Įvadas
Jurgis Savickis, XX a. pirmosios pusės lietuvių prozos modernintojas, diplomatas ir ekspresionistas, novelėje „Kova“ atskleidžia sudėtingą ir skaudų vaiko pasaulį, kuriame jam tenka kovoti už savo ir šeimos gerovę. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip Savickis vaizduoja vaiko poziciją, jo požiūrį į aplinką, savijautą ir pasaulėžiūrą, taip pat išryškinsime kontrastą tarp vaiko ir jo tėvų, kuriems trūksta atsakomybės už savo šeimą.
Kūrinio pavadinimas ir tema
Pavadinimas „Kova“ puikiai atspindi pagrindinę kūrinio temą. Vaikas nuolat kovoja už geresnį gyvenimą, už motiną, už darnią šeimą, kokios trokšta matyti. Jis svajoja apie normalią šeimą, „kaip ir kitų“, kurioje tėvas rūpinasi buitimi ir yra aktyvus. Šis vaiko troškimas išsakomas tiesiogiai: „- Karnoms geležies pirkau! Žydas nulupo, bet ką padarysi, reikalinga! - turėtų kalbėti jis.”
Vaiko kasdienybė ir tėvo ydos
Novelėje atskleidžiama skaudi vaiko kasdienybė, kupina skausmo ir nusivylimo. Nors dar mažas, jis jau pastebi tėvo trūkumus: „Bet tėvas girtuoklis!“ Vėliau tėvas dar labiau sumenkinamas, pavadinant jį „paprastu girtuoklėliu“. Vaikas mato, kad tėvas silpnavalis, negali atsikratyti alkoholio priklausomybės, o priežastis įvardijama tiesmukai: „Dėl to, jog durnas!“ Tačiau, nepaisant to, vaikas vis dar nori, kad tėvas pasikeistų, todėl kovoja už savo įsitikinimus ir vertybes.
Tėvas ne tik girtuoklis, bet ir žiaurus žmogus, kuris smogia vaikui: „stukteldavo per neapsižiūrėjimą vaiką krūtinėn, tam net žvangtelėdavo.“ Vaikas tiesiogiai aprašo, kaip pusgirtis tėvas elgiasi agresyviai ir ieško konfliktų: „- Kas vakar vežimaičio ienas sulaužė? <…> - Kokias ienas sulaužė? Kokių priekabių ieškai, kavily?“
Nepaisant patiriamo smurto ir nusivylimo, berniukas vis dar myli savo tėvą ir atleidžia jam.
Taip pat skaitykite: Kūrybos analizė: J. Kunčino "Tūla"
Vaiko išmintis ir pasaulėžiūra
Vaikas yra išmintingas ne pagal amžių. Jis suvokia dalykus, kurių tėvas nesuvokia. Berniukas įsitikinęs, kad „su šviesiu protu, viskas galima“. Jis supranta, kad galima išgerti, tačiau tik „su protu“ ir ne kiekvieną dieną. Tada bus geriau ne tik namuose, bet ir darbai bus geriau nudirbti: „Tuomet ir varpos švaresnės gali būti, ir paukšciams irose lengviau bus gyventi, ir šieno pievose bus daugiau.“
Vaikas įžvelgia ne tik tėvo ydas, bet ir gerąsias savybes. Jis pastebi, kad tėvas, grįžęs namo po darbų, „uždainuodavo kokią švelnesne meliodiją.“ Berniukui tai atrodo viena iš gerųjų tėvo savybių.
Motinos paveikslas
Vaikas mato ne tik tėvo, bet ir mamos būdo ypatybes. Jis, kaip ir visi vaikai, „„mamanką“ laiko „geriausia pasaulyje močiute“. Tačiau žino, kad ji yra nedora, paleistuvauja, ir vaikas įvertina jos tokį elgesį laikydamas ją durna: „.bet kai pamato kokį kavalierių, ima ir išlėpsta. “
Kontrastas su žyduku ir agresijos priežastys
Novelėje ryškus kontrastas tarp pagrindinio veikėjo ir žyduko. Žydukas gyvena normalioje šeimoje, kur mama prieš miegą duoda pieno, o tėvas paguldo į lovą ir užkloja. Šito berniukas nepatiria savo gyvenime. Tai sukelia jam pyktį ir agresiją, kurią jis išlieja mušdamas žyduką.
Karčemos aplinka ir jos paradoksalumas
Karčema, kurioje vyksta veiksmas, pavadinimu „Laisvė“, yra paradoksalus. Vaiko motina nori išeiti iš užeigos, keliauti namo su sūnumi, tačiau jos nepaleidžia vyrai. Žmonės prisigeria užeigoje, apsvaigsta, patiria naujų jausmų, tampa priklausomi nuo alkoholio, svaigalų „kaliniais“.
Taip pat skaitykite: Vilnius Jurgio Kunčino kūryboje
Ekspresionistinis stilius ir teatro elementai
Savickio kūrybai būdingas ekspresionistinis stilius su teatro elementais. Karčemos lankytojai iš pradžių aprašomi kaip barokinio spektaklio personažai, lėlės. Tačiau šį gražų reginį sugriauna sąmyšis. Rašytojo sukurtas ekspresyvus vaizdas rodo vaiko ateities perspektyvas - blogio pergalę.
Velnias ir jo vaidmuo
Novelės pabaigoje pasirodo velnias. Jo vaidmuo yra simbolinis. Velnias išreiškia blogį ir tamsą, kurie persmelkia vaiko pasaulį. Jis simbolizuoja blogio pergalę prieš gėrį.
Taip pat skaitykite: Bohemiškas gyvenimas "Tūloje"