kad vyras rūpinasi namų buitimi. Tačiau tėvas nelankė pozityvios tėvystės užsiėmimų, nuo liepos mėnesio nebendravo su vaiku. Vyras taip pat posėdžio metu minėjo, kad vaikas gavo su diržu vieną kartą, tačiau dėl to kad jo neklausė, neatlikinėjo namų darbų, nepagarbiai bendravo su mokytojais. Tėvas suprato, kad pasielgė netinkamai, nesuvaldė emocijų, tačiau pyko ir ant sūnaus, nes jis irgi nevykdo savo pareigų.
Šiame atveju, kai buvo rasta smurto žymių, vaikas nedelsiant turėtų būti vedamas pas policijos psichologą. Psichologas gali padėti vaikui susidoroti su patirtu smurtu, įvertinti jo psichologinę būklę ir nustatyti, ar jam reikalinga papildoma terapija.
Pavyzdys Nr. 3: Tėvų Skyrybos
„Kad ir kaip skaudžiai gali atrodyti tėvų skyrybų faktas, kartais vaikams tai atrodo kaip išsigelbėjimas. Pastebėjau, kad vaikams matyti ir patirti smurtą bei priklausomybes ilgainiui darosi nepakeliama.
Tai tik kelių vaikų mintys, kurias jie jaučia ir išsako vaiko teisių gynėjams po tėvų skyrybų. Išsiskyrusių tėvų vaikų šiandien yra šimtai tūkstančių. Vaiko teisių gynėjai, psichologai ne tik girdi vaikų nuoskaudas, bet ir stengiasi jiems padėti išgyventi, suprasti, kas vyksta, kaip reaguoti, kaip išgyventi. Tarnybos psichologė pastebi, kad vyrauja nuomonė, jog skyrybos yra tik tėvų reikalas, bet tai neteisinga.
Taip pat skaitykite: Tarnybos sovietinėje kariuomenėje psichologija
Skyrybų procese nežinioje su savo mintimis paliktas vaikas susitvarkyti vienas negali. Kaip teigia psichologė, su vaiku būtina apie visa tai kalbėtis: pagal jo amžių išklausyti, sužinoti jo baimes ir jas išsklaidyti. Jei besiskiriančiai porai sunku priimti bendrą gerą sprendimą dėl vaikų, kai dar atviros santykių „žaizdos“. Jei nepavyksta to padaryti savarankiškai, tėvams reikia kreiptis pagalbos ir jos turi norėti abu tėvai.
Šiuo atveju, jei vaikas patiria didelį stresą, jaučia nerimą, pyktį ar kitas stiprias emocijas, kurios trukdo jam normaliai funkcionuoti, jis gali būti nukreiptas pas policijos psichologą. Psichologas gali padėti vaikui susidoroti su skyrybų sukeltu stresu ir išmokti sveikų emocijų valdymo strategijų.
Atvejo Vadybininko ir Socialinio Darbuotojo Vaidmuo
Visuose trijuose pavyzdžiuose atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas turėjo tikslą padėti šeimai (-oms) tokiu būdu, kad vaikai pagerėjus situacijai, galėtų grįžti namo. Buvo pasitikėjimas šeima (-omis), kad sąmoningai dauguma tėvų myli savo vaikus ir nori jiems geriausio. Tiek socialinio darbuotojo, tiek atvejo vadybininko pagrindinė vizija buvo panaši, bet jų užduotys buvo skirtingos.
Dalindamiesi savo įspūdžiais apie situaciją, ieškodami stiprybių ir klausydami šeimos, jie padarė gilesnes įžvalgas apie situacijos silpnybes, stiprybes ir galimybes. Dialoge galima atrasti gilesnes įžvalgas. Trumpai sakant, socialinis darbas orientuojasi į tai, kas vyksta praktikoje. Jo pagrindinis tikslas yra padėti žmonėms ir suteikti jiems pagalbą gyventi ,,savo gyvenimą” ne tik kaip individams, bet ir palaikyti tarpusavio santykius su jų aplinkoje esančiais žmonėmis.
Emociniai Incidentai ir Reagavimo Būdai
Kai vaikas susiduria su nesaugumu dėl smurto ar išnaudojimo, kyla daug emocijų vaikui kaip ir jo aplinkai. Atsiranda baimė, kad bus apribota tėvų valdžia; kad vaikai bus paimti į laikiną globą pas globėjus; ar kad policija paims vaikus. Visais šiais atvejais vyks drastiški emociniai incidentai į kuriuos nebus galima nekreipti dėmesio. Kitaip visas geranoriškumas bendradarbiauti ateityje gali būti užblokuotas. Kiekvienas asmuo turi savo reagavimo būdą, tėvas gali reaguoti visiškai skirtingai nei motina.
Įvardindami problemas, kartu reflektuodami apie tai, kas padeda ir kas blokuoja, visi gauna galimybę pamatyti realybę ir ieškoti krypties ,,su kuo dirbti”. Ir tikimės galiausiai po kurio laiko pamatyti ,,šviesą tunelio gale”, kaip antrame pavyzdyje. Tam reikia laiko ir tikėjimo, kad pokyčiai yra galimi.
