Mokyklos vaidmuo ugdant jauną žmogų yra nepaprastai svarbus. Tačiau kartais susiduriama su situacijomis, kai mokinio elgesys tampa nepriimtinas ir trukdo ne tik jam pačiam, bet ir kitiems mokiniams bei mokytojams. Tokiais atvejais gali būti svarstoma griežčiausia priemonė - vaiko šalinimas iš mokyklos. Straipsnyje aptariama vaiko šalinimo iš mokyklos tvarka, teisinis reglamentavimas, priežastys ir galimos pasekmės, taip pat pateikiamos įžvalgos apie alternatyvius sprendimus ir prevencines priemones.
Elgesio taisyklės ir jų pažeidimai
Kiekviena mokykla turi savo vidaus tvarkos taisykles, kuriose apibrėžiami mokinio elgesio standartai ir reikalavimai. Šios taisyklės skirtos užtikrinti saugią ir palankią aplinką mokytis ir dirbti. Mokiniai privalo laikytis gimnazijoje elgesio normų, paremtų krikščioniškomis vertybėmis, gerbti gimnazijos bendruomenės narius, svečius, saugoti gimnazijos vardą, laiku ateiti į pamokas ir kitus užsiėmimus, būti aktyvūs, turėti visas mokymuisi būtinas priemones, stropiai mokytis. Taip pat mokinys privalo į mokyklą ateiti tvarkingai, švariai ir neiššaukiančiai apsirengęs, dėvėti uniformą, laikytis asmens higienos reikalavimų. Viršutinius rūbus pamokų metu laikyti asmeninėje spintelėje. Pamokos metu laikytis mokytojo nustatytos darbo pamokoje tvarkos, atlikti visas mokytojo skiriamas klasės ir namų užduotis, netrukdyti dirbti kitiems mokiniams, neužsiimti pašaline veikla (nežaisti, nerašinėti raštelių, nekalbėti su draugais, draudžiama kramtyti kramtomąją gumą, be mokytojo leidimo valgyti, gerti gėrimus, naudotis mobiliaisiais įrenginiais). Mokinys privalo tausoti ir saugoti asmeninį, kitų mokinių ir gimnazijos turtą. Padarytą žalą privalo atlyginti mokinys ir jo tėvai (globėjai). Pastebėjęs sugadintą arba gadinamą gimnazijos turtą, privalo pranešti apie tai gimnazijos administracijai.
Dažniausi mokinio elgesio taisyklių pažeidimai:
- Pamokų lankomumo problemos: praleidinėjimas be pateisinamos priežasties. Praleistos pamokos turi būti pateisintos raštu ne vėliau kaip per 3 dienas nuo grįžimo į mokyklą. Tėvai gali pateisinti ne daugiau kaip 3 dienas.
- Draudžiamų daiktų turėjimas: nesaugių, gyvybei pavojingų daiktų (peiliukų, degtukų, petardų, šaunamųjų ginklų ir pan.), sveikatai kenkiančių maisto produktų, gėrimų (traškučių, „Coca colos“).
- Žalingi įpročiai: rūkymas, svaigalų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas mokykloje ir jos teritorijoje, atsinešimas į mokyklą bei platinimas.
- Elgesio problemos: smurtavimas, reketavimas, tyčiojimasis, apkalbinėjimas, necenzūrinių žodžių vartojimas, peštynės, bėgiojimas po mokyklą ir pan. Nedelsiant informuoti gimnazijos darbuotojus apie mokykloje ar jos teritorijoje vykstančias muštynes, patyčias, kitas pavojingas veikas.
- Technologijų naudojimas: pertraukų metu mokiniams draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais ir kita asmenine garso, vaizdo bei kompiuterine technika (pažeidus šią taisyklę antrą kartą, be įspėjimo prietaisas gali būti atimamas ir grąžinamas tėvams). Mokykloje draudžiama slapta filmuoti, fotografuoti, įrašinėti kitų asmenų (mokinių, mokytojų) veiklą ir pokalbius, garsiai klausytis muzikos. Pamokų metu mobiliojo ryšio telefonais bei grotuvais naudotis griežtai draudžiama, jie turi būti išjungti, išskyrus tuos atvejus, kai mokytojas šiomis priemonėmis leidžia naudotis. Jei mokytojas neleidžia naudotis mobiliuoju telefonu, o mokinys naudojasi, mokytojas telefoną paima, informuoja apie tai tėvus. Jei mokinys pamokoje be leidimo antrą kartą naudojasi telefonu, mokytojas telefoną paimama, informuoja tėvus apie telefono atsiėmimo galimybes. Atsiskaitomojo darbo metu pastebėjus naudojamą telefoną, telefonas paimamas, informuojami tėvai.
