Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie vaistus nuo nerimo, vartojamus po liežuviu, įskaitant svarbią informaciją apie jų vartojimą, galimą šalutinį poveikį ir atsargumo priemones.
Įvadas
Nerimas yra dažna problema, kuri gali paveikti įvairaus amžiaus žmones. Kai kuriais atvejais nerimas gali būti toks stiprus, kad trukdo kasdieniam gyvenimui. Laimei, yra įvairių vaistų, kurie gali padėti sumažinti nerimą. Kai kurie iš šių vaistų vartojami po liežuviu, o tai reiškia, kad jie dedami po liežuviu, kur ištirpsta ir greitai patenka į kraują.
Vaistai nuo nerimo, vartojami po liežuviu
Šiame skyriuje aptariami konkretūs vaistai nuo nerimo, vartojami po liežuviu, remiantis vartotojo pateikta informacija.
MINIRIN
MINIRIN sudėtyje yra desmopresino, kuris yra veiklioji medžiaga. Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Kai MINIRIN vartojamas pirminei naktinei enurezei ir nikturijai gydyti, skysčių vartojimą (1 val. prieš vartojant vaisto ir 8 val. po to) būtina apriboti iki minimumo. Kartu vartojant vaistų, kurie gali skatinti neadekvačią antidiuretinio hormono gamybą (pvz., vaistus nuo depresijos (triciklius antidepresantus, selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius), chlorpromaziną (vaistą nuo psichikos sutrikimų) ir karbamazepiną (vaistą nuo epilepsijos), taip pat nesteroidinius vaistus nuo uždegimo), reikia imtis atsargumo priemonių. MINIRIN vartojant kartu su loperamidu (vaistu nuo viduriavimo), desmopresino kiekis kraujo plazmoje gali padidėti 3 kartus; dėl to didėja skysčių susilaikymo organizme ir hiponatremijos pavojus. MINIRIN galima vartoti su maistu. Kasdienis labai riebus maistas sumažina MINIRIN įsisavinimą.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Pradinė dozė vaikams yra 60 mikrogramų, vartojama 3 kartus per dieną po liežuviu. Pradinė dozė suaugusiesiems yra 60 mikrogramų, vartojama 3 kartus per dieną po liežuviu. Rekomenduojama vaisto dozė yra 120 mikrogramų, suvartojama prieš miegą po liežuviu. MINIRIN rekomenduojama gydyti iki 3 mėnesių. Rekomenduojama vaisto dozė yra 60 mikrogramų, suvartojama prieš miegą po liežuviu. Praėjus savaitei, dozę galima padidinti iki 120 mikrogramų. Po to, kas savaitę po truputį didinant dozę, ji gali būti padidinta iki maksimalios - 240 mikrogramų po liežuviu. Praleidus dozę, vėliau dvigubos dozės vartoti negalima.
Ant dėžutės po „Tinka iki“ ir lizdinės plokštelės nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Veiklioji medžiaga yra desmopresinas.
Relanium
Relanium veiklioji medžiaga yra diazepamas. Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Staiga nutraukus gydymą gali pasireikšti nutraukimo simptomai: galvos skausmas, raumenų skausmas, labai stiprus nerimas, įtampa, nenustygstamumas, sumišimas bei dirglumas. Benzodiazepinai gali sukelti anterogradinę amneziją (po vaisto vartojimo buvusių įvykių neatsiminimas). Ši būklė dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po vaisto pavartojimo. Vartojant benzodiazepinus, žinoma, kad pasireiškia tokios reakcijos kaip neramumas, susijaudinimas, dirglumas, agresyvumas, manija, įniršis, košmariški sapnai, haliucinacijos, psichozės, netinkamas elgesys ir kiti nepageidaujami elgesio sutrikimai. Diazepamas stiprina slopinamąjį etanolio poveikį centrinei nervų sistemai. Vartojant diazepamo kartu su digoksinu, gali sumažėti digoksino išskyrimas per inkstus ir sustiprėti toksinis poveikis. Kartu vartojami rūgštingumą mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra magnio hidroksido ir aliuminio hidroksido, gali sumažinti diazepamo absorbcijos greitį, tačiau jie neveikia jau absorbuoto Relanium. Kai kurie kepenų fermentų funkciją slopinantys vaistiniai preparatai gali sustiprinti ir pailginti diazepamo raminamąjį poveikį.
