Vaikų Elgesio Kultūros Ugdymas: Kelias Į Atsakingą Asmenybę

Vaikų elgesio kultūros ugdymas yra kompleksinis procesas, apimantis įvairius aspektus - nuo sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo iki socialinės kompetencijos ugdymo. Šis procesas prasideda namuose, šeimoje, kur vaikai pirmiausiai susipažįsta su vertybėmis, normomis ir elgesio modeliais. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius vaikų elgesio kultūros ugdymo aspektus, remiantis ikimokyklinio ugdymo principais ir atsižvelgiant į šeimos bei mokyklos partnerystės svarbą.

Ikimokyklinio Ugdymo Principai ir Jų Reikšmė

Ikimokyklinis ugdymas yra svarbus vaiko raidos etapas, kurio metu formuojasi pagrindiniai elgesio įgūdžiai ir vertybinės nuostatos. Vadovaujantis ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinamas ugdymo(si) kryptingumas, integralumas, veiksmingos ugdomosios sąveikos ir ugdymo(si) kokybė. Svarbiausi principai:

  • Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Kiekviena sąveika su vaiku, tiek suplanuota, tiek netikėta, yra ugdanti ir turtinanti jo patirtį. Kasdienė rutina taip pat yra ugdymo dalis.
  • Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas: Ugdymas turi atitikti vaiko amžių, individualius poreikius ir galimybes.
  • Žaismės principas: Mokymasis per žaidimą yra efektyviausias būdas ugdyti vaiko elgesio kultūrą. Žaidimai skatina kūrybiškumą, socialinius įgūdžius ir problemų sprendimo gebėjimus.
  • Sociokultūrinio kryptingumo principas: Ugdymas turi būti orientuotas į vaiko integraciją į visuomenę, atsižvelgiant į jo kultūrines ir socialines aplinkybes.
  • Integralumo principas: Ugdymas turi apimti visas vaiko raidos sritis - fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir kūrybinę.
  • Įtraukties principas: Visi vaikai, nepriklausomai nuo jų gebėjimų ir poreikių, turi turėti galimybę dalyvauti ugdymo procese.
  • Kontekstualumo principas: Ugdymas turi būti susietas su vaiko gyvenimo kontekstu, jo patirtimi ir aplinka.
  • Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas: Ugdymas turi būti grindžiamas bendradarbiavimu ir dialogu tarp vaiko ir mokytojo.
  • Lėtojo ugdymo(si) principas: Ugdymas turi būti orientuotas į gilų įsitraukimą ir supratimą, o ne į skubotą informacijos įsisavinimą.
  • Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas kartu su vaiku apmąsto jo patirtis, emocijas, veiklas ir rezultatus, numatant tolesnį veikimą.
  • Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima bendradarbiauja rengiant programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymo(si) Sritys ir Jų Įtaka Elgesio Kultūrai

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

  • „Mūsų sveikata ir gerovė“: Ši sritis apima sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą, saugaus elgesio mokymą, emocinės gerovės užtikrinimą. Ugdant šios srities kompetencijas, vaikai mokosi rūpintis savo kūnu, laikytis higienos, valgyti sveiką maistą, būti fiziškai aktyvūs ir saugūs.
  • „Aš ir bendruomenė“: Ši sritis apima socialinių įgūdžių ugdymą, bendravimo ir bendradarbiavimo mokymą, pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymą. Ugdant šios srities kompetencijas, vaikai mokosi gerbti kitus, būti tolerantiški, spręsti konfliktus, dalyvauti bendruomenės veikloje.
  • „Aš kalbų pasaulyje“: Ši sritis apima kalbos įgūdžių ugdymą, komunikacijos mokymą, skaitymo ir rašymo įgūdžių formavimą. Ugdant šios srities kompetencijas, vaikai mokosi reikšti savo mintis, klausytis kitų, suprasti kalbos niuansus, skaityti ir rašyti.
  • „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“: Ši sritis apima pažintinių įgūdžių ugdymą, smalsumo skatinimą, aplinkos pažinimo mokymą. Ugdant šios srities kompetencijas, vaikai mokosi stebėti, analizuoti, eksperimentuoti, formuluoti klausimus ir ieškoti atsakymų.
  • „Kuriu ir išreiškiu“: Ši sritis apima kūrybinių įgūdžių ugdymą, saviraiškos mokymą, meninio skonio formavimą. Ugdant šios srities kompetencijas, vaikai mokosi kurti, improvizuoti, išreikšti save įvairiomis formomis - per muziką, šokį, dailę, teatrą.

