Vaiko psichologinis poreikis žaislams: kaip pasirinkti lavinančius ir saugius žaislus

Įvadas

Žaislai - neatsiejama vaiko gyvenimo dalis. Jie ne tik suteikia džiaugsmo, bet ir atlieka svarbų vaidmenį vaiko psichologiniame vystymesi. Šiame straipsnyje aptarsime, kam vaikams reikalingi žaislai, kokie jie turėtų būti, kad ugdytų ir lavintų, o ne kenktų vaiko psichikai, ir kodėl kartais naudinga žaislus pasigaminti patiems.

Kam vaikams reikalingi žaislai?

Atsakymas į šį klausimą nėra toks paprastas, kaip galėtų atrodyti. Vaiko požiūriu, žaislas gali būti bet kas: pagaliukas, buities rakandas, mamos kūnas - visa, kas pakliūva į rankas ir padeda išgauti įdomų efektą bei atspindėti įgytą patirtį, išreikšti jausmus, bendrauti su pasauliu. Sveikam vaikui žaidimas yra nuolatinė būsena, kylanti spontaniškai iš įgimto gebėjimo tyrinėti ir mokytis kiekvieną gyvenimo akimirką.

Pasitelkdami beribę vaizduotę, žaislą vaikai geba susikurti patys iš bet ko, kartais tiesiog iš nieko, nematomą, tačiau gyvą ir asmeniškai prasmingą. Taip išeina, kad duodančio vaikui žaislą suaugusiojo vaidmuo nėra lemiamas, greičiau papildantis natūralią vaiko raidą.

Tuo tarpu tėvų požiūriu žaislai gali būti reikalingi visai kitiems tikslams pasiekti. Neretai žaislas pasitelkiamas kaip priemonė, galinti vaiką užimti, pakeičianti bendravimą. Kartais žaislas tampa savotišku meilės įrodymo įrankiu, mainų ar papirkinėjimo objektu. Taip pat būna, kad tėveliai perka žaislą, kurio patys negalėjo vaikystėje turėti.

Jeigu prisimenate save vaikystėje žaidžiančius, prisiminkite savo mylimą žaislą ir su juo susijusius išgyvenimus. Jei prisimenate tai praėjus 20, 30 ar daugiau metų, reiškia žaislai iš tiesų jūsų gyvenime paliko svarbų, ryškų pėdsaką.

Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas

Kokie turi būti žaislai, kad ugdytų ir lavintų?

Renkantis žaislą „kainos“ ar „patinka“ kriterijai neturėtų būti lemiantys. Peržiūrėjus įvairius šaltinius, galima išskirti tris svarbius vaikui kriterijus: funkcija, saugumas ir atitikimas amžiui.

Funkcija

Geram žaislui funkcija yra tai, kuo jis gali pavirsti vaiko vaizduotės dėka. Kuo mažiau žaislo funkcija apibrėžta iš anksto, tuo lengviau vaikas jį gali transformuoti pagal savo poreikius. Kaladėlės bei gamtinės medžiagos - pagaliukai, akmenėliai, smėlis, vanduo - yra puikiausias neapibrėžtos funkcijos pavyzdys.

Saugumas

Žaislų saugumas yra puikiai įstatymais apibrėžtas fizine, bet ne psichine prasme. Fizinio žaislo saugumo nurodymus galima rasti ant kiekvieno žaislo, tačiau apie poveikį psichikai nuorodų neteko matyti.

Dažniausiai tai buvo žaislai monstrai, lavonai, sužaloti ar skatinantys žaloti, su pavaizduotu krauju pvz. suvažinėtas kačiukas, suplėšomas žmogus. Kai kurie žaislai buvo skatinantys seksualumą pvz. robotas su grąžtu penio vietoje ar stipriai iškreipiantys realybę pvz. nėščias kūdikis. Psichinis poveikis dažnai nėra iš karto juntamas, jį sunkiau įrodyti ir tuo naudojasi komercine sėkme, bet ne vaikų gerove susirūpinę gamintojai. Tai, kad žaislą perkate prestižinėje parduotuvėje, negarantuoja jog pardavėjui rūpi jūsų vaiko savijauta.

