Skyrybų procesai, ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo - tai situacijos, kuriose vaiko interesai turėtų būti svarbiausi. Įstatymas numato, kad teismas privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, tačiau vaiko nuomonė nėra vienintelis ir lemiamas faktorius. Jei kyla abejonių dėl vaiko nuomonės nepriklausomumo, įtarimų, kad vaikas yra paveiktas vieno iš tėvų, arba situacija yra sudėtinga ir sunku objektyviai įvertinti vaiko interesus, gali būti skiriama kompleksinė psichologinė ekspertizė. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama, kas yra vaiko psichologinė ekspertizė, kada ji reikalinga, kokią naudą teikia teismui ir tėvams, bei kokie specialistai ją atlieka.
Vaiko nuomonės svarba skyrybų bylose
Skyrybų bylose dažnai kyla ginčų dėl to, su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Šiame procese svarbu atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau ji negali būti vienintelis ir lemiamas faktorius. Teismas, spręsdamas šį klausimą, privalo vadovautis vaiko interesais, o ne tik jo pageidavimais.
Įstatymas numato, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras ir išsiaiškinti vaiko norus. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vaiko, kuriam yra suėję keturiolika metų, nuomonė išreiškiama raštu arba įrašoma į teismo posėdžio protokolą (garso įrašą).
Valstybės pareiga yra įvertinti vaiko gebėjimą suformuluoti nepriklausomą nuomonę. Kad vaikas būtų išklausytas, turėtų būti atsižvelgiama į vaiko amžių, brandumą, sugebėjimą išreikšti savo norus, jų susiformavimo aplinkybes, norų motyvaciją, bylos baigties pasekmių suvokimą.
Vaikas išklausomas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma - per atstovą, ir priimant sprendimą, į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Tik vaikas turi gebėti išreikšti savo norus. Tačiau vaiko noras gyventi su vienu iš tėvų negali būti sutapatinamas su vaiko interesais, kurie yra ne paties vaiko subjektyvus požiūris į tai, kas jam svarbu, reikšminga ar naudinga, bet visų pirma tai, kas lemia teigiamą vaiko vystymąsi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius bei materialinius poreikius.
Tai reiškia, kad teismas vaiko gyvenamąją vietą nebūtinai nustatys su tuo iš tėvų, su kuriuo pasirinks gyventi vaikas po tėvų santuokos nutraukimo.
Kas yra vaiko psichologinė ekspertizė?
Vaiko psichologinė ekspertizė - tai specializuotas tyrimas, kurį atlieka teismo psichologas ekspertas, siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus, reikalaujančius specialių psichologijos žinių. Šios ekspertizės metu ištiriami turintys teisinės reikšmės asmenų psichikos procesų ypatumai, dėsningumai ir struktūra.
Psichologinės ir psichiatrinės ekspertizės skirtumai
Daugeliui žmonių, kurie susiduria su ekspertizės sąvoka, yra aišku, kad tai tam tikras procesas, kurio metu konkrečiam asmeniui, kuris turi specifinių žinių, yra skiriama atsakyti į teismo pateiktus klausimus, pateikti išvadą teismui. Tačiau dažnai kyla klausimas, kuo skiriasi psichologinė ir psichiatrinė ekspertizė? Ar skiriasi psichologo ir psichiatro vaidmuo ekspertizėje?
Ekspertizės skiriamos tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo arba teismo metu prireikia specialiųjų žinių. Psichologinės ekspertizės atveju tai įvairaus pobūdžio psichologijos žinios.
Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys
Kaip galima pastebėti iš apibrėžimų, psichiatrinės ekspertizės susitelkia į teisme dalyvaujančių asmenų psichinę būklę, t. y. daugiau yra susitelkiama į tai, ar asmuo nėra priklausomas nuo psichoaktyvių medžiagų, neserga psichikos liga, kuri gali (galėjo) turėti įtakos asmens veiksmams, jų kontrolei, mąstymui. Tuo tarpu psichologinės ekspertizės yra skiriamos tuomet, kai asmeniui nėra nustatyto psichikos sutrikimo.
· Teismo psichiatrinė ekspertizė:
- Įvertina asmens psichinę būklę.
- Nustato, ar asmuo serga psichikos liga.
- Įvertina, ar psichikos liga turėjo įtakos asmens veiksmams.
- Nustato priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų.