Ugdymo(si) Kontekstų Kūrimas

Vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas yra nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis. Kuriant ugdymo(si) kontekstus, dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.

Modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.

Taip pat skaitykite: Vaikų elgesio kultūra: teorija ir praktika

Universalus Dizainas Mokymuisi

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Kontekstų Pavyzdžiai

  • Žaismės kontekstas: Palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.
  • Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
  • Kultūrinių dialogų kontekstas: Padeda kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
  • Kalbų įvairovės kontekstas: Kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
  • Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
  • Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
  • Kūrybinių dialogų kontekstas: Kuria vaizduotę, smalsumą, nuostabą keliančią aplinką, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius.

Vaikų Pasiekimai ir Vertybinės Nuostatos

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Pavyzdžiui, ugdant vaikų sveikatos ir gerovės kompetencijas, siekiama, kad vaikai domėtųsi, kas padeda augti sveikam ir saugiam. Esminiai gebėjimai apima:

  • Ragavimą įvairaus skonio ir konsistencijos maistą.
  • Suaugusiojo padedamas ruošimą maistą: tepimą, laužimą, mirkymą.
  • Įvardijimą kelių maisto produktų, kuriuos valgyti sveika, ir kelių, kuriuos vartoti reikėtų saikingai.
  • Vaisių, daržovių plovimą ir pasakymą, kodėl; pjaustymą, gaminimą užkandžius, salotas.
  • Aiškinimąsi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
  • Išvardijimą, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikiant sveikatai palankiems maisto produktams.
  • Kūno ženklais parodymą ar pasakymą, kad nori į tualetą.
  • Suaugusiojo padedamas naudojimąsi tualetu, prausimąsi ir šluostymąsi veidą, apsirengimą ir nusirengimą, apsiavimą ir nusiavimą batus.
  • Padėjimą į vietą vieną kitą daiktą.
  • Dažniausiai savarankiškai naudojimąsi tualetu.
  • Savarankiškai ar priminus rankų plovimą, veido prausimąsi, čiaudėjimą ar kosėjimą prisidengiant burną ir nosį.
  • Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengimą ir nusirengimą, apsiavimą ir nusiavimą batus.
  • Dažniausiai savarankiškai rankų plovimąsi, veido prausimąsi; čiaudėjimą ar kosėjimą prisidengiant burną ir nosį.
  • Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengimą ir nusirengimą, apsiavimą ir nusiavimą batus, susišukavimą.
  • Taisyklingai rankų plovimąsi.
  • Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengimą ar apsirengimą drabužius.
  • Pažinimą šviesoforo spalvas, žinojimą, ką jos reiškia; pasakymą, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju.
  • Stebėjimą suaugusiajam, saugiai naudojimąsi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).
  • Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekimąsi laikytis eismo ženklų ir taisyklių.
  • Pakomentavimą kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles.
  • Supratimą, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti.
  • Atpažinimą tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasakymą suaugusiajam, kuriuo pasitiki.
  • Žaidžiant, ką nors veikdamas stengimąsi saugoti save ir kitus.
  • Savarankiškai ar priminus laikymąsi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose.
  • Paaiškinimą saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardijimą aplinkoje esančias nesaugias vietas.
  • Paaiškinimą, kad jo kūnas priklauso tik jam, sakymą „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.
  • Paaiškinimą, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Taip pat svarbu skatinti vaikų fizinį aktyvumą ir ugdyti judėjimo džiaugsmą. Esminiai gebėjimai apima:

