Įvadas
Šiuolaikinėje visuomenėje vaikų pasiekimai mokykloje yra nuolatinių diskusijų ir tyrimų objektas. Ypač svarbu suprasti, kas motyvuoja vaikus mokytis ir kaip galime padėti jiems siekti geriausių rezultatų. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų pasiekimų mokykloje motyvaciją mokytis, remiantis naujausiais tyrimais ir ekspertų įžvalgomis. Aptarsime ankstyvojo ugdymo svarbą, tėvų ir mokytojų vaidmenį, technologijų įtaką bei tai, kaip kurti palankią mokymosi aplinką.
Ankstyvasis Ugdymas: Nauji Iššūkiai ir Galimybės
Dar visai neseniai vaikai skaityti ir skaičiuoti mokydavosi pradėję lankyti mokyklą. Šiais laikais dauguma vaikų į pirmą klasę žengia jau turėdami šiuos gebėjimus. Tiesa, ne visiems tai einasi sklandžiai. Kodėl šiuolaikiniai vaikai mokosi anksčiau ir ką daryti tiems, kurie susiduria su mokymosi sunkumais?
Gebėjimai Atsiranda Kur Kas Anksčiau
Edukologė Jovita Ponomariovienė pastebi, kad vaikų gebėjimai skaityti ir skaičiuoti šiandien atsiranda gerokai anksčiau nei prieš kelis dešimtmečius. Tai lemia pokyčiai ikimokyklinio ugdymo programose, pasikeitę tėvų lūkesčiai, skaitmeninių technologijų naudojimas ir augantis supratimas apie ankstyvosios raidos svarbą. Svarbų vaidmenį čia atlieka ir kryptingai parinktos mokymosi priemonės, kurios padeda vaikams mokytis per žaidimą.
„Ikimokyklinio ugdymo programos tapo kryptingesnės - darželiuose daug dėmesio skiriama kalbos, garsinės analizės, skaičiavimo ir loginio mąstymo žaidimams, todėl pirmosios raidės ir skaičiai vaikams tampa natūralia jų kasdienybės dalimi. Savo vaidmenį atlieka ir tėvų lūkesčiai: šiuolaikiniai tėvai aktyviau įsitraukia į ankstyvąjį ugdymą, daugiau skaito, moko raidžių, stebi vaiko raidą ir stengiasi „neatsilikti“ nuo aplinkos. Prie to prisideda ir skaitmeninės technologijos - edukacinės programėlės ir interaktyvūs žaidimai. Be to, visuomenėje stiprėja supratimas apie ankstyvosios raidos svarbą, todėl raštingumo ir matematiniai gebėjimai laikomi nebe tik mokyklos, bet ir ankstyvosios vaikystės ugdymo dalimi. Dėl šių priežasčių dauguma vaikų į pirmą klasę ateina jau turėdami pradinių skaitymo ir skaičiavimo gebėjimų, nors šie įgūdžiai labai individualūs ir ne visiems formuojasi vienodai lengvai“, - teigia edukacinių priemonių „Qkas“ kūrėja J. Ponomariovienė.
Pasikeitusi Aplinka ir Suaugusiųjų Įsitraukimas
Anot švietimo ekspertės, šiandien vaikai daug dalykų išmoksta anksčiau nei ankstesnės kartos. Pirmiausia, jie anksti pradeda naudotis technologijomis. Tai ugdo jų gebėjimą greitai apdoroti vizualinę informaciją ir orientuotis skaitmeninėje erdvėje.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Be to, šiuolaikiniai vaikai anksčiau įgyja socialinių ir komunikacinių įgūdžių. Dėl gausybės ugdymo veiklų, būrelių ir bendravimo grupėse jie greičiau išmoksta reikšti emocijas, spręsti konfliktus, bendradarbiauti.
Pasak J. Ponomariovienės, pastebimas ir ankstyvesnis loginio mąstymo ir problemų sprendimo vystymasis. Net paprasti žaidimai ar konstrukcinės veiklos (pvz., LEGO, „Minecraft“, edukacinės aplikacijos) skatina vaikų gebėjimą planuoti, numatyti kelis žingsnius į priekį, išbandyti hipotezes.
