Antidepresantai nuo drebulio: priežastys, diagnozė ir gydymo būdai

Vaistų sukeltas tremoras yra motorinis sutrikimas, kuris dažniausiai veikia nervų sistemą. Ši liga susijusi su centrinės nervų sistemos, ypač smegenų ir jų struktūrų, tokių kaip baziniai ganglijai ir smegenėlės, disfunkcija. Šios sritys yra atsakingos už judesių koordinaciją ir kontrolę. Vaistų sukeltas tremoras yra nevalingas drebulys, kuris dažniausiai atsiranda kaip šalutinis poveikis vartojant tam tikrus vaistus. Ši liga gali pasireikšti tiek vyresnio amžiaus žmonėms, tiek jaunimui, priklausomai nuo vartojamų medikamentų. Tremoras gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei, trukdydamas kasdienėms veikloms, tokioms kaip valgymas, rašymas ar net vaikščiojimas.

Vaistų sukeltos tremoro priežastys

Pagrindinės vaistų sukeltos tremoro priežastys yra vaistų, veikiančių centrinei nervų sistemai, vartojimas. Dažniausiai tai yra antipsichoziniai vaistai, antidepresantai, vaistai nuo epilepsijos ir kiti psichotropiniai preparatai. Šie vaistai gali sukelti dopamino, neurotransmiterio, kuris svarbus judesių kontroliavimui, disbalansą. Be to, tam tikri vaistai gali paveikti raumenų tonusą ir sukelti nevalingus judesius.

Diagnostika

Vaistų sukeltam tremorui diagnozuoti gydytojai dažniausiai remiasi paciento medicinine istorija ir fiziniu tyrimu. Atliekami neurologiniai testai, siekiant įvertinti judesių koordinaciją ir raumenų tonusą. Taip pat gali būti rekomenduojami laboratoriniai tyrimai, kad būtų išvengta kitų galimų tremoro priežasčių, tokių kaip skydliaukės sutrikimai ar neurologinės ligos.

Gydymo būdai

Vaistų sukeltam tremorui gydyti gali būti taikomi įvairūs metodai. Pirmiausia, gydytojas gali rekomenduoti sumažinti arba pakeisti vaistus, sukėlusius simptomus. Be to, gali būti skiriami vaistai, kurie padeda kontroliuoti tremorą, pavyzdžiui, beta blokatoriai ar antikonvulsiniai vaistai. Fizinė terapija ir užsiėmimai, skirti raumenų stiprinimui ir koordinacijos gerinimui, taip pat gali būti naudingi. Naujausios terapijos galimybės gali apimti neurostimuliaciją ar kitus neuromoduliacinius metodus, tačiau šie gydymo būdai dar yra tyrimų stadijoje.

Kiti tremoro tipai ir gydymo būdai

Kiekvienas esame pastebėję, kad vienu ar kitu gyvenimo momentu mums dreba rankos. Prisiminkime mokyklos ar studijų laikus, kai laukėme savo eilės pristatyti baigiamąjį darbą arba tiesiog bandėme atsigeri vandens po sunkios fizinės treniruotės. Dažnu atveju toks rankų drebėjimas turi lengvai paaiškinamas atsiradimo priežastis, kurias mes galime sukontroliuoti ir tai nesukelia nepatogumo kasdieninėse veiklose. Tačiau jei pastebite, kad rankos vis dažniau ir labiau dreba, jums darosi vis sunkiau jas valdyti ir atlikti įvairias užduotis buityje ar darbe, tai gali signalizuoti apie rimtas neurologines ligas.