· Teismo psichologinė ekspertizė:
- Tiria asmenų psichikos procesų ypatumus, dėsningumus ir struktūrą.
- Įvertina asmenybės bruožus.
- Tiria asmens raidos ypatumus.
- Nustato asmens gebėjimą suvokti ir perteikti informaciją.
Kas atlieka psichologinę ekspertizę?
Psichologinę ekspertizę atlieka teismo psichologai ekspertai, turintys galiojančius kvalifikacinės komisijos išduotus pažymėjimus ir įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.
Atliekant psichologinius tyrimus ir teikiant išvadą teismui, privalumą turi psichiatras, klinikinis psichologas ar teisės psichologas?
Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams
Nekyla abejonių, kad psichiatrines išvadas privalomai turi teikti specialiųjų psichiatrijos žinių turintys specialistai, tačiau, ar tokios žinios gali būti naudingos siekiant parašyti psichologinę išvadą teismui? Kaip jau minėta, psichologinė išvada gali būti teikiama tuomet, kai nėra psichikos sutrikimo, taigi tokiu atveju naudingesnis būtų psichologas, kuris gali turėti mažiau anatominių ar psichopatologinių žinių, tačiau galbūt daugiau žinių apie žmogaus raidos, psichologinius ypatumus, įvairias būsenas ir pan.
Psichologas, kaip ir psichiatras, dirba su kiekvienu žmogumi kaip su unikalia asmenybe, kuriai būdinga tam tikra gyvenimo istorija, asmenybės bruožai ir psichikos procesai. Tačiau svarbu pabrėžti, kad būtent psichologai yra įgiję žinių apie įvairius psichikos procesus (dėmesys, atmintis, mąstymas) bei asmenybės bruožus (savęs vertinimas, sugebėjimas užmegzti santykius ir pan.) vertinančias metodikas ir jų taikymą. Taigi psichologai, atliekantys ekspertizes, už psichiatrus yra pranašesni tuo, kad jie orientuojasi į asmenybę, jos psichikos procesus, auklėjimo ypatumus, o ne į ligas ar sutrikimus ir jų įtaką žmogaus elgesiui, bei gali pritaikyti skirtingas įvertinimo metodikas, padėsiančias atsakyti į įvairius ekspertizės klausimus.
Kuo teisės psichologas yra pranašesnis už klinikinius psichologus teikiant teismui psichologines išvadas?
Klinikiniai psichologai savo darbe orientuojasi į psichinių, emocinių ir elgesio sutrikimų gydymą, įvairių krizinių situacijų sprendimą, bei kitas fizines būkles, sąlygotas psichikos sutrikimų. Tuo tarpu Teisės psichologai savo žinias taiko teisinio reguliavimo srityje. Jų darbas gali apimti pagalbą teisėjui nusprendžiant tėvystės klausimus, taip pat įvertinti kaltintojo psichinę kompetenciją dalyvauti teisminiame procese. Kaip viena iš teisės psichologo darbo sferų išskiriama liudytojo parodymų įvertinimas. Be abejonės, klinikinio psichologo kompetencija vertinti anomalius psichikos reiškinius bei delikventinio elgesio ypatybes yra vertinga teisės psichologijoje, tačiau šių kompetencijų neužtenka sėkmingai vykdyti teismo psichologinėms ekspertizėms, todėl šioje srityje ir reikalingi teisės psichologai.
Teisiniame procese dalyvaujantis psichologas turėtų būti susipažinęs su teisine sistema ir įstatymais, reguliuojančiais jo darbą, suprasti ir naudotis teisine kalba bei būti informuotas apie jo procesinio statuso teises ir pareigas.
Atliekant psichologinę ekspertizę tuo atveju, kai nereikia nustatyti psichinio sutrikimo, teisės psichologas tampa pranašesniu už psichiatrus ir klinikinius psichologus, kadangi turi specifinių psichologinių ir teisinių žinių. Tokios teisės psichologo žinios yra apie asmens kriminalinio elgesio raidą, viktimologijos bei teisės pagrindai. Šie specialistai geba analizuoti atliktas ekspertizes bei teikti pasiūlymus galimai pakartotinei ekspertizei. Tuo atveju, kaip yra diagnozuojama psichikos liga, tampa reikalingas psichiatro ir psichologo bendradarbiavimas. Minėtą nuostatą patvirtina ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos Ministro įsakymas Nr. V-499 2003 m. rugpjūčio 18 d.