Siekiant parduoti, populiaru pasitelkti tv filmukus, pateikiančius kietai atrodančius, tačiau baisios išvaizdos ir agresyviai besielgiančius herojus, kurie vėliau pasirodo žaislų bei įvairių buitinių niekučių pavidalu ir, žinoma vaikai reikalauja juos pirkti. Vienas pavyzdžių, tarp pradinukių mergaičių populiarus Monster High school filmukas bei jo personažai-monstriukės lavono spalvos veidais, prisiūtom galūnėm. Panašu, kad nelabai kam rūpi jog vaikas žaislą suvokia kaip gyvą būtybę ir su juo tapatinasi. Taip agresyvios, išdarkytos išvaizdos žaislai tampa vaiko vertybinio identiteto pagrindu, atsiranda iškreiptas savęs ir pasaulio suvokimas bei įvairios baimės.

Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys

Pakenkti gali ir pernelyg ryškių, nenatūralių spalvų, garsų žaislai ir bendrai per didelis žaislų kiekis. Tai sudaro pernelyg didelę stimuliaciją bręstančioms vaiko smegenims, galinčią pasireikšti sudirgimu, hiperaktyvumu ar prarastu domėjimusi žaislais.

Atitikimas amžiui

Kalbant apie žaislo atitikimą vaiko amžių, vėlgi neverta pasikliauti vien gamintojo nuorodomis, kurios labiau orientuotos į fizinį saugumą. Svarbu mokėti įvertinti ne chronologinį, bet vaiko raidos amžių, susijusį su dėsningais smegenų vystymąsi atitinkančiais etapais. Tinkamai parinktas žaislas gali ugdyti vienus ar kitus vaiko gebėjimus, pvz., akies-rankos koordinaciją, formų suvokimą.

Žaislai pagal amžių

Kuo mažesnis vaikas, tuo mažiau jam svarbu turėti žaislą kaip asmeninę nuosavybę, tuo mažiau reikia ir parduotuvės žaislų.

Pirmieji metai

Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais svarbiausias žaislas yra jo tėvai, bendravimas su jais, jų kūnas, balsas, prisilietimai.

Kūdikio lavinimas, tai procesas, kurio metu skatinamos ir plėtojamos įvairios kūdikio vystymosi sritys: motoriniai įgūdžiai, sensoriniai pojūčiai, kalba ir socialiniai gebėjimai. Tai apima kasdienes veiklas ir sąveikas, kurios padeda kūdikiui išmokti naujų įgūdžių, pažinti aplinką ir bendrauti su kitais.

Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams

Pirmąjį mėnesį kūdikiai daug laiko praleidžia miegodami, tačiau jie pradeda rodyti susidomėjimą aplinkiniu pasauliu. Lavinimo veiklos turėtų būti paprastos, pavyzdžiui, skatinkite kūdikį žiūrėti į ryškius, kontrastingus daiktus ir nuolat kalbėkite su juo. Antrąjį mėnesį kūdikiai vis dažniau reaguoja į aplinką ir rodo didesnį susidomėjimą socialinėmis sąveikomis. Leiskite vaikučiui žaisti su įvairių tekstūrų žaislais ir skirtingais garsais skleidžiančiais žaidimais. Naudokite ryškius, spalvotus žaislus, kad skatintumėte vizualinį susidomėjimą. 3 mėn. kūdikiai pradeda jau geriau kontroliuoti savo rankas ir kojas. Šio amžiaus vaikus skatinkite tyrinėti aplinką per liečiamus ir triukšmingus žaislus. Ketvirto mėnesio metu kūdikiai pradeda rodyti daugiau gebėjimų sekant judančius objektus ir darosi savarankiškesni. Leiskite kūdikiui žaisti su žaislais, kurie gali būti traukiami ar pasukami. Toliau skatinkite jį tyrinėti skirtingas tekstūras ir garsus. Penktą mėnesį kūdikiai jau dažnai rodo didelį susidomėjimą savo rankomis ir pirštais. Septynių mėnesių kūdikiai darosi savarankiškesni ir sugeba atlikti sudėtingesnius veiksmus. Duokite kūdikiui žaislus, kurie skleidžia melodijas arba turi skirtingų tekstūrų elementų. Skatinkite kūdikį tyrinėti ir mėginti groti su muzikiniais žaislais ar namų objektais. Aštuntą mėnesį kūdikiai dažnai pradeda imtis pirmųjų žingsnių ir rodyti didesnį susidomėjimą savo gebėjimais. Devintą mėnesį kūdikiai gali pradėti rodyti didesnį susidomėjimą bendraujant su kitais ir žaisdami su įvairiais daiktais. Pasiūlykite kūdikiui žaislus, kuriuos galima sukti ar judinti. Skatinkite stengtis atpažinti daiktus. Šiame amžiuje galite pradėti naudoti žaislus, kurie gali būti skirstomi į dalis arba turi judančių elementų. Vienuoliktą mėnesį kūdikiai jau pradeda po trupučiui demonstruoti kalbos pradžia ir bendravimą, todėl skatinkite kūdikį kalbėti ir lavinti pirmuosius žodžius. Paskutinį mėnesį pirmųjų metų kūdikiai rodo dar didesnį savarankiškumą ir norą pažinti aplinką. Skatinkite vaiką tyrinėti ir bendrauti su kitais.

