Šiame straipsnyje nagrinėsime veiksmus ir elgesį, kurie remiasi naudos siekimu, apibrėšime pagrindines sąvokas, tokias kaip savanaudiškumas, egoizmas ir meilė sau, bei aptarsime, kaip šie skirtingi požiūriai veikia mūsų santykius su savimi ir kitais. Taip pat atskleisime, kaip etika ir moralinės vertybės daro įtaką priimant sprendimus ir kuriant harmoningą visuomenę.
Įvadas
Gyvename pasaulyje, kuriame nuolat susiduriame su pasirinkimais. Vieni jų yra altruistiniai, orientuoti į kitų gerovę, kiti - savanaudiški, nukreipti į asmeninės naudos siekimą. Kur yra riba tarp sveiko rūpinimosi savimi ir egoizmo? Kaip rasti pusiausvyrą tarp asmeninių poreikių tenkinimo ir atsakomybės prieš kitus? Šie klausimai yra svarbūs kiekvienam, siekiančiam gyventi pilnavertį ir prasmingą gyvenimą.
Savanaudiškumas, Egoizmas ir Meilė Sau: Skirtumai ir Panašumai
Visuomenė mums siunčia įvairius signalus: "Rūpinkis kitais!" ir "Nepamiršk pirmiausia mylėti savęs!". Bet kur yra ta riba, kai rūpinimasis savimi, atjauta sau virsta egoizmu? Panagrinėkime šiuos elgesio modelius išsamiau.
Savanaudiškumas
Motyvai: Pagrindinis veiksmų variklis yra asmeninių norų ir poreikių tenkinimas, kartais net aukojant kitų gerovę ar jausmus. Veiksmas grindžiamas principu „aš pirmiausia“, nepaisant to, kaip tai veikia aplinkinius.
Poveikis savo ir kitų atžvilgiu: Gali būti neigiamas, nes santykiai su kitais gali nukentėti dėl pernelyg didelio dėmesio sau. Taip pat gali sukelti atsiribojimą ir konfliktus.
Taip pat skaitykite: Psichologo etikos principai
Savybės:
- Daugiausia dėmesio skiria savo asmeninėms naudoms ir poreikiams, kartais neatsižvelgdamas į kitų žmonių jausmus ar poreikius.
- Nors gali atrodyti, kad rūpinasi kitais, jo motyvai dažniausiai susiję su asmeninės naudos siekimu.
- Gali pasirodyti, kad yra malonus ir bendraujantis, tačiau jo veiksmai dažnai grindžiami noru gauti naudą.
Silpnybės: Gali sukelti įtampą santykiuose ir būti suvokiamas kaip nesolidarus ar nesirūpinantys šeimos ar kitų gerove.
Stiprybės: Išlaiko asmeninę laisvę ir nepriima papildomų įsipareigojimų, kurie jam nepriimtini.
Egoizmas
Motyvai: Egoizmas - stipri savanaudiškumo forma, kurioje asmuo veikia siekdamas asmeninės naudos, net jei tai reiškia kitų žmonių interesų ar gerovės ignoravimą ar pažeidimą. Egoistas dažnai veikia sąmoningai, norėdamas gauti pranašumą ar naudą sau.
Poveikis savo ir kitų atžvilgiu: Dažniausiai neigiamas, nes egoistiškas elgesys gali sukelti kitų žmonių nepasitenkinimą, nutolimą ir santykių suirimo. Ilgainiui tai gali pakenkti asmens reputacijai ir tarpasmeninėms sąveikoms.
Taip pat skaitykite: Vaikų savigarba: svarba ir ugdymas
Savybės:
- Intensyviai savanaudiškas, jo veiksmai ir sprendimai dažnai sąmoningai aukoja kitų gerovę savo asmeninei naudai.
- Manipuliuoja ir naudoja kitus asmeniniams tikslams pasiekti.
- Labai sunku pripažinti ar atsižvelgti į kitų žmonių poreikius ir jausmus, jei tai nepadeda pasiekti asmeninių tikslų.