Taip pat skaitykite: Kompensuojamų antidepresantų sąrašas

Rankų drebėjimo priežastys

• Stiprios emocijos. Natūrali organizmo reakcija į patiriamą nerimą ar stresą yra adrenalino išsiskyrimas, kuris gali padidinti raumenų įtampą ir sukelti rankų drebėjimą. Nors šis drebulys paprastai būna laikinas, dėl lėtinio streso ar nerimo šie simptomai gali tapti nuolatiniais.
• Nuovargis. Fizinis ir emocinis nuovargis gali padidinti rankų tremorą. Siekiant sumažinti šiuos simptomus, svarbu gera miego higiena ir nuovargio valdymas.
• Kofeinas. Per didelis kofeino vartojimas gali padidinti nervų sistemos jautrumą ir sukelti rankų drebulį. Kai kuriems žmonėms net nedidelis kofeino kiekis gali sukelti rankų drebėjimą. Svarbu stebėti savo organizmą ir atitinkamai koreguoti kofeino kiekio vartojimą.
• Dehidratacija. Nepakankamas skysčių vartojimas gali sukelti dehidrataciją, dėl kurios sutrinka normali raumenų ir nervų sistemos veikla. Dehidratacijos sukeltas drebulys dažnai išnyksta užtikrinus tinkamą skysčių kiekį organizme.
• Mažas cukraus kiekis kraujyje. Yra pastebėta, kad dėl mažo cukraus kiekio kraujyje (sergant diabetu ir pan.), gali atsirasti rankų drebulys. Subalansuota ir reguliari mityba gali padėti išvengti tokių cukraus kiekio kraujyje svyravimų.
• Šalutinis vaistų poveikis. Tam tikrų vaistų vartojimas, gali sukelti šalutinį poveikį - rankų drebėjimą. Tokiu atveju labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ir apsvarstyti alternatyvias vaistų vartojimo galimybes.
• Neurologinės ligos. Sunkia forma pasireiškiantis rankų drebėjimas gali būti įvairių neurologinių ligų simptomas. Su rankų tremoru siejama dešimtys įvairių tipų ligų, tačiau savo paplitimu dominuoja Esencialinis tremoras (ET) ir Parkinsono liga (PL).

Parkinsono liga - tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga. Šią ligą lydi 4 pagrindiniai motoriniai sutrikimai: laikysenos nestabilumas, bradikinezija ir akinezija (judesio lėtumas arba jo nebuvimas), rigidiškumas (galūnių arba sąnarių standumas ar nelankstumas) ir tremoras (nevalingas, ritmiškas galūnių, galvos arba viso kūno drebulys). Pastarasis yra greičiausiai ir dažniausiai atpažįstamas simptomas. Drebulys yra pastebimas ramybės būsenoje ir dažniausiai prasideda vienoje kūno vietoje ir plinta į kitas ligai progresuojant. Šia liga dažniausiai susergama apie 50-60-tuosius gyvenimo metus, tačiau žmonių, kuriems liga diagnozuota jaunesniame amžiuje, skaičius auga. Parkinsono liga serga daugiau nei 10 mln. žmonių visame pasaulyje.

Nors Parkinsono liga yra labiau žinomas judesio sutrikimas, tačiau Esencialinis tremoras (ET) yra labiau paplitęs ir dažniausiai pasitaikantis judėjimo sutrikimas, juo serga apie 0,9% žmonių populiacijos t.y. beveik 80 mln. žmonių visame pasaulyje. Pacientai turintys ET jaučia nevalingą drebėjimą (tremorą) rankose, galvoje, žandikaulyje, balse ar kitose kūno vietose. Tremoras paprastai labiausiai pastebimas ištiesus rankas ar atliekant smulkius plaštakų judesius, tokius kaip puodelio, šaukšto laikymas ar rašymas, o dažniausiai nurimsta rankas/plaštakas visiškai atpalaidavus pvz. jas padėjus ant kelių.

Esencialinio tremoro atsiradimo priežastys nėra žinomos, tačiau paveldimumas yra pastebimas pusei sergančiųjų šia liga. Apie 56% sergančiųjų yra vyrai. Susirgimas ET auga su amžiumi ir daugiau nei 4% populiacijos suserga šia liga apie 40-ius gyvenimo metus. 6-9% žmonių, sergančių ET yra tarp 50-80 metų, bet šie skaičiai toliau didėja, nors pasitaiko vis daugiau atvejų, kai ET suserga paaugliai ar vaikai.

Problematika

Rankų tremoras trukdo: ruošti maistą (pjaustyti, kilnoti talpas su skysčiais), valgyti/gerti (pasmeigti maistą ant šakutės, atsigerti iš stiklinės ar butelio), asmens higienos priežiūrai (nusiskusti, pasidažyti, įsidėti/išsiimti kontaktinius lęšius, pasidaryti manikiūrą/pedikiūrą), naudotis technologijomis (sunku atsiliepti telefonu ar surasti reikalingos informacijos išmaniuose telefonuose), aiškiai ir įskaitomai rašyti ir pan.