Naudokite žaislus ir veiklas, kurios skatina kūdikį judėti, ropoti, stovėti ir vaikščioti. Rodykite kūdikiui įvairias tekstūras, garsus ir spalvas. Kalbėkite su kūdikiu, net jei jis dar nesupranta visko, ką sakote. Skatinkite jį tarti paprastus žodžius ir frazes. Skatinkite kūdikį bendrauti su kitais vaikais ir suaugusiais.

Rinkitės tokius žaislus kaip plastikiniai mini maracai .

Kiekvieno kūdikio vystymosi tempas labai individualus. Kai kurie kūdikiai gali išmokti naują įgūdį greitai, o kitiems prireikia daugiau laiko.

Antrieji metai

Pereidamas į antruosius metus kūdikis mokosi suvokti priežasties pasekmės ryšius, kaupti patirtį eksperimentuojant, todėl jį domina visa ką galima įdėti, išimti, patraukti už virvutės, išgauti garsą. Dažniausiai tai mamos virtuvėje randami buitiniai rakandai.

Kadangi sparčiai formuojasi daiktų vaizdiniai, vaikui svarbu visomis juslėmis tyrinėti kuo daugiau objektų: kratyti, mesti, dėtis į burną, uostyti. Jau galima vartyti knygeles, skatinančias simbolinį pasaulio suvokimą. Pirmosios knygelės turi būti kietais storais viršeliais, didelėmis, detalėmis neperkrautomis iliustracijomis ir minimaliu tekstu.

Treti metai

Baigdamas antruosius metus kūdikis jau gali manipuliuoti turimais protiniais vaizdiniais t.y. įsivaizduoti daiktus, kurių nemato, planuoti siekdamas tikslo, numatyti paprasčiausias savo veiksmų pasekmes pvz. pasidėti kėdę ir pasiekti aukštai padėtus saldainius. Atsiranda simbolinis, įsivaizdavimo žaidimas, o kartu ir poreikis turėti įvairių buitį, pasaulį atspindinčių žaislų pvz. lėlių, indų, įrankių, baldų.

Ikimokyklinis amžius

Kompiuteriniai žaidimai, filmukai vaiko erdvėje turėtų atsirasti kuo vėliau ir kuo trumpiau. Jų perdozavimas lemia sulėtėjusią protinę raidą, blogesnę dėmesio koncentraciją, sutrikusį miegą bei kalbos vystymąsi. Ikimokykliniame amžiuje nereikėtų peržengti valandos ribos per dieną ir 20 min. Pernelyg didelė žaislų gausa gali vaiką varginti, atriboti nuo bendravimo ir stabdyti jo kūrybiškumo, vaizduotės raidą.

Kodėl kartais naudinga žaislus pasigaminti patiems?

Skubu priminti, kad būtent kūrybiniai gebėjimai padeda mums greitai ir efektyviai spręsti kasdienines, buitines ir emocines problemas bei įprasminti save šiame pasaulyje. Taigi, jei vaikas įpranta gauti padarytą žaislą, jo kūrybiškumas lavės ne taip sparčiai, kaip pačiam aktyviai dalyvaujant žaislo gamybos procese. Užaugs vartotojas, bet ne pasaulį keičiantis kūrėjas.

