Vaikų nepageidaujamo elgesio priežastys ir jų prevencija

Vaikų nepageidaujamas elgesys yra sudėtinga problema, kurią lemia daugybė veiksnių. Svarbu suprasti šias priežastis, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į tokį elgesį ir padėti vaikams išmokti tinkamai elgtis. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines vaikų nepageidaujamo elgesio priežastis, prevencijos būdus bei pateiksime patarimų, kaip reaguoti į tokį elgesį ugdymo įstaigoje ir namuose.

Ribų svarba vaiko gyvenime

Vaikams labai svarbu žinoti ir jausti savo ribas. Apibrėžtos elgesio taisyklės ir tarpusavio susitarimai padeda jiems suprasti, koks elgesys yra priimtinas ir leistinas, o koks - nepageidaujamas. Jei ribos nėra aiškios, vaikas gali atkreipti į save dėmesį įvairiais, kartais netinkamais būdais.

Ribos padeda vaikams suvokti savo galimybes ir suprasti, kokio elgesio iš jų tikimasi. Jos sukuria aiškumą, kuris padeda vaikams reguliuoti savo elgesį, ugdyti savikontrolę ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Aiškios ribos padeda vaikams orientuotis kasdienėse situacijose, sukuria saugią erdvę, kurioje jie gali aktyviai veikti ir tyrinėti.

Svarbu, kad ribos atitiktų vaiko amžių ir gebėjimus. Jos neturėtų būti per griežtos, kad nenudrąsintų vaiko, bet ir ne per laisvos, kad neskatintų netinkamo elgesio.

Pagrindinės nepageidautino elgesio priežastys

Vaikų netinkamas elgesys grupėje gali turėti įvairių priežasčių, kurias svarbu identifikuoti, norint parinkti tinkamą prevencijos modelį. Dažnai jos susijusios su tam tikrais stresiniais įvykiais šeimoje arba svarbiais ir nerimą keliančiais pokyčiais vaiko gyvenime, pavyzdžiui, brolio ar sesės gimimu, persikraustymu, tėvų nesutarimais ar naminio gyvūnėlio netektimi. Pažvelkime į dažniausiai pasitaikančias priežastis:

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?