Pacientai sergantys šiomis ligomis susiduria ne tik su sunkumais atliekant kasdienines veiklas, tačiau dažnai šias diagnozes lydi ir psichologinės problemos. Rankų tremoras atkreipia aplinkinių dėmesį, dėl to kylanti įtampa ir stresas mažina savivertę, pasitikėjimą savimi, todėl skatina socialinę atskirtį, o tai dar labiau padidina rankų tremorą.

Taip pat skaitykite: Perdozavimo pavojai ir pasekmės

Gydymas

Vaistai

Esencialiniam tremorui gydyti pirmiausia yra pasirenkami vaistai, tačiau jų nauda yra ribota. Vaistų teigiamas poveikis yra mažesnis nei 43%, o šalutinis poveikis yra dažnas (iki 75%), todėl šį gydymo būdą tenka nuolatos stebėti. Gydymas vaistais ypač neveiksmingas pacientams, kuriems pasireiškia didelis drebulys (> 6/10).

Chirurginės intervencijos

Kai vaistai nėra veiksmingi, gali būti rekomenduojamos chirurginės procedūros pvz. gilioji smegenų stimuliacija (angl. Deep Brain Stimulation DBS), kurios metu į tam tikras smegenų sritis implantuojami elektrodai, kad būtų reguliuojami nenormalūs nerviniai signalai ir sumažintas drebulys. Tačiau tai yra intervencinis gydymo būdas, kuris gali turėti negrįžtamų pasekmių ir neretai, bėgant laikui ir stiprėjant tremorui, tampa ne be toks veiksmingas ir galiausiai vis tiek prireikia pagalbinių priemonių, suvaldyti rankų drebėjimą.

Pagalbinės priemonės

Yra sukurta daugybė adaptuotų įrankių skirtų palengvinti sergančiųjų gyvenimą: specialūs puodeliai, indai, įrankiai, rašikliai, pirštinės ir pan. Tačiau jų naudojimas viešose vietose tik pritraukia aplinkinių dėmesį, o įsigyti visas siūlomas priemones, kurios ne visada ir padeda, yra brangu.

Virpesių terapija

Siekiant padėti Esencialinio tremoro ar Parkinsono liga sergantiesiems pacientams gyventi pilnavertį gyvenimą, Lietuvių mokslininkai, iš įmonės VILIMED, sukūrė pažangų medicininį rankų drebėjimą mažinantį prietaisą - VILIM ball. Tai nešiojamas, lengvas, neinvazinis virpesių fizioterapijos įrenginys, skirtas naudoti namuose ar kitoje aplinkoje.

VILIM ball naudoti yra labai paprasta. Prietaisą reikia laikyti delne, jį įjungus pradedama mechaninių virpesių terapija, kuri trunka 10 minučių. Rekomenduojama ją atlikti 3 kartus per dieną, kas 4 valandas, prieš procesą ar veiklą, kurios metu aktualus mažesnis rankų drebėjimas pvz. valgymas, rašymas ir pan.

Taip pat skaitykite: Šalutinis antidepresantų poveikis: ką reikia žinoti

Po terapijos pacientai jaučia sumažėjusį arba visai išnykusį rankų drebulį. Šis liekamasis poveikis gali trukti iki 4 valandų (vidutiniškai apie 1,5 val.).

Norėdami įsivertinti rankų drebėjimo priežastį, ar sekti VILIM ball terapijos efektyvumą, galite į telefoną atsisiųsti nemokamą mobiliąją programėlę „STEADY HANDS“ iš Google Play arba App Store .

Antidepresantų vartojimo ypatumai

Sergant depresija, kartais Jums gali kilti minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę. Pradėjus pirmą kartą vartoti antidepresantus, tokių minčių gali kilti dažniau, nes turi praeiti šiek tiek laiko (paprastai apie dvi savaitės, bet kartais ir ilgiau), kol šie vaistai pradės veikti.