Nevartoti vaisto nėštumo metu, ypač pirmaisiais ir paskutiniaisiais trimis mėnesiais, nebent tam būtų įtikinamų priežasčių. Relanium prasiskverbia pro placentą. Vairuoti ir valdyti mechanizmų gydymo metu negalima, nes Relanium gali sutrikdyti psichomotorinius įgūdžius. Relanium vaistą visada vartokite tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Relanium 5 mg tabletė yra nedaloma. Gydymas turi būti kiek įmanoma trumpesnis. Paprastai vaisto vartojama kelias dienas - dvi savaites. Vyresniems kaip 12 metų paaugliams: 10 mg du kartus per parą. Pradinė dozė yra po 2-2,5 mg Relanium 1-2 kartus per parą. Priklausomai nuo gydomo sutrikimo, gydyti reikia kiek galima trumpiau, ilgiausiai 4 savaites, jei vaisto vartojama nuo nemigos, bei 8-12 savaičių, jei preparato vartojama nuo nerimo, įskaitant laipsnišką vartojimo nutraukimą. Ligonių, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas, benzodiazepinais gydyti negalima, kadangi gali pasireikšti galvos smegenų veiklos sutrikimas. Pacientams, kurių sutrikusi inkstų funkcija, reikia laikytis įprastų atsargumo priemonių. Perdozavus diazepamo, nedelsdami kreipkitės į neatidėliotinos pagalbos skyrių.
Taip pat skaitykite: Hemopatinė Pagalba Miegui
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Dažniausi nepageidaujami poveikiai yra nuovargis, mieguistumas, intelekto įgūdžių pablogėjimas ir sulėtėjusi reakcija, sumažėjusi raumenų jėga, galvos svaigimas, ataksija (judesių koordinacijos nebuvimas), sutrikusi eisena, dezorientacija, sulėtėjusi kalba, rankų tremoras. Nenustygstamumas, sujaudinimas, neramumas, dirglumas, agresyvumas, iliuzijos, manija, įniršis, košmariški sapnai, haliucinacijos, psichozė, neadekvatus elgesys bei kitokie elgesio sutrikimai- sumišimas, emocijų skurdumas, sumažėjęs budrumas, depresija, padidėjęs ar sumažėjęs lytinis potraukis. Jei pasireiškė minėti poveikiai, vaisto vartojimą reikia nutraukti. Net gydomosios dozės vartojimas gali sukelti fizinę priklausomybę: gydymą nutraukus, gali atsirasti nutraukimo ar atoveiksmio simptomų. Gali atsirasti psichinė priklausomybė. Vartojant gydomąją dozę, gali pasireikšti anterogradinė amnezija (po ligos buvusių įvykių neprisiminimas). Tokio poveikio rizika didėja, jei vartojama didelė dozė. Amnezija gali būti susijusi su neadekvačiu elgesiu. Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui vaistininkui.
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Ant lizdinės plokštelės ir dėžutės po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Veiklioji medžiaga yra diazepamas. Relanium 5 mg tabletė yra nedaloma. Gydymas turi būti kiek įmanoma trumpesnis. Paprastai vaisto vartojama kelias dienas - dvi savaites. Vyresniems kaip 12 metų paaugliams: 10 mg du kartus per parą. Pradinė dozė yra po 2-2,5 mg Relanium 1-2 kartus per parą. Priklausomai nuo gydomo sutrikimo, gydyti reikia kiek galima trumpiau, ilgiausiai 4 savaites, jei vaisto vartojama nuo nemigos, bei 8-12 savaičių, jei preparato vartojama nuo nerimo, įskaitant laipsnišką vartojimo nutraukimą. Ligonių, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas, benzodiazepinais gydyti negalima, kadangi gali pasireikšti galvos smegenų veiklos sutrikimas. Pacientams, kurių sutrikusi inkstų funkcija, reikia laikytis įprastų atsargumo priemonių. Sergant inkstų nepakankamumu dozės koreguoti nereikia.