• Per didelis tėvų nuolaidumas: Jei namuose vaikas turi per mažai pareigų ir per daug laisvės bei nėra aiškių ribų, kas galima ir kas ne, darželyje vaikui gali būti sunku prisitaikyti prie ugdymo įstaigos dienotvarkės ir sugebėti būti grupėje.
• Su ugdymu susiję sunkumai arba dėmesio koncentracijos stoka: Kai kurie vaikai, jausdami žinių ar gebėjimų stoką tam tikroje situacijoje, stengdamiesi nuslėpti savo gėdos ar nerimo jausmus, gali elgtis netinkamai. Kitiems gali būti nuobodu, jei jie nemoka rasti sau įdomios veiklos, užsiimti vieni arba kai šalia nėra technologijų.
• Nepagarba autoritetui: Labai svarbu, ką patys tėvai kalba apie vienas kitą, senelius, vaiko auklėtojus, kitus suaugusius vaikui reikšmingus asmenis. Kartais tėvų natūralus elgesys - bet kokia kaina palaikyti savo vaiką, besąlygiškai tikėti juo bei būti vaiko gynėjais - gali turėti veidrodinį efektą: vaikas situacijas matys ir vertins tėvų (suaugusiųjų) akimis, kas mažins pasitikėjimą savo matymu, savo jau įgytais, išmoktais socialiniais gebėjimais, tuo pačiu iškreips realybės pajautą bei buvimą joje. Nepagarba autoritetui gali sukelti problemų darželyje, vėliau - ir mokykloje.
• Netinkamas auklėjimas: Kartais tėvai aptarinėja senelių, auklėtojų, kitų vaikui svarbių asmenų elgesį su jų vaiku, jį kritikuoja ir peikia. Tėvai gali turėti tokią nuomonę, tačiau jei šią informaciją jie nuolat sustiprina ir nepateikia alternatyvų, „kas gero nutiko darželyje“, „kas patiko šiandien“, formuoja pesimistinį požiūrį, skatina vaiką įvairiose aplinkose ieškoti tik blogų dalykų. Vaikas gali padaryti išvadą, kad jis visada elgiasi gerai, net jei kiti atitinkamose situacijose taip nemano, o kiti nuolat elgiasi netinkamai.
• Vaikų patyčios: Tiek visuomenėje, tiek mokykloje apie patyčias kalbama daug ir aktyviai veikiama siekiant sumažinti patyčias. Tėvams vaikų patyčios kelia susirūpinimą, nes jie nori apsaugoti savo vaikus, nori užtikrinti, kad jų vaikas neįsitrauktų į patyčias. Tačiau pernelyg dažnas ir neteisingas „patyčių“ sąvokos naudojimas gali būti ir kenksmingas. Patyčios yra kraštutinis nepagarbaus bendravimo su kitu asmeniu būdas.
• Kitos priežastys: Vaikas gali kandžiotis, jei jaučiasi vienišas, išsigandęs arba jam dygsta dantys. Taip pat kandžiojimas gali būti būdas išreikšti savo poreikius bei norus, tokius kaip alkis ir nuovargis. Vaikams, kurie dar nemoka kalbėti arba kalba neaiškiai, tai gali būti būdas išreikšti savo sudėtingus jausmus, pavyzdžiui, nusivylimą, pyktį, baimę ar pasimetimą, kai jiems per daug neaiškumo.
• Agresyvus elgesys šeimoje: Agresyvų vaikų elgesį gali skatinti agresyvus elgesys šeimoje, bendravimas su bendraamžiais, mokykla bei smurtinės laidos ir filmai, kurie yra rodomi per televiziją.
• Visuomenės informavimo priemonės: Visuomenės informavimo priemonės formuoja išorinio pasaulio sampratą, požiūrį į įvairius reiškinius, elgesio normas, vertybių sistemą. Agresyvumo demonstravimas kartais tapatinamas su agresyvių herojų elgesiu, tuo parodant pranašumą prieš konkurentus. Smurtinio turinio filmai dažnai veikia vaikų elgesį ir skatina mėgdžioti, šitaip identifikuojantis su veikėjais.
• Dėmesio stokos su hiperaktyvumu sindromas (ADHD): Gydytojai pastebi, kad panašūs požymiai dažnai išryškėja apie trečiuosius metus, kai vaikas pradeda lankyti darželį, o žymūs elgesio sutrikimai pastebimi vėliau, apie septintuosius gyvenimo metus, t. y. pradedant lankyti mokyklą. Šis dėsningumas paaiškinamas paprastai: vaiko smegenys nesugeba susidoroti su naujais psichologiniais ir fiziniais sunkumais, atsirandančiais pradedant lankyti darželį ir mokyklą.

Kaip reaguoti į vaiko netinkamą elgesį grupėje

Reaguoti į bet kokį nepagarbų vaikų tarpusavio bendravimą yra būtina. Tačiau suaugusiųjų reakcijos turi būti įvertintos ir pamatuotos, o atsakas - gerai apgalvotas. Sumanus, o ne greitas. Reaguojant į nemandagų ir grubų vaiko elgesį pirmiausia pasakykime vaikui, kad toks elgesys yra nepriimtinas, tokio elgesio kartojimas nebus toleruojamas bei sukels atitinkamų padarinių. Mokykime vaiką, kaip tinkamais ir pagarbiais būdais jis gali išreikšti tai, ką norėjo išreikšti nemandagiu ar grubiu elgesiu. Nesuteikime galimybės vaikui pateisinti savo nemandagaus ar grubaus elgesio "ji(s) pirma(s) pradėjo", "aš tik gyniausi". Kai netinkamas elgesys turi pateisinimą, formuojasi vaikų tolerancija agresijai.

