Sparčiai tobulėjant skaitmeninėms technologijoms, mobilieji telefonai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Šiuolaikinis telefonas gali būti naudojamas kaip susisiekimo, mokymosi, informacijos paieškos priemonė, taip pat gali atlikti knygos, susitikimų kalendoriaus, žadintuvo, skaičiuotuvo, žemėlapio, žaidimų įrenginio bei įvairias kitas funkcijas. Išmanusis telefonas yra galingas ir naudingas prietaisas, palengvinantis mūsų kasdienybę, tačiau nuolatinis šio įrenginio naudojimas gali turėti ir neigiamų pasekmių, ypač vaikams. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų interneto priklausomybės požymius, priežastis ir galimus sprendimo būdus.
Kas yra interneto priklausomybė?
Priklausomybė nuo interneto - tai patologinis potraukis, nenumaldomas noras naudotis internetu, kliudantis kasdieninei, įprastai veiklai. Veikla tampa problemine, kai naudojimasis internetu ar vaizdo žaidimai ima trukdyti kasdieniam gyvenimui: santykiams su šeima ir draugais, poilsiui, darbui, mokslui ar laisvalaikiui bei neigiamai veikia psichinę ir fizinę sveikatą. Priklausomybė nuo mobiliojo telefono - tai nenugalimas noras naudotis šiuo įrenginiu, negalėjimas nuo jo atsitraukti bei abstinencijos simptomų pasireiškimas ilgesnį laiką juo nepasinaudojus.
Vaikų interneto priklausomybės priežastys
Kiekvienais metais visame pasaulyje didėja paauglių, turinčių išmanųjį telefoną, skaičius. Paprastai paaugliams yra rekomenduojama prie įvairių ekranų praleisti ne daugiau kaip 2 valandas per dieną. Tačiau mobiliųjų telefonų naudojimas tarp vaikų ir paauglių yra kintantis, metams bėgant tampa vis dažnesnis, ir šią ribą gerokai viršija. Mobilusis telefonas dažnai tampa dėmesio nuo streso nukreipimo priemone, o tai glaudžiai siejasi su priklausomybe nuo telefono. Tad galima kelti prielaidą, kad mobilusis telefonas tampa trikdžiu mokytis, kuriame ganėtinai greitai pradingsta leidžiamas laikas, ypač socialiniuose tinkluose, o to rezultate mokymosi užduotys tampa subjektyviai sunkesnėmis, reikalaujančiomis didesnių laiko ir protinių išteklių, dėmesio koncentracijos, negu gali pasiūlyti moksleivis. Paaugliams mobilusis telefonas dažnai būna ir pagrindinė socializacijos priemonė, todėl įrenginio ribojimas gali daryti įtaką socialinei atskirčiai, o mobiliųjų telefonų panaudojimas mokymosi tikslais taip pat gali būti naudingas ir skatinti moksleivių motyvaciją, įsitraukimą, savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. Kita vertus, be tam tikrų kontrolės mechanizmų atsiranda rizika vystytis priklausomybei nuo mobiliojo įrenginio.
Bene dažniausias mobiliųjų telefonų naudojimosi pobūdis - socialiniai tinklai. Tyrėjai aptinka, kad jais naudojasi absoliuti dauguma paauglių , o tai yra glaudžiai susiję su probleminiu mobiliųjų įrenginių naudojimu. Šiuose tinkluose stebimas vis populiarėjantis trumpų vaizdo įrašų turinys. Didesnis laikas, praleidžiamas prie ekranų, yra susijęs su prastesniais psichologiniais simptomais, mažesniu su fiziniu aktyvumu, o šių rodiklių sąsajos dalinis mediatorius yra problemos užmiegant ir mažesnis miego valandų skaičius. Probleminis interneto naudojimas yra glaudžiai susijęs su psichikos sveikatos sutrikimais, bendru nuovargiu, nerimu, fizinio aktyvumo sumažėjimu ir depresijos simptomais. Taip pat atsižvelgta ir į naršymo internete sukeliamus pokyčius smegenyse ir kaip tai gali pakeisti smegenų veikimo mechanizmus, susijusius su informacijos apdorojimu.