Galiausiai, dabartiniai vaikai anksčiau susipažįsta su pasaulio įvairove - kalbomis, kultūromis, mokslu, gamtos reiškiniais. Informacijos kiekis, su kuriuo jie susiduria kasdien, yra didžiulis, o edukacinis turinys prieinamas net labai anksti.
Tiesa, nors įgūdžiai atsiranda anksčiau, jų gylis labai skiriasi. Ankstyvas susipažinimas nereiškia brandos - intelektinė, emocinė ir socialinė raida vis tiek vyksta savo tempu, todėl vaikui būtina sudaryti sąlygas mokytis pritaikytai, be perteklinio spaudimo.
Kaip Žinoti, Ar Vaikas Pasiruošęs Mokytis?
„Šiuolaikiniai tyrimai ir praktika rodo, kad vaikai nėra pasirengę mokytis raidžių, skaitymo ar skaičiavimo pagal vieną amžiaus ribą - jų pasirengimas priklauso nuo brandos, o ne nuo metų skaičiaus. Vis dėlto galima išskirti tam tikrus požymius, rodančius, kad vaikas jau pasiruošęs šiems įgūdžiams“, - sako psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Anot specialistės, visų pirma, reikia vertinti kalbinę raidą. Vaikas turi aiškiai tarti žodžius, suprasti sakinius, domėtis garsais ir jų skambesiu. Jei vaikas mėgsta rimuoti, žaisti žodžių žaidimus, klausinėja, kaip kas parašyta - tai pirmieji ženklai, kad jis pasiruošęs raidėms.
Taip pat svarbi dėmesio ir atminties raida. Vaikui turi būti bent minimaliai įmanoma kelias minutes susitelkti į užduotį, atkartoti garsus, formas ar sekas. Nesusiformavus dėmesio išlaikymui, net ir labai norint, skaitymo pradžia tampa varginanti.
„Reikšmingos įtakos turi ir smulkioji motorika. Gebėjimas laikyti pieštuką, nubrėžti liniją ar atkartoti formą rodo, kad rankos raumenys pasirengę raidelėms - nes raštingumas yra ne tik kalbinė, bet ir motorinė veikla.
Svarbus ir loginis mąstymas bei skaičiavimo suvokimas. Skaičiai neturi būti tiesiog įsiminti - vaikas turi suprasti, kad jie kažką reiškia: kiek yra daiktų, kuo skiriasi „daugiau“ ir „mažiau“, kaip atrodo paprastos sekos. Šis konceptualus suvokimas yra svarbesnis nei ankstyvas bandymas skaityti skaitmenis.
Visų svarbiausia - vaiko motyvacija ir smalsumas. Jei jis pats rodo norą aiškintis, kas parašyta, lygina raides, klausia apie skaičius, tai ženklas, kad vidinė branda jau atėjo“, - teigia „Qkas“ įkūrėja E. Baltrūnaitė.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Kodėl Vieniems Pavyksta, O Kitiems - Ne?
Pasak specialisčių, dažniausiai mokymosi iššūkiai kyla ne dėl gebėjimų stokos, o dėl skirtingo raidos tempo ir aplinkos įtakų. Kartais vaikai mokosi mechaniškai, be gilesnio supratimo, ypač jei naudojamos netinkamos ar vaiko raidos neatitinkančios lavinamosios priemonės.
„Kartais vaikams sudėtinga išgirsti, atskirti ir sujungti garsus į žodį. Jie gali žinoti raides atskirai, bet skaitymas vis tiek „nesiklijuoja“. Ilgiau trunkančios, nuoseklumo reikalaujančios veiklos vaikams tampa iššūkiu, ypač jei jie įpratę prie greito, fragmentuoto skaitmeninio turinio. Skaitymas ir skaičiavimas reikalauja lėtesnio tempo, kantrybės ir pastovumo - gebėjimų, kurie šiuolaikiniams vaikams ne visada būna pakankamai išvystyti. Kai kurie vaikai jaučia rankos nuovargį, sunkiai valdo pieštuką, netiksliai atlieka rašymo judesius, todėl raidės „nesigauna“, o tai mažina motyvaciją. Vaikai gali išmokti skaičius mechaniškai, bet nesuprasti, ką reiškia „penki“ ar „mažiau/daugiau“, o skaitydami gali neatpažinti, kad raidės sudaro reikšmingą žodį. Tokiu atveju jie mokosi paviršutiniškai ir dėl to stringa vėlesniuose etapuose“, - sako J. Ponomariovienė.
