Daug kalbama apie depresiją, tačiau retai susimąstoma, kad depresija gali sirgti ir vaikai. Atrodytų, ko gi liūdėti? Juk vaikystė nuolat asocijuojama su vėjavaikiškumu, žaismingumu, lengvumo ir nerūpestingumo jausmais. Deja, taip nutinka ne visada, tuomet kalbame apie depresiją vaikų bei paauglių tarpe. Vaikų depresija yra psichikos sveikatos problema, kuri turi įtakos vaikų mąstymui, nuotaikai ir elgesiui. Depresiją patiriantys vaikai dažnai neigiamai vertina save, savo situaciją ir ateitį. Net ir visai jaunas vaikas gali rodyti depresiškumo, apatiškumo ir bejėgiškumo bruožų, kurie dažnai pasitaiko po sunkių trauminių patirčių, tokių kaip įvairių rūšių smurtas, skyrybos, katastrofos.
Kodėl vaikai serga depresija?
Depresija - rimta sveikatos būklė, kuri negydoma padidina būsimų, užsitęsusių ir sunkesnių ateities depresijos epizodų riziką bei gali kelti rimtą savižudybės pavojų ir lemti sumažėjusį pasitenkinimą gyvenimu. Ankstyvas depresijos atpažinimas ir gydymas gali pakeisti gyvenimą ir išgelbėti gyvybę. Tačiau neretai vaikų depresija yra sunkiau atpažįstama arba neteisingai identifikuojama tiek artimųjų, tiek gydytojų. Patirtis rodo, kad dažnai vaikų depresija yra praleidžiama pro akis, kadangi vaiko patiriama būsena „nurašoma“ elgesio sunkumams, tinginystei arba paauglystei. Nepasigilinama į vaiko gyvenimo patirtis, kurios neretai būna traumuojančios ir stipriai sukrečiančios. Vaikas bando suprasti, kaip išbūti šiame pasaulyje, ypač jei susiduria su ne pagal amžių sudėtingais dalykais, vidiniais konfliktais, o šalia nėra artimo, į kurį galėtų betarpiškai remtis, kuris padėtų ko-reguliuoti kylančias emocijas. Depresija susergama, kai nebeveikia gynybos, padedančios išbūti ir ištoleruoti patirtą siaubą, kurį įžodinti ir išreikšti nebepavyksta. Kartais depresiją sukelia sunkus įvykis, pavyzdžiui, tėvų išsiskyrimas, netektis ar problemos mokykloje. Tačiau vaikai, taip pat, gali susirgti depresija be akivaizdžios priežasties.
Vaikų depresijos riziką didinantys faktoriai:
- Šeimyniniai sunkumai, skyrybos, nuolatiniai barniai
- Patyčios
- Fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta/smurtas
- Kiti psichologiniai/fiziniai sutrikimai pvz. negalia; ADHD, autizmo spektro sutrikimas ir kt.
- Jausmų skirstymas į blogus/ gerus, nesaugi aplinka jausti ir reikšti jausmus
- Genetinis polinkis į depresiją kitus nuotaikų ar psichikos sutrikimus (atvejai šeimos istorijoje)
Nėra vienos priežasties depresijai atsirasti, ją dažnai sukelia įvairių dalykų derinys. Pavyzdžiui, jūsų vaikas gali turėti polinkį į depresiją ir taip būti patyręs sunkių gyvenimo įvykių.
Kaip atpažinti vaikų ir paauglių depresiją?
Yra įprasta, kad kartais vaikai jaučiasi prislėgti, yra irzlūs ar mąsto neigiamai. Tai yra sveiko vystymosi ir mokymosi valdyti emocijas dalis. Tačiau vaikystės depresija yra daugiau nei tiesiog liūdesys, kuris ateina ir praeina. Jei jūsų vaikas serga depresija, vaikui gali būti sunku mokytis, susirasti draugų ir kuo geriau išnaudoti kasdienį gyvenimą. Jei depresija tęsiasi ilgą laiką be gydymo, vaikai gali atsilikti mokykloje, prarasti pasitikėjimą savimi ir užsisklęsti. Tačiau vaikų depresija nuo suaugusiųjų neretai skiriasi savo išraiška. Kai kurie vaikai gali nekalbėti apie savo jausmus, bejėgiškumą, neviltį ir neatrodyti liūdni, o, priešingai, nuolat kelti bėdų savo agresyviu, probleminiu elgesiu, kuris iš pirmo įspūdžio gali atrodyti kaip maištas, tinginystė. Tuomet vaikui uždedama būtent problemų kėlėjo etiketė.