Pagrindiniai principai reaguojant į netinkamą elgesį

• Būkite ramus ir nesikarščiuokite: Svarbu išlikti ramiam ir nesikarščiuoti, kadangi tai padės priimti apgalvotą sprendimą ir neeskaluoti situacijos.
• Mokykite vaiką prisiimti atsakomybę už savo veiksmus: Būti atsakingam, vadinasi, kritiškai vertinti situaciją ir turimus resursus, kurių reikia tinkamiems pagal situaciją sprendimams priimti. Kalbėkime su vaiku apie tai, kad visi klystame, bet visi turime galimybę klaidą atitaisyti: atsiprašant, atkuriant padarytą žalą, prisiimant atsakomybę, įsipareigojant pačiam sau ateityje panašių klaidų nedaryti.
• Stiprinkite teigiamą vaiko elgesį: Paskatinkime ir pagirkime tinkamą vaiko elgesį bei pastangas. Paskatinimas ir pagyrimas yra būtini norint užtikrinti norimą vaiko elgesio tęstinumą. Svarbu stiprinti net ir mažiausią norimą rezultatą. Dar svarbiau yra stiprinti vaiko pastangas, kurias jis deda siekdamas keisti savo elgesį.
• Būkite nuoseklūs: Elgesio gerinimo veikla turi būti pastovi ir nuosekli.
• Bendradarbiaukite su auklėtojais ir specialistais: Labai gerai, kai tėvai ir auklėtojai susivienija ir kartu stebi vaiką, bando suprasti priežastį ir kuria pagalbos planą.
• Kreipkitės į specialistus, jei reikia: Jei vaiko elgesys negerėja, reikėtų kreiptis į specialistus.

Savikontrolės ugdymas

Vilniuje ir Kaune veikiančios mokyklos „Eureka“ mokytoja Laura Aleksandravičiūtė dalinasi vaikų raidos specialisto Dr. William Mosier bei savo įžvalgomis, padėsiančiomis išvengti keblių situacijų ir ugdyti mažųjų savikontrolę:

• Neakcentuoti netinkamo elgesio.
• Pakeisti aplinką.
• Netoleruojamą elgesį aptarti neutraliu laiku.
• Skatinti socialiai priimtiną elgesį.
• Eiti link vaiko, kuris demonstruoja netinkamą elgesį.
• Buvimas šalia vaiko.
• Švelnus prisilietimas.
• Perspėjimas.
• Pavyzdžio rodymas.
• Perdėto susirūpinimo išreiškimas.
• Supratingumas.

Ribų nustatymas ir laikymasis

Svarbu, kad namuose vaikai laikytųsi ribų. Tai padeda pasiekti šie aspektai:

• Pozityvi šeimos atmosfera: Vyrauja palankumas ir rūpestis, tolerancija, pagarbus požiūris į nuomonių skirtumus, dėmesingas ir empatiškas reagavimas į kito patiriamas emocijas. Kai šių vertybių laikomasi šeimoje, vaikai linkę jas perimti.
• Pozityvus tėvų tarpusavio bendravimo ir elgesio modelis: Kai tėvai šilti ir bendradarbiaujantys, paremiantys ir supratingi, savo elgesiu demonstruoja tai, ko tikisi iš vaiko - to paties mokosi ir vaikas.
• Tvirto emocinio ryšio su vaikais kūrimas, partneryste ir bendradarbiavimu paremtas vaikų auklėjimas: Tik sukūrus tvirtą emocinį pagrindą santykyje, vaikai gali priimti bei gerbti nustatytas ribas.
• Aiškumas ir konkretumas formuojant ribas: Aiškiai įvardinti, kokio elgesio iš vaiko tikimasi, ir nuolat jį stiprinti, aptarti, koks vaiko elgesys netinkamas ir kodėl, kokius jausmus jis kelia. Iš anksto įvardinti, kokios pasekmės bus taikomos, jei nustatytų ribų nebus laikomasi.
• Taikomos pasekmės turi būti logiškos, iš anksto sutartos ir susijusios su netinkamu poelgiu, kad vaikas jas suvoktų teisingai.
• Kvietimas vaikus diskutuoti dėl susitarimų ir taisyklių šeimoje priėmimo, reikalingumo, pasekmių, jų nesilaikant, numatymo: Jausdamas, kad jo nuomonė yra reikšminga ir svarbi, jis dalyvauja sprendimų priėmimo procese, vaikas labiau įsitrauks ir jausis atsakingas už susitarimų laikymąsi.
• Atskiriame netinkamą vaiko elgesį nuo jo asmenybės.
• Kai nustatytos ribos yra peržengiamos ir ima pažeisti kitų ribas, klasės mokiniai kviečiami apie tai diskutuoti kartu, pagarbiai išsakant savo požiūrį ir kylančius jausmus dėl susitarimų nesilaikymo. Taip siekiama kiekvieno mokinio įsitraukimo ir atsakomybės už pozityvios ir saugios klasės atmosferos kūrimą.