Silpnybės: Gali būti suvokiamas kaip šaltas ir nesirūpinantis šeimos nariais, kas ilgainiui gali sukelti atsiribojimą nuo šeimos. Praranda galimybę stiprinti ryšius su anūkais ir kitais šeimos nariais.
Stiprybės: Išvengia asmeninio diskomforto ir išlaiko savo gyvenimo būdą nekeistą.
Nemylintis Savęs
Motyvai: Veiksmų pagrindas yra savęs nepriėmimas ir neigiamas savęs vertinimas. Asmuo veikia iš įsitikinimo, kad nėra pakankamai geras, vertas meilės ar sėkmės. Dažnai šie motyvai maitinami ankstesnėmis patirtimis, kritika ar atstūmimu, dėl kurių susiformuoja gilūs neigiami įsitikinimai apie save.
Poveikis savo atžvilgiu: Neigiamas. Toks asmuo gali būti linkęs į perdėtą savikritiką ir savęs aukojimą, o tai neigiamai veikia jo savijautą, nes jis gali nesugebėti pasirūpinti savo emociniais ir kitais poreikiais, gebėjimu kurti abipusiai atsakingus santykius.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai psichologo individualiai veiklai
Poveikis kitų atžvilgiu: Dėl didelės pagalbos kitiems, nemylintys savęs žmonės kartais laikomi labai gerais žmonėmis, nes jie dažnai aukoja savo laiką, jėgas ir poreikius, kad padėtų kitiems. Tačiau ši auka neretai kyla iš noro būti priimtiems, vertinamiems ar mylimiems, o ne iš tikros savęs meilės ir pilnatvės jausmo.
Savybės:
- Dažnai turi žemą savivertę.
- Sunkiai atmeta kitų prašymus ar lūkesčius, net jei tai kenkia jo paties gerovei.
- Linkęs nepaisyti savo poreikių, stengiasi išpildyti kitų lūkesčius, siekdamas įgyti patvirtinimą.
- Jaučia kaltę, kai negali ar nenori padėti kitiems, net jei tai reiškia savo poreikių aukojimą.
- Jaučia baimę būti atstumtam.
Silpnybės: Gali jaustis išnaudojami ir pernelyg apkrauti ar tinkamai neįvertinti, nes nesugebėjimas pasakyti „ne“ veda prie savo ribų nepaisymo. Didina riziką išsekinti savo fizines ir emocines jėgas.
Stiprybės: Demonstruoja stiprų atsidavimą šeimos ar kitų žmonių vertybėms ir norą padėti artimiesiems.
Meilė Sau
Motyvai: Veiksmų pagrindas yra noras rūpintis savo fizine, emocine ir psichologine gerove. Asmuo veikia iš supratimo, kad sveika savęs priežiūra ir gera savijauta yra būtina norint būti laimingam ir galėti rūpintis kitais.
Poveikis savo ir kitų atžvilgiu: Teigiamas. Asmuo, rūpinantis savimi, geba būti emociškai stabilus ir atsakingas, o tai teigiamai veikia jo santykius su kitais.
Savybės:
- Turi sveiką savigarbą ir savivertę.
- Geba atskirti savo poreikius ir siekius nuo kitų lūkesčių.
- Moka pasakyti „ne“, kai situacija reikalauja, nejaučiant kaltės.
- Rūpinasi savo fizine ir emocine gerove, ieško pusiausvyros tarp asmeninių poreikių ir atsakomybės kitų atžvilgiu.
- Savo sprendimus grindžia ne tik asmenine nauda, bet ir bendru gėriu.
Silpnybės: Gali susidurti su žmonių nusivylimu, jei jo pasiūlymai neatitinka lūkesčių.
Stiprybės:
- Priima save: Priima save su visais trūkumais ir stiprybėmis.
- Palaiko savarankiškumą: Neleidžia kitų nuomonėms ar lūkesčiams nulemti savo vertės jausmo.
- Atjauta: Būna švelnus ir supratingas sau, ypač sunkumų akivaizdoje.
- Ribų nustatymą: Geba nustatyti ribas, siekiant apsaugoti savo emocinę gerovę ir sveikatą. Demonstruoja sveiką savigarbą ir gebėjimą rasti kompromisus, gerbiant savo ribas ir poreikius.