Tokia minčių tikimybė Jums yra didesnė šiais atvejais:

• jeigu anksčiau mąstėte apie savižudybę arba savęs žalojimą;
• jeigu esate jaunas suaugęs. Klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad psichikos sutrikimais sergantiems jauniems suaugusiems (jaunesniems kaip 25 metų), vartojant antidepresantų, su savižudybe siejamo elgesio rizika yra didesnė.

Jeigu bet kuriuo metu galvojate apie savižudybę arba savęs žalojimą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba vykite į ligoninės priėmimo skyrių.

Jums gali būti naudinga pasakyti giminaičiams ar artimiems draugams, kad sergate depresija. Paprašykite juos paskaityti šį pakuotės lapelį. Galite jų paprašyti, kad Jus perspėtų, jeigu pastebės, kad Jūsų depresija ar nerimas pasunkėjo arba jie nerimauja dėl Jūsų elgesio pokyčių.

Mirtazapinas (Mirtazapin Actavis)

Mirtazapin Actavis priklauso antidepresantų grupei. Mirtazapin Actavis gydomi didžiosios depresijos epizodai.

Mirtazapino paprastai vartoti negalima vaikams ir jaunesniems negu 18 metų paaugliams, nes veiksmingumas jiems nebuvo įrodytas. Be to, turite žinoti, kad šios grupės vaistų vartojantiems jaunesniems negu 18 metų pacientams yra didesnė šalutinio poveikio, pvz., bandymo žudytis, minčių apie savižudybę ir priešiškumo (daugiausiai agresijos, opozicinio neklusnumo ir pykčio), rizika.

Jeigu Mirtazapin Actavis vartojančiam jaunesniam negu 18 metų pacientui kuris nors iš minėtų simptomų atsiranda arba pasunkėja, reikia informuoti gydytoją. Be to, iki šiol nėra pateikta ilgalaikio saugumo duomenų apie mirtazapino poveikį šio amžiaus grupės pacientų augimui, brendimui ir pažinimo bei elgsenos vystymuisi. Taip pat šioje amžiaus grupėje, lyginant su suaugusiaisias, gydytiems mirtazapinu, daug dažniau buvo pastebėtas reikšmingas kūno svorio padidėjimas.

Prieš vartodami Mirtazapin Actavis, pasitarkite su gydytoju, vaistininku arba slaugytoju:

Jeigu sergate ar pasireiškė bet kuri iš išvardintų ligų:

• priepuoliai (epilepsija). Jeigu pasireiškia ar padažnėja priepuoliai, nutraukite Mirtazapin Actavis vartojimą ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją;
• kepenų liga, įskaitant geltą. Jeigu pasireiškia gelta, Mirtazapin Actavis vartojimą reikia nutraukti ir nedelsiant kreiptis į gydytoją;
• inkstų liga;
• širdies liga arba kraujospūdžio sumažėjimas;
• šizofrenija. Jeigu dažniau atsiranda arba pasunkėja psichozės simptomai, pvz., paranoidinis mąstymas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją;
• maniakinė depresija (kai pakilios nuotaikos ir pernelyg aktyvumo bei prislėgtos nuotaikos fazės keičia viena kitą). Jei pradedate jausti pernelyg didelį susijaudinimą, Mirtazapin Actavis vartojimą reikia nutraukti ir nedelsiant kreiptis į gydytoją;
• diabetas (gali tekti keisti insulino ir kitų vaistų nuo diabeto dozę);
• akių liga, pavyzdžiui akispūdžio padidėjimas (glaukoma);
• šlapinimosi sutrikimai (šlapinimosi pasunkėjimas) dėl išvešėjusios priešinės liaukos;
• jei atsiranda užkrečiamosios ligos požymių, pavyzdžiui, nepaaiškinamas karščiavimas, gerklės skausmas, burnos išopėjimas. Nutraukite Mirtazapin Actavis vartojimą ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kad ištirtų kraują. Retais atvejais šie sutrikimai gali rodyti kraujo ląstelių gamybos kaulų čiulpuose sutrikimą. Šių simptomų atsiranda retai, dažniausiai po 4-6 gydymo savaičių;
• jeigu esate senyvas žmogus. Galite būti jautresni nepageidaujamam antidepresantų poveikiui.