Asmeniškai pasigaminti žaisliukai didina vaiko savivertės, savarankumo jausmą ir tampa svarbūs emocine prasme, štai kodėl nupieštas ar nulipdytas darbelis su pasididžiavimu rodomas tėveliams ir nešamas namo tarsi sakant „čia aš, čia mano dalis…“ Kartu su tėveliais kuriamas žaislas dovanoja ir bendravimo dovaną, kuomet kartu būnama, atrandama, dalinamasi patirtimi. Kurdamas savarankiškai ar netgi stebėdamas kuriančią mamą vaikas mokosi planuoti, spręsti iškylančias problemas, ieškoti pagalbos, užbaigti. Kuriant ypač lavėja vaiko rankyčių judesiai, koordinacija, o kartu ir kalba, mąstymas. Pagaliau žaislų kūryba padeda pasotinti nenumaldomą naujos patirties poreikį.

Jei galvojate, jog negebėsite įkvėpti vaiko, nes patys nesate kūrybiški, neskubėkite nusivilti. Kūrybiškumo niekada nevėlu pasimokyti, pasiieškant idėjų interneto platybėse ar apsilankant įvairiuose dailės, keramikos ar kitokių amatų būreliuose. Dar viena padrąsinanti žinia: kuriant vaikui procesas yra svarbiau nei rezultatas, ypač jei patys tėvai tai pabrėžia vengdami darbelio vertinimo ar kritikos.

Kuriami žaislai nėra ir neturi būti sudėtingi. Kurti galima iš nieko nekainuojančių, po ranka esančių daiktų: gamtinių medžiagų, senų drabužių, atsibodusių žaislų, maisto, buitinio šlamšto. Susikurti galima praktiškai viską: teatrą ir pirštų lėles, knygeles, muzikos instrumentus, papuošalus, dėliones, stalo žaidimus.

Kaip suvaldyti vaiko norus žaislams?

Tiesioginis atsakymas į šį klausimą būtų: tai turi spręsti tėvai, bet ne vaikas. Vaikas visada nori kažko naujo, jo darbas yra norėti ir reikalauti nesuvokiant nei savo norų priežasčių nei pasekmių. Tėvų užduotis šį gaivališką procesą išmintingai valdyti, ypač jei vaikui dar nėra septynerių.

Deja, dažnai yra sunku atsispirti vaiko norams ir rasti tinkamų būdų suvaldyti situaciją. „Ožiukų krizės“ bus retesnės, jei šeimoje nuolat teiksite pirmenybę bendravimui, žaidimui ar kūrybai kartu su vaiku. Visiškai netinkama strategija įpratinti vaiką kažką gauti kaskart, kai grįžtate iš miesto, nors ir labai pasiilgote ar jaučiate kaltę, jog teko palikti mažylį.

Puiku, jei prieš einant į parduotuvę konkrečiai įvardinat vaikui, ką jam galėsite nupirkti pvz., čiulpinuką, knygelę, neleidžiant rinktis iš VISKO, kas tik bus parduotuvėje. Puiki mintis 1-4 m. vaiko iš viso nesivesti į didelę, ypač iki lubų užkrautą žaislais parduotuvę. Įsivaizduokite, jūs randate lobį, beveik nieko nenutuokiate, kas yra „brangu, kitas kartas“, o jums sakoma negalima.

Žaidimų terapija ir emocinis intelektas

Žaisdamas, fantazuodamas vaikas gali patekti už realaus pasaulio ribų, nebijoti būti nubaustas ar suklysti ir labai kūrybingai išspręsti įvairias emocines problemas. Tuo naudojasi vaikų psichoterapeutai, taikydami žaidimą kaip vaiko pažinimo bei emocinio gydymo priemonę. Nors žaidimų terapijoje žaislai vaidina ne pagrindinį vaidmenį, visgi galima pasitelkti terapeutų rekomendacijas perkant žaislus emocinių problemų dar neturinčiam vaikui.