Svarbu atsiminti, kad probleminis elgesys-pagalbos šauksmas. Greita ir sąlyginai lengva apkaltinti vaiką, kad sugadino jums nuotaiką, tingi arba nesistengia, tačiau pasigilinus į situaciją dažnai atsiskleidžia kitos spalvos.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
Šie simptomai gali padėti atpažinti, ar jūsų vaikas susiduria su depresiškumu ar depresija tačiau, kad būtų diagnozuota depresija reikalinga vaikų psichiatro ir psichologo išvada.
Taigi, depresiją galima įtarti, jei jūsų vaikas skundžiasi:
- Liūdesiu ar slogia nuotaika (bent 2 savaites)
- Patiria elgesio problemas mokykloje
- Dingusiu susidomėjimu dalykais, kurie visad patikdavo
- Tapo neryžtingas, trūksta pasitikėjimo savimi
- Mažiau bendrauja su draugais ir šeima
- Patiria tuštumos jausmą, negali jausti emocijų
- Turi minčių apie savižudybę arba savęs žalojimą
- Iš tikrųjų žaloja save, pvz. rizikingai elgiasi, įvairios priklausomybės, pjaustosi, perdozuoja ir t.t
Taip pat, vertėtų susirūpinti jei:
- Sutriko miegas (nemiega arba miega daugiau nei įprastai)
- Kyla dėmesio koncentracijos problemų
- Žemu energijos lygiu arba bendru nuovargiu
- Pakito apetitas (valgo žymiai daugiau arba mažiau nei įprastai)
- Svorio pokyčiai
- Pastebimi kiti fiziniai simptomai
- Mažų vaikų depresiją galime pastebėti iš staiga pasikeitusių tamsių piešinių, pavojingų veiklų/elgesio, kurios dažnai nurašomos nelaimingiems atsitikimams
Kai kurie vaikai, kurie turi problemų dėl nerimo ir depresijos, taip pat turi fizinių simptomų, tokių kaip galvos ir skrandžio skausmai, kurie neturi fiziologinio pagrindo. Depresijos simptomus gali imituoti ir nediagnozuota anemija, hipotirozė ar vitamino D trūkumas, todėl prieš diagnozuojant depresija svarbu atmesti šias ligas.
Svarbu suprasti, kad tiek vaikams, tiek suaugusiems visiškai normalu išgyvenus sunkų gyvenimo įvykį jaustis prislėgtu ir reikėti laiko prisitaikyti. Sunerimti verta, kai nuotaikos ir elgesio pokyčiai užsitęsia ir trukdo normaliam vaiko vystymuisi ir socialiniam gyvenimui. Taip pat, labai svarbu nesumaišyti gedulo su depresija, kadangi gedulas yra natūrali netekties išgyvenimo stadija kurio nevadiname tikrąja depresija. Tačiau užsitęsęs gedulas, lydimas kitų ilgalaikių pakitimų, gali pereiti į tikrąja depresiją tad svarbu stebėti situaciją ir gedulo procesą.
Taip pat skaitykite: Hemopatinė Pagalba Miegui
Šalia simptomų analizės dar svarbesnis yra pojūtis esant šalia. Kartais nutinka, kad net matydamas žmogaus šypseną viduje pajunti gilią skausmo prarają, beprasmybės jausmą, ar tiesiog staiga užėjusį stiprų liūdesį, kuris nėra tavo. Tai įvyksta ne tik psichologo kabinete, bet ir namuose. Svarbu pasitikėti šiuo jausmu, jis gali padėti atpažinti depresijos sutrikimą ne tik vaikuose, bet ir suaugusiuose. Tikėtina, kad intuityviai pajutote būtent tai, ką Jūsų vaikas jaučia giliai viduje, tačiau nemoka išreikšti žodžiais.
Kaip padėti vaikui ir paaugliui, kuris serga depresija?
