Žiaurus elgesys su gyvūnais yra skaudi ir aktuali problema, ypač kai kalbama apie vaikus. Šis elgesys ne tik sukelia fizinį ir emocinį skausmą gyvūnams, bet ir atspindi gilesnes psichologines bei socialines problemas. Straipsnyje nagrinėjamos vaikų žiauraus elgesio su gyvūnais priežastys, pasekmės ir galimi prevencijos būdai.
Žiauraus elgesio su gyvūnais istorija ir filosofiniai pagrindai
Ankstyvieji eksperimentai ir besikeičiantis požiūris
Manoma, jog pirmieji eksperimentai su gyvūnais buvo atliekami antikinėje Graikijoje. Pirmajame medicinos rankraštyje - ,,Corpus Hippocraticum" (apie 400 m. pr. m. e.) - aprašyti keli gyvūnų panaudojimo pavyzdžiai. Gyvūnai buvo naudojami tam, kad būtų galima geriau suprasti žmogaus kūno funkcijas, fiziologiją, sužinoti apie ligas ir jų gydymo būdus bei medikamentus. To meto mokslininkai iškėlė hipotezę, kad žmonių ir gyvūnų organizmai panašūs, todėl tai, kas atrasta eksperimentuose su gyvūnais, galima pritaikyti ir žmonėms.
Senovės Romos gydytojas Klaudijus Galenas (130-200 m.) gyvūnų skrodimo duomenis panaudojo žmogaus kūno sandarai aprašyti ir pirmasis pradėjo biologinius eksperimentus su gyvūnais. Jis tyrinėjo arterinę kraujotaką, darydamas eksperimentus su kiaulėmis ir beždžionėmis. Dėl susiklosčiusių politinių - socialinių aplinkybių ir tik XV a. Nuo XVI a. imta naudoti gyvūnus, nes buvo uždrausti žmogaus skrodimai, kurie būtų galėję prisidėti prie biologinių ir fiziologinių žinių apie ligas. Didžioji dalis medicinos istorikų sutinka, kad ankstyvosios žinios apie žmogaus fiziologiją atėjo iš to, kad buvo studijuojami gyvūnai (1628 m. W. Harwey parodė kraujo cirkuliaciją, 1667 m. R. Loweris - kraujo perpylimą, 1683 m. E. Cowperis - nervų funkcionavimą, 1733 m. S. Hale’s - kraujo spaudimo matavimą). Atsirasdavo ir tokių, kurie teigė, jog eksperimentai su gyvūnais duoda žinių tik apie juos, bet ne apie žmones, ir kad tokie eksperimentai visai nebuvo būtini ir reikalingi medicinos progresui. Klinikiniai stebėjimai su žmonėmis iš esmės patvirtino tuos atradimus, kurie buvo padaryti eksperimentuose su gyvūnais.
Studijos apie gyvūnus plėtėsi XVII - XVIII a., o su jomis daugėjo ir eksperimentų su gyvūnais. Tuo metu dar nebuvo atrasti anestetikai, todėl didžioji dalis eksperimentų vyko be nuskausminimo. Tokia praktika patiko ne visiems ir imta kalbėti, kad atlikti eksperimentus su gyvūnais tokiu būdu yra žiauru ir nehumaniška. Nerimas buvo išreikštas skirtingais būdais: 1713 m. viename Anglijos laikraštyje buvo išspausdinta A. Pope esė prieš žiaurumus eksperimentų metu; 1751 m. W. Hogarth’s sukūrė gravikūras, kurias pavadino „Keturios žiaurumo stadijos“. Kai kuriuos žmones, ,,toks žiaurumas pavogs žmonių širdis" (T. Percival). Jie suprato, jog gyvūnai jaučia skausmą, bei teigė, jog reikia kažką daryti, kad tai būtų sumažinta. Anksčiau gyvūnams nebuvo priskiriami jausmai, kurie buvo priskiriami tik žmonėms: gebėjimas išmokti, prieraišumo jausmas, jautrumas skausmui, baimė, džiaugsmas, rūpestis, ilgesys.
