Karščiavimas yra vienas dažniausių vaikų simptomų, keliantis nerimą tėvams. Tačiau svarbu suprasti, kad temperatūra pati savaime nėra liga - tai organizmo apsauginė reakcija į virusus, bakterijas ar kitus dirgiklius. Šiame straipsnyje aptarsime vaiko temperatūros priežastis, susijusias su stresu, taip pat pateiksime slaugos ir gydymo rekomendacijas.
Temperatūra - ne visada ligos požymis
Pakilusi temperatūra ne visada yra vaiko ligos požymis ir ne visokia ji pavojinga. Pavyzdžiui, dėl 37 laipsnių jaudintis nederėtų. Vakare mažam vaikui temperatūra kartais gali padidėti dėl to, kad jis prisižaidė judrių žaidimų, daug bėgiojo. Galbūt per šiltai aprengėte ir organizmas taip reguliuoja perkaitimą. Bet jeigu temperatūra nekrenta keletą dienų, verta kreiptis į gydytoją.
Svarbiausia yra įvertinti, kaip žmogus jaučiasi, o ne tikslią jo temperatūrą, lyginti ją su „normalia“, „standartine“. Normalios temperatūros amplitudė yra plati: nuo 35,2 iki 37,4 °C. Jei nuolatinė žmogaus temperatūra dažniausiai yra aukštesnė už vadinamąją normą, reiktų atlikti tyrimus. Jei tyrimai geri - iki 37 °C neverta jaudintis. Panašiai ir su įprastai per žema temperatūra, iki 36 °C viskas gerai, o nukritus žemiau, organizmui taps vėsu.
Streso įtaka vaiko temperatūrai ir imunitetui
Nerimas, įtampa, stresas, netinkamas maistas, socialinės problemos silpnina mūsų imunitetą. Atsiskyrimas nuo mamos yra labai didelis stresas vaikui, dar pridėkime darželio vaikų kivirčus, netinkamą maistą, mamos nerimą - tereikia paprasto viruso ir vaikas suserga. Kuo jaunesnis vaikas, tuo mažesnio dirgiklio reikia, kad būtų sukelta jam emocinė įtampa. Užtenka minimalaus netikėtumo - ir vaikas jau jaudinasi. Jiems stresą gali sukelti ne tik negatyvūs, net ir pozityvūs išgyvenimai: išvykos, darželio šventės. Ypač jei labai daug visko nutinka per vieną dieną, pavyzdžiui, vaikas nuvedamas į cirką, tada į atrakcionų parką, o paskui dar ir į svečius. Per daug išgyvenimų, emocijų, netikėtumų, jaudulio.
Mažas vaikas yra dvasiškai labai susijęs su mama. Kuo neramesnė mama - tuo labiau išderinta vaiko vidinė pusiausvyra. Jei tėvai yra įsitempę - vaiko stresas tampa ilgalaike, lėtine, nuolatine jo būsena. Nors vaikai dar negeba tvarkytis su stresu taip, kai tą darome mes (nors ir ne visi), labai dažnai jie instinktyviai žino, kas yra jiems sveika, o kas - ne. Todėl, jei mažylis kažko itin stipriai vengia, nenori - neverta jam tai kišti, reikalauti, versti. Pasitikėkime vaiko intuicija.
Taip pat skaitykite: Kada kreiptis į psichologą?
Vaikams konfliktuojant, svarbi yra tėvų pozicija. Jie turėtų būti išmintingi stebėtojai, t. y. būti šalia, bet ir nesikišti per daug. Vaikų saugumo jausmui įtakos turi tėvų meilė ir rūpestis, teisingai paskirstytas dėmesys. Pavojingiausia įtampa, skatinanti ligas, - kai vaikai nejaučia tėvų užnugario.
Kaip pasireiškia vaikų stresas?
Vaikams su stresu susidoroti yra daug sunkiau: jie nesupranta, kas su jais vyksta, ir nežino, kaip atsikratyti blogos nuotaikos. Štai kodėl tėvai turi būti itin atidūs. Dažniausi streso požymiai:
- Regresas: Tai reiškia, kad vaikas grįžta prie ankstyvos vaikystės įpročių: pradeda čiulpti pirštą, verkia, kai išeina mama, šlapinasi į lovą, nuolat reikalauja dėmesio.