Socialinio Darbuotojo Tikėjimas Šeima
Faktas, kad socialinis darbuotojas tikėjo šeima ir jų geranoriškumu, tikriausiai buvo esminis faktorius šiame atvejyje. Kai situacija atrodo beviltiška, maži konkretūs žingsniai su pozityviais rezultatais yra labai reikalingi, kad būtų įgytas pasitikėjimas savimi ir tikėjimas, kad pokyčiai į gera yra galimi.
Vaikų Mintys Po Tėvų Skyrybų
„Aš nenoriu padėti mamai tvarkyti kambario, nes ji išvarė tėtį iš namų ir man liūdna. Aš nesitvarkau, mama barasi, o aš verkiu. Mama sako, kad aš tinginė, tėtis taip nesakydavo, kartu mes valydavom dulkes, bet jis neateina, nes mama nenori. Kai jie kalba telefonu, vadina vienas kitą negražiais žodžiais, man baisu ir aš nenoriu valgyti, man viskas neskanu.
„Kai mes su mama pabėgome (taip sako mama) iš močiutės namų, kur gyvenome ir su tėčiu, tapo ramiau - nebėra išgertuvių ir muštynių. Bet reikia dar labiau taupyti - dabar su mama nuomojamės butą. Aš niekur neišeinu, nes nėra pinigų. Aš suprantu mamą, pykstu ant tėčio, kuris parsivedė kitą moterį, pykstu, nes močiutė užstoja tėtį.
„Kai tėvai išsiskyrė, namie ramiau, nes nebėra barnių, bet aš esu pasimetęs - mama visą laiką prikiša, kad aš panašus į tėvą - toks pat melagis. Mama pyksta, kai aš savaitgaliais einu pas tėtį, sako, kad jo nauja draugė manęs nieko gero neišmokys. Žinoma, gerai, kad tėtis man duoda daugiau pinigų, tačiau sunku, kai mama visą laiką pikta, aš bijau jai parodyti naujus pirkinius, nes žinau, kad ji rėks ant manęs, o po to nesikalbės, tai stengiuosi nebūti namie ir nepakliūti jai į akis, dėl to dar dažniau ji mane aprėkia. Nežinau, ar gerai, kad tėvai išsiskyrė, jaučiuosi, lyg nebeturintis namų ir nebežinau, kurio iš tėvų klausyti.
Tai tik kelių vaikų mintys, kurias jie jaučia ir išsako vaiko teisių gynėjams po tėvų skyrybų.
Psichologinė Pagalba Vaikams Po Skyrybų
Psichologė sako, kad skyrybos yra vienas iš praradimų, todėl kaip ir gedului (o skyrybos ir yra savotiškas gedulas) būdingi etapai ir tam tikri elgesio modeliai: „Neigimo etape vaikas gali ignoruoti tėvų skyrybas - reikalauti, kad abu ateitų į darželį, išėjusio tėvo prašyti sugrįžti. Pykčio etape vaiką užvaldo kaltinimai - jis gali darytis irzlus, patirti depresiją, vaiką apima neviltis. Perėjus į derėjimosi etapą, vaikas gali bandyti sutaikyti tėvus, manipuliuoti jais, skausmingai išgyventi tų derybų pasekmes. Paskutinis gedėjimo įveikimo etapas - susitaikymas su faktu. Tik lieka klausimas, kiek ilgai ir skausmingai besiskiriančių tėvų vaikas iki šio etapo eis. Gal tai jam kainuos dešimtmečius?
Vaikai skyrybų procese negaudami aiškių atsakymų, išgyvena daug neigiamų jausmų. Vaikai yra pažeidžiami, nes kai suaugę priiminėja sprendimus, vaikai įtakos beveik neturi.
Vaiko Emocijos ir Elgesys
Psichosomatiniai simptomai gali pasireikšti ir greit, ir po ilgesnio laiko, tuomet vaikas vedamas pas gydytojus, atliekami tyrimai. Pasak vaiko teisių gynėjų, tėvai nusprendę skirtis, turi pagalvoti, kaip tai paveiks vaiką, ką aš, kaip tėtis ar mama, darau, kad mano vaikas patirtų kuo mažiau žalos: ne ko aš noriu, kaip tėtis ar mama, bet tai, kaip toje situacijoje geriausia vaikui.
Vaikų Manipuliacijos ir Tėvų Santykiai
„Vaikai jau savaime manipuliuoti ima labai anksti, o su amžiumi jų manipuliacijos tampa vis sudėtingesnės. Vaikai manipuliacijų „tobulinimo“ išmoksta iš tėvų. Tenka girdėti, kad vienas iš tėvų vaiką paklaidina jausmuose: „Jei pasakysi, ką mama veikia vakarais, galėsime nusipirkti picos/nupirksiu norimą žaidimą ar pan.“. Ilgainiui šią bendravimo formą perima ir vaikai. Jie tikisi atlygio už savo elgesį, o tokią elgesio formą vaikas gali pradėti naudoti bendraudamas su kitu tėvu, su draugais ir ateityje, sukūręs savo šeimą ir pan.
Jeigu buvę sutuoktiniai vaikui teigia, kad mama ar tėtis yra blogi, ateityje jaunuolis ar mergina gali turėti didelių sunkumų užmezgant romantinius santykius ir kuriant šeimą. Psichologė pastebi ir tai, kad triukšmingai besiskiriančių tėvų vaikai gali jausti gėdą. Vaikai gali šalintis draugų, būrelių, kad nereikėtų teisintis ar meluoti dėl tėvų santykių.