Sunkumų gali kilti ir dėl emocinių priežasčių, pavyzdžiui, jei aplinka lygina su kitais („kiti jau skaito“), jei tėvai ar pedagogai skubina, vaikai pradeda jausti nerimą, vengia mokymosi, praranda pasitikėjimą savimi. Toks emocinis fonas tiesiogiai mažina mokymosi efektyvumą. Svarbiausia suprasti, kad šie iššūkiai yra įprasti ir dažniausiai laikini. Tinkama pagalba, ramesnis tempas, žaismingi metodai ir nuosekli parama leidžia vaikams pasivyti natūraliai ir išvengti ilgalaikių mokymosi sunkumų.
Ką Galima Daryti Namuose?
J. Ponomariovienė įsitikinusi, kad tėvai gali labai reikšmingai prisidėti prie vaiko skaitymo, raidžių ir skaičiavimo mokymosi namuose, tačiau svarbiausia tai daryti žaismingai, be spaudimo ir remiantis vaiko raidos tempu. Pavyzdžiui, dažnai kalbėtis, kartu skaityti knygas, aptarti paveikslėlius, žaisti žodžių žaidimus. Tokios natūralios situacijos stiprina žodyną, garsinį suvokimą ir smalsumą raidėms. Be to, tėvai gali įtraukti vaikus į kasdienes matematikos patirtis: matuoti ingredientus gaminant, skaičiuoti daiktus namuose, lyginti, kas yra daugiau ar mažiau, žaisti paprastus stalo žaidimus. Tokie praktiniai veiksmai suteikia skaičiams prasmę. Svarbu palaikyti smulkiosios motorikos raidą - piešiant, karpant, lipdant, konstruojant. Šios veiklos tiesiogiai padeda pasirengti rašymui. Svarbu tinkamai parinkti mokymosi priemones.
„Esminis dalykas - pozityvumas ir kantrybė. Vaikas geriausiai mokosi tuomet, kai jaučia palaikymą, kai jo pasiekimai pastebimi, o klaidos traktuojamos kaip normalus mokymosi procesas. Tėvų užduotis - ne mokyti „kaip mokykloje“, o padėti vaikui pamilti mokymąsi ir atrasti pasitikėjimą savimi“, - pataria J. Ponomariovienė.
Technologijos - Nauda Ar Žala?
Edukologė technologinių priemonių naudojimą mokymosi procese vertina kaip vertingą ir natūralų šiuolaikinės vaikystės elementą, tačiau tik tuomet, kai jos naudojamos tikslingai, saikingai ir subalansuotai.
„Technologijos gali būti puikus pagalbininkas: interaktyvūs žaidimai lavina garsinį suvokimą, raidžių atpažinimą, loginį mąstymą, programėlės leidžia mokytis per žaidimą, o vizualiniai sprendimai padeda vaikui greičiau suprasti abstrakčias idėjas. Taip pat jos motyvuoja: vaikams patinka matyti rezultatą iškart, atlikti trumpas, dinamiškas užduotis, o tai ypač veiksminga pradedant mokytis skaičiavimo ar skaitymo.
Vis dėlto, technologijos negali pakeisti gyvo bendravimo, tikro patyrimo ir emocinio ryšio, kurie yra kertiniai ankstyvajai raidai. Ilgalaikis ar netikslingas naudojimas gali mažinti dėmesio koncentraciją, kelti per didelį informacinį triukšmą ir apsunkinti gilesnį mokymąsi. Todėl svarbu, kad technologijos būtų papildymas, o ne pagrindas“, - teigia J. Ponomariovienė.
Anot jos, geriausias sprendimas - vadinamasis „protingas derinimas“: trumpi, aiškiai apibrėžti technologiniai užsiėmimai (pvz., 10-15 min. edukacinės programėlės), derinami su gyvu skaitymu, žaidimais, judriomis veiklomis, sensorika, pokalbiais ir kūryba.