TENAXUM
Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Jeigu pasireiškė bet koks šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Jei vartojate sultopridą. Niekada staiga nenutraukite preparato vartojimo. Nevartokite TENAXUM kartu su šiais vaistais, kiti vaistai, veikiantys centrinę nervų sistemą ir galintys sutrikdyti budrumą, jeigu vartojami tuo pat metu, kaip ir Tenaxum: morfino dariniai (analgetikai, preparatai nuo kokliušo, pakaitinis gydymas), vaistai, skirti nerimui, miego sutrikimams.
TENAXUM draudžiama vartoti žindant kūdikį. TENAXUM sudėtyje yra laktozės. TENAXUM visada vartokite tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Įprasta dozė yra 1 mg (1 tabletė) per parą, geriau išgeriant ryte, prieš valgį. Jeigu po mėnesio gydymo poveikis yra nepakankamas, dozę galima didinti ir vartoti po 2 mg per parą (vieną jų gerti ryte, kitą vakare, valgio metu). Reikia nuryti visą tabletę nekramčius, užsigeriant maždaug puse stiklinės vandens. Inkstų nepakankamumu sergantiems žmonėms, kurių kreatinino klirensas yra didesnis nei 15 ml/min., dozės keisti paprastai nereikia. Pavartojus daugiau tablečių, negu skirta, Jūsų kraujospūdis gali tapti itin žemas, o Jūsų budrumas gali sutrikti. Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją arba vaistininką. Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę. Niekada gydymo TENAXUM nenutraukite staigiai. Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, jei manote, kad TENAXUM poveikis yra per daug stiprus arba per silpnas. Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g.
Ant dėžutės ir lizdinės plokštelės po „Tinka iki/EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Veiklioji medžiaga yra rilmenidino dvivandenilio fosfatas. Pagalbinės medžiagos yra koloidinis bevandenis silicio dioksidas, laktozė monohidratas, magnio stearatas, mikrokristalinė celiuliozė, parafinas 54/56, karboksimetilkrakmolo A natrio druska, talkas ir baltasis bičių vaškas.
Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas
XANAX
Alprazolamas vartojamas trumpalaikiam vidutinio sunkumo ar sunkaus nerimo sutrikimui ir su depresija susijusiam nerimui gydyti. Trumpalaikis panikos sutrikimo, su agorafobija (erdvės baime) ar be jos, gydymas. Vaisto galima vartoti tik tuo atveju, jei sutrikimas yra sunkus, riboja ligonio veiklą ar labai vargina.
XANAX vartoti negalima: jeigu yra alergija alprazolamui, benzodiazepinams arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai; jeigu Jums diagnozuota sunkioji miastenija (liga, dėl kurios silpnėja raumenys); jeigu sergate sunkiu kvėpavimo nepakankamumu; jeigu sergate miego apnėja (ilgalaikis praeinantis kvėpavimo sustojimas miego metu); jeigu sergate sunkiu kepenų funkcijos nepakankamumu.