Patyčių prevencija ikimokyklinėse įstaigose

Tyrimai rodo, jog siekiant sumažinti patyčių mastą pirminė prevencija turėtų būti vykdoma jau ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad pagrindinės patyčių formos aptinkamos jau vaikų darželyje. Jos pasireiškia agresija, nukreipta į kitą asmenį siekiant jį įskaudinti. Apibendrinus stebėjimo duomenis išryškėjo tendencija, jog vyrauja žodinė agresija (pravardžiavimas, erzinimas, pašaipios replikos).

Pedagogai turėtų palaikyti kuo glaudesnį ryšį su vaiko šeima. Vaikai, augdami aplinkoje, kurioje gauna per mažai meilės, šilumos, pradeda naudoti patyčias kaip būdą įrodyti sau ir kitiems, kad „esu kažko vertas“. Todėl tik bendradarbiaujant su vaiko tėvais galima pasiekti teigiamų rezultatų.

Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai

Programos ankstyvajai netinkamo elgesio prevencijai

Dėstytojai pedagogams rekomenduoja keletą specialių programų ankstyvajai netinkamo elgesio prevencijai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose įgyvendinti:

• Programa „Zipio draugai“: Programos tikslas - padėti vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų siekiant geresnės emocinės vaikų savijautos. Vykdant šią programą pasitelkiamos žaismingos ir vaikams priimtinos priemonės, kuriomis naudojantis vaikai mokomi įvairių socialinių įgūdžių: kaip suprasti ir reikšti jausmus, kaip atjausti kitą, kaip susidraugauti, kaip spręsti konfliktus, kaip reaguoti į kitų vaikų nedraugišką ar agresyvų elgesį ir t. t.
• Emocinio intelekto programa „Kimochis“: „Kimočiai“ - žaislai, išreiškiantys jausmus. Šie žaislai yra skirti vaikų savigarbai, pasitikėjimui savimi stiprinti ir ugdyti, kalbėtis apie jausmus. Vaikai mokosi pažinti, pavadinti ir valdyti jausmus, konstruktyviai bendrauti.
• Programa „Antras žingsnis“: Ši programa ugdo pagrindinius socialinius įgūdžius, kaip užkirsti kelią smurtiniam ir agresyviam elgesiui.

Melas ir vagystės

Maži vaikai nelabai supranta, kas yra melas ir vagystės. Dažnai jie tai priima kaip žaidimo dalį ar fantazijos įgyvendinimą. Tačiau jei vaikui nebus aiškinama, koks jo elgesys yra tinkamas, o koks ne, ateityje jis gali turėti rimtų elgesio problemų bei žalingų įpročių.

Vaikai meluoja ne tik tėvams, bet ir vieni kitiems, o augant jų apgavystės darosi vis sudėtingesnės. Melavimo priežastys:

• Melas vengiant bausmės.
• Suaugusiųjų pavyzdys.
• Siekimas padaryti įspūdį.
• Gina savo interesus.

Kaip ir apie melavimą, taip ir apie vagiliavimą vaikai iki trijų - ketverių metų nenusimano.

Dėmesio stokos su hiperaktyvumu sindromu (ADHD)

Gydytojai pastebi, kad panašūs požymiai dažnai išryškėja apie trečiuosius metus, kai vaikas pradeda lankyti darželį, o žymūs elgesio sutrikimai pastebimi vėliau, apie septintuosius gyvenimo metus, t. y. pradedant lankyti mokyklą. Šis dėsningumas paaiškinamas paprastai: vaiko smegenys nesugeba susidoroti su naujais psichologiniais ir fiziniais sunkumais, atsirandančiais pradedant lankyti darželį ir mokyklą.

Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus

Tretieji ir septintieji gyvenimo metai yra kritiniai vaikų centrinės nervų sistemos formavime ir padidėjęs jos apkrovimas iššaukia elgesio sutrikimus. 3 metai - dėmesio, atminties bei kalbos aktyvaus vystymosi pradžia, 7 metai - susikaupimo, kryptingo elgesio, savęs vertinimo bei savikontrolės formavimosi pradžia, todėl 3-5 m. ikimokyklinukų, turinčių dėmesio stokos su hiperaktyvumu sindromą, tėvai pastebi vaiko jautrumą, padidėjusį emocionalumą bei judrumą, išsiblaškymą ir impulsyvumą. 7-10 m. amžiuje ryškėja mokymosi sunkumai, nepažangumas bei elgesio sutrikimai.