Emocinis ir Socialinis Ugdymas
Socialinio ir emocinio ugdymo instituto direktorė dr. pabrėžia, kad mokytojo šypsena padeda vaikams įsiminti medžiagą, kurią išdėstote, nes santykiai yra mokymosi pagrindas.
Bendrosios Žmogiškosios Kompetencijos
Kai dalyvauju tokiose diskusijose, niekada neišgirstu, kad svarbiausia, jog vaikai gerai mokėtų matematiką, geografiją, fiziką ar kitus dalykus. Dažniausiai tiek pedagogai, tiek tėvai kalba apie bendrąsias žmogaus kompetencijas. Antras klausimas: o kokiems mums, suaugusiems, reikia būti, kad tokius vaikus užaugintume? Užrašyčiau didžiosiomis raidėmis, kad pirmiausiai - būti geru pavyzdžiu.
Konfliktų Sprendimas ir Socialinės Emocijos
Jei mokytojai nuosekliai dirbs, mokydamas vaikus socialinių emocijų kompetencijų, tokius dalykus, kaip pagarba, aptars per klasės valandėles, tai bus išvengta ir konfliktų su mokiniais. Tas kapišonas savaime būtų nuimtas nuo galvos, jei mokytojai pasistengtų įeiti į vaiko situaciją, suprasti, kaip jis jaučiasi. Nėra blogų vaikų.
Emocijų Įtaka Mokymuisi
Akademiniai pasiekimai, motyvacija mokytis išauga beveik 90 proc., jeigu mokykloje nuosekliai plėtojamas emocinis socialinis ugdymas. Emocijos turi įtakos mokymuisi. Jeigu gebame savo emocijas atpažinti, valdyti, gebame gerai jaustis. O to galima išmokti. Socialinis emocinis ugdymas moko pažinti save, sutarti su kitais, spręsti konfliktus, tarpininkauti kitų konfliktuose, bendradarbiauti, priimti sprendimus, moko socialinės atsakomybės, tolerancijos, padėti vienas kitam.
Socialinis emocinis ugdymas turėtų būti visos mokyklos bendruomenės siekiamybė, nes jei vienas mokytojas, remdamasis kokia nors programa, nuosekliai plėtoja socialines emocines kompetencijas, jo darbas bus perniek, kai vaikas pateks į kitą aplinką, kur tokia filosofija nesivadovaujama, pvz., koridoriuje bus aprėktas valytojos, nes netyčia užkliuvo už šluotos ir pan. Kadangi viskas yra tarpusavyje susiję, socialinis emocinis ugdymas apima visas mokyklos erdves ir sritis, neišskiriant nė administracijos, techninio personalo, mokyklos steigėjo, mokinių tėvų ir t.t.
Mokyklos Bendruomenės Įsipareigojimas
Geros tarpusavio santykiais pagrįstos mokyklos apibrėžimas - mokyklos bendruomenės nariai jaučiasi vertinami, jie yra svarbūs vienas kitam, juos sieja asmeniniai ryšiai ir jie yra įsipareigoję vienas kitam. Taigi mokyklos procese negalima išskirti nė vieno, nes visi yra lygiaverčiai ir tai yra labai svarbu. Vaikai ateina į mokyklą, nes tokia jų pareiga. Bet kodėl jie eina? Vaikams kiekvieną dieną kyla tokie klausimai: ką čia veikiu? Ar noriu mokytis? O gal nieko nenoriu - mieliau gyvenčiau taip, kaip pačiam patinka? Mokytojai dažnai užmiršta pasikalbėti ir paklausti vaiko: o ką tu nori, kad veiktume mokykloje, ką tu nori joje išmokti?
