Mūsų asmeninio ir profesinio gyvenimo kokybę, sėkmę ir veiksmingumą lemia mūsų kompetencijos, kurios gali būti grupuojamos į dvi dideles grupes: žmogiškosios kompetencijos ir psichologinė būklė. Straipsnyje nagrinėjami psichologiniai dalykinio bendravimo ypatumai, siekiant pagerinti organizacijos efektyvumą ir darbuotojų gerovę.
Žmogiškosios Kompetencijos ir Jų Svarba
Pirma, tai mūsų specialiosios kompetencijos, kurias dažniau mes naudojame savo darbe. Pavyzdžiui, gydytojo, psichoterapeuto, vairuotojo ar kokios nors kitos srities profesionalo specialiosios kompetencijos. Taip pat labai svarbios yra mūsų bendrosios kompetencijos, tokios kaip bendravimo įgūdžiai ir problemų spendimo įgūdžiai, kuriuos daugiau naudojame asmeniniame gyvenime, bet kartais jie yra taip pat svarbūs ir mūsų darbinėje veikloje. Pastarųjų kompetencijų yra daug daugiau ir jas dar išvardinsime.
Laiko Planavimas ir Darbo Krūvio Valdymas
Laiko planavimas ir darbo krūvio valdymas - tai įgūdžiai, kuriems skirti mokymai LAIKO VALDYMAS UŽIMTIEMS ŽMONĖMS. Efektyvaus darbo, gyvenimo veiklų ir laiko bei dėmesio valdymo įgūdžių mokymai. Tai viena iš svarbiausių kasdienio gyvenimo kompetencijų leidžiančių kontroliuoti savo laiką, savo dėmesį, savo įsipareigojimus, atsižvelgiant į tai, kas iš tiesų jums yra svarbu, kad ne laikas ir aplinkybės valdytų jus, o jūs valdytumėte laiką ir už jo slypinčias galimybes. Mokymuose pristatomi naujausi laiko ir dėmesio valdymo metodai, produktyvumo dininimo būdai, dėmesio koncentravimo technikos, galimybės subalansuoti asmeninį gyvenimą ir darbines veiklas.
5 Pagrindinės Laiko Planavimo Klaidos
Kiekvienam žmogui, norinčiam būti efektyviu, svarbu išmokti tikslingai planuoti savo laiką ir mokėti naviguoti kasdienių darbų ir įsipareigojimų gausoje. Jei bent kartą per savaitę leisite sau trumpam sustoti ir paklausti: „Kokius laiko planavimo ir valdymo įgūdžius turiu?” ir „Kaip galėčiau būti efektyvesniu/-e?”, labai didelė tikimybė, jog jau po kelių savaičių pajusite teigiamus pokyčius. Mokantis dirbti planingiau svarbu atsižvelgti ir į pagrindines laiko planavimo klaidas:
- Konkrečių ir aiškių TIKSLŲ neturėjimas. Ar žinote, kaip šiandien atliekamas darbas padės „nukeliauti“ link tikslų, kur norite atsidurti po 6 mėnesių? O galbūt po metų ar dviejų?
Psichologinė Įtampa, Nuovargis ir Perdegimas
Psichologinė įtampa ir stresas. Ar jau pasitikrinote, kiek įkrauta telefono baterija? Tai darote dabar? O vakar? Ar pasitikrinsite rytoj? Tikėtina, kad tikrai taip. Juk nesinori praleisti svarbaus skambučio, ar negalėti susisiekti su šeimos nariais, draugais. Rūpinamės savo mobiliaisiais įrenginiais, tačiau ar kasdien pakankamai įsivertiname asmeninį sveikatos, energijos lygį? Psichikos sveikata apima platų emocijų, minčių ir elgesio spektrą. Pasižymėdami gera psichikos sveikata ir psichologiniu atsparumu, žmonės geriau toleruoja stresą, prisitaiko prie pokyčių, džiaugiasi santykiais ir pasiekimais darbe taip skirtingose gyvenimo srityse pilnavertiškai atlikdami savo socialinius vaidmenis.