XIX a. požiūris į gyvūnus ėmė keistis: buvo bandoma apriboti žmogaus veiksmus išnaudojant gyvūnus ir plėsti gyvūnų moralines teises, o 1802 m. Yra duomenų, kad apie 1840 m. prancūzų fiziologas P.J. M. Flourens’as bandymo metu sukūrė narkozę. 1860 m. atsiranda anestetikai, taip pat pradedamas naudoti eteris arba chloroformas, kurie sumažina gyvūnų skausmą eksperimentų metu. Imta prižiūrėti, ar mokslininkai atlieka eksperimentus naudodami nuskausminimo priemones. Taigi, dėmesys eksperimentiniams gyvūnams išaugo, imta rūpintis jų gerove.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
1878 m. fiziologas Ranke rašė taip: "… daug kartų buvo pareikšta nuomonė ir net įstatymų pripažinta, kad fiziologiniai gydytojų bandymai su gyvūnais, vadinamoji vivisekcija (gyvo bandomojo gyvūno operavimas), yra bjaurus, mokslą, kaip ir specialiuosius gydymo tikslus, mažai skatinantis žiaurumas. Žiaurūs bandymai su gyvais gyvūnais turi būti būtinai draudžiami ir peikiami, jei tyrėjas juos atlieka dėl žinių godulio. Tačiau ne visais atvejais. Šiam organizmui. Šios žmonių gydymo labui aukos nėra veltui išskrostos - tai įrodyta ir gamtos mokslo diletantams [ … Ne mažiau piktina žiaurūs kraujo perpylimo fiziologiniai bandymai su gyvais gyvūnais. Kiek daug išgelbėta žmonių, naudojant šiuos bandymus duomenis. Šie kraujo perpylimo technikos laimėjimai, kurie buvo gauti atliekant daug bandymų, […] pagaliau naudingi žmonėms". Kaip matome iš šios citatos ir pats fiziologas pripažįsta, kad vivisekcija yra žiaurus dalykas, bet jei kalbama apie žmonių gyvybę ir sveikatą - gyvūnų gyvybės yra aukojamos.
Dėl vivisekcijos panaikinimo XIX a. antroje pusėje ėmė kurtis antivivisekcinės organizacijos. Pirmoji antivivisekcinė organizacija ,,Viktorijos gatvės draugija" (angl.Victoria Street Society) įkurta Jungtinėje Karalystėje 1875 metais. Daug dėmesio gyvūnams ir jų teisėms buvo ir yra skiriama Jungtinėje Karalystėje: 1822 m. buvo priimtas pirmasis įstatymas Europoje baudžiantis gyvūnų kankintojus; 1824 m. Londone įkurta pirmoji gyvūnų globos draugija, jos įkūrėjas R. Martinas; 1874 m. kasmetiniame britsų medicinos asociacijos susitikime buvo diskutuojama apie eksperimentus su gyvūnais; 1875 m. pradėtas inicijuoti įstatymo projektas, kuris ragino reguliuoti eksperimentus su gyvūnais, o 1876 m. jis buvo priimtas ir vadinosi „Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais“. Šis aktas buvo pirmasis pasaulyje, kuris reguliavo eksperimentus su gyvūnais.
Daug dėmesio skiria neteisėtiems eksperimentams su gyvūnais. Kartais prieš eksperimentus su gyvūnais kovota itin drastiškomis priemonėmis: niokojamos ir deginamos laboratorijos, nukentėdavo eksperimentus atliekantys mokslininkai. Nors yra pageidaujama, kad apie atliekamus eksperimentus turi žinoti žmonės, mokslininkai bijo tokio atvirumo. Iš dalies galima juos suprasti, nes ir šiuo metu pasitaiko išpuolių prieš mokslininkus ir laboratorijas, kur atliekami eksperimentai su gyvūnais. Jungtinėje Karalystėje ne retai galima išvysti gyvūnų teisių gynėjų demonstracijas.,,2006 m. vasarą Oksfordo gatvėmis žygiavo gyvūnų teisių gynėjai ir laboratorijos, kurioje numatoma atlikti eksperimentus su gyvūnais, statybų šalininkai. Dėl šios laboratorijos statybų, neramumai kyla nuo 2004 m. Dėl gyvūnų teisių globėjų grupės SPEAK protesto, tik pradėtos statybos buvo atidėtos, o jas atnaujinus kyla nauji neramumai. 2005 m. buvo dideli protestai prieaš gyvūnų naudojimą medicinos eksperimentuose. Visame pasaulyje Jungtinės Karalystės gyvūnų teisių gynėjai žinomi kaip patys triukšmingiausi gyvūnų teisių aktyvistai, o JAV valdžia Jungtinę Karalystę net buvo pavadinusi ekstremistų už gyvūnų teises Afganistanu". Šioje šalyje gyvena gyvūnai (pvz., Roslino institutas, kur buvo klonuota avelė Dolly).