Kuo vaiko aukštesnis emocinis intelektas, tuo jis geriau pažįsta savo emocijas, norus ir tikslus, geba lengviau prisitaikyti prie kintančių situacijų, lengviau sprendžia konfliktines situacijas su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. O IQ nurodo asmens intelekto lygį, lyginant su to paties amžiaus grupe.

Ar tikslinga kalbėti apie vaikų emocinį intelektą, jei vaikai iš prigimties egocentriški? Labai tikslinga kalbėti apie vaikų emocinį intelektą 3-5 vaikų gyvenimo metais, kadangi vaikai yra labai egocentriški. Vaikai nori ir natūraliai galvoja, kad visas pasaulis sukasi apie juos, kad visi žaislai gali būti jų. O tam, kad vaikas gautų norima daiktą, jis gali kąsti, mušti, spirti. O mes juos iš karto ir mokome, kad draugui skauda, matai jis verkia, jam liūdna. Natūraliai vaikai daug greičiau susiranda draugų, jei išmoksta atpažinti kitų vaikų emocijas, arba išmoksta sukontroliuoti savo pyktį. Juk niekas nenori draugauti su nuolat rėkiančiu ir pykstančiu vaiku.

Mokslininkai į klausimą, ar vaiko emocinis intelektas priklauso nuo genetikos, atsako skirtingai. Vieni teigia, kad emocinis intelektas priklauso prie stabilių asmenybės savybių, kurias šiek tiek gali įtakoti tėvų auklėjimas ir socialinė aplinka, o kiti sako, kad emocinį intelektą galima ir reikia lavinti nuo mažumės ir tai visiškai nepriklauso nuo genetikos. Vaikų mokinimas atpažinti, priimti ir valdyti savo ir aplinkinių emocijas tik padės vaikams geriau jaustis ir jiems bus lengviau prisitaikyti prie skirtingų aplinkų (namų, darželio, mokyklos ir kt.).

Svarbiausia nuoseklus ir nuoširdus tėvų elgesys su vaikais. Tėvai turi kalbėtis su vaikais apie savo jausmus, mokyti juos spręsti problemas. Tėvai neturi stengtis būti tobuli, be neigiamų emocijų ar jokių problemų, nes geriausias mokymas savo pavyzdžiu. Didžiausia dėmesį ikimokykliniame amžiuje reiktų skirti emocijų pažinimui, pykčio, liūdesio baimių priėmimui ir suvaldymui. Mokykliniame amžiuje - empatija, problemų sprendimas, tikslų kėlimas ir gebėjimas priimti skirtingas nuomones.

Natūraliai emocinį intelektą imame lavinti kai kūdikis ima stebėti veidus, šypsenas. Jau pusantrų metų vaikas bando paguosti verkiančią mamą. Vaikas gali glostyti, raminti, nešti saldainį arba barti ir mušti, priklausomai nuo to kaip yra pats raminamas, kai verkia. Daugiausia dėmesio EQ lavinimui reikia skirti tada, kai vaikas ima kalbėti. Dažnai tėvai nebegali patenkinti vaiko visų norų čia ir dabar. Tarkime, jei vaikas nori ledų, o namie jų nėra. Mums suaugusiems yra aišku, kad galima palaukti ir ledus valgyti kitą dieną. O jei vaikas nori, ir negauna jis supyksta arba liūdi. Išgirsdami ir priimdami vaiko norus, įvardydami jo jausmus, parodome, kad mums svarbus vaikas ir jo norai. Taigi labai tikėtina, kad ne iš karto, bet palaipsniui vaikas išmoks palaukti, gebės priimti aplinkinių žmonių norus ir išmoks susitarti.

Žinoma, kad mama jaučia savo vaiką geriausiai. Tik ar visos mamos užaugo namuose, kur buvo galima neslėpti savo blogų emocijų (pykčio, liūdesio, gėdos), kad galima išbūti su šiomis emocijomis. Ar buvo kalbama, kad galima vienu metu išgyventi kelis jausmus, kaip pyktį ir meilę.

Jei mamos aukštas EQ, tai tikėtina, kad ir jos vaikai turės pakankamai aukštą EQ. Jei mamos žemas EQ, tai mama pirmiausia nesupras vaiko jausmų ir tuo labiau negalės padėti susitvarkyti vaikui su neigiamais jausmais, kaip baimė, pyktis, liūdesys, kaltė, gėda.