Taip pat skaitykite: Psichologinės paslaugos verslui
Kaip Suprasti Savo Emocinį Nuovargį?
Kaip neperdegti ir pasirūpinti savimi? Kaip susiformuoja emocinio nuovargio būsena? Kada tai kelia sunkumus? Ir kodėl poilsis nevisada padeda? Kaip atpažinti pirmuosius emocinio nuovargio simptomus? Kokie geriausi būdai padėti sau? Kas yra psichologinis ir profesinis perdegimas? Kaip jį atpažinti, kokie jo simptomai ir eiga? Kaip padėti sau „neįkristi” arba greičiau išeiti iš tokios būsenos?
Perdegimo Sindromas
Perdegimas oficialiai įtrauktas į „Tarptautinės ligų klasifikacija“ (TLK) vadovą, su kodu Z73.0. „Perdegimo” sindromas (Emocinis išsekimas). Ši būsena apibrėžiama, kaip kraštutinė profesinės nesėkmės išgyvenimo situacija, kai žmogus pajunta tris svarbius požymius:
- Emocinis išsekimas - gali būti fizinio ir emocinio nuovargio požymiai;
- Depersonalizacija - jaučiasi šaltas ir nutolęs ir negali įsitraukti į emocinio ryšio reikalaujantį santykį su kitais;
- Didelis nepasitenkinimas savo darbo rezultatais.
Įdomu tai, kad atsiradus perdegimo sindromui, nebeveikia įprastos pusiausvyros atgavimo strategijos, kurias asmuo įpratęs naudoti.
Konfliktai Organizacijose
Darbe, kur žmonės praleidžia mažų mažiausiai 8, o kartais ir daugiau valandų per dieną, dažnai kyla daug nesusipratimų, konfliktų ir iššūkių. Ką daryti su konfliktais darbe ir kaip organizacijose palaikyti gerą psichologinę sveikatą?
7 Žingsniai Konstruktyvių Konfliktų Link
Konfliktas - tai dviejų pusių priešiškumo būsena, kylanti iš nesugebėjimo susitarti, suderinti pozicijas. Yra 7 veiksmai, kurie gali padėti išspręsti daugumą konfliktinių situacijų.
Taip pat skaitykite: Organizacijos psichologijos konsultacijos
Verslo Psichologija - Tvariam Įmonės Augimui ir Darbuotojų Gerovei
Verslo psichologijos programos padeda įmonėms kurti efektyvią, vertę generuojančią darbo kultūrą. Pasitelkdami moksliškai pagrįstus metodus, padedame organizacijoms sumažinti darbuotojų stresą, didinti produktyvumą ir kurti harmoningą darbo aplinką.
HypnoHut Siūlomos Paslaugos
HypnoHut siūlomos paslaugos padeda lyderiams įkvėpti komandas, įveikti iššūkius ir kurti ilgalaikį organizacijos stiprumą. Mūsų tikslas - tvarus jūsų verslo augimas ir emocinė darbuotojų gerovė. Verslo Psichologija - tai įvairiapusė disciplina, kuri gilinasi į žmonių elgseną siekiant pagerinti organizacijos efektyvumą. Laiko ir mokslo patvirtinti metodai sutelkti į teigiamus pokyčius įmonių ir darbuotojų gyvenime: vertę kuriančią veiklos kultūrą, vadovų įgūdžių gerinimą ir darbuotojų emocinės gerovės užtikrinimą. Jei esate pasiruošę auginti stiprią įmonę ir rūpintis darbuotojų gerove - mes jums padėsime.
Verslo Augimo Programos
Verslo augimo programos sukurtos tam, kad padėtų organizacijoms augti tikslingai, stiprinti darbuotojų įsitraukimą ir kurti harmoningą darbo aplinką. Siūlomi sprendimai, kurie padeda mažinti stresą, gerinti komunikaciją, aiškiau apibrėžti tikslus ir užtikrinti vertybėmis grįstą veiklos kultūrą. Kiekviena programa orientuota į praktinius rezultatus ir ilgalaikį poveikį.