Taip pat gydytojai pastebi, kad susirgimas labiau paplitęs tarp berniukų. Berniukų nervų sistemos ypatumo dėka, dėmesio sutrikimo simptomai išryškėja ankščiau negu pas mergaites, t. y. maždaug 3-4 metų amžiuje. Mergaičių tarpe, hiperaktyvumas pasireiškia rečiau, dėmesio sutriki…

Veiksminga skatinimo sistema vaikui

Psichologė Eglė Kuraitė-Žičkė teigia, kad teigiamas dėmesys gali daug kuo pagelbėti tėvams, auklėjantiems vaikus. Vaikai yra linkę labai aktyviai reaguoti į pagyrimą ar paskatinimą - jie siekia būti pastebėti, o skaudžiausia jiems, kai jų pastangos lieka neįvertintos. Jei taip atsitinka, tikėtina, kad vėliau vaikas bus mažiau linkęs demonstruoti panašų elgesį.

Skatinimo sistema - tai viena iš pasaulyje dažniausiai naudojamų strategijų, padedančių vaikams įgyti naujų įgūdžių ir keisti elgesį. Tai sistema, kai suaugusieji (tėvai arba auklėtojai) už tam tikrą pageidaujamą vaiko elgesį ar naują įgūdį paskatina pagal iš anksto nustatytą susitarimą, arba sistemą. Dažniausiai tokiose sistemose naudojamos elgesio lentelės, žetonai ar kitos priemonės, kurios vaikui padeda suprasti, kokį paskatinimą jis pelnė. Ši sistema veiksminga vaikams nuo dvejų metų ir turi būti pritaikyta pagal jų amžių ir asmeninius ypatumus.

Mažiems vaikams sunku susieti priežastis su tolimomis pasekmėmis ir išlaukti ilgesnį laiką, kol bus paskatinti, todėl atlygį reikėtų vaikui suteikti nedelsiant, vos pastebėjus pageidaujamą elgesį.

Kaip sukurti skatinimo sistemą:

1. Nuspręskite, kokio naujo įgūdžio norite išmokyti vaiką, ar kokį elgesį norite keisti. Geriausiai šią sistemą taikyti siekiant paskatinti tinkamą elgesį: tvarkytis, eiti laiku miegoti, valytis dantis, atsiprašyti, dalytis žaislais, kalbėti paeiliui, nusiraminti supykus. Taip pat galima siekti pakeisti netinkamą vaiko elgesį: nemeluoti, agresyviai nesielgti su kitais vaikais, neatsikalbinėti, nekramtyti nagų ar kt.
2. Nustatykite, koks bus atlygis. Kai tik pastebite pageidaujamą elgesį - suteikite vaikui atlygį. Tai gali būti lipdukas, žetonas, stiklinis rutuliukas, dėlionės ar konstruktoriaus detalė ar kitas paskatinimą simbolizuojantis daiktas. Atlygį parinkite kūrybingai - tai gali būti bet koks daiktas, kuris pradžiugins vaiką ir motyvuos stengtis toliau.
3. Apmąstykite skatinimo sistemos sąlygas. Apgalvokite visas detales, kaip skatinsite vaiką: kada pradėsite įgyvendinti sistemą, už ką ir kur skatinsite vaiką: ar tik namuose, ar ir viešose vietose, svečiuose, kaip įteiksite atlygį, kada turi būti demonstruojamas pageidaujamas elgesys ir kokie veiksmai jį sudaro.
4. Pasirinkite tinkamą laiką mokyti naujo elgesio. Pagrindinis šios sistemos tikslas - padėti vaikui įgyti motyvaciją pačiam atlikti pageidaujamas užduotis ar demonstruoti išmoktus įgūdžius.