- Emocinė sveikata: Stengiasi išlaikyti sveiką emocinę būseną, sumažinti stresą ir depresiją.
- Santykių kokybė: Siekia kurti sveikus ir atvirus tarpasmeninius santykius.
- Asmeninis augimas: Skatina savęs tobulėjimą ir siekia asmeninių tikslų.
- Atsparumas iššūkiams: Suteikia stiprybės ir pasitikėjimo savimi kurie reikalingi įveikti gyvenimo sunkumus.
Elgesio Modelio Nustatymo Klausimynas
Parengtas klausimynas, kuris padės atpažinti vyraujantį elgesio modelį:
- Mano santykiai su kitais žmonėmis dažniausiai:
- a) Remiasi abipuse nauda; aš padedu jiems, jie padeda man.
- b) Yra grindžiami tarpusavio palaikymu ir supratimu.
- c) Dažnai verčia mane jaustis išsekusį, nes stengiuosi tenkinti kito lūkesčius.
- Kai kalbama apie asmeninius poreikius ir norus:
- a) Mano poreikiai paprastai turi pirmenybę.
- b) Bando rasti balansą tarp savo norų ir kitų lūkesčių.
- c) Mano poreikiai dažnai nustumiami į antrą vietą, nes noriu, kad kiti būtų laimingi.
- Savęs vertinimas man:
- a) Yra grindžiamas mano pasiekimais ir kaip aš esu vertinamas kitų.
- b) Yra svarbus, bet stengiuosi nepaisyti tik kitų nuomonės.
- c) Dažnai kovoju su žemu savęs vertinimu dėl praeities patirčių.
Rezultatų įvertinimas:
- Daugiausia „a“ atsakymų: Jūsų elgesys gali būti linkęs į savanaudiškumą ar net egoizmą. Svarbu atsiminti, kad santykiai su kitais turėtų būti grindžiami ne tik asmenine nauda, bet ir abipuse pagarba bei atjauta.
- Daugiausia „b“ atsakymų: Jūs linkę ieškoti balanso tarp savo poreikių ir kitų lūkesčių. Tai požiūris, leidžiantis puoselėti tiek asmeninę gerovę, tiek stiprius santykius su kitais.
- Daugiausia „c“ atsakymų: Gali būti, kad per daug aukojate save dėl kitų.
Etikos Teorijos: Nuo Pareigos Iki Naudos
Etika - mokslinė disciplina, kuri pagrindžia moralinius klausimus, kylančius tarp žmogaus ir aplinkos, tarp žmonių, susijusių įvairiais ryšiais. Visi ryšiai susiję per gėrio ir blogio prizmę. Etika moko: Ką reiškia būti žmogumi? Kas yra gyvenimas? Ar žmogaus gyvenimas turi prasmę? Kas yra prasminga? Koks yra vieno individo santykis su kitais ir su gamta?
Moralumas - tai veikiančiojo asmens sąžinė. Dorovė - tai praktikos vertinimas pagal pripažintas normas. Jos visuomenėje yra būtinos. Teisė - tai tarptautinių organizacijų ir Lietuvos Seimo priimti įstatymai, LR Vyriausybės nutarimai ir kiti normatyviniai aktai. Mūsų veikimą garantuoja valstybė. Tad mūsų veiksmai būna legalūs ir nelegalūs. Įstatymai ir etika turėtų sutapti, t.y. Tikėjimas - tai gyvenimas meilėje ir tarpusavio supratime ir nuodėmės svarba. Deja, dar nedidelė dalis įmonių skiria dėmesį kultūrai bei verslo etikai. Moralumas yra svarbesnis mažame vienete, nei dideliame.
Specialistai išskiria tokias pagrindines etikos teorijas: deontologijos, utilitarizmo, teisingumo, teleologijos, organizacijos suinteresuotųjų ir kt. Jas panagrinėsime išsamiau.