XX a. studijos apie gyvūnų gerovę tapo disciplinomis. 1970 m. iškilo etinė eksperimentų su gyvūnais pusė. 1975 m. R. Ryder išleido knygą „Mokslo aukos“ ir įvedė naują terminą specizmas, kuris buvo įvardintas kaip diskriminacijos forma, kai nepateisinamai siekiama privilegijų vienai gyvs būtybės rūšiai, kitų atžvilgiu. Specizmo kritikai nesutinka, kad gyvūnai yra mažiau svarbūs ir neturi tiek teisių kaip žmonės. Apie specizmą, savo knygoje ,,Gyvūnų išlaisvinimas" (1975 m.) rašė ir P. Singeris. Šią gyvūnų diskriminacijos formą gyvūnų teisių gynėjai lygina su rasizmu ir seksizmu. P. Singer’io nuomone, ,,rasistas pažeidžia lygybės principą, suteikdamas didesnę reikšmę savo rasės narių interesams, kai yra konfliktas tarp jų ir kitos rasės interesų. Seksistas pažeidžia lygybės principą teikdamas pirmenybę savo lyties atstovams. Specistas savo rūšies interesus laiko viršesniais už kitos rūšies narių interesus".
Tokį paralelių išvedimą tarp rasizmo, seksizmo ir specizmo sukritikavo C. Cohel. Jo nuomone, skirtingi pasitikėjimo ir rūpinimosi laipsniai žmogumi, dėl to, kad jis yra kitos rasės - neteisingi ir visai be pagrindo. Taip pat ir diskriminavimo - nei viena lytis negali būti labiau gerbiama už kitą. Biotechnologijų pasiekimai, kuomet yra atliekamos genetinės manipuliacijos su gyvūnais, dar labiau pakurstė kalbas apie gyvūnų gerovę ir jų apsaugą.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Vaikų žiauraus elgesio su gyvūnais priežastys
Vaikų žiaurus elgesys su gyvūnais gali būti nulemtas įvairių priežasčių, kurios dažnai yra susijusios su vaiko psichologine būsena, socialine aplinka ir šeimos santykiais.
Socialinės ir šeimos aplinkos įtaka
- Smurtas šeimoje: Vaikai, patyrę smurtą šeimoje, dažnai perkelia savo pyktį ir agresiją ant silpnesnių už save, tokių kaip gyvūnai. Kai kurie elgesio modeliai perimami iš gimdytojų, ypač jeigu šie vaiką nuvertina, negailestingai kritikuoja, auklėja diržu.
- Nepriežiūra ir apleistumas: Vaikai, kuriems trūksta dėmesio, rūpesčio ir meilės, gali elgtis žiauriai su gyvūnais, siekdami atkreipti į save dėmesį arba išreikšti savo nusivylimą.
- Žalingi tėvų įpročiai: Geriančių tėvų vaikai paaugę perkelia pyktį kitiems ir elgiasi taip, kaip matė darant savo šeimoje. Jie tiesiog negali dirbti ar daryti tai, ko jų nemokė.
- Nuvertinimas ir kritika: Gilindamiesi į berniuko nepaaiškinamai agresyvaus elgesio priežastis išsiaiškinome, kad tėvas, kuris nebuvo girtuoklis, sūnų nuolat žemino, vadino nevykėliu, idiotu, neūžauga, sakė, kad nieko iš jo nebus. Paaugęs vaikas "išsiliedavo" ant kitų.
- Emocinis nepalaikymas: Kai vaikystėje negauna paramos, palaikymo, tai atsiliepia suaugusiam žmogui, ir tada jis atsikeršija engdamas savo žmoną, vaikus.