Situacijos Įvertinimas ir Lūkesčiai
Norint siekti pozityvesnės mokymosi aplinkos mokykloje, visų pirma reikia įsivertinti esamą situaciją. Tai galima padaryti atliekant tyrimus, kaip jaučiasi vaikai mokykloje, kaip jiems patinka pamokos, patyrinėjant vaikų tėvų nuomonę. Turint vienus skaičius, jau galima planuoti, kokių rodiklių norėtųsi mokslo metų pabaigoje, o kokių - dar po ilgesnio laiko. Paprastą tyrimą galima atlikti kiekvienam mokyklos bendruomenės nariui išdalijant po vieną žalią ir raudoną lapelį. Ir suaugę, ir vaikai ten, kur jaučiasi labai gerai, priklijuoja žalią lapelį, o ten, kur blogai, nesaugiai - raudoną. Atlikus tokį žalių-raudonų lapelių testą, tampa akivaizdu, kurios erdvės yra nejaukios.
Mokyklos Tikslas ir Sėkmės Vizija
Mokyklos tikslas yra, jog vaikams sektųsi ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų. Kiekvienas mokinys mėgaujasi gyvenimu ir pasitinka iššūkius, gebėdamas: siekti asmeninių tikslų, būti atsakingas šeimoje, džiaugtis gera sveikata, profesionaliai ir kokybiškai atlikti darbą, padėti savo bendruomenei.
Smalsumas ir Įsitikinimai
Smalsumas geriau negu žinojimas: kaip dažnai mes užsispyrę giname savo įsitikinimą ir sakome: „aš teisus“? Pritrūkstame įgūdžių stabtelėti ir pagalvoti, kad kitas žmogus taip pat turi savo tiesą. Patylėti, paklausti, o kodėl tu taip manai? Kas tave paskatino taip mąstyti?
Vertybės ir Lūkesčiai
JAV psichologai nustatė 40 vertybių - išorinių ir vidinių, kurių reikia, kad vaikai sėkmingai užaugtų. Išorines vertybes galime sudaryti mes, o vidinės vertybės yra išugdomos vidiniu tobulėjimo keliu. Tarp išorinių vertybių: palaikymas, įsipareigojimas, pagalba vienas kitam. Paklauskime savęs: ar būname savanoriai, tarnaujantys kitiems žmonėms, priklausantys labdaros organizacijoms, padedantys senam žmogui? Jeigu jūs tai darote, atliekate labai gerą darbą, nes mokote vaikus bendruomeniškumo, įsipareigojimo. Ribos ir lūkesčiai - kalbant apie tai, dažnai susiduriu su tokiu požiūriu, kad jeigu vaikas mokosi penketui-šešetui, tai jam mokytojas ir parenka atitinkamas užduotis. Visgi tyrimai rodo, kad mokymosi kartelę reikia kelti - taip skatinant vaiką, kad jis gali pasiekti daugiau, įveikti daugiau, perlipti galimybes. Vaiko nuvertinimas ir pasakymas, kad va, čia - tau tinkama užduotis, - tai diskriminacija. Vaikas nusivilia, pats pradeda savimi nepasitikėti ir ilgainiui sakyti: „Aš neįveiksiu, neišmoksiu, negaliu, nežinau“. Tokie žodžiai turėtų dingti iš mūsų žodyno, o iš vaikų - tuo labiau. Vidinėmis vertybėmis įvardijama: susidomėjimas mokslu, pasitikėjimas savimi, socialinės kompetencijos, pozityvus savęs ieškojimas ir kt. - viso to galima išmokti.
Socialinės emocinės kompetencijos praverčia ir mokant profesinio orientavimo - juk ir čia svarbus tikslas tapti naudingu piliečiu. Darbdaviai sako: paruoškite mums gebančius bendradarbiauti, dirbti, atvirus naujovėms mokinius. O visa kita mes duosime.
Mokykla turi bendradarbiauti su mokinių tėvais, kurie į mokyklą ateitų pasisemti psichologijos, socialinių, pedagoginių žinių. O tie tėvai, kuriais mokytojai skundžiasi, kad jie neateina į susirinkimus, jie irgi yra tų pačių mokytojų auklėtiniai - juk ratas sukasi. Ar ateis į mokyklas dabartiniai vaikai, kai jau jie užaugs ir taps tėvais? Šis klausimas taip pat galėtų būti mokyklos vizijos dalimi.