Deontologija
Deontologija (lotyn. deontos - pareiga; logos - sąvoka, mokslas) yra etikos teorija, akcentuojanti paties veiksmo ar sprendimo turinį. Vienas ryškiausių šios teorijos skleidėjų yra vokiečių filosofas Imanuelis Kantas (1724-1804). I. Kantas iškelia pareigos ir teisingumo siekiant gėrio svarbą. Filosofas teigia, kad vadovaudamasis protu žmogus sukuria moralės normas ir joms paklūsta. O tam, kad būtų galima etiškai gyventi, kaip reikalauja protas, reikia ne tik apsisprendimo, bet ir valios. Valia - tai vidinė jėga, duodanti impulsą veiksmui, o gera valia - tai toji, kuri skatina kokybiškai atlikti pareigą.
I. Kantas akcentavo pareigą gerbti ir save, ir kitus žmones, jis pabrėžė žmogaus orumo svarbą. Todėl pareigos atlikimas sietinas su reikalavimu nepažeisti kitų asmenų teisių. Asmuo, besivadovaujantis deontologine etika, elgiasi remdamasis pareigos jausmu: priimant sprendimus, būtina nepažeisti kitų individų teisių.
Utilitarizmas
Utilitarizmas (lotyn. utilitaris - nauda), kaip etinė teorija, siejama su XIX a. anglų filosofų Jeremy Benthamo ir Johno Stuarto Millio teiginiais. J. Benthamo (1748-1832) sukurta etikos teorija darė didelį poveikį dvasiniam XIX a. Anglijos gyvenimui.
Pagrindiniai utilitarizmo principai:
- Padarinio (pasekmių) principas.
- Naudingumo principas. Padarinius reikia vertinti pagal naudingumą laimei.
- Hedonizmo (graik. hedone - malonumas, pomėgis) principas. Žmonių laimė suprantama kaip galutinis moralės tikslas. Laimės kriterijus yra džiaugsmas (malonumas).
- Socialinis principas. Veiksmai, prisidedantys prie individo laimės, yra geri, o sukeliantys nelaimes - negeri. Universalusis hedonizmas (hedonistinis universalizmas) veiksmus vertina pagal tai, kiek jie prisideda prie visų kitų žmonių laimės.
Teisingumas
Vienas pirmųjų teisingumo sąvoką apibrėžė graikų filosofas Aristotelis: „Teisingumas - tai susilaikymas nuo įsigijimo tam tikro pranašumo, užgrobiant tai, kas priklauso kitam (jo nuosavybę, pajamas, užimamą vietą ir pan.), arba pripažinimą kitam to, kas jam priklauso (tesėti pažadą, grąžinti skolą, deramai gerbti ir t.t.)”.
Teisingumo teorijos tęsėjas amerikiečių etikos profesorius R. De George šiuolaikinėje visuomenėje skiria keturis teisingumo tipus:
- Komutacinis teisingumas užtikrina sąžiningus mainus tarp asmenų.
- Baudžiamasis teisingumas, kada yra baudžiami asmenys, padarę žalos kitiems.
- Skirstomasis teisingumas apima dorą gėrybių paskirstymą. Pagrindinis šio teisingumo kriterijus: „Ar tam tikras suinteresuotasis dėl tam tikros mūsų politikos ar veiksmų gavo teisingą dalį?
- Procedūrinis teisingumas nustato sąžiningą sprendimų praktiką ir įvairių suinteresuotųjų susitarimus.
Teleologija
Teleologija (graik. telos - tikslas, rezultatas; logos - sąvoka, mokslas) yra etikos teorija, akcentuojanti patį veiksmo ar sprendimo tikslingumą ir juos vertinanti pagal sukeltus padarinius.
Organizacijos Suinteresuotųjų Šalys
Bendrovėje ar kitoje organizacijoje dirbantis personalas bendrauja tarpusavyje bei su išorės partneriais. Tai sudaro jos vidinę socialinę sistemą (organizacija yra tarpinis elementas tarp individo ir visuomenės). Šioje sistemoje yra daug suinteresuotųjų. Suinteresuotasis - tai individas arba grupė individų, kurie daro įtaką organizacijos veiksmams, sprendimams, politikai bei tikslams arba jų veikiami. Suinteresuotieji skirstomi į vidinius ir išorinius. Pirminiams organizacijos suinteresuotiesiems priskiriami akcininkai (savininkai), darbuotojai, vartotojai, tiekėjai, antriniams suinteresuotiesiems - visuomenė, konkurentai, specialistų interesų grupės ir pan.