Psichologinės priežastys
- Empatijos stoka: Kai kurie vaikai tiesiog neturi empatijos - gebėjimo suprasti ir jausti kitų asmenų, įskaitant gyvūnus, emocijas. Psichologas Gediminas Navaitis linkęs jį sieti su empatijos (gebėjimo atjausti) visuomenėje stoka: sunku įsivaizduoti asmenį, kuris kankina gyvūną ir yra paslaugus, rūpestingas bendraudamas su artimaisiais.
- Agresijos išraiška: Žiaurus elgesys su gyvūnais gali būti būdas išreikšti pyktį, frustraciją ar kitas neigiamas emocijas. Vaikai gali būti žiaurūs su gyvūnais ir iš nežinojimo, iš noro eksperimentuoti, nes šalia esantys suaugę žmonės deramai nepaaiškina, kad, pavyzdžiui, šuniui skauda, kai tampai jį už ausų.
- Galios poreikis: Kankinimas gali būti susijęs su patologiniu galios poreikiu, siekiu dominuoti. Augintinio galimybės pasipriešinti šeimininko veiksmams yra ribotos, todėl toks jėgos demonstravimas, nesusivaldymas ar pykčio išraiška lengviau įgyvendinami, palyginti su smurtu prieš žmogų.
- Psichikos sutrikimai: Žiaurus elgesys su gyvūnais gali būti susijęs su asmenybės psichopatologija. Pavyzdžiui, mokslininkams jau seniai žinoma, kad tarp asmenų, nuteistų už smurtinius nusikaltimus, nužudymus, yra labai daug tokių, kurie vaikystėje kankino gyvūnus.
Išorės įtakos
- Žiniasklaida ir internetas: Žiauraus turinio filmai, žaidimai ir interneto svetainės gali skatinti vaikus elgtis agresyviai su gyvūnais. Turbūt žiniasklaida ir internetas daro įtaką.
- Bendravimas su bendraamžiais: Paauglės mergaitės susiburia į kompaniją, kurios lyderė jomis manipuliuoja, ir jos terorizuoja kitas bendraamžes: verčia bėgioti iš namų, išgėrinėti, rūkyti, tyčiojasi.
- Neteisingos nuostatos: Dar kiti sako, kad benamiams gyvūnams taip ir reikia.
Pasekmės
Žiaurus elgesys su gyvūnais turi neigiamų pasekmių tiek gyvūnams, tiek vaikams, kurie taip elgiasi, ir visai visuomenei.
Poveikis gyvūnams
Akivaizdu, kad žiaurus elgesys sukelia gyvūnams fizinį skausmą, kančias ir stresą. Gyvūnai gali būti sužaloti, suluošinti ar net nužudyti. Be to, gyvūnai gali patirti ilgalaikes psichologines traumas, tokias kaip baimė, nerimas ir nepasitikėjimas žmonėmis.
Poveikis vaikams
Vaikai, kurie elgiasi žiauriai su gyvūnais, gali turėti rimtų psichologinių problemų. Jie gali būti linkę į agresiją, smurtą ir antisocialinį elgesį. Mokslinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad tyčinis žiaurumas gyvūnų atžvilgiu (priešingai nei aplaidumas ir nepriežiūra) susijęs su smurtu ir žiaurumu žmonėms. Individai, jaučiantys malonumą skriausti gyvūnus, dažniau linkę smurtauti ir prieš žmones. Jie gali turėti sunkumų bendraujant su kitais žmonėmis, užmegzti ir palaikyti santykius. Kai kurie autoriai teigia, kad gyvūnų kankinimas vaikystėje leidžia prognozuoti agresyvų elgesį su žmonėmis.
Poveikis visuomenei
Žiaurus elgesys su gyvūnais atspindi visuomenės moralines vertybes ir požiūrį į gyvūnus. Visuomenė, toleruojanti žiaurų elgesį su gyvūnais, gali tapti mažiau empatiška ir rūpestinga kitų atžvilgiu. JAV federalinis tyrimų biuras yra nustatęs, kad vadinamųjų serijinių prievartautojų ir žmogžudžių gyvenimo aprašymuose dažnai pasikartoja faktai apie žiaurų elgesį su gyvūnais.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Prevencija
Žiauraus elgesio su gyvūnais prevencija yra kompleksinis procesas, reikalaujantis įvairių priemonių ir pastangų.