Valdymo Ir Kultūros Įdiegimo Programa
Ji įgalina organizaciją priimti verslo bendruomenei reikšmingus sprendimus, kurie sumažina darbuotojų streso lygį ir didina jų produktyvumą. Didžiausias dėmesys yra skiriamas skaidrios struktūros, pozicijų atsakomybės, strateginių tikslų ir efektyvios komunikacijos užtikrinimui. Įdiegus šią programą savo įmonėje įnešite į veiklą daugiau tvarkos, aiškumo ir lengvumo procesų valdyme, o darbuotojų asmeniniai tikslai ir rezultatų vertinimas bus susietas su organizacijos strategija paremtomis vertybėmis.
Organizacijos Trūkumų Analizė
Ji būtina verslams, kurie siekia išnaudoti visą galimą savo potencialą ir augimo galimybes. Analizės rezultatai padės parinkti tinkamus strategijos formavimo, procesų valdymo ir kultūros kūrimo elementus. Sužinosite silpnąsias įmonės vietas, kurios daro neigiamą įtaką darbuotojų emocinei gerovei, motyvacijai ir efektyvumui. Pateiktos įžvalgos leis užtikrintai priimti sprendimus, susijusius su organizacijos valdymu. Tai užtikrins harmoningą darbo aplinką, nuoseklų ir tvarų verslo augimą.
Taip pat skaitykite: Verslo ir organizacinė psichologija
Streso Valdymo Programa
Verslo psichologas asmeninėje hipnozės sesijoje padės jūsų darbuotojams įgyti reikiamus įgūdžius, kurie leis pagerinti jų emocinę būseną ir auginti produktyvumą. Iš anksto įrašytos sesijos suteiks daug lankstumo ir leis darbuotojams pasiekti vidinę ramybę, padidinto dėmesingumo būseną bei sumažinti stresą ir nerimą tiek darbo, tiek poilsio metu.
Vadovų Mentorystė ir Koučingas
Verslo mentorius sesijų metu atskleidžia asmenino ir profesinio augimo potencialą bei puoselėja būtinus tarpasmeninio santykio įgūdžius. Vadovų mentorystė jums suteiks visas žinias ir įrankius, kurie padės vadovaujant patirti kuo mažiau streso ir tinkamai įkvėpti komandą siekti išskirtinių rezultatų. HypnoHut patikrintas metodas leis lengvai įveikti kylančius iššūkius, su tvirtu pasitikėjimu savo jėgomis priimti būtinus sprendimus bei puoselėti harmoningą darbo atmosferą sau ir įmonės darbuotojams.
Temperamento Įtaka Bendravimui
Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė. Ką tik gimusiam kūdikiui jau reikia ne tik maisto, šilumos, bet ir aplinkinių dėmesio bei meilės. Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis, teigiamų emocijų šaltinis. Gebėjimas bendrauti žymia dalimi lemia sėkmę daugelyje profesinės veiklos sričių. Dažnai jis vertinamas ne mažiau nei dalykinės žinios ir profesiniai įgūdžiai. Pedagogams, prekybininkams, gydytojams bendravimas yra tarsi „darbo įrankis", kurį naudodami jie daro poveikį auklėtiniams, įgyja klientų pasitikėjimą ir kt. Komandos darbo sėkmė taip pat priklauso nuo jos narių tarpusavio bendravimo. Visa tai skatina psichologus tirti bendravimo dėsningumus, ir vis daugiau žmonių - jais domėtis.
Temperamento Tipai
Senovės Graikijos gydytojas Hipokratas dar V amžiuje prieš Kristų sukūrė teoriją, kuri davė pradžią mokslui apie temperamentus. Hipokrato nuomone, žmogaus temperamento skirtumus nulemia pagrindinių jo organizmo syvų (skysčių ) proporcija. Ir iš tų laikų liko šiuolaikiniai temperamentų pavadinimai: choleriškas (gr.-tulžis), kurio organizme vyrauja tulžis, sangvinikas (lot.- kraujas), jei organizme vyrauja kraujas, flegmatikas (gr.flegma- gleivės), kuris daugiau turi gleivių, ir melancholikas (lot. Melas chole).