Susidūrus su šiuo sutrikimu labai svarbu yra laiku kreiptis pagalbos tiek į vaikų psichiatrą, tiek į psichologą/psichoterapeutą. Uždelstas pagalbos suteikimas apsunkina gijimą ir padidina tikimybę depresija sirgti ilgiau ir sunkiau. Taip pat, kartu su profesionalia pagalba galite savo vaikui padėti ir namuose. Vienas iš svarbiausių dalykų būtų užtikrinti aiškią ir sveiką dienos rutiną, į kurią įeina kokybiškas miegas, maistas, judesys/sportas. Svarbu, kad būtų aiškios valandos, kada einama miegoti, valgoma, žaidžiama, mokomąsi. Be šių dalių bet kokia pagalba nėra tokia efektyvi ir veiksminga. Taip pat, labai svarbu kalbėtis su vaiku apie jausmus, skatinti juos reikšti kad ir kokie jie būtų, - galima piešti, rašyti laiškus, lipdyti, plukdyti laivelius su įvairiausiomis žinutėmis ir kt. Svarbu pasižiūrėti į tai kūrybiškai ir būti šalia, leidžiant vaikui būti tokiu koks jis yra šią akimirką, nespaudžiant keistis. Padėti susigražinti ryšį su aplinka gali padėti ir judesys, dėmesingo įsisąmoninimo, jogos pratimai, masažai, kvėpavimas, buvimas gamtoje. Svarbu skirti vaikui daug teigiamo dėmesio, ypač užsiėmimų, kuriuose galite praleisti laiką kartu šeimoje kalbėdami ir klausydami apie jo rūpesčius ir jausmus. Skatinkite savo vaiką užsiimti veikla, kuri jam paprastai patinka.
Paaugliai, skirtingai nei vaikai, dažnai bijo atsiverti ir kalbėti apie neretai su depresija ateinančiomis suicidinėmis mintimis, apie savižalos elgesį. Vaikui prabilus apie mintis nusižudyti, žalotis ar kitaip sau pakenkti svarbu sureaguoti rimtai, tačiau kiek įmanoma ramiau, bei valdyti savo emocijas sudėliojant veiksmų planą ir užtikrinant vaiko saugumą.
Antidepresantai: mitai ir realybė
Galbūt Jums teko girdėti: „depresija susergama todėl, kad žmogaus smegenyse trūksta tam tikrų medžiagų - laimės hormonų“. Arba - „jeigu žmogus nelaimingas, jam reikia pagerti antidepresantų, ir jis vėl bus laimingas“. Žinokite, kad abu šie teiginiai yra klaidingi. Mintis apie tokią interneto svetainę kilo skaitant apie antidepresantus internetiniuose forumuose. Man, kaip gydytojui pasirodė, kad dalis ten pateiktos informacijos gali klaidinti žinių apie antidepresantus ieškančius žmones. Kaip gydytojas norėčiau, kad klaidinga informacija nediskredituotų gydymo metodų. Aišku, mano žinios apie antidepresantus nepretenduoja į neklystančias ir galutines išvadas. Tačiau kai kurios interneto platybėse sklandančios mintys neabejotinai yra klaidingos. Pvz., pasitaiko, kad raminantys vaistai arba vaistai nuo psichozės priskiriami prie antidepresantų ir apie juos rašoma kaip apie antidepresantus (kokie vaistai nėra antidepresantai - žr. žemiau). Arba pasitaiko raginimų „iš viso atsisakyti bet kokios chemijos“ ir gydytis specialiomis dietomis, dvasinėmis praktikomis, vien tik gamtinės kilmės preparatais ir pan. Nesu šių metodų priešininkas, bet man, kaip specialistui, kyla gamtamokslinis klausimas - jei tie siūlomi netradiciniai metodai tokie veiksmingi, kodėl laisvos rinkos sąlygomis per šimtą metų jie neišstūmė cheminių preparatų, arba kodėl tose egzotiškuose šalyse žmonės taip pat serga depresija? Vadinasi, kai kam ši antidepresantų „chemija“ visgi tinka ir padeda. Apie antidepresantų atsiradimo istoriją, jų veikimo principus galite pasiskaityti žemiau, o svetainės kairėje yra pateikta informacija apie kiekvieną antidepresantą atskirai. Čia antidepresanto pavadinimas užrašytas bendriniu pavadinimu, t.y. nurodyta veiklioji vaisto medžiaga. Antidepresantai išvardinti abėcėlės tvarka. Skliausteliuose nurodytas firminis, t.y.