- Kitos taisyklės: gimnazijoje draudžiama žaisti azartinius žaidimus. Pertraukų metu klasės turi būti vėdinamos, mokiniai privalo išeiti iš klasės, koridoriuose mokiniams draudžiama, bėgioti, šiukšlinti, stumdytis. Už piktybišką šiukšlinimą gimnazijoje ir gimnazijos teritorijoje bus paskirta sutvarkyti dalį gimnazijos teritorijos. Ugdymo proceso metu mokiniui draudžiama išeiti iš gimnazijos teritorijos. Išimtis: kai pamokos vyksta kitose patalpose, gimnazinių klasių mokiniai, turintys raštiškus tėvų leidimus. Valgykloje privaloma elgtis drausmingai, laikantis nustatytos tvarkos.
Vaiko šalinimo iš mokyklos tvarka
Švietimo įstatymas numato, kad už sisteminį mokyklos vidaus tvarkos taisyklių, mokinio elgesio taisyklių šiurkščius pažeidimus, mokytojų bei bendramokslių garbę ir orumą žeminančius veiksmus mokyklos tarybos sprendimu mokinys, turintis 16 ir daugiau metų, gali būti šalinamas iš mokyklos. Įstatyme paliekama perėjimo ir perkėlimo į kitą mokyklą galimybė.
Mokinius drausminti gali gimnazijos pedagogai, administracijos darbuotojai šiomis priemonėmis:
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
- žodinis įspėjimas;
- palikimas po pamokų;
- drausmės pažeidimo pažymos surašymas;
- tėvų informavimas;
- pašalinimas iš pamokos (ų), renginio (ių);
- mokinio elgesio svarstymas Administracijos komisijoje;
- mokinio elgesio svarstymas Vaiko gerovės komisijoje.
Mokytojas pamokų metu surašęs mokiniui drausmės pažeidimo aktą už Mokinio elgesio taisyklių nesilaikymą siunčia mokinį pas pavaduotoją į pokalbį. Mokytojas privalo tą pačią dieną skambučiu informuoti tėvus apie įvykusį drausmės pažeidimą.
Mokinys gali būti paliekamas po pamokų (nustatytą dieną), jeigu:
- nevilki uniformos gimnazijoje pamokų ir pertraukų metu;
- be mokytojo leidimo naudojasi mobiliuoju telefonu;
- vartojo necenzūrinius žodžius;
- išėjo už gimnazijos teritorijos;
- nevykdė budėtojo nurodymo;
- ar kitais šiose taisyklėse numatytais atvejais.
Po 3 užfiksuotų drausmės pažeidimų kviečiami mokinio tėvai į pokalbį su klasės auklėtoju ir pavaduotoju. Mokiniui ir toliau pažeidinėjant mokinio elgesio taisykles (pakartotinai užfiksavus 3 drausmės pažeidimus) jo elgesys ir tolimesnio mokymosi gimnazijoje galimybės svarstomos Vaiko gerovės komisijos posėdyje. Posėdžio nutarimu gali būti siūloma gimnazijos direktoriui skirti mokiniui drausminę nuobaudą ar taikyti kitas poveikio priemones. Drausmines nuobaudas skiria gimnazijos direktorius: 1. papeikimą; 2. griežtą papeikimą; 3. šalina iš gimnazijos. Situacijai nepagerėjus gimnazijos direktorius priima sprendimą dėl mokinio šalinimo iš gimnazijos.
Sprendžiant mokinio elgesio problemas bei taikant poveikio priemones turi būti vadovaujamasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu, Vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, nustatymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 437, Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579, Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-941, Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215, Pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. V-1396, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-1462 „Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevencijos“.
Poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams tvarkoje numatytos poveikio priemonės gali būti taikomos mokiniui tik tada, kai progimnazija yra išnaudojusi visas kitas galimas poveikio priemones ir pagalbos teikimo galimybes (pavyzdžiui, pravesti individualūs pokalbiai su mokiniu ir jo tėvais (globėju, rūpintoju), išnaudotos švietimo pagalbos galimybės ir pan.) ir jos nedavė laukiamų rezultatų, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai vaiko elgesys daro žalą ar kelia realų pavojų jo paties ar aplinkinių gyvybei, sveikatai, saugumui ar turtui.
Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys
Alternatyvūs sprendimai ir prevencinės priemonės
Vaiko šalinimas iš mokyklos turėtų būti kraštutinė priemonė, kai visos kitos poveikio priemonės yra išnaudotos. Prieš priimant tokį sprendimą, būtina įvertinti visas galimas alternatyvas:
- Konsultacijos su specialistais: psichologais, socialiniais pedagogais, Vaiko gerovės komisija.
- Individualus ugdymo planas: pritaikytas mokinio poreikiams ir galimybėms.
- Elgesio korekcijos programos: skirtos padėti mokiniui pakeisti netinkamą elgesį.