Mirtazapin Actavis negalima vartoti kartu su monoamino oksidazės (MAO) inhibitoriais. Taip pat negalima gerti Mirtazapin Actavis dvi savaites po MAO inhibitorių vartojimo nutraukimo. Baigus gydymą Mirtazapin Actavis, MAO inhibitorių negalima gerti dar dvi savaites. MAO inhibitoriai yra moklobemidas, tranilciprominas (abu yra antidepresantai) ir selegilinas (gydoma Parkinsono liga).

Mirtazapin Actavis vartoti reikia atsargiai kartu su:

• antidepresantais, tokiais kaip SSRI, venlafaksinu ir L-triptofanu ar triptanais (migrenos gydymui), tramadoliu (skausmui malšinti), linezolidu (antibiotikas), ličiu (vartojmas gydyti kai kurias psichiatrines būkles) ir jonažolės (hypericum perforatum) preparatais (augalinis vaistas depresijai gydyti). Labai retais atvejais gydantis vienu Mirtazapin Actavis arba Mirtazapin Actavis vartojant kartu su šiais vaistais, gali pasireikšti vadinamasis serotonino sindromas, kuris gali reikštis tokiais simptomais: nepaaiškinamu karščiavimu, prakaitavimu, pulso padažnėjimu, viduriavimu, (nekontroliuojamais) raumenų susitraukimais, drebuliu, pernelyg dideliu refleksų sustiprėjimu, nerimastingumu, nuotaikos pokyčiais, sąmonės praradimu. Jeigu pasireiškė tokių simptomų derinys, nedelsdami kreipkitės į gydytoją;
• antidepresantu nefazodonu ir cimetidinu (vaistas naudojamas padidėjusiam skrandžio rūgštingumui didinti). Šie vaistai gali didinti Mirtazapin Actavis koncentraciją kraujyje. Jeigu vartojate šį vaistą, pasakykite gydytojui. Gali prireikti sumažinti Mirtazapin Actavis dozę, o nutraukus nefazodono vartojimą, Mirtazapin Actavis dozę vėl padidinti;
• vaistais nuo nerimo ar nemigos, pavyzdžiui, benzodiazepinais;
• vaistais nuo šizofrenijos, pavyzdžiui, olanzapinu;
• vaistais nuo alergijos, pavyzdžiui, cetirizinu;
• vaistais nuo stipraus skausmo, pavyzdžiui, morfinu. Mirtazapin Actavis vartojant kartu su šiais vaistais, gali sustiprėti šio vaisto sukeltas mieguistumas;
• vaistais nuo infekcijos. Vaistais nuo bakterijų sukeltos infekcijos (pvz., eritromicinu), priešgrybeliniais vaistais (pvz., ketokonazolu), vaistais nuo ŽIV infekcijos ir AIDS (ŽIV proteazės inhibitoriais). Vartojami kartu su Mirtazapin Actavis, šie vaistai gali didinti Mirtazapin Actavis koncentraciją kraujyje. Jeigu vartojate šių vaistų, pasakykite gydytojui. Gali prireikti sumažinti Mirtazapin Actavis dozę, o nutraukus šių vaistų vartojimą, Mirtazapin Actavis dozę vėl padidinti;
• vaistais nuo epilepsijos, pavyzdžiui, karbamazepinu ir fenitoinu;
• vaistais nuo tuberkuliozės, pavyzdžiui, rifampicinu. Vartojami kartu su Mirtazapin Actavis, šie vaistai gali mažinti Mirtazapin Actavis koncentraciją kraujyje. Jeigu vartojate šių vaistų, pasakykite gydytojui. Gali prireikti padidinti Mirtazapin Actavis dozę, o nutraukus šių vaistų vartojimą, Mirtazapin Actavis dozę vėl sumažinti;
• vaistais, kurie mažina kraujo krešėjimą, pavyzdžiui, varfarinu. Mirtazapin Actavis gali sustiprinti varfarino poveikį kraujui. Jeigu vartojate šį vaistą, pasakykite gydytojui.