  • Pralindimą pro kliūtis keturpėsčias.
  • Savarankiškai atsistojimą, stovėjimą, atsitūpimą, pasilenkimą, ėjimą į priekį, į šoną ir atgal, bėgimą tiesiomis kojomis, lipimą laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu.
  • Pastovėjimą ant vienos kojos (3-4 sekundes).
  • Tikslingai skirtingu ritmu ėjimą, apėjimą arba peržengimą kliūtis, ėjimą plačia (25-30 cm) linija.
  • Bėgimą keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros.
  • Laikydamasis lipimą ir nulipimą laiptais pakaitiniu žingsniu.
  • Nušokimą nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašokimą nuo žemės, peršokimą liniją.
  • Stovėdamas pasistiebimą, atsistojimą ant kulnų, pastovėjimą ant vienos kojos (4-5 sekundes).
  • Ėjimą ant pirštų galų, ėjimą siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipimą laiptais aukštyn ir žemyn.
  • Bėgimą, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėjimą abiem ir ant vienos kojos.
  • Minimą ir vairavimą triratuką, balansinį dviratį.
  • Ėjimą pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius.
  • Bėgiojimą vingiais, išsisukinėdamas, bėgimą ant pirštų galų.
  • Šokinėjimą nuo vienos kojos ant kitos, šokinėjimą judėdamas pirmyn.
  • Lipimą kopėtėlėmis.
  • Metimą kamuolį iš įvairių padėčių, pagaunimą jį sulenkdamas rankas per alkūnes.
  • Spirimą kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį.
  • Stengimąsi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai.
  • Ištvermingas, bėgimą ilgesnius atstumus.
  • Bėgimą pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu.
  • Šokimą į tolį, į aukštį.
  • Žaisdamas laisvai koordinuotai judėjimą, orientavimąsi erdvėje.
  • Dažniausiai vaikščiojimą, stovėjimą, sėdėjimą taisyklingai.
  • Tikslingai siekimą daikto, jį pačiumpimą ir laikymą saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suėmimą smulkų daiktą, perėmimą daiktą iš vienos rankos į kitą, dėjimą vieną ant kito.
  • Dažniausiai taisyklingai laikymą rašiklį, gana tiksliai atliekamus judesius plaštaka ir pirštais bei ranka.
  • Ištiestomis rankomis pagaunamas didelis kamuolys.
  • Pieštuką ir žirkles laikyti taisyklingai.
  • Tiksliai atliekamus sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais.
  • Veiksmus su smulkiais daiktais atliekami vikriai, tiksliai ir kruopščiai.
  • Tiksliai valdomas pieštukas ir žirklės ką nors piešdamas, kirpdamas.

Šeimos Įtaka Vaiko Elgesio Kultūrai

Šeima yra pirmoji ir svarbiausia vaiko socializacijos institucija. Tėvai yra pirmieji vaiko mokytojai, kurie formuoja jo vertybes, nuostatas ir elgesio modelius. Vis dėlto, ne visada šeimos aplinka yra palanki vaiko elgesio kultūros ugdymui. Neigiamos patirtys šeimoje, tokios kaip smurtas, priklausomybės, nepriežiūra, gali turėti neigiamos įtakos vaiko raidai ir elgesiui. Tokiais atvejais svarbu, kad vaikas gautų pagalbą iš specialistų - psichologų, socialinių darbuotojų, pedagogų.

Vartojimo Kultūros Įtaka

Šiuolaikinėje visuomenėje vaikai yra veikiami vartojimo kultūros, kuri skatina materializmą, norą turėti kuo daugiau daiktų. Svarbu, kad tėvai ribotų vaikų prieinamumą prie reklamos, mokytų juos kritiškai vertinti informaciją, skatintų jų kūrybiškumą ir gebėjimą džiaugtis nematerialiais dalykais.