Keli svarbūs patarimai, kad skatinimo sistema būtų veiksminga:

• Būkite pozityvūs: pastebėkite tai, kas vaikui sekasi, o ne kas nesiseka; kaip jis stengiasi, o ne kaip pamiršta susitarimus. Dėmesį koncentruokite į teigiamas vaiko savybes ir pasiekimus.
• Būkite nuoseklūs: ši skatinimo sistema pareikalaus nemažai energijos ir iš suaugusiųjų - yra labai svarbu laikytis susitarimų ir apdovanoti vaiką pastebėjus kiekvieną pageidaujamo elgesio apraišką. Taip pat svarbu nekeisti taisyklių ir sąlygų, kai sistema jau yra įgyvendinama. Nenuolaidžiaukite, kai vaikas „beveik“ atliko užduotį, taip pat neatimkite vaiko uždirbto atlygio - tai nesąžininga.
• Būkite realistai: nesitikėkite iš vaiko per daug ir per greitai. Pasirinkite tokį pageidaujamą elgesį, kurį vaikas yra pajėgus demonstruoti ir būkite kantrūs laukdami, kol jis vis dažniau taip elgsis.

Mobilieji telefonai ir vaikų elgesio sutrikimai

JAV ir Danijos mokslininkai perspėja, kad mobiliaisiais telefonais kalbančios nėščios moterys gali rimtai pakenkti kūdikių sveikatai. Moterims, kurios nėštumo metu naudojosi mobiliaisiais telefonais, dažniau gimsta vaikai su elgesio sutrikimais, atskleidė naujausias ir iki šiol išsamiausias tokio pobūdžio tyrimas.

Atlikę didelės apimties tyrimą (buvo tirta daugiau nei 13 tūkstančių vaikų), mokslininkai nustatė, kad jei nėščioji bent 2-3 kartus per parą kalbasi mobiliuoju telefonu, ji padidina riziką, jog vaikas ateityje taps hiperaktyvus, turės elgesio sutrikimų ar emocinio pobūdžio problemų bendraudamas su kitais. Visų šių problemų tikimybė taip pat padidėja, jei vaikas iki 7 metų amžiaus pats naudojasi mobiliuoju ryšiu.

Mokslininkai apklausė 13 159 vaikų, gimusių Danijoje paskutinįjį XX a. dešimtmetį, motinas. Jie siekė išsiaiškinti, ar būdamos nėščios jos naudojosi mobiliuoju ryšiu, ar juo naudojasi jaunesni nei 7 metų amžiaus jų vaikai ir koks yra jų elgesys.

Specialistai nustatė, kad toms moterims, kurios, būdamos nėščios, naudojosi mobiliaisiais telefonais, 54 proc. dažniau gimsta elgesio sutrikimų turintys vaikai. Ši tikimybė didėja proporcingai mobiliojo ryšio radiacijos trukmei. O jei vaikai vėliau patys imdavo naudotis mobiliaisiais telefonais, su elgesiu susijusių problemų tikimybė padidėdavo 80 proc. Emocinių problemų rizika išaugdavo 25 proc., bendravimo su bendraamžiais problemų tikimybė - 34 proc., hiperaktyvumo pavojus - 35 proc., kitų su elgesiu susijusių problemų rizika - 49 proc.

Išvados

Vaikų nepageidaujamo elgesio priežastys yra įvairios ir sudėtingos. Norint veiksmingai spręsti šią problemą, svarbu suprasti pagrindines priežastis ir taikyti tinkamus prevencijos bei intervencijos metodus.

Apibendrinant įvairių autorių agresijos ir agresyvumo sąvokas, galima teigti, kad agresyvus elgesys - tai toks elgesys, kuris yra nukreiptas prieš kitą žmogų, gyvą būtybę arba negyvą objektą ir kuriuo siekiama sukelti diskomfortą, skausmą arba padaryti fizinę, moralinę žalą. Agresyvų vaikų elgesį gali skatinti: agresyvus elgesys šeimoje, bendravimas su bendraamžiais, mokykla bei smurtinės laidos ir filmai, kurie yra rodomi per televiziją. Vaikų agresijos šaltiniai, būna ir įgimto pobūdžio (t.y.

Siekdami elgesio korekcijos, svarbu įtraukti vaiką į socialiai reikšmingą ir prasmingą veiklą - tai gali būti neformalaus ugdymo įvairios formos, atitinkančios kiekvieno vaiko individualius poreikius, pagalba silpnesniems bendruomenės nariams, vaikui patinkanti darbinė veikla, meninė raiška, rekreacinė veikla.

Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl reikia individualiai įvertinti kiekvieno vaiko situaciją ir parinkti tinkamiausius sprendimus.

tags: #vaiku #nepageidautino #elgesio #ypatumai