Drėgmė - gyvybiškai svarbus veiksnys ne tik gamtoje, bet ir žmogaus aplinkoje. Optimalus drėgmės lygis patalpose yra būtinas gerai savijautai, sveikatai ir pastatų ilgaamžiškumui. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vidaus drėgmės lygis priklauso nuo įvairių išorės veiksnių, pradedant klimato sąlygomis ir baigiant pastato konstrukcija bei apdaila.
Drėgmės Svarba ir Poveikis
Pernelyg sausas oras kenksmingas ne tik odai, bet ir nosies gleivinei. Sausumas pasireiškia perštėjimu, mikroįtrūkimų ir šašų atsiradimu, o tai tampa puikia terpe veistis mikroorganizmams, sukeliantiems peršalimo ir kitus simptomus. Išsausėjusi oda tampa mažiau elastinga, jautresnė, atsiranda smulkių raukšlelių. Sausą patalpų orą pajunta ir akys, todėl norisi dažniau mirksėti, pasireiškia smėlio, svetimkūnio pojūtis, akys greičiau pavargsta. Rudenį ir žiemą dažniau naudojamas dirbtinis apšvietimas taip pat vargina akis, nes nenatūralioje šviesoje akies ragena priversta nuolat taikytis prie šviesos, todėl greičiau atsiranda nuovargio simptomai, pasireiškiantys mažesniu regėjimo aštrumu, akių sausumu. Dažniausiai prie dirbtinės šviesos dirbame, žiūrime į kompiuterį, todėl pamirštame mirksėti, o kuo mažiau mirksime, tuo mažiau akys sutepamos ir apsaugomos nuo bakterijų ir kitų išorės veiksnių. Sausas oras ir nevėdinamos patalpos labiausiai pavojingos mažiesiems, kurie dar neturi visiškai susiformavusio imuniteto. Vaikų organizmas dar nėra susipažinęs su tiek daug bakterijų, kiek suaugusieji, todėl joms neturi atsparumo. Vasarą dažnai pasirenkama per žema kondicionieriaus temperatūra, todėl įkvėpus šalto oro sudirginami kvėpavimo takai, kyla infekcijos. Patalpų šildymas taip pat daro didelę įtaką organizmui, todėl, vos pradėjus šildyti patalpas, rekomenduojama jas drėkinti įvairiais drėkintuvais. Kad oda būtų elastingesnė, žiemą, kaip ir vasarą, būtina vartoti pakankamai skysčių, ne mažiau nei 2 litrus per dieną, įskaitant sriubas ir sultis. Labai svarbu vėdinti patalpas mažiausiai du kartus per dieną po penkias minutes, praveriant visus langus, kad pasikeistų visas patalpų oras.
Permainingi orai tampa iššūkiu odai. Nereikėtų pamiršti ir kitų atidengtų kūno vietų - rankų. Užtenka drėgnu ir vėjuotu oru pavaikščioti be pirštinių, ir oda praranda savo apsauginį barjerą. Odą nuo nepalankių išorės veiksnių saugo apsauginis odos barjeras, kitaip dar vadinamas lipidiniu barjeru. Jis padeda išlaikyti drėgmę, odos lygumą, saugo nuo įvairių kenksmingų medžiagų, bakterijų ir virusų. Šį barjerą sudaro viršutinis epidermio sluoksnis ir apsauginė plėvelė, kuri padeda išlaikyti tinkamą odos rūgštingumą - pH 5,5. Pažeidus odos apsauginį sluoksnį, oda greičiau netenka drėgmės, mažėja jos riebumas, todėl ji pradeda sausėti, į gilesnius odos sluoksnius gali patekti alergenų ar bakterijų. Rankų oda ypač jautri pažeidimams, nes rankomis atliekame daugybę darbų, kaip namų valymas, indų plovimas, naudojant chemines medžiagas. Be to, nespaudžiant dideliam šalčiui, atrodo, kad pirštinės nėra būtinos, todėl paliekame rankas atviras. Visa tai ardo apsauginį barjerą. Pajutus, kad rankų oda sausėja, pirmiausia norisi ją drėkinti. Tačiau šaltuoju metų laiku tai klaida. Pažeidus apsauginį odos barjerą, pirmiausia reikia jį atstatyti. Drėkinamieji kremai aprūpina odą drėgme, tačiau neskatina jos gaminti apsauginio sluoksnio. Reikėtų rinktis rankų priežiūros priemones, kuriose yra įvairių aliejų, pvz., sviestmedžio, simonsijų, taip pat bičių vaško ar kakavos sviesto, aprūpinančių odą sočiaisiais riebalais. Jie padeda atkurti apsauginį barjerą, išlaikyti drėgmę ir išvengti odos skeldėjimo. Odos regeneraciją skatina ir rankų kremai, turintys vitamino E bei dekspantenolio. Esant rimtesniems odos pažeidimams, rankų priežiūra turėtų būti dar intensyvesnė. Suskeldėjusios rankų odos gydymui rekomenduojama rinktis kremus su 5 proc. ar 10 proc. šlapalo. Odos įtrūkimų gydymui naudingi ir kremai, kurių sudėtyje yra vario, cinko ar mangano. Žinant, kad rankų oda žiemą yra itin pažeidžiama, gali kilti dvejonių, ar ją dar reikėtų šveisti. Šveičiant odą pašalinamos negyvos ląstelės ir suragėjusios odos dalelės, taip padedama odai atsinaujinti. Tačiau nereikėtų to daryti per dažnai - užteks kartą per savaitę pasirūpinti odos šveitimu. Kad šveičiant nepažeistumėte apsauginio barjero, prieš