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi arba kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos nepakankamumas, sergantiems sunkiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu arba miego apnėja, XANAX skiriamas atsargiai. Retais atvejais gauta pranešimų apie kvėpavimo slopinimo ir apnėjos atvejus pacientams, kurių kvėpavimo funkcija sutrikusi. Atsargiai šio vaisto būtina vartoti ligoniams, anksčiau piktnaudžiavusiems alkoholiu, vaistais ar narkotikais. Ilgai vartojami benzodiazepinai, įskaitant XANAX, gali sukelti fizinę ir psichinę priklausomybę. Jos pavojus padidėja šį vaistą (kaip ir kitus benzodiazepinus) vartojant didelėmis dozėmis ir ilgai. Šis pavojus yra dar didesnis asmenims, kurie piktnaudžiauja ar anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu, vaistais bei tuo atveju, jei tuo pat metu vartojami keli benzodiazepinų grupės vaistai (nepriklausomai nuo to, ar nuo nerimo, ar nemigai gydyti arba narkotikais). Benzodiazepinai depresijos nesukelia, tačiau, juos vartojant, gali pasireikšti depresija su mintimis apie savižudybę ir net mėginimais nusižudyti, arba be jų. Taip atsitinka retai ir nenumatomai. Jeigu yra depresinio sutrikimo požymių ir simptomų arba minčių apie savižudybę, gydytojui apie tai reikia pasakyti prieš XANAX vartojimą. Visi benzodiazepinai, įskaitant XANAX, gali laikinai sutrikdyti atmintį (sukelti amneziją). Toks poveikis dažniausiai pasireiškia po vaisto suvartojimo praėjus kelioms valandoms. Gauta duomenų, kad vartojant benzodiazepinų gali atsirasti tokių reakcijų kaip nenustygstamumas, baimingas susijaudinimas, irzlumas, agresyvumas, manija, įniršis, košmariški sapnai, haliucinacijos, psichozės, nederamas elgesys ar kitokie elgesio sutrikimai. Tokiu atveju būtina nutraukti vaisto vartojimą ir kreiptis į gydytoją. Vaikams ir senyviems žmonėms tokio poveikio rizika yra didesnė. Nutraukus šio vaisto vartojimą, gali pasireikšti vadinamasis atoveiksmio sindromas, t. y. simptomai, nuo kurių alprazolamo vartota. Tokių simptomų gali atsirasti ir laikotarpiu tarp dozių vartojimo, ypač jei vartojama didelė dozė. Jei pasireiškia atoveiksmio sindromas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
XANAX nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka. Kartu su benzodiazepinais (įskaitant alprazolamą) vartojant kitas medžiagas, kurios slopina centrinę nervų sistemą, slopinamasis poveikis sumuojasi. Alprazolamą vartojant kartu su vaistais, kurie trikdo jo metabolizmą, gali padidėti alprazolamo koncentracija ir sustiprėti jo poveikis.
XANAX nerekomenduojama skirti kartu su vaistais nuo grybelių sukeltų ligų (pvz., ketokonazolo, itrakonazolo ir kitų azolų grupės vaistų). XANAX rekomenduojama skirti atsargiai kartu su: antidepresantais (pvz., nefazodonu, fluvoksaminu, sertralinu, paroksetinu); cimetidinu (vaistu nuo opaligės ir gastroezofaginio refliukso ligos); makrolidų grupės antibiotikais (pvz., eritromicinu, klaritromicinu, troleandomicinu); kalcio kanalų blokatoriais (pvz., diltiazemu ar verapamiliu, kuriais gydomos širdies ligos); digoksinu (vaistu nuo širdies ligų); geriamaisiais kontraceptikais; vaistais, kuriais gydomi ŽIV infekuoti ligoniai (pvz., ritonaviru ar efavirenzu); vaistais nuo psichikos sutrikimų (neuroleptikais); migdomaisiais, nerimą šalinančiais ir raminamąjį poveikį sukeliančiais vaistais; labai stipriais vaistais nuo skausmo (narkotiniais analgetikais, pvz., morfinu, fentaniliu); anestezijai sukelti vartojamais preparatais; antihistamininiais vaistais (jų vartojama pasireiškus alergijai).
Vartodami XANAX tabletes, visiškai negerkite alkoholio. XANAX nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus atvejus, kai gydytojas nusprendžia, kad toks motinos gydymas neabejotinai būtinas. Jeigu esate nėščia arba planuojate pastoti, pasitarkite su gydytoju, kaip būtų galima nutraukti XANAX gydymą. Jeigu vartojate XANAX iki gimdymo, apie tai pasakykite gydytojui, nes gimusiam naujagimiui gali pasireikšti nutraukimo simptomai. Benzodiazepinų (įskaitant alprazolamą) išsiskiria į motinos pieną. Vartojant XANAX žindyti negalima. Gydymas XANAX (kaip ir kitais CNS veikiančiais vaistais) gali paveikti Jūsų gebėjimą reaguoti ir sukoncentruoti dėmesį - Jūs galite tapti mieguistas ir (arba) užmaršus. Nevairuokite arba nevaldykite mechanizmų, jei jaučiate tokį poveikį.