- Tėvų įtraukimas: aktyvus bendradarbiavimas su tėvais, siekiant spręsti problemas namuose ir mokykloje.
Mokykla taip pat turėtų imtis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta elgesio problemų:
- Sveikos aplinkos kūrimas: pagarba, tolerancija, saugumas.
- Elgesio taisyklių aiškumas: visi mokiniai turi žinoti taisykles ir pasekmes už jų pažeidimus.
- Mokytojų kvalifikacijos kėlimas: mokytojai turi būti apmokyti, kaip spręsti elgesio problemas klasėje.
- Ankstyva intervencija: pastebėjus pirmuosius elgesio problemų požymius, nedelsiant imtis priemonių.
Teisės ir pareigos
Tiek mokinys, tiek mokykla turi tam tikras teises ir pareigas. Mokinys turi teisę į mokslą, tačiau kartu privalo laikytis mokyklos vidaus tvarkos taisyklių. Mokykla turi teisę reikalauti, kad mokiniai laikytųsi taisyklių, tačiau kartu privalo užtikrinti jų teises ir saugumą.
Svarbu paminėti, kad pašalinus mokinį iš mokyklos, jam turės būti suteikta visokeriopa pagalba - pavyzdžiui, turės būti suteikiama informacija, kur jis toliau galėtų tęsti mokslus. Tuo turės rūpintis mokyklos administracija, psichologai, socialiniai darbuotojai. Su tokiais vaikais turės dirbti socializacijos centrai, įvairios suaugusių mokyklos. Pasak švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio, tarybai pašalinti mokinį ir toliau bus galima, tačiau šalinamam vaikui turės būti suteikta visokeriopa pagalba - pavyzdžiui, turės būti suteikiama informacija, kur jis toliau galėtų tęsti mokslus. Tuo turės rūpintis mokyklos administracija, psichologai, socialiniai darbuotojai. Su tokiais vaikais turės dirbti socializacijos centrai, įvairios suaugusių mokyklos. V. Bacio teigimu, rūpintis vaiku iki 18 metų privaloma pagal Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą. Tuo metu mokslas pagal privalomojo švietimo programas privalomas iki 16 metų.
Ginčų sprendimas
Jei mokinys ar jo tėvai nesutinka su mokyklos sprendimu dėl šalinimo, jie turi teisę apskųsti šį sprendimą. Skundas turi būti pateiktas mokyklos steigėjui arba kitai kompetentingai institucijai. Visi skundai dėl poveikio priemonių mokiniui taikymo turi būti nuodugniai ir operatyviai išnagrinėti teisės aktų ir progimnazijos veiką reglamentuojančių dokumentų nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams
Privačių mokyklų specifika
Privačios mokyklos turi didesnę autonomiją nustatant savo vidaus tvarkos taisykles ir sprendžiant dėl mokinio šalinimo. Tačiau ir privačios mokyklos privalo užtikrinti mokinio teises ir laikytis įstatymų.
Pasak vienos mamos, kurios sūnus buvo pašalintas iš privačios mokyklos, blogiausia yra tai, kad privačios mokyklos Lietuvoje yra nekontroliuojamos. „Tos mokyklos gali išmesti už gražias akis. Jeigu aš pasakiau, kad mano vaikas turi teisę draugauti su mergaite, o turkui direktoriui pasirodė, kad neturi, čia jau yra pakankama priežastis išmetimui. Lietuvoje yra didelė privačių mokyklų savivalė“, - įspėjo pašnekovė. Vilnietė sakė, kad ieškoti teisybės, skųstis yra gana beviltiška. „Švietimo ir mokslo ministerija pareiškė, kad tai yra privati mokykla ir mūsų su ja santykiai yra apibrėžti sutartimi. Beveik nėra kur skųstis. O nelabai yra ir laiko, ir noro. Skųstis tėvams privačia mokykla labai ribotos galimybės. Kitaip būtų, jeigu konfliktas kiltų valstybinėje mokykloje, iš kurios ir vaiką pašalinti ne taip paprasta“, - įsitikinusi pašnekovė.
Lietuvos Seimo narys, buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius įsitikinęs, kad šalinant vaiką iš mokyklos, jos vadovybė turi operatyviai susisiekti su tėvais ir įtraukti juos į dialogo ir sprendimo paieškos procesą. „Aš manau, kad tėvai visada turi pasirinkimą ieškoti atsakymo į jų klausimus, kalbant su mokyklos vadovais ir steigėjais. Jeigu tai nėra daroma, Lietuva yra laisva šalis, todėl galima rinktis mokyklą, atitinkančią vaiko ir tėvų poreikis“, - mano G. Steponavičius. Kad būtų išvengta panašių situacijų, buvęs švietimo ir mokslo ministras patarė tėvams atidžiau žiūrėti į vidaus taisykles, kurias nusistato kiekviena mokykla.