Viena iš šių dienų aktualijų - vaikų susidomėjimas kompiuteriniais žaidimais. Kiekvienas žmogus turi įvairių pomėgių, tačiau ne visi įpročiai tampa priklausomybėmis. Kompiuteriniai žaidimai tampa emocinio nepasitenkinimo kompensavimo priemone ir galimybe „pabėgti“ nuo stresinės situacijos. Kaip taisyklė, po nekaltu noru papramogauti, žaidžiant po keletą valandų per dieną, slepiasi vaiko noras atsitraukti nuo realių gyvenimiškų situacijų. „Man sunku bendrauti su bendraamžiais? „Manęs nesupranta tėvai? Deja, realybėje esančios problemos lieka neišspręstos ir dažniausiai netgi dar labiau paaštrėja, kas skatina dar didesnį vaiko norą užsimiršti. Dar labiau panyrama į žaidimus ir atsiranda piktnaudžiavimas kompiuteriu.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Kaip pagrindinį rizikos faktorių, galintį lemti nevaldomą norą būti virtualioje erdvėje, H. Rigter įvardija asmenines vaiko ar paauglio savybes: vienišumą, žemą savivertę. Dažniau priklausomais nuo kompiuterinių žaidimų tampa berniukai, taip pat išsiskyrusių šeimų vaikai.Jaunuomenę įtraukia įvairių formų virtualios pagundos. Jie žaidžia po vieną arba susibūrę į komandą su pažįstamais, draugais. Yra žaidimų, kur vienu metu veikia tūkstančiai žaidėjų iš viso pasaulio ir tas veiksmas niekada nesibaigia, o žaidėją pasiglemžia pilnai. Vieni iš didžiausią riziką keliančių, specialisto teigimu, yra žaidimai su lošimo elementais.
Vaikų interneto priklausomybės požymiai
Svarbu atkreipti dėmesį į pasikartojančio elgesio dažnumą, trukmę, intensyvumą bei dėl tos veiklos kylančius konfliktus.
Kokie ženklai išduoda, kad tėveliams išties verta sunerimti dėl nuo kompiuterio ar telefono ekrano nesitraukiančio sūnaus ar dukros? Pasak specialisto, Pasaulio sveikatos organizacija išskiria keturis problemą signalizuojančius kriterijus:
- Paauglys negeba kontroliuoti žaidimo, negali pats sustoti ir žaisti mažiau.
- Pirmenybę teikia žaidimui, bet ne kitoms įprastoms veikloms.
- Pomėgis neigiamai paveikia asmenines, mokymosi, profesines ir kitas sritis.
- Vaikas gali nutraukti beveik visus ryšius realiame gyvenime.
Besivystant priklausomybei nuo kompiuterio atsiranda „emocinio bukumo“ simptomai. Vaikas nustoja emociškai reaguoti į namiškius: jam darosi nesvarbu tai, kad Jūs pykstate, kad rodote susirūpinimą ir pan. Jis tampa abejingu tam, kas sakoma, apsisukęs ir vėl daro tai, kas jam buvo uždrausta ar ko buvo prašoma nedaryti.
Klausimai, padedantys įvertinti situaciją:
- Kiek valandų praleidi žaisdamas kompiuteriu?
- Ar pats išjungi kompiuterį?
- Jei turi laisvo laiko, tu jį skiri…?
- Ar esi praleidinėjęs pamokas ar kitus užsiėmimus vardan to, kad pasėdėtum prie kompiuterio?
- Sugrįžęs namo, tu pirmiausiai….
Ką daryti, jei įtariate priklausomybę?
Išgydyti priklausomybę yra žymiai sunkiau nei užbėgti jai už akių. Drąsiai galima prognozuoti, kad, atsižvelgiant į augančią kompiuterio reikšmę tiek visuomenėje, tiek atskirose šeimose, priklausomybės nuo kompiuterio ir kompiuterinių žaidimų problema ateityje tik didės. Tiesa, dabartiniu metu kreipimosi į psichologą skaičius dėl minėtų atvejų kolkas nedidelis. Paprastai kreipiamasi tuomet, kai vaikas jau „negali gyventi be kompiuterio“. Išmokite atpažinti piktnaudžiavimo kompiuteriu požymius. Skirkite vaikui ir jo interesams dėmesio. Domėkitės tuo, ką veikia Jūsų vaikas. Stebėkite, koks po žaidimo kompiuteriu būna Jūsų vaikas: ar keičiasi jo nuotaika (gal tampa irzlesnis, piktesnis?). Nepražiopsokite!