Komunikacijos Esmė ir Rūšys
Literatūroje pateikiama įvairių komunikacijos (bendravimo) apibrėžimų. Vieni komunikacijos esmę supranta kaip informacijos perdavimo ir priėmimo tarp individų procesą. Kiti apibūdina kaip bendravimą, keitimąsi patyrimu, mintimis, išgyvenimais. Kai kurie autoriai komunikaciją įvardija kaip meną, kurį norint įvaldyti, be žinių ir patirties, dar reikia būti paslaugiam ir atidžiam. komunikacija apibūdinama kaip organizacijos gyvenimo kraujas, arba procesas, kurio metu žmonės, perduodami simbolinius pranešimus, siekia pasikeisti reikšmėmis.
Bendravimo Tikslai ir Formos
Vadovo darbas yra bendrauti su žmonėmis ir tuo remiantis rengti sprendimus. Pagrindinis tikslas bendraujant - gauti ir perduoti informaciją. Bendravimas suprantamas plačiąja ir siaurąja prasme. Plačiąja prasme bendravimas - tai socialinis reiškinys, kurio subjektas yra ne tik individas, bet ir įvairios socialinės grupės, visa visuomenė. Siaurąja prasme, bendravimas suprantamas kaip tarpasmeniniai ir tarpgrupiniai tiesioginiai kontaktai, kurių metu individai ir mažos grupės keičiasi informacija ir veikla.
Bendravimo Tipai
Bendravimas skirstomas į:
- Pažintinis (priimama - perduodama informacija, bendravimo dalyviai gauna įvairių žinių apie save, kitus ir pan.)
- Komunikacinis (atsiranda ir vystosi visos žmogaus emocijos)
- Reguliacinis (daroma įtaka kolegoms, darbuotojams, siekiama išsaugoti ar pakeisti jų elgesį, būvį, aktyvumą, vertybių sistemą ir pan.)
Taip pat galima išskirti dalykinį, oficialų, neoficialų bendravimą. Darbo aplinkoje turi vyrauti oficialusis bendravimas, o bendraujant ne darbo aplinkoje - neoficialusis bendravimas.
Neverbalinis Bendravimas
Bendravimo metu partneriai daug informacijos vienas apie kitą gauna stebėdami judesius, poza, veido išraiškas klausydami balso tembro ir tempo. Visa tai ir vadinama neverbaliniu bendravimu. Neverbalinis elgesys atspindi jausmus, ketinimus, nuostatas partnerio ar situacijos atžvilgiu. Neverbalinė reakcijos dažniausiai pasireiškia spontaniškai, nesąmoningai, todėl pastebėti partnerio neverbalinio elgesio niuansai gali būti net informatyvesni, negu jo pasakyti žodžiai.
Pagrindiniai Neverbalinio Bendravimo Elementai
- Veido išraiška
- Žvilgsnis
- Gestai ir pozos
- Tarpasmeninė erdvė
- Balso ypatumai
Veido Išraiška
Tai pagrindinis emocijų rodiklis. Lengviau suvokiame teigiamas emocijas: džiaugsmą, meilę, susidomėjimą ir pan. Ir kartais galime sumaišyti neigiamą atspalvį turinčias emocijas, pvz.: nuovargį su nepasitenkinimu ar liūdesiu, baimingą uždarumą su pasyviu priešiškumu ir pan. Taip yra todėl, kad gyvenimo bėgyje mes žymiai mažiau laiko linkę žiūrėti į rūškanus veidus ir tuo pačiu turime mažiau patirties identifikuodami neigiamų emocijų subtilybes.
Žvilgsnis
Ypatingai svarbus veiksnys bendravimo metu. Žiūrėti į pašnekovą reiškia ne tik suinteresuotumą, bet ir paramą kalbančiam. Dažniausiai partneriai žiūri vienas į kito akis ne ilgiau 10 sekundžių. Pokalbio metu daugiausiai laiko partneriai žiūri vienas į kitą, bet ne į akis. Paprastai konkuruojantys tarpusavyje žmonės vengia vizualinio kontakto.