Kada reikalinga vaiko psichologinė ekspertizė?
Psichologinė ekspertizė gali būti skiriama, kai kyla abejonių dėl vaiko nuomonės nepriklausomumo, įtarimų, kad vaikas yra paveiktas vieno iš tėvų, arba situacija yra sudėtinga ir sunku objektyviai įvertinti vaiko interesus. Konkrečiau, psichologinė ekspertizė gali būti reikalinga šiais atvejais:
- Abejonės dėl vaiko nuomonės nepriklausomumo: jei yra pagrindo manyti, kad vaiko nuomonę lemia vieno iš tėvų įtaka, o ne jo paties norai ir jausmai.
- Įtarimai, kad vaikas yra paveiktas vieno iš tėvų: jei vaikas kalba frazėmis, būdingomis suaugusiems, arba jo elgesys rodo, kad jis yra nuteikinėjamas prieš vieną iš tėvų.
- Sudėtinga situacija, kurioje sunku objektyviai įvertinti vaiko interesus: kai tėvų konfliktas yra labai aštrus ir sunku nustatyti, kuris iš tėvų geriausiai atitinka vaiko poreikius.
- Kai reikia objektyviai įvertinti vaiko psichikos būseną, jo psichikos būseną nagrinėjamo įvykio metu, įvertinti ar dėl nagrinėjamo įvykio neatsirado kokių nors psichikos sutrikimų, taip pat, kai reikia įvertinti vaiko sugebėjimą suvokti bei perteikti reikšmingas bylai aplinkybes (nukentėjęs vaikas) ar jo gebėjimą visiškai (pilnai) suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (įtariamas vaikas).
- Daugiausia yra skiriamos ekspertizės, kurios susijusios su nepilnamečių ar mažamečių seksualine prievarta.
Kaip vyksta vaiko nuomonės išklausymas skyrybų bylose?
Skyrybų ir vaiko dalybų bylose vaiko nuomonė dažniausiai išklausoma tarpininkaujant vienam iš trijų specialistų: Vaiko teisių apsaugos darbuotojui, teismo psichologui (teismo posėdžio arba individualaus pokalbio tarp teismo psichologo ir mažamečio metu) arba Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistui.
Pirmieji vaiko nuomonę skyrybų byloje išklauso Vaiko teisių apsaugos specialistai: „Iš pradžių vaikas savo poziciją dėl bendravimo tvarkos ar gyvenamosios vietos išsako vaiko teisių atstovams, kurie tėvams išsiskyrus aplanko šeimą, kalbasi su tėvais bendraisiais klausimais, t. y. kur liks gyventi vaikas, kokia bus bendravimo tvarka. Į teismą, teismo psichologą kreipiamasi tada, kai tėvai nesutaria, su kuo gyvens vaikas, arba kai kyla įtarimas, kad vaiko nuomone manipuliuojama, jį bandoma paveikti, vaikas kalba frazėmis, žodžiais, kurių įprastai mažamečiai nevartoja.“
Kai vaikas yra apklausiamas teismo posėdžio metu, jis savo nuomonę išsako viešai, girdint teisėjui, tėvams ir teismo psichologui. Išklausant vaiko nuomonę teismo posėdžio metu labai svarbus teismo psichologo vaidmuo. „Tarp vaiko ir bylos dalyvių, taip pat tarp vaiko ir teisėjo visada yra trečiasis subjektas - psichologas. Teismo psichologas betarpiškai bendrauja su vaiku, užmezga ryšį ir užduoda klausimus vaikui suprantama kalba. Kitaip sakant, jei bylos dalyviai užduoda klausimus vaikui, teisėjas klausimus apibendrina ir perduoda psichologui, psichologas juos pritaiko vaikui pagal jo raidą, išsivystymo lygį“, - teigia teisėjas.
Tokiu atveju, kai teismo psichologas vaiką apklausia individualiai, bendraujama nebe teismo posėdžio metu. Sutariamas patogus laikas, vaikas atvežamas pas psichologą arba pats psichologas atvyksta į vaikui neutralią vietą. „Psichologas kalbasi su vaiku, pastebėtas įžvalgas fiksuoja išvadoje, išvadą vėliau perduoda teismui, teisėjui. Teismo posėdžio metu teisėjas perskaito išvadą, ją pakomentuoja, įvertinęs visas aplinkybes nusprendžia, ar į ją reikšminga atsižvelgti. Galiausiai sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos priima teismas“, - teigia N. Ogintas.