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Jeigu pastebėjai, kad tau tinka daugelis probleminio interneto naudojimo požymių, stenkis keisti savo įpročius. Pradėk nuo mažų žingsnių, pavyzdžiui, pasistenk laiku eiti miegoti, kad išmiegotum 8-9 val. per parą. Naršant internete kas 1 val. daryk pertraukas. Dirbk nesiblaškydamas - kiekvieną rytą sugalvok 3 svarbiausius dienos darbus ir tik juos atlikęs įsijunk internetą. Atrask kitą tau patinkančią veiklą, kurios metu nereikia naudotis internetu, kompiuteriu ar telefonu, pvz., sportuok, skaityk knygas. Kelkis bei eik miegoti tuo pačiu metu. Daugiau laiko praleisk su šeima, draugais. Pabandyk išjungti arba nutildyti pranešimo žinutes (angl. notifications). Kai jos ateina pastoviai, jauti norą nuolat tikrinti telefoną ir į jas greitai reaguoti. Kai pranešimai išjungiami, atgauni kontrolę: gali pats spręsti, kada žiūrėsi į telefoną. Tyrimai rodo, kad interneto ryšio išjungimas arba telefono padėjimas toliau padidina mokymosi ar darbo efektyvumą. Analogiškų technologijų (rankinio laikrodžio, žadintuvo) naudojimas vietoj išmaniojo telefono gali sumažinti piktnaudžiavimą, pvz., socialiniais tinklais. Jeigu kyla pastebimi sunkumai, vertėtų kreiptis į psichologą ar psichikos sveikatos specialistą.
Žiūrėti, kaip artimąjį valdo priklausomybė, gali būti nepaprastai sunku. Jeigu turite įtarimų, kad artimasis turi priklausomybę nuo interneto, pabandykite su juo pakalbėti. Priklausomybė dažnai skatina izoliaciją ir gėdą, ypač dėl jos stigmos.
Tėvų vaidmuo
Svarbu suprasti, kad bet kokios namų taisyklės ir bet kokia mediacijos praktika arba terapija veikia, jeigu šeima yra sveika. Taigi svarbiausias terapijos tikslas yra pagerinti komunikaciją tarp šeimos narių, o tada jau galima imtis paauglio sunkumų. Anot psichologės Aušros Ševčenko, taisyklės suteikia saugumą. Psichologė A. Ševčenko sako būtina atsižvelgti į tai, ką, turėdamas ekraną, vaikas veikia. Jeigu žaidimai tik „šaudo gaudo“ - prastai: jie pernelyg stimuliuoja vaiko smegenis ir tokia stimuliacija išbalansuoja, išdirgina. Vaikas tokiu atveju gali tapti dirglus, jam gali būti per sunku reaguoti tam tikrose situacijose.
Vienintelis dalykas, anot Erikos, kuris veikia namie, tai sėdėjimas prie planšečių tik tada, kai viskas pasiruošta mokyklai. Erika specialiai netikrina vaikų kuprinių. Jei paaiškėja, kad nebuvo įdėta sportinė apranga ar kažko mokykloje trūko - minus pusvalandis nuo sėdėjimo prie planšetės. Anot psichologės A. Ševčenko, paskatinimai stiprina vaikų ir tėvų tarpusavio santykius. Tačiau jeigu šeimoje ekranas nėra vertybė - tai jo ir nereikėtų pozicionuoti kaip apdovanojimo.