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Pacientams, kuriems reikiamos dozės vartojant 0,5 mg ir 1 mg alprazolamo poliežuvines tabletes pasiekti negalima, rekomenduojama vartoti 0,25 mg ir 0,5 mg alprazolamo paprastų tablečių forma. Pradinė suaugusių žmonių paros dozė yra 0,75-1,5 mg. Ji vartojama išdalyta į 2-3 dalis. Palaikomoji suaugusių žmonių paros dozė yra 0,5-4 mg per parą. Ji vartojama išdalyta į 2-3 dalis. Pradinė suaugusių žmonių paros dozė yra 1,5 mg. Ji vartojama išdalyta į 3 dalis. Palaikomoji suaugusių žmonių paros dozė yra 1,5-4,5 mg per parą. Ji vartojama išdalyta į 2-3 dalis. Pradinė suaugusių žmonių paros dozė yra 0,5-1 mg prieš miegą. Palaikomoji vaistinio preparato dozė gali būti koreguojama pagal reakciją į gydymą, didinat dozę ne daugiau nei po 1 mg per dieną kas 3-4 paras. Vartojimų skaičių daugiausiai galima didinti iki 3 ar 4 kartų per parą. Pradinė senyvų žmonių paros dozė yra 0,5-0,75 mg. Ji vartojama išdalyta į 3 dalis. Palaikomoji senyvų žmonių paros dozė yra 0,5-0,75 mg per parą. Jei pacientas toleruoja, prireikus dozę galima palaipsniui didinti. Pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi, turi būti vartojama mažiausia veiksminga dozė.
Tabletės negalima stumti per lizdinės plokštelės sluoksnius. Nuplėškite lizdinės plokštelės popierinį sluoksnį. Išimkite tabletę. Tabletę padėkite po liežuviu ir laikykite mažiausiai dvi minutes. Nuryti galima tik tada, kai po liežuviu esanti tabletė visiškai suyra. Tabletės negalima dalyti, kramtyti ar nuryti. Vaistinio preparato saugumas ir veiksmingumas netirtas jaunesniems nei 18 metų vaikams.
Alprazolamo perdozavimas pasireiškia mieguistumu, sumišimu, neaiškia kalba, koordinacijos sutrikimu, refleksų susilpnėjimu, koma ir kvėpavimo sutrikimu. Alkoholis ir kitos centrinę nervų sistemą slopinančios medžiagos sustiprina nepageidaujamą alprazolamo poveikį. Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę. Greitai mažinant benzodiazepinų (įskaitant alprazolamą) dozę ar staiga nutraukus jų vartojimą, gali pasireikšti nutraukimo simptomų. Šie simptomai gali įvairuoti nuo nedidelio laipsnio disforijos ir nemigos iki sunkaus sindromo, kuriam pasireiškus gali atsirasti spazminiai pilvo skausmai, mėšlungis, vėmimas, prakaitavimas, drebulys ir traukuliai. Buvo atvejų, kai, greitai mažinant alprazolamo dozę ar staiga nutraukus jo vartojimą, prasidėjo vaisto vartojimo nutraukimo sukelti traukuliai. Šių požymių ir simptomų (ypač sunkesnių) dažniausiai pasireiškia pacientams, kurie ilgai vartojo dideles šių vaistų dozes. Gera gydymo praktika nurodo, kad dozę reikia mažinti lėtai. XANAX paros dozę patartina mažinti ne daugiau kaip po 0,5 mg kas tris dienas, o kai kuriems pacientams gali tekti dar lėčiau.