Taip pat skaitykite: Vertybės ir socialiniai įgūdžiai vaikams

Svarbu, kad tėvai suprastų, jog suteikdami vaikui „visa, kas geriausia“, jie atima iš jo galimybę išmokti, kaip iš to, ką turi, sukurti geriausia. Išlepintas vaikas gali išaugti į nemokantį elgtis su pinigais suaugusįjį, kuris pirmiau leidžia pinigus, o paskui galvoja, kaip išgyventi iki dienos, kai gaus atlyginimą.

Vaikams labiausiai reikia laiko ir dėmesio be jokių išlygų. Paversti vaikystę terpe be vartojimo gyvenant vartotojiškoje kultūroje - neįmanoma, bet atėjo metas nustatyti ribas. Rizikuojame ne vien savo vaikų sveikata bei laime, bet ir planetos ateitimi: žmonija tiesio… LTTinkamos vaikų elgesio kultūros ugdymas yra virtęs problema: daugumai tėvų kelia abejonių ir senieji, ir naujieji vaikų elgesio kultūros formavimo būdai. Visi jie atrodo nebeveiksmingi, nes vaikų elgesio problemų tik daugėja. Su vaikų elgesio problemomis pirmiausia susiduria tėvai. Sprendimo rezultatai priklauso nuo tėvų intelektinių galių, nuo tikslų, pasaulėžiūros, pedagoginio takto ir kultūros. Vaikų elgesio kultūros ugdymas - labai sudėtingas procesas, reikalaujantis sąmoningai ir lanksčiai taikyti įvairius metodus. Mokslininkai išskiria šiuos ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio kultūros komponentus: veiklos kultūrą, bendravimo kultūrą, higienos kultūrą. Šiuolaikinis požiūris į vaikų auklėjimą teigia, kad skatinimas yra tinkamos vaiko elgesio kultūros ugdymo veiksnys. Vaiko skatinimas - vienas dorovinio elgesio stimuliavimo būdų. Mokslininkai išskiria šiuos skatinimo būdus: įdomią veiklą, bendravimą, pasitikėjimą, pagarbą, pavyzdį, pagyrimą, savarankiškumo skatinimą, komplimentus ir padėkas, pozityvius tėvų komentarus, kalbėjimą apie vaiko poreikius bei jausmus ir t.t. Skatinimo būdų parinkimas priklauso nuo vaiko amžiaus, charakterio bei temperamento.

10 Svarbiausių Vaikų Auklėjimo Principų

Štai 10 svarbiausių vaikų auklėjimo principų, kurie, kaip įrodyta, suteikia vaikams gerovės ir saugumo jausmą:

  1. Atkreipkite dėmesį į kartu praleidžiamo laiko kokybę. Kartu praleistas laikas turi įtakos jūsų vaiko savigarbos ugdymui. Tačiau svarbiau kokybė, o ne kiekybė. Turėtume sutelkti dėmesį ir įsiklausyti. Kai vaikas to nesulaukia, jo elgesys pasikeičia į blogąją pusę. Ignoruojamas vaikas bandys patraukti mūsų dėmesį netinkamai elgdamasis.
  2. Auklėkite veiksmais, o ne žodžiais. Statistika rodo, kad per dieną vaikams duodame virš 2000 nurodymų! Nenuostabu, kad vaikai tarsi apkursta. Neburbėkite ir nešaukite, o paklauskite savęs: „Kokių veiksmų turėčiau imtis?“ Veiksmai kalba garsiau nei žodžiai.
  3. Leiskite vaikui pasijusti reikšmingam. Priešingu atveju jis susigalvos netinkamų būdų pademonstruoti savo galią. Kaip tai padaryti? Klauskite patarimų, leiskite pasirinkti, pasiūlykite padėti gaminti vakarienę ar apsipirkti. Dažnai nusprendžiame viską atlikti patys, nes taip greičiau, tačiau to rezultatas - vaikas jaučiasi nesvarbus.
  4. Leiskite patirti padarinius. Paklauskite savęs, kas nutiktų, jei patylėtumėte, kai knieti įsiterpti? Leiskite vaikams patirti, kokie bus jų veiksmų padariniai. Pavyzdžiui, jei vaikas pamiršo pasiimti pietus, nepriminkite. Leiskite rasti sprendimą ir suteikite galimybę išmokti, kaip svarbu yra prisiminti.
  5. Skirkite logiškas bausmes. Kad vaikas suprastų padarinius, jie turi būti logiškai susiję su elgesiu. Pavyzdžiui, jei vaikas pamiršta į nuomos punktą grąžinti filmuką, o jūs jam uždraudžiate savaitę išeiti iš namų, tokia bausmė tik sukels vaiko priešinimąsi. Tačiau jei grąžinsite kasetę už jį, bet išskaičiuosite delspinigius iš jo kišenpinigių ar leisite už juos atidirbti, vaikui tokia bausmė atrodys logiška.
  6. Neaštrinkite konflikto. Jei vaikui prasidėjo įniršio priepuolis, jei jis pyksta ar nepagarbiai su jumis kalba, išeikite iš kambario ir pasakykite, kad būsite kitame kambaryje, jei jis norės „pabandyti iš naujo“. Neišeikite apimtas pykčio ar pralaimėjęs.
  7. Skirkite veiksmą nuo veikėjo. Niekada nesakykite vaikui, kad jis blogas. Tai neigiamai veikia jo savigarbą. Leiskite jam suprasti, kad netoleruojate jo elgesio, o ne jo paties. Kad vaikas išsiugdytų sveiką savigarbą, jis turi žinoti, kad mylite jį besąlygiškai, nesvarbu, kaip jis bepasielgtų. Nebauskite vaiko atimdami meilę. Kai abejojate, paklauskite savęs: „Ar mano auklėjimas ugdo vaiko savigarbą?“
  8. Būkite griežtas, bet švelnus. Tarkime, pasakėte savo penkiamečiui, kad jei jis neapsirengs iki tam tikro laiko, jūs turėsite išvažiuoti ir kad tokiu atveju jam teks apsirengti mašinoje arba darželyje. Pasibaigus laikui, daugiau neraginkite, bet tvirtai, tačiau švelniai nusiveskite ir pasodinkite į automobilį. Jei abejojate, paklauskite savęs: „Ar aš drausminu vaiką meile, ar baime?“
  9. Auklėkite galvodami apie ateitį. Daugelis tėvų nori suvaldyti situaciją kaip galima greičiau. To rezultatas - vaikas jaučiasi per smarkiai kontroliuojamas. Tačiau jei auklėdami prisiminsime, kad nuo mūsų elgesio priklausys, koks vaikas bus suaugęs, protingiau apgalvosime savo veiksmus. Pavyzdžiui, diržu auklėjamam vaikui įstringa, kad gauti tai, ką nori, galima panaudojus agresiją. Taip jis mąstys ir suaugęs.
  10. Būkite nuoseklūs, laikykitės žodžio. Jei sutarėte, kad nuėję į parduotuvę nepirksite saldainių, nenusileiskite vaiko ašaroms, maldavimams, reikalavimams. Vaikas jus labiau gerbs, jei jūs laikysitės savo žodžio.

Danų Auklėjimo Paslaptys: Kaip Užauginti Laimingus Vaikus

Viena mažesnių Europos valstybių, Danija, jau daug metų garsėja kaip šalis, kurioje gyvena daugiausia laimingais save laikančių piliečių. Amerikietė rašytoja ir psichologė Jessica Joelle Alexander, ištekėjusi už dano ir šioje šalyje susilaukusi vaikų, pastebėjo, kad danų auklėjimas yra ypatingas. Ji kartu su dane psichoterapeute Iben Dissing Sandahl parašė knygą „Daniškas būdas auklėti vaikus. Ką laimingiausi pasaulio žmonės žino apie tai, kaip užauga gebantys ir pasitikintys vaikai?“

#

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?

tags: #vaiku #elgesio #kultura #namu #aplinkoje