Priešmokyklinis Amžius ir Motyvacijos Ugdymas
Priešmokyklinis amžius yra itin svarbus vaiko raidos etapas, kurio metu formuojasi baziniai mokymosi įgūdžiai ir motyvacija. Šiame straipsnyje nagrinėjami priešmokyklinio amžiaus vaikų motyvacijos ugdymo ypatumai, atskleidžiant tiek išorinius, tiek ir vidinius veiksnius, turinčius įtakos vaiko norui mokytis. Taip pat aptariami ugdymo metodai ir aplinka, skatinantys vaiko smalsumą, kūrybiškumą ir norą pažinti pasaulį.
Bendrosios Programos ir Kompetencijos
Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos yra nacionalinio lygmens teisės aktai, reglamentuojantys ugdymo turinį ir padedantys siekti švietimo tikslų. Šių programų paskirtis - sukurti ugdymo pamatą ir apibrėžti mokymosi turinį, kuriuo remdamiesi mokytojai padeda mokiniams siekti mokymosi tikslų. Priešmokyklinis ugdymas padeda pamatus asmens ir valstybės savikūrai, suteikia kompetencijas, reikalingas visaverčiam ir prasmingam gyvenimui, padeda tobulinti kognityvinius, fizinius, socialinius ir emocinius gebėjimus, atskleisti gabumus ir formuoti moralinių bei pilietinių vertybių sistemą.
Bendrosiomis programomis siekiama stiprinti asmens vertybinių nuostatų, pasitikėjimo savo galiomis, atsparumo, kūrybiškumo ir pilietiškumo ugdymą, sukuriant sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti aukštesnius pasiekimus. Ugdymo turinys grindžiamas nuosekliu ir sistemingu bendražmogiškųjų vertybių ir kompetencijų ugdymu, siekiant asmens gerovės ir visuomenės pažangos.
Ugdymo Rezultatai ir Vertybės
Mokinių ugdymo rezultatai - asmens savybių, bendražmogiškųjų vertybių ir kompetencijų ugdymo pasiekimai. Siekiant asmens ir visuomenės gerovės, ugdomas doras, jautrus, tvirto charakterio, atsakingas, įsipareigojęs Lietuvai, nesavanaudis žmogus. Vertybių ugdymas yra vienas esminių ugdymo tikslų, nes vertybės sudaro asmens tapatybės branduolį. Bendrosiose programose daug dėmesio skiriama demokratijos, empatijos, orumo, atsakomybės ugdymui. Vertybės bendrosiose programose ugdomos įgyvendinant mokymosi turinį.
Priešmokyklinio Amžiaus Vaikų Nuostatos
Atliktas kokybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 29 priešmokyklinio ugdymo įstaigų ugdytiniai, atskleidė, kad pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos priešmokyklinio amžiaus vaikų nuostatoms į mokymąsi, yra jų požiūris į mokyklą, tarpusavio santykiai grupėje ar klasėje, saugumo poreikio patenkinimas ir tiriamųjų savo grupės vertinimas.
Daugeliu atvejų vaikų teigiamą mokymosi motyvaciją sąlygoja noras daugiau išmokti, naujų pažinčių siekimas, atsakomybės didėjimas. Nenoro eiti į mokyklą priežastis daugiausiai lemia jau susiklostę šilti santykiai su dabartine darželio auklėtoja, prieraišumas prie esamos situacijos ir turimų vaidmenų, naujovių baimė.
Nustatyta, kad priešmokyklinio amžiaus vaikams patinka lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę, tačiau drauge atsiranda ir didelis noras eiti į mokyklą, įgyti kitą socialinį statusą - būti mokiniu. 80 proc.
Pedagogo Vaidmuo
Pedagogo vaidmuo priešmokyklinio amžiaus vaikų teigiamam požiūriui į mokymąsi klostytis itin didelis: pedagoginio proceso metu vaikai įgyja žinių, mokėjimų, įgūdžių. Be to, svarbus tampa ir saugumo veiksnys grupėje. Šiuo požiūriu tiriamieji pirmiausia nurodė smurto apraiškų bendraamžių rate buvimą ar nebuvimą, kas iš dalies gali sąlygoti jų norą mokytis mokykloje.
