Vaikų Elgesio Kultūros Ugdymas: Atraskite Efektyviausias Strategijas Atsakingai Asmenybei Kurti!

Tinkamos vaikų elgesio kultūros ugdymas yra virtęs problema, nes daugumai tėvų kelia abejonių ir senieji, ir naujieji vaikų elgesio kultūros formavimo būdai. Visi jie atrodo nebeveiksmingi, nes vaikų elgesio problemų tik daugėja. Straipsnyje aptariami svarbiausi vaikų elgesio kultūros ugdymo aspektai, remiantis ikimokyklinio ugdymo principais ir atsižvelgiant į šeimos bei mokyklos partnerystės svarbą. Vaikų elgesio kultūros ugdymas yra kompleksinis procesas, apimantis įvairius aspektus - nuo sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo iki socialinės kompetencijos ugdymo. Šis procesas prasideda namuose, šeimoje, kur vaikai pirmiausiai susipažįsta su vertybėmis, normomis ir elgesio modeliais.

Ikimokyklinio ugdymo principai ir jų reikšmė

Ikimokyklinis ugdymas yra svarbus vaiko raidos etapas, kurio metu formuojasi pagrindiniai elgesio įgūdžiai ir vertybinės nuostatos. Vadovaujantis ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinamas ugdymo(si) kryptingumas, integralumas, veiksmingos ugdomosios sąveikos ir ugdymo(si) kokybė. Štai keletas svarbiausių principų:

Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Kiekviena sąveika su vaiku, tiek suplanuota, tiek netikėta, yra ugdanti ir turtinanti jo patirtį. Kasdienė rutina taip pat yra ugdymo dalis.
Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas: Ugdymas turi atitikti vaiko amžių, individualius poreikius ir galimybes.
Žaismės principas: Mokymasis per žaidimą yra efektyviausias būdas ugdyti vaiko elgesio kultūrą. Žaidimai skatina kūrybiškumą, socialinius įgūdžius ir problemų sprendimo gebėjimus.
Sociokultūrinio kryptingumo principas: Ugdymas turi būti orientuotas į vaiko integraciją į visuomenę, atsižvelgiant į jo kultūrines ir socialines aplinkybes.
Integralumo principas: Ugdymas turi apimti visas vaiko raidos sritis - fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir kūrybinę.
Įtraukties principas: Visi vaikai, nepriklausomai nuo jų gebėjimų ir poreikių, turi turėti galimybę dalyvauti ugdymo procese.
Kontekstualumo principas: Ugdymas turi būti susietas su vaiko gyvenimo kontekstu, jo patirtimi ir aplinka.
Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas: Ugdymas turi būti grindžiamas bendradarbiavimu ir dialogu tarp vaiko ir mokytojo.
Lėtojo ugdymo(si) principas: Ugdymas turi būti orientuotas į gilų įsitraukimą ir supratimą, o ne į skubotą informacijos įsisavinimą.
Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas kartu su vaiku apmąsto jo patirtis, emocijas, veiklas ir rezultatus, numatant tolesnį veikimą.
Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima bendradarbiauja rengiant programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymo(si) sritys ir jų įtaka elgesio kultūrai

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

„Mūsų sveikata ir gerovė“: Ši sritis apima sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą, saugaus elgesio mokymą, emocinės gerovės užtikrinimą. Ugdant šios srities kompetencijas, vaikai mokosi rūpintis savo kūnu, laikytis higienos, valgyti sveiką maistą, būti fiziškai aktyvūs ir saugūs.
„Aš ir bendruomenė“: Ši sritis apima socialinių įgūdžių ugdymą, bendravimo ir bendradarbiavimo mokymą, pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymą. Ugdant šios srities kompetencijas, vaikai mokosi gerbti kitus, būti tolerantiški, spręsti konfliktus, dalyvauti bendruomenės veikloje.
„Aš kalbų pasaulyje“: Ši sritis apima kalbos įgūdžių ugdymą, komunikacijos mokymą, skaitymo ir rašymo įgūdžių formavimą. Ugdant šios srities kompetencijas, vaikai mokosi reikšti savo mintis, klausytis kitų, suprasti kalbos niuansus, skaityti ir rašyti.
„Tyrinėju ir pažįstu aplinką“: Ši sritis apima pažintinių įgūdžių ugdymą, smalsumo skatinimą, aplinkos pažinimo mokymą. Ugdant šios srities kompetencijas, vaikai mokosi stebėti, analizuoti, eksperimentuoti, formuluoti klausimus ir ieškoti atsakymų.
„Kuriu ir išreiškiu“: Ši sritis apima kūrybinių įgūdžių ugdymą, saviraiškos mokymą, meninio skonio formavimą. Ugdant šios srities kompetencijas, vaikai mokosi kurti, improvizuoti, išreikšti save įvairiomis formomis - per muziką, šokį, dailę, teatrą.