Norėčiau pradėti nuo to, kad vaistai Clonazepam, Lorafen, Bromazepam, Lexotanil, Xanax, Alprazolam, Frontin, Zomiren, Relanium, Relium, Apaurin, Seduxen, Diazepam, Diazepeks, Tranxene, Tazepam, Rudotel, Radedorm, Eunoctin, Nitrazepam, Elenium, Nozepams, Dormicum, Grandaxin, Halcion, Estazolam - ne antidepresantai. Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas, glutamatas ir kt. Jų organizmas gauna su maistu. Nuotaikos sutrikimus psichiatrai antidepresantais gydo jau apie 60 metų (pirmieji antidepresantai sukurti 1957m.). Pirmieji sukurti antidepresantai (amitriptilinas, imipraminas ir kt.) yra mažai selektyvus, t.y. jie paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Tolimesnė antidepresantų kūrimo istorija vyko ir vyksta iš esmės selektyvumo didinimo kryptimi, t.y. stengiamasi sukurti vaistus, kurių veikimas „pataiko“ būtent į tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už depresijos kilmę, tuo tarpu kitų smegenų centrų „neužkabina“. Tokiu būdu reikšmingai mažėja naujųjų antidepresantų nepageidaujamų poveikių dažnumas, tačiau jų efektyvumas didėja ne taip reikšmingai. Tikrai ne. Tai rodo ir moksliniai antidepresantų veiksmingumo tyrimai. Jie atliekami pagal principą, kuris vadinamas „dvigubai aklas placebu kontroliuojamas tyrimas“. Šiam tyrimui farmacinė kompanija pagamina dviejų rūšių tablečių pakuotes, kurios visos yra vienodos išvaizdos, tačiau vienose jų yra antidepresantas, o kitose - placebas, t.y. jokio vaistinio poveikio neturinti medžiaga. Tyrimo metu nei vaistus skiriantis gydytojas, nei juos vartojantis pacientas-savanoris nežino, kas yra paskirtoje tabletėje. Nuo tyrimo pradžios iki pabaigos reguliariai vertinami besigydančių savanorių psichikos pokyčiai. Pasibaigus tyrimui atskleidžiama tablečių sudėtis ir stebima, ar yra statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tų pacientų, kurie vartojo veikliąją medžiagą ir tų, kurie vartojo placebą. Tokio tipo tyrimai dažniausiai parodo, kad tarp tų, kurie vartojo placebą, savijauta pagerėja apie 30 proc. atvejų, t.y. vienam trečdaliui. Tuo tarpu tarp vartojančių veikliąją medžiagą pagerėjimas pasiekiamas apie 60-70 proc. atvejų, t.y. Kas yra tas trečdalio skirtumas? Čia panašiai kaip su požiūriu į „puspilnę ir pustuštę“ stikline: „vaistų pesimistas“ pasakytų, kad tik 30 proc. skirtumas tarp placebo ir antidepresantų veiksmingumo per mažas, kad pateisintų cheminių psichotropinių vaistų skyrimą žmogui ilgą laiką. Mano nuomone, gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kada vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos tipą. Man priimtinas depresijos tipų skirstymas į endogeninę ir egzogeninę (žr.: www.psichiatras.lt/depresija-apibrezimas-tipai-priezastys-ir-kt). Manau, vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją. Savo klinikinėje praktikoje vadovaujuosi ir tokia taisykle: cheminio medžiagų disbalanso pažeidimo požymiai turi būti gydomi „cheminiais“ gydymo metodais. Mano supratimu, aiškius medžiagų apykaitos sutrikimų požymius centrinėje nervų sistemoje (toliau - CNS) rodo mediciniškai objektyvūs, t.y. fiziškai „apčiuopiami“ simptomai: mąstymo ir judesių sulėtėjimas, apetito netekimas ir svorio kritimas, ryški nemiga, dėmesio koncentracijos sutrikimai, nuolatinis nuovargis, kraujospūdžio svyravimai, įvairiausi nemalonūs pojūčiai kūne (galvos skausmai, širdies plakimas, oro trūkumo pojūtis ir kt.). Tuo tarpu „neapčiuopiami“, t.y. Išgėrus antidepresantų, vaistą iš žarnyno kraujo apytaka valandos bėgyje nuneša į galvos smegenis. Čia, daugiausia kaktinėse, smilkininėse ir vidurinėse smegenų skiltyse antidepresantas veikia serotonino, noradrenalino, dopamino ir kitų medžiagų, vadinamų neuromediatoriais apykaitą. Poveikį lemia sudėtingi mechanizmai, kada antidepresantas susijungia su tam tikromis nervinio audinio ląstelių sienelės struktūromis, vadinamomis receptoriais. Nors antidepresantas po pavartojimo receptorius pasiekia valandos bėgyje, tačiau gydomasis antidepresantų poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių.
Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas
Antidepresantų veikimas:
- Tiesioginis: veikia į depresijos ir nerimo simptomų kilimo priežastis.
- Netiesioginis: pagerėjus savijautai, t.y.
Daugelis šiuolaikinių antidepresantų netrikdo vidaus organų (širdies, kepenų, inkstų ir kt.) veiklos. Kitaip negu raminantieji vaistai, antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės. Norėčiau atkreipti dėmesį į žodį galimas, nes šis poveikis pasireiškia tikrai ne visiems. Taigi, gydymo pradžioje gali pasireikšti, pvz., svaigimas, pykinimas, nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje, silpnumas, kurie palaipsniui išnyksta. Gydant nerimo sutrikimus gali būti laikinas nerimo simptomų sustiprėjimas. Kaip jau minėjau, šie nemalonūs pojūčiai palaipsniui išnyksta. Jautresniems asmenims bei tiems, kurie liguistai susikoncentravę į kūno pojūčius, tai gali tęstis ir ilgiau, iki mėnesio. Daugiau vaistų veikimu besidominantys pacientai klausia, kodėl gali pasireikšti būtent tokio tipo nepageidaujamas poveikis. Paaiškinimas yra toks: smegenyse greta centrų, kurie atsakingi už nuotaiką ir nerimo lygį, yra centrai, kurie reguliuoja skrandžio, žarnyno, širdies ir kitų vidaus organų veiklą, raumenų tonusą. Antidepresantai paveikia ne tik smegenų depresijos ir nerimo, bet ir visai greta jų esančius vidaus organų veiklą reguliuojančius centrus. Šių centrų sudirginimas ir sąlygoja įvairius nemalonius pojūčius kūne. Vienas svarbiausių gydymo antidepresantais veiksmingumo garantų - kantrybė. Siekiant kuo mažesnio galimo nepageidaujamo vaisto poveikio, gydytojas neretai nurodo palaipsniui, maždaug per 5-10 dienų pasiekti reikiamą gydomąją vaisto dozę, Pvz., norint pasiekti 1 tab. per dieną dozę, gydytojas gali rekomenduoti pradėti gydymą nuo ¼ tabletės, po to vartoti ½ ir tik vėliau po 1 tab. Kartais pacientai konsultacijos metu būna ypatingai įsibaiminę nepageidaujamo vaistų poveikio. Tokiais atvejais visada pacientams siūlau vadovautis ne vien emocijomis, bet ir blaiviu protu: pasverti lyg ant svarstyklių, kas kelia didesnį pavojų - ar galimas nepageidaujamas antidepresantų poveikis, ar negydomų psichikos sutrikimų sukeliama žala. Galima situacija, kada gydymas vien tik vienu antidepresantu yra neefektyvus. Ši problema sprendžiama atsižvelgiant į galimas tokio depresijos atsparumo gydymui priežastis. Nerekomenduojama nepasitarus su gydytoju nutraukti gydymą antidepresantais. Antidepresantai, ypač naujieji - saugūs vaistai. Nėra patikimų mokslinių įrodymų, kad antidepresantai kenkia vaisiui, lygiai kaip ir nėra įrodymų, kad jie vaisiui nekenkia. Įrodymų nebuvimo priežastis paprasta - vaistų saugumo tyrimai su nėščiosiomis neatliekami. Kaupiant neplanuoto nėštumo klinikinių atvejų duomenis matyti tendencija, kad jeigu moteris pastoja vartodama antidepresantų, ji išnešioja sveiką kūdikį. Pats nėštumas paprastai teigimai veikia į depresijos sutrikimus, jie „aprimsta“. Tačiau pogimdyminiu laikotarpiu dažnai stebimas tam tikras depresijos simptomų paūmėjimas. Todėl labai svarbu, kad po gimdymo moteris jaustųsi saugi, neliktų vieniša su savo sunkumais, nepasijusti pasimetusi pasikeitusioje gyvenimo situacijoje. Gydant depresiją ir nerimo sutrikimus, antidepresantai gali būti skiriami kartu su kitais psichotropiniais vaistais, pvz., su raminančiais vaistais, su kitais antidepresantais, vaistais nuo