Pagrindinis principas - vaiką apklausti vieną arba kiek įmanoma mažiau kartų. Dėl šio tikslo teisėjai ir teismo psichologai nuolatos bendradarbiauja, siekia, kad vaiko netektų varginti pasikartojančiomis apklausomis. „Teisėjai tariasi su teismo psichologais, ar geriau kreiptis į Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą, ar vaikus apklausti patiems. Tarnyba atlieka išsamesnę ekspertizę dėl vaiko nuomonės gyvenamosios vietos klausimu. Taip pat jie įvertina vaiko ir tėvų ryšio stiprumą, santykio tvirtumą. Tarnyba ilgesnį laiką stebi vaiko ir tėvų interakciją nei teismo psichologai, tačiau jų paslaugos yra mokamos. Matant, kad tėvai konfliktuoja, nepasidalina vaiko globa, sprendžiama, kuris vaiko apklausos būdas tinkamiausias“, - teisėjui pritaria teismo psichologas.
Vaikų apklausų teisme neriboja mažamečių amžius: „Tam tikrų kategorijų bylose yra numatyta, kad vaiką privaloma išklausyti, kai jam sueina 10 metų, bet, iš tiesų, teismui nusprendus, kad vaiko nuomonė skyrybų byloje yra svarbi, gali būti apklausiami ir kur kas jaunesni vaikai. Aišku, jaunesnių nei 10 metų vaikų apklausos sudėtingesnės, ypač reikalinga specializuotų psichologų, kurie geba prakalbinti mažamečius, pagalba.“
Šeimos, skyrybų bylose vaikai išklausomi tada, kai jau geba suformuluoti nuomonę: „Svarbu nesumaišyti vaiko norų ir nuomonės. Nuomonė yra sąmoninga, argumentuota, vaiko suvokta pozicija tam tikrais klausimais, o norai dažniau gali būti susiję su poveikiu, kuris yra daromas vaikui skyrybų metu. Skyrybų bylose tėvai dažnai manipuliuoja vaikais, būtent dėl šios priežasties vaikai teisme neretai išsako ne nuomonę, o norus.“
Apklausiant vaiką skyrybų bylose labai svarbu įvertinti vaiko brandą, dėl to bendraujant su vaiku žiūrima, ar jis savo nuomonę reiškia nuosekliai, ar nuomonė nekinta perklausus jį apie tuos pačius dalykus keletą kartų ir ar jo pasakojimas sutampa su neverbaline kalba, emocine išraiška, balso tembru, veido mimika ir bendra pastebima psichologine būsena. „Taip pat atsižvelgiama į tai, ar vaikas kalba suaugusiųjų žodžiais. Pavyzdžiui, noriu pas tėtį, nes mama neturi pakankamai finansų, kad pasirūpintų šeima. Kai vaikas kalba tokiais žodžiais, yra pagrindas manyti, kad tėvai vaiką nuteikinėja, daro jam poveikį, jo išsakyti žodžiai gali būti neteisingi, dirbtinai suformuoti“, - darbine patirtimi dalinasi psichologas N. Ogintas.
Vaikas, gyvendamas su abiem tėvais ar su vienu iš jų, gyvena tam tikrame socialiniame burbule, dėl to neįmanoma, kad aplinka mažamečiui nedarytų įtakos. Dažnai pasitaiko, kad vaikai perima tėvų nuotaikas, poziciją tam tikrais klausimais, tačiau susiduriama ir su atvejais, kai vaikai yra piktybiškai nuteikinėjami prieš vieną iš tėvų. Tokiose situacijose išgirsti tikrąją vaiko nuomonę gali būti itin sudėtinga, reikalinga patyrusio specialisto pagalba.