Gestai Ir Pozos
Keičiasi bendravimo metu, tačiau jų reikšmingumas išlieka. Žymiai maloniau bendrauti su pašnekovu, kai jis truputį palinksta į partnerio pusę: neaiškumą ir susierzinimą sukelia išdribusio atsilošusio pašnekovo poza. Kai kurie gestai turi beveik fiksuotą prasmę. Pvz.: sukryžiuotos rankos ar kojos parodo gynybišką žmogaus nuostatą; ranka smakrą apėmęs sėdi susimąstęs žmogus; rankos sunertos už galvos rodo, kad žmogus šioje situacijoje jaučiasi viršesnis už kitus ir t.t.
Tarpasmeninė Erdvė
Parodo partnerių suinteresuotumą vienas kitu. Yra tikri minimalūs atstumai, būdingi įvairiems bendravimo tipams:
- Intymumo atstumas - maždaug 0,5 m. tarpas tarp asmenų
- Tarpasmeninis atstumas - 0,5 - 1,2 m. žymi draugiškų pokalbių erdvę
- Socialinis atstumas - 1,2 - 3,5 m. skirtas socialiniams ir formaliems dalykiniams reikalams
- Viešumo atstumas - 3,5 m. ir daugiau
Balso Ypatumai
Balso tembras padeda suprasti emocinę kalbančiojo būseną. Balso jėga ir aukštumas padeda pajusti kalbančiojo entuziazmą, nepasitikėjimą, pyktį, baimę.
Rašytinė ir Sakytinė Komunikacija
Plačiau galima nagrinėti rašytinę komunikaciją. Keletą rašytinių priemonių trumpai aptarsiu. Skelbimas spaudai - tai įmonės, firmos ar kitokio subjekto paruošta “naujienų” istorija ir pateikta spaudai. Tokie skelbimai paprastai naudojami įvykio anonsavimui, pranešimui arba pagrindinės informacijos pateikimui. Brošiūros gali būti pateiktos bet kokia forma: pradedant paprastu popieriaus lapu, baigiant įmantriu laikraščiu.
Sakytinė ir Vizualinė Komunikacija
Sakytinė ir vizualinė komunikacija skirstoma į:
- Pristatymai ir pranešimai
- Pasirodymai masinėse informacijos priemonėse
- Ekspozicijos
Gerai parengta ir patraukli ekspozicija paverčia informaciją įdomia ir lengvai suprantama. Jos gali būti surengtos beveik visose viešosiose vietose.
Bendravimo Lygiai
Yra keletas bendravimo lygių. Jie skirstomi į emocinį, santykių ir dalykinį. Emocinis, kai vyrauja betarpiški potyriai ir reakcijos. Partneris vertinamas simpatijos - antipatijos kriterijais, sunku sąmoningai reguliuoti elgseną. Santykių lygyje derinami partnerių santykiai, lygybė ar pranašumas vienas kito atžvilgiu. Norint bendradarbiauti dalykiniame lygyje būtina susitvarkyti emocijų ir santykių lygiuose, nes dalykiškumą gali trukdyti jausmų, nuostatų ar tarpasmeninių santykių pasireiškimas. Slopinti emocijas ir santykius netikslinga, nes tuomet jie gali pasireikšti su dar didesne jėga tada, kai reikia realizuoti sprendimus. Realizuojant skubotą sprendimą gali paaiškėti, kad bendradarbiavimo partneriai gana skirtingai suvokė tikslus ir uždavinius ir mėgina įgyvendinti ne visa tai, ką manė vadovas. Tuomet gali kilti bereikalinga įtampa ir gaištamas laikas grįžtant į pradinį etapą. Tad norint sutaupyti laiką ir pasiekti geros darbo kokybės reikia skirti pakankamai dėmesio ne tik dalykiniams klausimams, bet ir emocijoms ir santykiams ir ne tik problemos sprendimui, bet ir orientavimuisi bei kontaktui.
Vadovų Komunikacijos Svarba
Vadovams komunikacija yra svarbi dėl daugelio priežasčių. Komunikacija - tai bendra valdymo proceso (planavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrolės) gija. Vadovai daug laiko skiria komunikacijai. Jam tenka daug bendrauti su pavaldiniais, viršininkais ar kolegomis, vartotojais ar tiekėjais tiesiogiai, telefonu ar elektroninio ryšio priemonėmis. Net su niekuo nebendraudami vadovai naudojasi komunikacinėmis priemonėmis, pvz., skaito arba rašo laiškus, ataskaitas ir pan.