psichozės. Dėl galimos sąveikos nerekomenduojama cheminių antidepresantų vartoti kartu su augaliniais iš jonažolės pagamintais antidepresantais. Kitų augalinių psichotropinių preparatų ir cheminių antidepresantų sąveika nėra gerai ištirta. Manau, geriau pasirinkti kurį nors vieną gydymo metodą - arba kreiptis dėl gydymo žmogaus sukurtais antidepresantais, arba dėl gydymo augaliniais antidepresantais į specialistą, kuris išmano atitinkamą netradicinį gydymo metodą. Išsami informacija apie vaistą pateikiama informaciniame vaisto lapelyje. Gyvenime būna taip, kad didelis informacijos kiekis kelia žmonėms nerimą ir pasimetimą. Esu ne kartą pastebėjęs, kad įtaigiems ir jautriems žmonėms nepageidaujamas vaistų poveikis pasireiškia būtent tada, kai jie perskaito informaciniame lapelyje nurodytą galimą nepageidaujamą vaisto poveikį. Dalis pacientų mėgsta naršyti internete. Mano nuomone, internete yra apie 20 proc. patikimos bei naudingos informacijos, ir apie 80 proc. šlamšto. Depresija, nuolatinis nerimas, panikos atakos, socialinė ir kitos fobijos, psichosomatiniai simptomai - pakankamai dažni sutrikimai ne tik psichiatrų, bet ir kitų medicinos sričių specialistų praktikoje.
Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau - PSO) naujausios statistikos duomenimis pagal tai, kiek visos ligos atima iš žmonių jų sveiko gyvenimo metų, depresija viso pasaulio populiacijoje užima 12-ą vietą tarp maždaug 200 ligų grupių. Ligos, kurios nėra sukeltos išorinių gamtinių jėgų, t.y. infekcijų, bei nėra įgimtos ar įgytos ankstyviausiuose gyvenimo perioduose dažnai apjungiamos į vadinamą lėtinių neinfekcinių ligų grupę. Šių ligų išsivystyme gana didelę reikšmę turi ir žmogaus gyvenimo būdas. Jei skaičiuosime lėtinių neinfekcinių ligų bei traumų iš visos Žemės gyventojų atimtus sveiko gyvenimo metus, depresija užims šeštąją vietą (po širdies kraujagyslių ligų, eismo įvykių, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, diabeto bei stuburo uždegiminių-degeneracinių ligų), aplenkdama, pvz., plaučių, krūties, skrandžio vėžį. Daug kam pagrįstai kyla klausimas - kodėl šių sutrikimų skaičius auga, nežiūrint to, kad Vakarų pasaulyje nebėra bado, plataus mąsto karinių konfliktų (išskyrus 2022-…. m.), ligų, epidemijų (išskyrus 2020-2021 m. pandemiją, tačiau ir jai įveikti Vakarų pasaulio šalys priemonių turėjo). Aš matau dvi šių psichikos sutrikimų „epidemijos“ priežastis. Pirmoji - tai didžiulis, „globalus“ informacijos srautas. Šiuolaikines informacijos perdavimo priemonės bruka į žmogaus smegenis didžiulius informacijos kiekius (gal ir www.antidepresantai.lt daro tą patį..?) Smegenys pagal savo prigimtį mėgina šią in-formaciją (tiksliau de-formaciją) apdoroti, kažkur išsaugoti, atskirti svarbesnę nuo mažiau svarbios. Tai sukelia žmogui pasimetimą, nerimą. O ilgalaikis nerimas sekina organizmą, išsekimo stadijoje atsiranda ir depresijos simptomai. Antroji - tai dvasinių psichikos reiškinių ignoravimas. Kitaip dar pavadinčiau tai „vengimu pažvelgti anapus vartotojiškų galimybių“. Žmonės dabar labai bijo materialinio skurdo, taip pat bijo pasirodyti neišmanėliais, tačiau retas kuris kalba apie dvasinį nuskurdimą. Nereikėtų išskirti kurio nors nepritekliaus tipo kaip pagrindinio žmonių nelaimingumo šaltinio. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, galima būtų sumažinti depresijos ir nerimo paplitimą.