Emocinio intelekto lavinimui tinka visos emocijų lėlytės, veidukai su skirtingomis emocijomis, taip pat gyvūnai, vaizduojantys skirtingas būdo savybes. Galima naudoti ir įvairias korteles, kur pavaizduotos skirtingos situacijos ir žmonių reakcijos. Mokyti vaikus atsipalaiduoti tinka pratimas - „ežiukas“. Kai pradžioje vaikas turi susiriesti į mažą, mažą kamuoliuką, kad pajustų įtampą, o paskui gali išsitiesti- atsipalaiduoti. Pykčio valdymui, galima piešti ugnikalnį. Vaikui aiškiname, kad pyktis kaupiasi mumyse ir jį galima pastebėti daug anksčiau, kad nereiktų sprogti.

Aukšto EQ vaikai yra lengvai bendraujantys tiek su kitais vaikais tiek su suaugusiais. Jie moka prisitaikyti prie esamos aplinkos ir užimti lyderio poziciją. Šie vaikai dažniausiai būna geros nuotaikos, optimistiškai žvelgiantys į gyvenimą. Gali būti mėgstantys tarpininkauti tarp konfliktuojančių pusių. Gali būti užjaučiantys ir padedantys silpnesniems arba kaip tik gebantys išsireikalauti sau privilegijų. Kartais su aukštu EQ eina ir gebėjimas manipuliuoti suaugusiais ar kitais vaikais.

Darželyje apie pernelyg žemą vaiko EQ rodo agresyvumas, dideli pykčio priepuoliai, negebėjimas valdyti emocijų (ilgas verkimas), nesutarimai su kitais vaikais. Mokykloje - patiriamos patyčios arba nuolatiniai konfliktai su bendraamžiais ir mokytojais.

Ikimokyklinis ugdymas

Ikimokyklinis ugdymas yra svarbi mūsų vaikų auklėjimo dalis. Pirmiausia ikimokyklinis ugdymas turėtų žadinti troškimą mokytis. Tačiau taip pat reikia sukurti gerą darbo vietą pedagogams. Žinoma, šie poreikiai kelia didelius reikalavimus interjero dizainui. Visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra skirtingos, todėl patartina ikimokyklinio ugdymo įstaigas projektuoti atsižvelgiant į ugdymo poreikius.

Įrengiant ikimokyklinio ugdymo įstaigą, svarbiausia atsižvelgti į vaikų poreikius. Ikimokyklinio ugdymo įstaiga turėtų žadinti troškimą mokytis ir būti įrengta taip, kad atspindėtų joje puoselėjamas pedagogines idėjas. Jos aplinka ugdymo proceso metu turėtų būti transformuojama, neturėti pernelyg daug fiksuotų ir statiškų elementų. Ikimokyklinio ugdymo metu vaikai turėtų atsipalaiduoti, žaisti, ilsėtis ir mokytis naujų dalykų. Tam reikia universalaus ikimokyklinio ugdymo interjero, kuris leistų laisvai judėti ir burtis bendrai veiklai su kitais, bet būtų ir privačių erdvių individualiai veiklai.

Pagrindinė interjero dizaino taisyklė yra pradėti nuo grupinių poreikių ir pritaikyti mokyklinius baldus pagal vaikų skaičių, amžių ir ūgį. Montessori pedagogikos mokykla propaguoja ryškias neutralias spalvas, kurios kambariui suteikia namų atmosferą, su vaikų ūgiui pritaikytais stalais ir mokyklinėmis kėdėmis. Kambariai turėtų būti pakankamai erdvūs, kad nevaržytų judėjimo laisvės ir vaikų bendravimo, bet būtų vietos ir privatumui bei užsiimti savarankiškai, o tai padėtų susikaupti.