Vis dėl to, vartoti nėštumo metu reikia atsargiai. Jeigu pastojote vartodama Mirtazapin Actvais arba planuojate pastoti, klauskite gydytojo, ar galima ir toliau vartoti Mirtazapin Actavis. Jei vartojote Mirtazapin Actavis iki pat gimdymo ar prieš gimdymą, Jūsų vaiką reikia stebėti dėl galimo nepageidaujamų reiškinių atsiradimo.

Jei vartojate Mirtazapin Actavis, pasakykite apie tai akušerei ar gydytojui. Tokie vaistai kaip Mirtazapin Actavis, vartojami nėštumo metu, o ypač paskutinius tris nėštumo mėnesius, gali padinti sunkios būklės, vadinamos persistuojančia naujagimių plautine hipertenzija (simptomai: padažnėjęs kūdikių kvėpavimas ir melsva oda), išsivystymo riziką. Simptomai paprastai atsiranda per pirmas 24 valandas po gimimo. Jei tokie simptomai pasireiškė jūsų kūdikiui, privalote nedelsiant susisiekti su savo akušere ar gydytoju.

Paklauskite savo gydytojo, ar galite žindyti, kol vartojate Mirtazapin Actavis.

Mirtazapin Actavis gali veikti gebėjimą sukaupti dėmesį ir budrumą. Prieš pradėdami vairuoti arba valdyti mechanizmus, įsitikinkite, kad gebėjimai nepakitę.

Rekomenduojama pradinė dozė yra 15 mg ar 30 mg per parą. Gydytojas gali patarti po kelių dienų dozę padidinti iki Jums geriausiai tinkančios dozės (nuo 15 mg iki 45 mg per parą). Paprastai įvairaus amžiaus pacientams skiriama ta pati dozė. Visgi, jeigu esate senyvas žmogus arba sergate inkstų ar kepenų liga, gydytojas dozę gali keisti.

Tabletes reikia gerti kiekvieną dieną tuo pačiu laiku. Geriausiai visą paros dozę išgerti per vieną kartą vakare prieš miegą. Visgi gydytojui nurodžius, paros dozę galima padalyti į dvi dalis ir vieną Mirtazapin Actavis paros dozės išgerti ryte, kitą - vakare, prieš miegą. Didesnė vaisto dozė turi būti vartojama vakare, prieš miegą.

Paprastai vaistas pradeda veikti po 1‑2 savaičių, o būklės pagerėjimas pajaučiamas po 2‑4 savaičių. Svarbu, kad per pirmas kelias gydymo savaites su gydytoju aptartumėte Mirtazapin Actavis poveikį. Praėjus 2-4 savaitėms nuo gydymo Mirtazapin Actavis pradžios pasakykite gydytojui, kaip Jus veikia šis vaistas. Jeigu vis dar nebus pagerėjimo, gydytojas gali skirti vartoti didesnę vaisto dozę. Tokiu atveju po 2-4 savaičių dar kartą kreipkitės į gydytoją. Kad depresijos simptomai išnyktų, Mirtazapin Actyavis paprastai reikia vartoti 4-6 mėnesius.

Jei pamiršote išgerti Mirtazapin Actavis dozę, pamirštą dozę praleiskite (šios dozės gerti negalima). Toliau tabletes vartokite įprastu laiku.

Mirtazapin Actavis vartojimą nutraukti galima tik gydytojui nurodžius. Jei gydymą nutrauksite anksčiau, depresija gali vėl pasikartoti. Pasakykite gydytojui, kai pradėsite jaustis geriau. Gydytojas nuspręs, kada galima baigti gydymą. Net jeigu depresijos simptomai išnyko, Mirtazapin Actavis vartojimo nutraukti staigiai negalima. Staigiai nutraukus Mirtazapin Actavis vartojimą, gali pasireikšti silpnumas, galvos svaigimas, susijaudinimas ar nerimas, galvos skausmas. Šių simptomų galima išvengti, gydymą nutraukiant palaipsniui. Gydytojas patars, kaip baigiant gydymą, palaipsniui sumažinti vaisto dozę.