Ugdymo(si) kontekstų kūrimas

Vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas yra nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis. Kuriant ugdymo(si) kontekstus, dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.

Modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.

Taip pat skaitykite: Vaikų elgesio kultūra: teorija ir praktika

Universalus dizainas mokymuisi

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Kontekstų pavyzdžiai

Žaismės kontekstas: Palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.
Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
Kultūrinių dialogų kontekstas: Padeda kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
Kalbų įvairovės kontekstas: Kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
Kūrybinių dialogų kontekstas: Kuria vaizduotę, smalsumą, nuostabą keliančią aplinką, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius.

Vaikų pasiekimai ir vertybinės nuostatos

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Pavyzdžiui, ugdant vaikų sveikatos ir gerovės kompetencijas, siekiama, kad vaikai domėtųsi, kas padeda augti sveikam ir saugiam. Esminiai gebėjimai apima:

Ragavimą įvairaus skonio ir konsistencijos maistą.
Suaugusiojo padedamas ruošimą maistą: tepimą, laužimą, mirkymą.
Įvardijimą kelių maisto produktų, kuriuos valgyti sveika, ir kelių, kuriuos vartoti reikėtų saikingai.
Vaisių, daržovių plovimą ir pasakymą, kodėl; pjaustymą, gaminimą užkandžius, salotas.
Aiškinimąsi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
Išvardijimą, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikiant sveikatai palankiems maisto produktams.
Kūno ženklais parodymą ar pasakymą, kad nori į tualetą.
Suaugusiojo padedamas naudojimąsi tualetu, prausimąsi ir šluostymąsi veidą, apsirengimą ir nusirengimą, apsiavimą ir nusiavimą batus.
Padėjimą į vietą vieną kitą daiktą.
Dažniausiai savarankiškai naudojimąsi tualetu.
Savarankiškai ar priminus rankų plovimą, veido prausimąsi, čiaudėjimą ar kosėjimą prisidengiant burną ir nosį.
Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengimą ir nusirengimą, apsiavimą ir nusiavimą batus.
Dažniausiai savarankiškai rankų plovimąsi, veido prausimąsi; čiaudėjimą ar kosėjimą prisidengiant burną ir nosį.
Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengimą ir nusirengimą, apsiavimą ir nusiavimą batus, susišukavimą.
Taisyklingai rankų plovimąsi.
Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengimą ar apsirengimą drabužius.
Pažinimą šviesoforo spalvas, žinojimą, ką jos reiškia; pasakymą, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju.
Stebėjimą suaugusiajam, saugiai naudojimąsi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).
Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekimąsi laikytis eismo ženklų ir taisyklių.
Pakomentavimą kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles.
Supratimą, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti.
Atpažinimą tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasakymą suaugusiajam, kuriuo pasitiki.
Žaidžiant, ką nors veikdamas stengimąsi saugoti save ir kitus.
Savarankiškai ar priminus laikymąsi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose.
Paaiškinimą saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardijimą aplinkoje esančias nesaugias vietas.
Paaiškinimą, kad jo kūnas priklauso tik jam, sakymą „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.
Paaiškinimą, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Taip pat svarbu skatinti vaikų fizinį aktyvumą ir ugdyti judėjimo džiaugsmą. Esminiai gebėjimai apima:

Pralindimą pro kliūtis keturpėsčias.
Savarankiškai atsistojimą, stovėjimą, atsitūpimą, pasilenkimą, ėjimą į priekį, į šoną ir atgal, bėgimą tiesiomis kojomis, lipimą laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu.
Pastovėjimą ant vienos kojos (3-4 sekundes).
Tikslingai skirtingu ritmu ėjimą, apėjimą arba peržengimą kliūtis, ėjimą plačia (25-30 cm) linija.
Bėgimą keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros.
Laikydamasis lipimą ir nulipimą laiptais pakaitiniu žingsniu.
Nušokimą nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašokimą nuo žemės, peršokimą liniją.
Stovėdamas pasistiebimą, atsistojimą ant kulnų, pastovėjimą ant vienos kojos (4-5 sekundes).
Ėjimą ant pirštų galų, ėjimą siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipimą laiptais aukštyn ir žemyn.
Bėgimą, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėjimą abiem ir ant vienos kojos.
Minimą ir vairavimą triratuką, balansinį dviratį.
Ėjimą pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius.
Bėgiojimą vingiais, išsisukinėdamas, bėgimą ant pirštų galų.
Šokinėjimą nuo vienos kojos ant kitos, šokinėjimą judėdamas pirmyn.
Lipimą kopėtėlėmis.
Metimą kamuolį iš įvairių padėčių, pagaunimą jį sulenkdamas rankas per alkūnes.
Spirimą kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį.
Stengimąsi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai.
Ištvermingas, bėgimą ilgesnius atstumus.
Bėgimą pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu.
Šokimą į tolį, į aukštį.
Žaisdamas laisvai koordinuotai judėjimą, orientavimąsi erdvėje.
Dažniausiai vaikščiojimą, stovėjimą, sėdėjimą taisyklingai.
Tikslingai siekimą daikto, jį pačiumpimą ir laikymą saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suėmimą smulkų daiktą, perėmimą daiktą iš vienos rankos į kitą, dėjimą vieną ant kito.
Dažniausiai taisyklingai laikymą rašiklį, gana tiksliai atliekamus judesius plaštaka ir pirštais bei ranka.
Ištiestomis rankomis pagaunamas didelis kamuolys.
Pieštuką ir žirkles laikyti taisyklingai.
Tiksliai atliekamus sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais.
Veiksmus su smulkiais daiktais atliekami vikriai, tiksliai ir kruopščiai.
Tiksliai valdomas pieštukas ir žirklės ką nors piešdamas, kirpdamas.

Šeimos įtaka vaiko elgesio kultūrai

Šeima yra pirmoji ir svarbiausia vaiko socializacijos institucija. Tėvai yra pirmieji vaiko mokytojai, kurie formuoja jo vertybes, nuostatas ir elgesio modelius. Vis dėlto, ne visada šeimos aplinka yra palanki vaiko elgesio kultūros ugdymui. Neigiamos patirtys šeimoje, tokios kaip smurtas, priklausomybės, nepriežiūra, gali turėti neigiamos įtakos vaiko raidai ir elgesiui. Tokiais atvejais svarbu, kad vaikas gautų pagalbą iš specialistų - psichologų, socialinių darbuotojų, pedagogų.

Taip pat skaitykite: Vaikų elgesio ugdymas

Vartojimo kultūros įtaka

Šiuolaikinėje visuomenėje vaikai yra veikiami vartojimo kultūros, kuri skatina materializmą, norą turėti kuo daugiau daiktų. Svarbu, kad tėvai ribotų vaikų prieinamumą prie reklamos, mokytų juos kritiškai vertinti informaciją, skatintų jų kūrybiškumą ir gebėjimą džiaugtis nematerialiais dalykais.

Svarbu, kad tėvai suprastų, jog suteikdami vaikui „visa, kas geriausia“, jie atima iš jo galimybę išmokti, kaip iš to, ką turi, sukurti geriausia. Išlepintas vaikas gali išaugti į nemokantį elgtis su pinigais suaugusįjį, kuris pirmiau leidžia pinigus, o paskui galvoja, kaip išgyventi iki dienos, kai gaus atlyginimą.