Komunikacijos Technologijos
Nagrinėjant techniškąją komunikacijos proceso pusę, skiriamos informacinės technologijos: asmeninis pokalbis, pokalbis telefonu, elektroninis paštas, laiškas, tarnybinis pranešimas (raštu) ir suvestinė (ataskaita).
Bendravimas Organizacijos Viduje
Įvairus gali būti bendravimas organizacijos viduje: tarp atskirų valdymo lygių, tarp vieno lygio padalinių, tarp vadovo, pavaldinių ir darbo grupių, neformalus bendravimas per pertraukas, po darbo, išeiginėmis dienomis ir t.t. Ryškiausi būna vadovo kontaktai su savo pavaldiniais. Bendraudami su pavaldiniais vadovai praneša apie daromus pakeitimus, pasiūlymus, tuo pačiu sužino apie pavaldinių problemas, jų keliamas idėjas ir t.t. Vadovas gali sudaryti darbo grupes iškilusioms problemoms spręsti. Tokiu atveju jis sutinka su visa grupe, aktyvina jos darbą ir pan.
Neformalus Bendravimas ir Gandai
Neformaliame bendravime labai svarbu vaidmenį vaidina gandai. Neformalaus bendravimo kontaktai žymiai operatyvesni už oficialiuosius. Gandais perduodamos konfidencialios informacijos turint tikslus. Nors gandų tikrumu abejojama, amerikiečių tyrimai parodė, kad apie 80% gandų perduoda tikslią informaciją apie padėtį organizacijoje, todėl vadovai stengiasi gandus panaudoti naudingai. Siekiant patikrinti rengiamų priemonių efektyvumą, sužinoti ką ketina daryti žmonės ir pan. Naudotis gandais irgi reikalinga kvalifikacija, kompetencija, nes kartais gandai gali būti paleisti visiškai klaidingai arba šmeižikiškai.
Bendravimo Kliūtys ir Jų Įveikimas
Bendraudami su pavaldiniais vadovai sugaišta daug laiko. Bendraujant svarbų vaidmenį vaidina suvokimas, semantika, neverbalinė informacija, blogas grįžtamasis ryšys, nemokėjimas išklausyti ir kt. Suvokimas priklauso nuo tikslo, emocijų , aplinkos ir kitokių veiksnių. Žmogaus požiūris į informaciją gali ją iškraipyti, pakeisti, siekiant savo užsibrėžtų tikslų. Teisingai suprasti informaciją kliudo ir žmonių tarpusavio santykiai, skirtingas išsilavinimas ir kitokie veiksniai. Perduodamos informacijos patikimumas didėja, kai vyrauja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas. Tikslią informaciją gauna tas vadovas, kuris moka išklausyti ir blogas žinias, ir geras žinias, ir neieško kaltininkų, sudaro tokią atmosferą, kada žmogus nebijo pasakyti savo klaidas, jas pripažinti.
Semantika
Semantika tiria žodžių naudojimą ir jais perduodamą prasmę, t.y. tuos pačius žodžius keli žmonės gali suprasti skirtingai. Daug žodžių būna daugiaprasmių. Dėl to pranešimas turi būti aiškus, tikslus, naudoti vienprasmius žodžius.
Neverbalinis Bendravimas
Neverbaliniam bendravimui naudojami visi simboliai, išskyrus žodžius, pvz.: žvilgsnis (geras, blogas, piktas), šypsena (švelni, gera), gestai. Kalbos ypatybės yra tonas, balso moduliavimas, kalbos sklandumas ir t.t. Dažniausiai verbalinės ir neverbalinės asmeninių kontaktų priemonės naudojamos kartu. Naudingas bendravimas yra tada, kai žmogus pasiunčia ir lygiai tokį pat gauna pranešimą. Visuomet reikia mokėti klausyti, tai reiškia ne tik girdėti žodžius, bet ir jausti pašnekovo nuotaikas, jo jausmus, susirūpinimą, nepasitenkinimą, pyktį, azartą ir t.t., - žodžiu, klausytis tarp žodžių.