- Neramus miegas: Patiriant stresą, ėjimas miegoti virsta tikra kančia, kurią būtinai lydi daugybė ritualų. Vaikas mažiau miega ir ilgainiui tiesiog išsenka, jaučiasi pavargęs.
- Baimės: Jeigu niekuo iš kitų neišsiskiriantis vaikas virto tikru bailiuku, tai reiškia, kad jis patiria stresą. Vaikas bijo jau ne tik tamsaus kambario, bet ir ant sienos kabančio paveikslo, žingsnių laiptinėje, net tylos.
- Staigi nuotaikų kaita: Vaikas tai be priežasties kažko įsižeidžia, pradeda verkti, tai atvirkščiai - tampa per daug agresyvus. Vyresniems vaikams stresas gali pasireikšti per dažnas isterijas arba per dienas ir savaites besitęsiančia bloga nuotaika.
- Sveikatos problemos: Tėvai gana dažnai susiduria su sunkiai paaiškinamais vaiko simptomais: vėmimu, žarnyno veiklos sutrikimais, bėrimu, pakilusia temperatūra, pilvo skausmais ir t.t. Priežastys gali būti grynai psichologinės, t.y. problemos gali kilti tiesiog dėl to, kad vaikas dėl kažko per daug jaudinasi.
- Smukęs pažangumas: Apie prastą psichoemocinę būklę išduoda ir susilpnėjusi dėmesio koncentracija bei atmintis, dingęs susidomėjimas anksčiau mėgtais ir smalsumą kėlusiais dalykais.
- Greitas nuovargis: Prasta dėmesio koncentracija, keblumai įsimenant informaciją ir mokantis dalykus, kurie anksčiau sekėsi puikiai. Vaikas greitai pavargsta, yra išsiblaškęs, užmaršus, sunkiai išbūna vienoje vietoje.
- Agresyvumas: Jeigu pastebėjote, kad draugiškas ir mielas vaikas virto įžūliu, lenda peštis, ima mėtyti į sieną žaislus ir knygas, užsimoja prieš aplinkinius - tai taip pat streso požymis.
- Izoliacija: Stresą patiriantis vaikas gali atsiriboti nuo visų, pradėti ieškoti vienatvės. Jis nustoja žaisti su bendraamžiais, jam sunkiau laikytis disciplinos.
- Kompulsiniai požymiai: Įtarti, kad vaikas patiria stresą, galima ir tada, kai atžalos rankos dažnai dreba, jeigu ji nuolat sukioja ant pirštų plaukus, kosčioja, kinkuoja galvą, trauko pečiais, žaidžia su savo lytiniais organais, nelaiko šlapimo (gali nelaikyti ne tik naktį, bet ir dieną).
Ką daryti namie?
Kaip mama ar tėtis gali padėti sergančiam vaikui? Gydytoja pataria prisiminti tokius paprastus dalykus kaip:
- Būti šalia - taip mažėja vaiko streso lygis, mažėja antikščių ir kortikotropinės ašies dirginimas.
- Vaiką raminti - taip mažėja alfa simpatinės nervų sistemos aktyvumas, mažėja uždegimas.
- Prisiglausti, glostyti - vaikui didėja oksitocino kiekis, gerėja adaptacija.
- Duoti atsigerti - valosi toksinai, palaikomas cirkuliuojančio kraujo kiekis, geriau veikia vaistai.
- Duoti lengvo maisto - skysta, neapkraunanti žarnyno dieta neeikvoja energijos virškinimui, o visa skirama kovai su liga, gerėja adaptacija, detoksikavimas.
- Duoti gerti arbatų, užpilų.
- Padaryti eterinių aliejų garų inhaliacijas, įtrinimus, kompresus.
Vaikams vertėtų rodyti deramą pavyzdį - vaikščiokite kartu, įtraukite juos į buities darbus (ypač lauke).
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei vaiko temperatūra didesnė nei 39 laipsniai, mažesniam kaip 2 mėnesių kūdikiui - jei temperatūra 38 laipsniai, o vaikui iki vienerių metų - 38,5, būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat kreipkitės į pediatrą, jei karščiuojantis mažylis tampa apatiškas arba atvirkščiai - pernelyg įsiaudrinęs, be to, atsisako gerti.