Vaiko apklausa, kai psichologas individualiai kalbasi su mažamečiu, trunka ne ilgiau kaip valandą. „Per valandą dažniausiai pavyksta aptarti pagrindinius klausimus, išsiaiškinti vaiko poziciją. Jei apklausa trunka ilgiau - vaikas tiesiog pavargsta“, - pripažįsta specialistas. „Per valandą pasimato, ar vaikas gali suformuluoti savo nuomonę, ar yra tam tikras lojalumo konfliktas ir vaikui sunku išreikšti savo poziciją, jis jaučiasi kaltas ir dėl to negali įvardinti, su kuriuo iš tėvų nori gyventi. Jei vaikas apklausiamas teismo posėdžio metu, tai ši procedūra įprastai trunka apie valandą ar trisdešimt minučių.“
Apklausų metu psichologai vaiko nuomonę nori suprasti neužduodami tiesioginių klausimų. Psichologai stengiasi neklausti vaiko, ar jis nori gyventi su tėčiu ar su mama. Jie nori įsiklausyti į vaiko pasakojimus, suprasti, kaip jis vertina situaciją ir neužduoti klausimų, kurie prasideda žodžiu kodėl. „Pavyzdžiui, kodėl nenori gyventi pas mamą? Tokie klausimai gali skambėti kaip kaltinimas. Taip pat teismo psichologai stengiasi užduoti kuo mažiau uždarų klausimų. Tokie klausimai yra vienpusiški, labai konkretūs, kategoriški“, - sako N. Ogintas.
Teismo psichologai apklausų metu stengiasi vaikams sukurti psichologiškai saugią aplinką. Stengiamės paaiškinti, kad vyksta ne tardymas, o pokalbis, kurio metu vaikas turi teisę išsakyti tai, ką galvoja, ko nori.
Apklausų metu psichologai stengiasi neužduoti ir klausimų, kurie padidintų vaiko nesaugumo jausmą ar gynybiškumą. Taip pat siekia vaikui parodyti, kad jis yra neatsakingas už tai, ką teismas nuspręs. Vaiko nuomonė svarbi, bet ne jis priima galutinį sprendimą.
Pasitaiko atvejų, kai tėvai bando vaikui įteigti, kad jo apsisprendimas, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, yra lemiamas. Tokiais atvejais vaikas gali jaustis kaltas, kad, pavyzdžiui, nuvylė tėtį, nes pasakė, jog nori gyventi su mama. Iš esmės vaikų apklausoms skyrybų bylose yra sukurtos bendros taisyklės, tam tikras protokolas. Teismo psichologai taip pat žinias ir įgūdžius nuolatos atnaujina organizuojamų mokymų metu.
Prieš 10 metų teismuose atsiradusių psichologų esminė užduotis skyrybų, vaikų dalybų bylose - išgirsti mažamečių lūkesčius ir sumažinti galimai žalingą proceso poveikį, jaučiamą psichologinį spaudimą. „Psichologo užduotis apsaugoti vaiką nuo klausimų, kurie gali jį traumuoti, taip pat užtikrinti jo saugumą. Psichologai skyrybų bylose siekia užtikrinti, kad mažamečiai teisme jaustųsi kiek įmanoma jaukiau, kad galėtų laisvai išreikšti tikrąją savo nuomonę ar poziciją tam tikrais klausimais.“
Kaip paruošti vaiką apklausai?
Žinant, kad mažamečio laukia apklausa teisme ar jo nuomonė bus išklausyta individualaus pokalbio su teismo psichologu metu, gali kilti klausimas, ką sakyti vaikui? Ar reikia vaikui bandyti paaiškinti susiklosčiusią situaciją? Anot psichologo, normalu vaikui pasakyti, kur jis bus vedamas, ko jo ten bus klausinėjama. Rekomenduojama vaikui akcentuoti, jog svarbu, kad jis psichologui ar teismui pasakytų, ką galvoja, kaip jaučiasi. Svarbu mažamečiui paaiškinti ir faktą, kad ne jis, o teismas priima galutinį sprendimą, tačiau jo nuomonė yra labai svarbi. „Tėvų leidimas ir vaiko padrąsinimas išsakyti nuomonę duoda labai daug naudos. Vaikui suteikiamas tam tikras psichologinis leidimas išsipasakoti psichologui. Mažametis nesijaučia kaltas, nebijo pasidalinti asmeninėmis šeimos istorijomis ar išgyvenimais“, - pabrėžia psichologas.