Efektyvus Bendravimas
Visuomet rodyti dėmesį pašnekovui, stengtis suprasti jo poziciją, demonstruoti savo atvirumą, geranoriškumą, dėmesingumą.
Bendravimo Poreikis Vadyboje
Kasdieninis poreikis vadyboje. Bendravimas tarp organizacijos ir aplinkos, tarp valdymo lygių ir padalinių, tarp vadovo ir pavaldinio, tarp vadovo ir darbo grupės.
Bendravimo Procesas
Bendravimo procesas ir priemonės. Formalūs ir neformalūs (gandai) informacijos šaltiniai bei kanalai. Bendravimas kaip informacijos mainų procesas tarp dviejų arba daugiau žmonių, jo elementai, etapai ir modeliai.
Asmeninis Bendravimas
Asmeninis bendravimas ir asmeniniai ryšiai. Pokalbio technika ir taktika. Semantika.
Organizacijų Bendravimas
Organizacijų bendravimas ir šiuolaikinė valdymo informacijos sistema bei technologija.
Vadovo Vaidmuo Komunikacijoje
Vadovų vaidmuo organizacijoje labai svarbus. Norint užtikrinti rezultatyvumą reikia atkreipti dėmesį į keletą veiksnių.
Ryšiai Su Darbuotojais
Geriausiai vieta, kur galima ieškoti idėjų darbo našumui didinti, yra pirminės darbo grupės. Tačiau idėjoms gauti ir joms įgyvendinti būtini geri vertikalūs ryšiai. Svarbiausiai pasiekti pasitikėjimo, kad darbuotojai atvirai kalbėtų, kas trukdo jiems gerai dirbti ir kad negalvotų, jog kiekviena naujovė tai viršininko užmačios darbo vietoms mažinti.
Sprendimai ir Rezultatyvumas
Naudojant kompiuterius, galima daug greičiau paruošti sprendimą ir jo alternatyvių variantų daugiau.
Lyderiavimas ir Našumas
Šiuo metu veiksmingas būdas ilgai ir atkakliai didinti darbo našumą - pakviesti darbininkus dalyvauti rengiant sprendimus.
Valdymas Stresų ir Konfliktų Aplinkybėmis
Rezultatyvumo didinimu turi rūpintis visų lygių vadovai. Aukščiausioji vadovybė organizacijoje valdo vertybes. Kai ji nesirūpina tomis vertybėmis, kurios skatina darbo našumą, tai organizacija negali panaudoti savo potencialo našumui didinti. Vidutiniojo rango vadovai pateikia didžiąją dalį informacijos, kuria remiantis aukščiausiojo lygio vadovybės priima sprendimus ir tuos sprendimus interpretuoja. Didžiausias jų įnašas į rezultatyvumą - visų svarbesnių priemonių koordinavimas. Žemutinės grandies vadovai yra pirmieji grandinėje perduodančioje į viršų idėjas rezultatyvumui didinti. Jie nulemia tai, kaip darbininkai žiūrės į savo organizaciją. Kad ir kaip stengtųsi aukščiausioji vadovybė, kai meistrui nesiseka sudaryti pasitikėjimo ir atviro bendravimo aplinko, negalima laukti, kad darbininkai ką nors siūlytų rezultatyvumui padidinti.
Naujas Mąstymas
Vadovas turi sugebėti kryptingai naudoti judesius ir išlaikyti pašnekovo dėmesį, pabrėžti tam tikras minti, paskatinti pašnekovą ar klausytojus aktyviau dalyvauti pokalbyje arba mažinti įtampą. Tam reikia įvairuoti pabrėžimo, nurodymo, atmetimo ir pavaizdavimo judesius, vengti ilgai gestikuliuoti, pritaikyti judesius siekiamam tikslui bei minties turiniui. Padorumas - sąžiningumas, savarankiškumas, pagarba adresatui, dirginimo vengimas.
tags: #verslo #psichologija #bendravimo #metodai