Kai kuris šalutinis poveikis pasireiškia dažniau nei kitas šalutinis poveikis. Galimas Mirtazapin Actavis šalutinis poveikis išvardytas toliau, naudojant tokius dažnio apibūdinimus:

• Labai dažni: pasireiškia dažniau kaip 1 iš 10 vaistą vartojusių asmenų
• Dažni: pasireiškia nuo 1 iki 10 iš 100 vaistą vartojusių asmenų
• Nedažni: pasireiškia nuo 1 iki 10 iš 1000 vaistą vartojusių asmenų
• Reti: pasireiškia nuo 1 iki 10 iš 10 000 vaistą vartojusių asmenų
• Labai reti: pasireiškia rečiau kaip 1 iš 10 000 vaistą varto
• Dažnis nežinomas: negali būti įvertintas pagal turimus duomenis

Labai dažni:

• apetito ir kūno svorio padidėjimas;
• išglebimas arba mieguistumas;
• galvos skausmas;
• burnos džiūvimas.

Dažni:

• letargija
• galvos svaigimas
• virpėjimas arba drebulys
• pykinimas
• viduriavimas
• vėmimas
• išbėrimas arba odos pažaida (egzantema)
• sąnarių skausmas (artraligija) ar raumenų skausmas (mialgija)
• nugaros skausmas
• apsvaigimo pojūtis arba alpimas staigiai atsistojus (ortostatinė hipotenzija)
• patinimas (dažniausiai kulkšnių ar pėdų) dėl skysčių susikaupimo organizme (edema)
• nuovargis
• ryškūs sapnai
• sumišimas
• nerimo jutimas
• miego sutrikimai

Kitas šalutinis poveikis, kuris gali pasireikšti vaikams ir paaugliams:

• reikšmingas kūno svorio padidėjimas,
• dilgėlinė,
• padidėjęs trigliceridų kiekis kraujyje.

Nedažni:

• Pakili nuotaika arba pakilios emocijos (manija) - Nutraukite Mirtazapin Actavis vartojimą ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
• Nenormalūs odos jutimai, pavyzdžiui, deginimo, dilginimo, adatėlių badymo ar dilgčiojimo pojūtis (parestezija)
• Neramių kojų sindromas
• Apalpimas (sinkopė)
• Burnos aptirpimo pojūtis (burnos hipestezija)
• Kraujospūdžio sumažėjimas
• Košmarai
• Susijaudinimo jutimas
• Haliucinacijos
• Poreikis judėti

Reti:

• Geltona akių ir odos spalva. Tai gali rodyti kepenų funkcijos sutrikimą (geltą) - Nutraukite Mirtazapin Actavis vartojimą ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
• Raumenų trūkčiojimai ar susitraukimai (mioklonija)
• Agresyvumas
• Pankreatitas

Dažnis nežinomas:

• infekcijos požymiai, pavyzdžiui, staigiai atsiradęs nepaaiškinamas karščiavimas, gerklės skausmas ar burnos išopėjimas (agranuliocitozė) - Nutraukite Mirtazapin Actavis vartojimą ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kad ištirtų kraują.
• simptomų, pvz., nepaaiškinamo karščiavimo, prakaitavimo, pulso padažnėjimo, viduriavimo, (nekontroliuojamo) raumenų susitraukinėjimo, drebulio, pernelyg suaktyvėjusių refleksų, nerimastingumo, nuotaikos pokyčių, sąmonės pritemimo ir seilėtekio derinys. Labai retais atvejais šie sutrikimai gali rodyti serotonino sindromą - Nutraukite Mirtazapin Actavis vartojimą ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
• sunki odos reakcija (Stivenso-Džonsono sindromas, toksinė epidermio nekrolizė)
• išplitęs išbėrimas, aukšta kūno temperatūra ir padidėję limfmazgiai (DRESS sindromas)
• rausvos odos dėmės liemens srityje, t. y. į taikinius panašios arba apskritos dėmelės, kurių centre neretai susidaro pūslelės, taip pat odos lupimasis, opos burnos, gerklės, nosies, lytinių organų ir akių gleivinėje - Nutraukite Mirtazapin Actavis vartojimą ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
• pilvo skausmas ir pykinimas

#

tags: #antidepresantai #skirti #kuno #drebuliui #nuimti