Idealiame pasaulyje išvis neturėtų kilti tokių situacijų, vaikas neturėtų būti vedamas į teismą aiškinti, su kuriuo iš tėvų nori gyventi. Visgi susiklosčius tokiai situacijai labai svarbu, jog vaikais suprastų išsakytos nuomonės svarbą skyrybų, vaiko dalybų byloje. „Teismas priima sprendimą vadovaudamasis ne tik vaiko nuomone, bet ir kitais duomenimis, tad vaikui svarbu suprasti, kad vien jo nuomonė nenulems galutinio verdikto. Teismas prisiima atsakomybę, kadangi vaikui sprendimo emocinė našta gali būti nepakeliama. Aišku, prieš apklausą tėvai turėtų paruošti vaiką, jį nuraminti, paaiškinti, kad jo išsakyta nuomonė negalutinė ir ji neturės įtakos vaiko ir tėvų santykiams. O teisėjas ir teismo psichologas visada sieks, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai. Dar akcentuoju, kad siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus ypač svarbus teisėjo ir psichologo bendradarbiavimas.
Teismo psichologinės ekspertizės nauda
Teismo psichologinės ekspertizės tikslas - padėti teismui objektyviai įvertinti situaciją ir priimti sprendimą, kuris geriausiai atitiktų vaiko interesus. Ekspertizės metu specialistai analizuoja vaiko psichologinę būklę, jo santykius su tėvais, aplinkos poveikį ir kitus svarbius faktorius.
Psichologinės ekspertizės metu teismas gali gauti atsakymus į šiuos klausimus:
- Ar vaikas yra pakankamai brandus, kad galėtų savarankiškai priimti sprendimus dėl savo gyvenamosios vietos?
- Ar vaiko nuomonė yra paveikta vieno iš tėvų?
- Kokie yra vaiko emociniai poreikiai?
- Kaip skyrybos veikia vaiko psichologinę būklę?
- Kuris iš tėvų geriausiai atitinka vaiko poreikius?
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su abiem tėvais
Viešoje erdvėje dažnai galima išgirsti nuomonių, kad Lietuvos įstatymai ištuokos atveju neleidžia vaiko gyvenamosios vietos nustatyti su abiem tėvais. Kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismai ne kartą yra pasisakę, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta tik su vienu iš tėvų, o sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, gali būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą ir sudarant sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku tiek pat laiko, kiek ir su motina (tėvu), su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta.
Kaip vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą reglamentuoja įstatymas?
Civilinio kodekso normos nustato, kad „tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų“. Esant būtent tokiai įstatymo formuluotei, įstatymą galima taikyti pažodžiui. Taigi, vertinant lingvistiškai ir eliminavus ginčo elementą, vaiko tėvai dėl vaiko gyvenamosios vietos gali susitarti laisva valia, taigi gali susitarti ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su jais abiem.
Ekspertizių atlikimo terminai
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne vienerius metus atliekamuose tyrimuose bei metinėse veiklos ataskaitose akcentavo ilgų, neigiamą poveikį vaikui turinčių vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių (toliau - teismo ekspertizės) atlikimo (laukimo eilių teismo ekspertizėms atlikti, teismo ekspertizės akto surašymo) terminų problemą.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos duomenimis, teismo ekspertizių atlikimo terminai pastaruoju metu yra ženkliai sutrumpėję. VTPT Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose laukimo eilių nėra (atliekamų teismo ekspertizių baudžiamosiose bylose reikėjo laukti vidutiniškai 73 kalendorines dienas, 2021 m. - 63 k. d. 2022 m. - 24 k. d.; atliekamų teismo ekspertizių civilinėse bylose 2020 m. reikėjo laukti vidutiniškai 149 k. d., 2021 m. - 125 k. d., 2022 - 80 k. d.). Teismo ekspertizių surašymo terminai (metinis vidurkis) 2020-2023 metais neviršijo keliamo reikalavimo - surašyti ekspertizes per mažiau nei 30 kalendorinių dienų (2020 m. vidutiniškai buvo surašoma per - 27 k. d., 2021 m. - 28 k. d., 2022 m. - 28 k. d., 2023 m.
Teismo ekspertizių atlikimo terminų sutrumpėjimas leido atlikti daugiau ekspertizių tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose (2020 m. atliktos 174, 2021 m. - 226, 2022 m. - 272 ekspertizės, 2023 m. Akivaizdžiai sutrumpėjusių teismo ekspertizių atlikimo terminų priežastis - padidėję žmogiškieji resursai VTPT Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje. Šiais metais skyriuje dirba 10 (6 psichiatrės, 4 psichologės) teismo vaikų ir paauglių psichiatrų ar psichologų ekspertų (palyginimui 2020 m.
tags: #vaiko #psichologine #ekspertize