Norint, kad vaikas internete išvengtų netinkamo turinio, jam turėtų būti prieinami tik saugūs įrenginiai su įdiegtais tėvų kontrolės įrankiais - įvairiais nustatymais, kurie padeda kontroliuoti, ką vaikas mato internete. Vis dėlto, internetinėje erdvėje gausu pavojų, tad patikinkite vaiką, kad jeigu susidurtų su netinkamu turiniu, kuris trikdo, gąsdina, neramina, jis nebus nubaustas ir visada gali kreiptis į jus. Visi socialiniai tinklai ir jų išmaniųjų telefonų programėlės turi amžiaus apribojimus. Daugeliu populiarių socialinių tinklų oficialiai galima naudotis nuo 13 metų. Svarbu laikytis nurodytų amžiaus apribojimų, nes bendravimas socialiniame tinkle reikalauja didelės socialinės ir emocinės brandos, gebėjimo reaguoti į sudėtingas situacijas ar galimai trikdantį turinį, taip pat priimti saugius sprendimus. Tyrimai rodo, kad aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie ekranų. Padėkite vaikams suplanuoti ir laikytis sveikos dienos rutinos: pakankamai išsimiegoti, pavalgyti ir pajudėti, pabūti lauke. Svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas. Aptarkite su vaiku, kada ir kur namuose naudojami ekranai.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Multidimensinė šeimos terapija
Šią terapiją, išplėstai vadinamą Multidimensine šeimos terapija, šeimoms, kuriose auga elgesio sunkumų turintys vaikai, mūsų šalyje siūlo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
H. Rigter siūlo šių dienų jaunimo bėdas spręsti pasitelkiant Multidimensinės šeimos terapijos metodą. Mokslininkas papasakoja apie neseniai Ženevoje atliktą šio metodo efektyvumo tyrimą, kuriame dalyvavo 42 priklausomybę turintys paaugliai: 41 berniukas, 1 mergaitė, amžiaus vidurkis 14,9 m. Po šešių mėnesių šeimos terapijos ciklo paaugliai žaidė panašiai tiek pat, kiek ir iki terapijos, bet tikslas gydant nuo sutrikimo buvo pasiektas šimtu procentų. Terapijos metu dėmesys sutelkiamas ne į virtualių žaidimų trukmę, bet į šeimos ryšio atkūrimą ir santykio gerinimą. Tėvai lieka patenkinti, net jei vaiko praleidžiamas laikas internete nesumažėjo, nes:
- Pagerėjo komunikacija šeimoje.
- Paauglys išmoko žaisti mažiau žalingu būdu (tinkamu paros metu ir pan.).
- Skirtumas tarp tėvų ir paauglių nuomonės sumažėjo.
- Dingo konfliktai.
- Tėvų nuostata į žaidimus tapo pozityvesnė.
Veikdamas pagal elgesio keitimo programą, šeimos problemas terapeutas padalija į tam tikras sesijas. Pirmose sesijose specialistas sau išsikelia užduotį suprasti, kodėl jaunuolis žaidžia, kas jį traukia. Tai pavyksta užmezgus ryšį su jaunuoliu, rodant susidomėjimą jo žaidimu, net paprašant pademonstruoti žaidimą gyvai. Vėlesnėse sesijose siūloma įsitraukti ir tėvams, kurie dažnai iki tol nieko nežino apie žaidimų pasaulį. Jeigu iš karto kyla konfliktas, terapeutas stebės ir panaudos šitą momentą bendrose šeimos sesijose aptarti. Tokiu būdu žingsnis po žingsnio nueinamas visas multidimensinės šeimos terapijos ciklas.
Lietuvoje terapinių susitikimų metodas rekomenduojamas gana plačiam spektrui sunkumų įveikti ir gali padėti, jeigu paauglys nelanko mokyklos, linkęs nusikalsti, vartoja psichotropines medžiagas, turi elgesio sunkumų ir t. t. Į pagalbą 11-17 m. amžiaus grupės vaikams ir paaugliams stoti pasirengusios trys regioninės komandos: šeši koordinatoriai ir penkiolika specialistų: pagalbos trukmė 4-6 mėnesiai, 1-3 susitikimai per savaitę, susitikimai vyksta neformalioje aplinkoje, dirba vienas specialistas.
Išvados
Interneto priklausomybė yra rimta problema, kuri gali turėti neigiamų pasekmių vaikų psichinei ir fizinei sveikatai, socialiniams santykiams ir mokymuisi. Svarbu atpažinti priklausomybės požymius ir imtis priemonių jai spręsti. Tėvai turėtų aktyviai domėtis vaikų veikla internete, nustatyti aiškias taisykles dėl naudojimosi ekranu ir skatinti kitas veiklas, kurios padėtų vaikams atsipalaiduoti ir smagiai praleisti laiką be interneto. Jei reikia, kreipkitės į specialistus, kurie gali padėti įveikti priklausomybę ir pagerinti šeimos santykius.
tags: #vaiku #interneto #priklausomybe