Etikos Kodeksai Organizacijose
Įmonės verslo etikos, darbuotojų etiško bendravimo su klientais kultūros ir etiketo lygis yra viena iš svarbiausių visuotinės kokybės sudėtinių dalių. Ši problema aktuali daugeliui šalies įmonių, kadangi Lietuvoje dar nepakankamai vertinama tokia žmoniškųjų išteklių didinimo, vadybos optimizavimo, socialinio kapitalo gerinimo priemonė, kaip organizacijos etikos kodeksai.
Pasaulinė nevyriausybinių organizacijų asociacija (PNOA) inicijavo „NVO etikos ir elgesio kodekso“ kūrimą. Remiantis pagrindiniais NVO esmę nusakančiais principais, NVO turi būti ne pelno siekianti, nevyriausybinė, organizuota, nepriklausoma, savivaldi ir savanoriška.
Pozityvus Požiūris ir Vidinių Išteklių Paieška
Gyvenimo situacijos kartais būna sudėtingos, neviltis užvaldo ne tik mintis bet paskandina ir viltį. Dažniausiai girdimi klausimai yra „Už ką man tai?“, „Kaip tai ištverti?“. Atrodo, jog pakeisti nieko neįmanoma. Tokiais atvejais ypač svarbu prisiminti Viktor E. Frankl, austrų psichiatro išgyvenusio nacių koncentracijos stovykloje, išmintį: „Negali pakeisti situacijos - pakeisk požiūrį į situaciją.“
Kaip vėjas, kuris nusausina ašaras ir palieka šypsotis viltį, taip klausimai, kuriuos užduodame sau, gali padėti pažvelgti į situaciją iš naujos perspektyvos ir rasti vidinę jėgą bei resursus keisti požiūrį į gyvenimo sunkumus:
- Ką man tai duoda?
- Ko ši situacija gali mane išmokyti?
- Kokias stiprybes galiu panaudoti šioje situacijoje?
- Kokie mano pirmieji žingsniai gali būti šioje situacijoje?
- Kokius pagalbos šaltinius ar palaikymą turiu?
- Kaip aš norėčiau, kad ši situacija išsispręstų?
- Ką aš galiu daryti dabar, kad jausčiau mažiau streso?
- Kokiais būdais aš galiu pasirūpinti savimi šiuo metu?
- Koks būtų mažiausias žingsnis, kurį galėčiau padaryti link sprendimo?
Šie klausimai yra skirti padėti žmogui susiorientuoti sunkioje situacijoje, sustiprinti gebėjimą valdyti iššūkius ir paskatinti mąstyti apie veiksmus, kurie gali pagerinti situaciją.
Laiko Švaistymas: Būtinybė Kūrybiškumui ir Emocinei Gerovei
Šiuolaikinė kultūra mus moko būti maksimaliai produktyviais: planuoti kiekvieną minutę, siekti maksimalių rezultatų, būti nuolat racionaliame tempe. Išbraukėme iš dienotvarkės viską, kas neprisideda prie produktyvumo: žiūrėjimą pro langą, gulėjimą ant žolės, debesų ganymą žvilgsniu, lietaus klausymąsi, stebėjimą… žvirblio šokinėjančio parko takeliu… Tai, ką dažniausiai vadiname „laiko švaistymu“.
Kūrybiškumas ir inovacijos dažnai kyla ne tada, kai intensyviai dirbame, bet per atsipalaidavimo momentus. Tai, kas atrodo kaip „nieko nedarymas“, iš tiesų suteikia mūsų smegenims galimybę perdirbti idėjas ir sugeneruoti naujoves. Smulkūs gyvenimo malonumai, tokie kaip juokas ar akimirkos gamtoje, padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą ir sumažinti stresą.