Vaikams labiausiai reikia laiko ir dėmesio be jokių išlygų. Paversti vaikystę terpe be vartojimo gyvenant vartotojiškoje kultūroje - neįmanoma, bet atėjo metas nustatyti ribas. Rizikuojame ne vien savo vaikų sveikata bei laime, bet ir planetos ateitimi: žmonija tiesiogiai priklauso nuo to, kaip ugdomi vaikai.

Vaiko elgesio kultūros ugdymas namuose

Vaiko elgesio kultūros ugdymas namuose yra esminis procesas, formuojantis jo asmenybę, vertybes ir požiūrį į pasaulį. Tai ne tik apie taisyklių laikymąsi, bet ir apie dorovinių principų, socialinių įgūdžių ir atsakomybės jausmo diegimą. Tėvai gali sėkmingai ugdyti vaiko elgesio kultūrą, kad jis užaugtų sėkminga, laiminga ir atsakinga asmenybė.

Priešmokyklinio Amžiaus Ypatumai ir Pasirengimas Mokyklai

Vaiko ėjimas į priešmokyklinę klasę tėvams dažnai sukelia prieštaringus jausmus. Iš vienos pusės jie džiaugiasi matydami, kiek daug jau moka ir geba jų vaikas, koks jis gali būti įdomus pašnekovas, turintis besiformuojantį savo pasaulio matymą. Iš kitos pusės, tėvai jaučia didelę atsakomybę norėdami parinkti geriausiai vaiko esamus gebėjimus, pomėgius ir individualius bruožus atitinkančią ugdymo įstaigą, kurioje jis ne tik akademiškai tobulėtų, bet galėtų visapusiškai formuotis kaip sėkminga ir laiminga asmenybė.

Taip pat skaitykite: Elgesio kultūros ugdymo svarba vaikams

Pagrindinė priešmokyklinio ugdymo funkcija - diegti ir lavinti pasirengimo mokyklai įgūdžius, tam, kad vaikas galėtų sėkmingai įsitraukti į formalųjį švietimą. Tyrimai rodo, kad šiam lavinimui sąlygos yra palankesnės priešmokyklinėje grupėje mokykloje, o ne namų aplinkoje. Taip yra todėl, kad nuolatinis bendravimas ir bendradarbiavimas su tos pačios amžiaus grupės vaikais bei mokytojais, padeda lavinti vaiko kalbinius įgūdžius, gerina klausymo bei supratimo, dėmesio valdymo įgūdžius ir svarbiausia - pradeda formuotis teigiamą vaiko požiūrį į patį mokymosi procesą, parengia jį mokyklos tvarkai ir rutinai.

Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad priešmokyklinio amžiaus vaikai, gyvenantys kaime, pasiekė žemesnį brandumo mokyklai lygį. Viena iš pagrindinių to priežasčių - dauguma, net 75 proc., kaimo priešmokyklinukų buvo ugdyti namuose, o 79 proc. miesto vaikų lankė ikimokyklinę įstaigą. Tai lėmė, kad kaimo ir miesto šešiamečiai į priešmokyklinio ugdymo grupes atėjo įgiję skirtingą emocinių ir socialinių gebėjimų lygį. Kita svari priežastis - skirtingos ugdymo(si) sąlygos priešmokykliniais metais. Sėkmingam vaiko ugdymui(si) reikalinga tokia aplinka, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi proceso dalyviu, galėtų laisvai tyrinėti, atrasti, ieškoti problemų sprendimo būdų. Ikimokyklinėse grupėse mokyklose tam sudarytos kur kas palankesnės sąlygos nei namų aplinkoje.

Norint nustatyti priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos raišką ugdyme, Lietuvoje buvo atlikti priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdytinų kompetencijų lygio nustatymo tyrimas. Jis buvo skirtas įvertinti vaikų socialinius gebėjimus.