Ugdymo Turinio Integravimas
Siekiant ugdyti kompetencijas, ugdymo procese svarbu tarp įvairių dalykų užtikrinti daugialypius ryšius. Susiformuoti visapusišką nagrinėjamų reiškinių vaizdą mokiniui padeda tarpdalykinė integracija temos, problemos, metodo pagrindu, ugdant tam tikrus gebėjimus ar kompetencijas, organizuojant individualias ir bendras veiklas. Bendrosios programos sukuria prielaidas įgyvendinti tarpdalykinę integraciją, nes, siekiant užtikrinti įvairių dalykų sąsajas, tos pačios tarpdalykinės temos, problemos skirtingais aspektais analizuojamos iš skirtingų mokslų perspektyvos.
Tarpdalykinės temos bendrosiose programose parinktos, atsižvelgiant į jaunam žmogui aktualius klausimus ir šiandienos aktualijas artimiausioje aplinkoje, valstybėje ir pasaulyje: santykis su pačiu savimi, prasmės siekis, tautos ir valstybės praeitis, dabartis ir ateitis, globalaus pasaulio keliami geopolitiniai, ekologiniai, socialiniai ir ekonominiai iššūkiai.
Mokymosi Aplinka ir Metodai
Vaiko kritinį mąstymą, kūrybiškumą, iniciatyvumą skatinanti ugdymo ir ugdymosi aplinka yra emociškai palanki, grįsta bendradarbiavimu, šiltais santykiais, kurianti ir puoselėjanti grupės tradicijas. Spontaniškos ir organizuotos vaiko veiklos derinimas priešmokyklinio ugdymo grupėje padeda ugdyti motyvaciją. Ugdymo(si) metodų, keliančių ugdymosi motyvaciją, taikymas apima ugdymąsi veikiant, projektus, diskusijas, tyrinėjimus, eksperimentavimą, kūrybines užduotis, pažintines išvykas, ekskursijas ir kt. Žaidimas yra pagrindinis vaikų ugdymosi būdas priešmokyklinio ugdymo grupėje.
Vaikų Pasiekimų Vertinimas
Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas yra svarbi ugdymo proceso dalis visais mokymosi etapais. Formuojamasis vertinimas - mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus, siekiant kuo geresnių rezultatų. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą.
Apibendrinamasis vertinimas - juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį, programą. Priešmokykliniame ugdyme apibendrinamuoju vertinimu įvertinami vaiko pasiekimai, baigus programą. Pagal poreikį taip pat galima taikyti tarpinį vertinimą.
Kvalifikacijos Tobulinimas
Kvalifikacijos tobulinimo programos paskirtis - padėti pedagogams įgyti kompetencijų, reikalingų vykdant priešmokyklinio ugdymo programą. Įgyvendinus teikiamos kvalifikacijos tobulinimo programos turinį pedagogai gebės kokybiškai vykdyti priešmokyklinio ugdymo programą, geriau supras priešmokyklinio amžiaus vaikų raidos ypatumus, susipažins su ugdymo turinio modeliavimo, ugdomosios aplinkos kūrimo ir pritaikymo įvairių poreikių turintiems vaikams galimybėmis. Taip pat pedagogai patobulins gebėjimus parinkti ir taikyti priešmokyklinio amžiaus vaikams tinkamiausius ugdymo(si) metodus, būdus, priemones ir sistemingai atlikti vaikų pasiekimų vertinimą.
Ikimokyklinio, Priešmokyklinio ir Pradinio Ugdymo Dermė
Svarbu užtikrinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo dermę, atsižvelgiant į atnaujintas bendrąsias priešmokyklinio ugdymo programos esmines nuostatas ir struktūrą. Priešmokyklinio amžiaus vaikų kognityvinių procesų raidos ypatumai (lavėjantis operacinis mąstymas, noras pažinti, jautrumas vaizdiniams ir žodžiams, nuostata tapti mokiniu) turi būti integruoti į ugdymo procesą. Būdai ir metodai, padedantys pažinti vaiko individualias galias, aktyvaus vaiko dalyvavimo ugdymo(si) procese užtikrinimas remiantis vaiko patirtimi, polinkiais ir poreikiais, yra esminiai sėkmingo ugdymo komponentai.
tags: #vaiku #pasiekimai #mokykloje #motyvacija #mokytis