Susitvarkyti daug lengviau, naudojant skirtingų tipų mokyklines spinteles ir lentynas. Žemos lentynos žaislams ir knygoms, kad vaikai galėtų patys pasiimti tai, ko jiems reikia, padeda jiems pasijusti lygiaverčiais ugdymo proceso dalyviais ir imtis iniciatyvos. Aukštesnėse lentynose su plastikinėmis dėžėmis, kurias nukelia darbuotojai, gali būti reikmenų, kurie naudojami tik konkrečiai veiklai. Pažymėti lentynas joms numatytų medžiagų paveikslėliams. Tai padeda lengviau susitvarkyti ir rasti, kas kur padėta.

Jei visą dieną patalpoje netyla triukšmas, vaikai gali pavargti, patirti stresą arba jiems gali būti sunku susikaupti. Prie sienos ir lubų tvirtinamos įvairių formų ir spalvų triukšmo slopinimo priemonės ne tik gali padėti sumažinti triukšmą, bet ir puošia aplinką. Tą patį galima pasakyti apie užuolaidas ir portjeras, kurios taip pat gali būti naudojamos šviesos kiekiui reguliuoti. Taikant keletą paprastų priemonių galima pagerinti garsinę aplinką tiek ikimokyklinukams, tiek darbuotojams.

Emocinė gerovė mokykloje

Mokykla - vieta, kurioje vaikai praleidžia didelę dalį savo laiko, tad labai svarbu, kad joje vyrautų darna, humaniški santykiai, tolerancija ir geranoriškumas, nebūtų vietos patyčioms, o kiekvienas bendruomenės narys jaustųsi laimingas.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų knygos Prancūzijoje.

Pažintis su kiekvienu daiktu, kurį savo gyvenime naudojame suaugę, prasideda nuo vaikystėje turėtų žaislų. Todėl apie tai kalbanti vaikų psichologė Renata Gataveckaitė pažymi - žaisti mažiesiems yra būtina, ir kuo daugiau. „Vaikai, neturėdami galimybės savo pasaulio išreikšti žodžiais, dažnai tai daro žaisdami. Todėl įvairūs žaislai jiems yra be galo svarbūs. Juk daiktų pasaulio pažinimas prasideda nuo pirmojo barškučio ar kramtuko, migduko. Pastarieji žaislai leidžia nurimti, atsipalaiduoti prieš miegą. Vėliau, pasak psichologės, žaislai padeda lavinti įvairias vaikų pažinimo sritis. Todėl žaisdami mažieji ugdo emocinius gebėjimus, išmoksta suprasti kitų jausmus, tinkamai į juos sureaguoti. Ekspertės teigimu, tokiu atveju svarbi ir suaugusiųjų pagalba. „Tuomet žaislai labai kryptingai lavina mažųjų pažintines funkcijas: suvokimą, dėmesį, atmintį, loginį mąstymą, kalbinius gebėjimus, orientaciją erdvėje, turi begalę ir kitų pranašumų. Vienas svarbiausių jų - kūrybos, vaizduotės ugdymas. Klausimas, ką dovanoti vaikams, yra nuolatinis. Šis galvosūkis tėvams kaskart kyla prieš gimtadienius, įvairias progas, dideles šventes, šiuo metu - artėjant Kalėdoms. Jos, pabrėžia psichologė, žymi žaislų naudojimo saugos normatyvus, kartu yra ir orientyras į skirtingo amžiaus vaikų pomėgius. Tačiau, priduria ekspertė, tokios rekomendacijos, ką mėgsta mažieji, yra tik bendrinės. „Tėvai į žaislų pirkimą turėtų žiūrėti labiau kūrybiškai ir atsakingai, todėl vertėtų atsižvelgti į asmeninius vaiko poreikius bei pomėgius. Tai gali būti nelengva užduotis, bet dėl savo atžalų turėtume pasistengti, o ne ieškoti paprasčiausio sprendimo. Nupirkti naują žaislą, kuris gražiai groja ir šviečia, yra išties patogu, tik ar jis vaikui bus visapusiškai naudingas? Verčiau pagalvoti, kaip tokia dovana skatina mąstyti, ką nors pakartoti, tobulėti, surasti kelią kitam žingsniui. Psichologė teigia, kad tinkamiausi yra vaikus kūrybai įkvepiantys žaislai. Tokie, kurie padeda sugalvoti, kaip įvairias detales jungti, jas panaudoti kitiems žaidimams.