Antidepresantų veiksmingumo vertinimas
Esame taip įpratę prie to, kad pirminis siūlomas depresijos gydymas yra antidepresantai, kad dažnai net nebeužduodame klausimų - o koks iš tiesų yra jų veiksmingumas? Kokia dalis depresija sergančių žmonių, kurie vartoja antidepresantus patiria visišką ir ilgalaikį išgijimą? Visiško pasveikimo vartojant antidepresantus rodikliai įvairiuose tyrimuose paprastai svyruoja tarp 20 ir 35%. Klinikinis tyrėjas iš Konektikuto Universiteto Irving Kirsch peržiūrėjo visus per trylika metų (1987-1999 m.) vaistų kompanijų atliktus tyrimus su šešiais dažniausiai skiriamais antidepresantais. Jis rado, kad 56% tyrimų depresija sergantys pacientai į vaistus reagavo nei kiek ne geriau negu į placebo tabletes. Atlikęs dar didesnio mąsto tyrimą tas pats tyrėjas rado, kad vaistai veikia geriau nei placebo, tačiau tik šiek tiek. Placebo poveikis siekė net 80% antidepresantų efekto. Kaip sakė pats tyrėjas šis skirtumas yra „labai mažas, o jo klinikinis reikšmingumas kvestionuotinas”. Visgi prieš nusprendžiant, kad antidepresantai yra tik placebo su šalutiniais efektais, reikia atkreipti dėmesį į grupę žmonių, kuriems antidepresantai yra iš tiesų labai svarbūs ir reikalingi. Sergantiems sunkia depresijos forma - kai depresijos simptomai yra taip stipriai žalojantys, kad žmogus visai nebegali funkcionuoti - antidepresantai padeda daug geriau nei placebo tabletės. Ir net tuo atveju, kai antidepresantai yra efektyvūs, jų veikimas nebūtinai yra tęstinis. Per laiką vaistai gali tiesiog nustoti veikę. Tyrimai sako, kad apie 50% tų, kurie teigiamai sureagavo į vaistus vėl kažkuriuo savo gyvenimo momentu susirgs depresija. Visgi esame labai dėkingi už palengvėjimą, kurį šie vaistai kartais atneša į žmonių gyvenimą. Tačiau labai norėtųsi, kad jie gerokai geriau išpildytų tuos lūkesčius ir pažadus, kurie šiuo metu vaistus supa.
Gydymo formos pasirinkimas labai priklauso nuo Jūsų simptomų sunkumo. Tačiau susidūrus su sunkia depresijos forma vien psichoterapijos ir gyvenimo būdo keitimo neužteks, bus būtinas vaistų bei psichologinės pagalbos derinys. Gali tekti palaukti 2-4 savaites kol antidepresantai pradės veikti. Dažnai tokie simptomai, kaip miegas, apetitas, koncentracijos sunkumai pagerėja anksčiau nei nuotaika. Tad svarbu suteikti vaistams laiko prieš nusprendžiant, kad jie buvo neefektyvūs. Antidepresantai, kaip ir bet kokie kiti vaistai, gali turėti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, gali pradėti džiūti burna, svaigti galva, nukristi kraujo spaudimas, padidėti svoris bei sutrikti seksualinis gyvenimas. Minčių apie savižudybę padažnėjimas atsiranda 18% žmonių, kurie pradeda vartoti antidepresantus. Šis efektas pastebimas ypatingai kalbant apie vaikus ir jaunus žmones iki 25 m. Visgi, ypatingai pirmus kelis mėnesius pradėjus vartoti antidepresantus, svarbu atidžiau stebėti save ar artimąjį. Dėmesio atkreipimas ypatingai svarbus, jei žmogus vaistus vartoja pirmą kartą arba jei dozė buvo pakeista. Ženklai, kad nuo vaistų žmogui darosi blogiau yra šie: nerimas, nemiga, priešiškumas ir didelis sujaudinimas - ypatingai, jei simptomai atsiranda staiga ir situacija staigiai blogėja.
tags: #vaistai #nuo #depresijos #vaikams