Švietimas ir sąmoningumo ugdymas
Svarbu šviesti vaikus ir visuomenę apie gyvūnų gerovę, jų poreikius ir jausmus. Reikia skatinti empatiją ir pagarbą gyvūnams. Mūsų savanorės eina į mokyklas ir aiškina, kaip reikia elgtis su gyvūnais. Prieš keletą metų, kai vaikų paklausdavome, ar žino, kaip rūpintis savo gyvūnu, ko jam reikia, reikėdavo pateikti kelis atsakymų variantus. Dabar savanorės sako, kad ko paklausi, tą ir gausi.
Šeimos įtaka
Tėvai turėtų būti pavyzdys vaikams, rodydami rūpestį ir pagarbą gyvūnams. Jie turėtų mokyti vaikus tinkamai elgtis su gyvūnais ir paaiškinti, kodėl žiaurus elgesys yra nepriimtinas. Pasak pokalbininkės, tėvų nuostatos būna įvairios. Vieni pyksta, kalbasi su vaikais apie tai, ką jaučia kankinamas gyvūnas, apgailestauja, kad jo atžalos tokios žiaurios. Kiti negali tuo patikėti, treti lieka abejingi.
Ankstyva intervencija
Jei pastebima, kad vaikas elgiasi žiauriai su gyvūnais, svarbu nedelsiant kreiptis į specialistus - psichologus, psichoterapeutus ar socialinius darbuotojus. Ankstyva intervencija gali padėti išspręsti vaiko psichologines problemas ir užkirsti kelią tolesniam žiauriam elgesiui.
Įstatymai ir bausmės
Už žiaurų elgesį su gyvūnais turi būti taikomos griežtos bausmės. Tai gali atgrasyti žmones nuo žiauraus elgesio ir parodyti, kad visuomenė netoleruoja tokio elgesio. Gyvūną pražudžiusiam, jį suluošinusiam ar kankinusiam asmeniui gresia nuo 300 iki 1750 eurų.
Pranešimas apie žiaurų elgesį
Jei pastebimas žiaurus elgesys su gyvūnais, svarbu apie tai pranešti atitinkamoms institucijoms - policijai, gyvūnų globos organizacijoms ar veterinarijos tarnyboms. Tačiau būna, kad susiradę kontaktus mums skambina ir patys vaikai bei informuoja, kad kaimynai skriaudžia šunelį.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) veikla
VMVT nuolat reaguoja į visus gaunamus pranešimus apie galimus gyvūnų gerovės pažeidimus. Anot VMVT, inspektoriai reaguoja į visus gaunamus pranešimus, tiriami ir vertinami tiek elektroniniu paštu, per VMVT interneto svetainę ar telefonu gaunami pranešimai apie pastebėtus įvykius, galimai neigiamai veikiančius gyvūnų sveikatą ar gerovę.
VMVT jau įgyvendino ir yra numačiusi papildomų priemonių bei veiksmų, skirtų kovai su nelegaliu gyvūnų veisimu ir neteisėta prekyba stiprinti. Vienas iš svarbiausių numatyto veiksmų plano žingsnių - VMVT direktoriaus ir Lietuvos policijos generalinio komisaro bendras pasirašytas įsakymas, kuriuo numatoma, kad VMVT inspektoriai kartu su Policijos pareigūnais gavus informacijos apie galimai nelegalius veisėjus rengs operatyvinius patikrinimus 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę ir apie tai nebebus įspėjama.
Svarbi informacija pranešėjams
VMVT atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu, jog apie galimus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus ar netinkamas jų laikymo, priežiūros sąlygas pranešantys asmenys nurodytų visą tyrimui pradėti būtiną informaciją - t. y. gyvūno laikymo ar suradimo vietą, trumpai apibūdintų aplinkybes, nurodytų laikytojo vardą ir pavardę (jei žino), paliktų savo kontaktinius duomenis, kuriais VMVT inspektorius galėtų susisiekti dėl papildomų duomenų ir greičiau galėtų identifikuoti pažeidimus darančius asmenis.
Siūlymai dėl atsakomybės griežtinimo
VMVT nuomone, skiriami įspėjimai ar baudos nėra adekvačios padarytiems pažeidimams ir atsakomybę už gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimus, būtina griežtinti - tai yra vienas siūlymų, pakartotinai pateiktų svarstyti Žemės ūkio ministerijai.