Svarbiausios Kompetencijos ir Įgūdžiai

Vaiko brandumas mokyklai yra jo sėkmės pagrindas. Vaiko pasirengimas arba brandumas mokyklai apima vaiko emocinę-socialinę kompetencijas ir intelektinius įgūdžius. Vaiko socialinė-emocinė branda apima pagrindinius vaiko turimus socialinius įgūdžius ir požiūrį (nuostatas), kurie padeda kurti ir palaikyti pozityvius santykius su kitais. Pakankamai socialiai ir emociškai brandus vaikas turi poreikį užmegzti ir palaikyti ryšį su kitais vaikais bei suaugusiais, supranta taisykles bei jų reikšmę, geba kontroliuoti savo elgesį, moka kryptingai veikti ir pabaigti užduotis iki galo, domisi mokymosi procesu ir išreiškia norą mokytis „kaip mokinys“, tai yra, teigiamai priima tokius mokyklos atributus kaip pamokos, uniforma ir pan. Supykęs brandus vaikas dažniausiai naudoja atsitraukimo, o ne puolimo muštis strategijas, geba įvardinti savo pagrindinius jausmus.

Vaiko intelektinė branda apima pakankamai išsivysčiusius jo pažintinius ir kalbinius gebėjimus. Pakankamai intelektualiai mokyklai brandus vaikas geba palyginti, pavyzdžiui, geometrines figūras, moka mąstyti pagal analogijas, samprotauja, sugeba sutelkti ir perkelti dėmesį, įsivaizduoti, suprasti kalbą, turi pakankamai platų žodyną, kad galėtų papasakoti sklandžią istoriją ar išdėstyti savo mintis.

Kokybiškas priešmokyklinis ugdymas tiesiogiai susijęs su sėkme mokykloje. Vaikai, kurie pradėdami priešmokyklinę klasę pasižymėjo pakankama socialine-emocine ir intelektine branda, buvo akademiškai sėkmingesni, t. y. pasižymėjo geresniais skaitymo ir skaičiavimo įgūdžiais. Maža to, jie išliko sėkmingesni ir pirmoje bei antroje mokyklos klasėse. Tyrimo rezultatai rodo, kad vaikams naudinga lankyti priešmokyklines klases, kuriose jau yra mokoma akademinių dalykų. Tuo dažniausiai pasižymi priešmokyklinės klasės bendrojo lavinimo mokyklose.

Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas lemia gerą vaiko gyvenimo kokybę: puikią vaiko savijautą, saugumą, savigarbą, pasitikėjimą savimi ir kitais, jo aktyvumą ir įsitraukimą į turiningą, įdomią, prasmingą, kūrybišką veiklą, geranoriškus jo santykius su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, naujų patirčių įgijimą. Ikimokyklinio ugdymo grupėse turėtų būti skatinamas vaikų aktyvumas, smalsumas, domėjimasis aplinka. Tuomet, kai vaikas turi galimybę įsitraukti į įvairią, turiningą, prasmingą, kūrybišką veiklą, susikuria patirtiniam mokymuisi būtinos sąlygos, jis išmoksta atskirti gėrį nuo blogio, tiesą nuo melo, kontroliuoti savo elgesį ir užmegzti garbingus, geranoriškus, atsakingus santykius su kitais vaikais. Ugdymo procesas turi sudaryti galimybes tyrinėti vertybes, bendrauti ir bendradarbiauti.

Dorovinis Ugdymas: Meilė ir Abipusė Pagarba

Dorovė - tarpusavio santykiai, grindžiami meile ir abipuse pagarba.

Metodai ir Amžiaus Grupės

Dorovinio auklėjimo metodai skiriasi įvairiose amžiaus grupėse, atsižvelgiant į vaiko kognityvinius ir emocinius gebėjimus.

Tyrimai ir Tėvų bei Auklėtojų Rolė

Tyrimai atskleidžia, kad tėvų ir auklėtojų nuomonės bei požiūris į dorovinį ugdymą yra svarbūs veiksniai, lemiantys vaiko elgesio kultūrą.

tags: #vaiku #elgesio #kultura