Taip pat skaitykite: Pagalbos vaikui galimybės
Jei net ir minimalus karščiavimas (viršijantis 37,2 °C) trunka ilgiau nei 10-15 dienų, reikėtų kreiptis į medikus. Jei karščiuojant savijauta bloga, nepavyksta visiškai atsigauti, daug kitų simptomų (skausmas, dusulys, mieguistumas ir kita), jei su vaistais ir kitomis priemonėmis nepavyksta numušti temperatūros bent 2 laipsniais per dvi ir daugiau valandų - tuomet būtinai reikia kreiptis į gydytojus, kokia ta temperatūra bebūtų. Ilgai besitęsiantis vaiko karščiavimas be kitų simptomų yra įspėjimas skubiai kreiptis gydytojo konsultacijos. Be to, kuo greičiau reikėtų pasikonsultuoti su pediatru, jeigu kūdikis neišnešiotas, kenčia nuo imunodeficito ar turi įgimtų ydų.
Kaip sumažinti karščiavimą?
Aukštesnę kaip 38,5 laipsnių temperatūrą vaikui turime mažinti vaistais. Jų dozės priklauso nuo amžiaus ir svorio. Duoti vaistų reikia tiksliai pagal anotacijoje nurodytas dozes, kurių padidinti negalima net tuomet, kai temperatūra išlieka aukšta. Jeigu vaikui skauda galvą arba jis labai prastai jaučiasi, nors ir temperatūra mažesnė, taip pat gali prireikti vaistų.
Karščiavimą mažina visoms mamoms gerai žinoma liaudiška priemonė - aptrynimai. Rankšluostį šiai procedūrai sumirkome šiltame vandenyje. Jokiu būdu netinka šaltas vanduo ir spiritiniai tirpalai.
Taip pat galima naudoti vėsius kompresus - tai vienas populiariausių ir efektyviausių kūno temperatūros mažinimo būdų. Verta naudoti kompresus su vėsiu vandeniu. Tiesiog sušlapinkite audeklą ir uždėkite ant kūdikio kaktos arba pilvo. Vėsinamąją vonelę - vandens temperatūra turi būti beveik tokia pati kaip kūno, t. y. jeigu kūno temperatūra yra 38,5 oC, geriausia, kad vanduo būtų 0,2 laipsnio žemesnis. Greitas vėsinimas gali sukelti traukulius, todėl rekomenduojama tai daryti palaipsniui. Drėgną paklodę - tai dar vienas kūdikio temperatūrą padedantis mažinti būdas. Suvyniokite kūdikį į lengvai sudrėkintą paklodę ir trumpai atvėsintą kūną nušluostykite ir įvyniokite į sausą ploną antklodę.
Natūralios priemonės
Anot E. Navardauskaitė-Rudzikienės, tokiais atvejais priimtina išeitis - natūralios priemonės kaip eteriniai aliejai. Eteriniai aliejai gali būti tikri pagalbininkai, jei pasirenkama tinkama koncentracija ir tinkamas vartojimo būdas. Visada geriausia pradėti nuo saugiausio būdo ir mažiausios veikiančios koncentracijos.
Taip pat skaitykite: Autizmo diagnozė ir finansinė parama Lietuvoje
Svarbu
Karščiavimas yra organizmo kovos su infekcija priemonė. Jeigu mažesnis karštis vaikui netrukdo gerai jaustis, užteks gausių gėrimų. Karščiuojantis vaikas netenka apetito, bet valgydinti per prievartą neverta, tik gerti mažajam ligoniukui būtinai reikia. Mat dėl karščio prakaituodamas vaikas netenka daug vandens. Todėl svarbu mažylio neperkaitinti - nerenkite dar vienu megztuku, jeigu jam nešalta. Ligoniuko kambarį vėdinkite keletą kartų per dieną - ore sumažės mikrobų ir virusų. Kol mažojo kambarys vėdinamas, jis gali pažaisti kitame. Negerai ligoniukui pernelyg sausas kambario oras. Jį sudrėkins indas su vandeniu šalia radiatoriaus arba drėgnas rankšluostis, pakabintas ant kėdės atlošo.
tags: #vaikui #temperatura #nuo #streso