Šalutinių poveikių dažniausiai pasireiškia gydymo pradžioje ir tęsiant vaisto vartojimą ar sumažinus dozę, jie paprastai išnyksta. Labai dažnas šalutinis poveikis (pasireiškia daugiau nei 1 iš 10 pacientų): depresija; sedacija (raminamasis poveikis), mieguistumas, ataksija (judesių koordinacijos nebuvimas), atminties pablogėjimas, kalbos sutrikimas, galvos skausmas, galvos apsvaigimas; vidurių užkietėjimas, burnos džiūvimas; nuovargis, irzlumas. Dažnas šalutinis poveikis (pasireiškia nuo 1 iki 10 iš 100 pacientų): apetito sumažėjimas; sumišimas, orientacijos sutrikimas, lytinio potraukio sumažėjimas, nerimas, nemiga, nervingumas, lytinio potraukio padidėjimas; pusiausvyros sutrikimai, judesių koordinavimo sutrikimai, dėmesio sutrikimas, pernelyg didelis mieguistumas, letargija, drebulys (tremoras) ; neryškus matymas; pykinimas; odos uždegimas (dermatitas); lytinės veiklos sutrikimas; kūno svorio padidėjimas, kūno svorio sumažėjimas. Nedažnas šalutinis poveikis (pasireiškia nuo 1 iki 10 iš 1000 pacientų): manija; haliucinacijos, pyktis, susijaudinimas (ažitacija); atminties netekimas (amnezija); raumenų silpnumas; šlapimo nelaikymas; nereguliarios mėnesinės. Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis): padidėjusi prolaktino koncentracija kraujyje; lengva manija, agresyvumas, priešiškumas, mąstymo sutrikimai, nenustygstamumas; autonominės nervų sistemos pusiausvyros sutrikimas, raumenų tonuso sutrikimai; virškinimo trakto sutrikimai; kepenų uždegimas (hepatitas), kepenų veiklos sutrikimai, gelta; alerginis pabrinkimas (staigus veido, lūpų, liežuvio ir gerklės patinimas), padidėjusio jautrumo šviesai reakcija; periferiniai pabrinkimai; šlapimo susilaikymas; akies vidaus spaudimo padidėjimas. Vartojant XANAX, gali pasireikšti psichinės ir fizinės priklausomybė bei piktnaudžiavimas. Nutraukus XANAX vartojimą, gali atsirasti nutraukimo simptomų.
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje. Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia. Ant dėžutės ir lizdinės plokštelės po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos. Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko.
Antidepresantai: bendra apžvalga
Neretai nerimui gydyti skiriami ir antidepresantai. Šiame skyriuje pateikiama bendra apžvalga apie antidepresantus, remiantis vartotojo pateikta informacija.
Klaidingi teiginiai apie antidepresantus
Dažnai pasitaiko klaidingų teiginių apie antidepresantus, pavyzdžiui: „depresija susergama todėl, kad žmogaus smegenyse trūksta tam tikrų medžiagų - laimės hormonų“ arba „jeigu žmogus nelaimingas, jam reikia pagerti antidepresantų, ir jis vėl bus laimingas“. Svarbu žinoti, kad abu šie teiginiai yra klaidingi.
Kas nėra antidepresantai?
Svarbu atskirti antidepresantus nuo kitų vaistų. Pavyzdžiui, Clonazepam, Lorafen, Bromazepam, Lexotanil, Xanax, Alprazolam, Frontin, Zomiren, Relanium, Relium, Apaurin, Seduxen, Diazepam, Diazepeks, Tranxene, Tazepam, Rudotel, Radedorm, Eunoctin, Nitrazepam, Elenium, Nozepams, Dormicum, Grandaxin, Halcion, Estazolam - nėra antidepresantai.
Kaip veikia antidepresantai?
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas, glutamatas ir kt. Jų organizmas gauna su maistu. Nuotaikos sutrikimus psichiatrai antidepresantais gydo jau apie 60 metų (pirmieji antidepresantai sukurti 1957m.).
Antidepresantų selektyvumas
Pirmieji sukurti antidepresantai (amitriptilinas, imipraminas ir kt.) yra mažai selektyvus, t.y. jie paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Tolimesnė antidepresantų kūrimo istorija vyko ir vyksta iš esmės selektyvumo didinimo kryptimi, t.y. stengiamasi sukurti vaistus, kurių veikimas „pataiko“ būtent į tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už depresijos kilmę, tuo tarpu kitų smegenų centrų „neužkabina“. Tokiu būdu reikšmingai mažėja naujųjų antidepresantų nepageidaujamų poveikių dažnumas, tačiau jų efektyvumas didėja ne taip reikšmingai.
#