procedūrą rankas patepkite maitinamuoju kremu, kuris apsaugos odą nuo dirginimo, taip pat naudokite švelnų šveitiklį. Suminkštinti odą padės ir tokia procedūra: prieš miegą rankas ištepkite riebiu maitinamuoju kremu, apsimaukite medvilnines pirštines ir su jomis miegokite. Svarbu rūpintis oda ir iš vidaus - gerti daug vandens, vartoti Omega-3 riebalų rūgštimis organizmą praturtinančius žuvų taukus, užtikrinti, kad organizmui netrūksta vitaminų A, E, C ir D. Viena pagrindinių klaidų, kuri daroma ne itin šaltą žiemą - einama į lauką be pirštinių. Pirštines patariama mūvėti ir atliekant namų ruošos darbus. Taip pat žiemą nereikėtų rankų plauti karštu vandeniu. Grįžus iš lauko labai vilioja pakišti rankas po karštu vandeniu ir leisti joms sušilti, tačiau taip mes odą dar labiau išsausiname. Karštas vanduo nuplauna riebalinę plėvelę, o naujas apsauginis sluoksnis susidaro tik po kelių valandų. Tiesa, venkite ir šalto vandens - jis daro odą šiurkštesnę. Nuprausus rankas, patariama jų netrinti rankšluosčiu, o švelniai nusausinti. Pažeistų rankų priežiūrai netinka įprastas muilas ar prausiklis su kvapiosiomis medžiagomis, konservantais, alkoholiu, nes šios medžiagos dar labiau pažeidžia apsauginį barjerą ir sausina odą. Rankų odos priežiūra turėtų tapti tokia pat grožio rutina kaip ir veido odos priežiūra.
Sportas, sveika mityba ir pozityvus požiūris smarkiai veikia mūsų savijautą. Pagrindinis mus supantis veiksnys - oras. Specialistai sako, kad puikiai savijautai palaikyti namų vidaus patalpų temperatūra turi būti 18-22 °C, santykinis oro drėgnis - 40-60 proc.
Klimato Sąlygos
Klimato sąlygos yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vidaus drėgmės lygį. Oro drėgnumas lauke tiesiogiai veikia drėgmės kiekį patalpose.
Taip pat skaitykite: Psichologijos problemos
- Šaltasis sezonas: Žiemą lauko oras yra šaltas ir sausas. Šildant patalpas, oras dar labiau sausėja, nes šiltas oras gali sugerti daugiau drėgmės. Jei oras nebus papildomai drėkinamas, patalpose gali susidaryti labai žemas drėgmės lygis.
- Šiltasis sezonas: Vasarą lauko oras dažnai būna drėgnas, ypač po lietaus. Dėl to drėgmė gali prasiskverbti į patalpas, ypač jei pastatas nėra gerai izoliuotas. Kondicionieriai gali padėti sumažinti drėgmės lygį, tačiau jie taip pat gali sausinti orą.
Pastato Konstrukcija ir Apdaila
Pastato konstrukcija ir apdailos medžiagos turi didelės įtakos vidaus drėgmės lygiui.
- Šilumos izoliacija ir sandarumas: Energijos taupymui tampant vis aktualesniam ir įsigaliojus naujiems pastatų energetinio efektyvumo reikalavimams, itin didelis dėmesys skiriamas šilumos izoliacijai ir sandarumui. Energetiškai taupūs namai leidžia sutaupyti lėšų šildymui, mažiau teršia aplinką. Jie energetiškai efektyvesni, tačiau ir sandaresni, todėl patalpose susikaupia daugiau teršalų nei sankryžose per spūstis. Gera termoizoliacija ne tik reikšmingai prisideda prie pastato energetinio naudingumo, bet ir užtikrina šiltas sienas žiemą bei atitinkamai malonią vėsą vasarą. Tokiu būdu gyvenamoji erdvė tampa skersvėjų nevarstoma erdve. Tvirtas sienas, kaip ir lubas bei grindis, galima iš išorės apsaugoti kokybiškomis termoizoliacinėmis medžiagomis, kad žiemą patalpose laikytųsi šiluma, o vasarą - vėsa. Kuo masyvesnės pastato sienos, tuo geriau laikosi šiluma ir vėsa, tuo stabilesnis, malonesnis ir sveikatai palankesnis klimatas tvyro patalpose. Sienų gebėjimas akumuliuoti šilumą užtikrina stabilesnę temperatūrą. Ši mažiau priklauso nuo lauko temperatūros svyravimų ir ekstremumų, mažina komforto priklausomybę nuo šildymo sistemos.
- Apdailos medžiagos: Vidaus apdailos priemonės „Baumit Klima“, sukurtos kalkių ir specialaus mikroporų užpildo pagrindu, natūraliai reguliuoja oro kokybę. Dėl aukšto kalkių šarmingumo „Klima“ apsaugo nuo grybelio ir pelėsio. Kokybiškas mineralinis tinkas apsaugo nuo per didelio drėgnio, absorbuodamas perteklinę drėgmę į pirmuosius kelis sienos centimetrus ir išskirdama absorbuotąją į aplinką, kai patalpoje ima jos trūkti. Nemalonius pojūčius (galvos skausmą, akių paraudimą, nuolatinį nuovargį) dažnai sukelia lakūs cheminiai junginiai, kuriuos skleidžia švieži dažai, įvairūs lakai, dengiantys medienos paviršių, kiliminių dangų sudėtinės dalys. Tyrimų parke „Viva“ užfiksuoti rezultatai rodo, kad žalingų medžiagų neskleidė vidaus tinku iš mineralinių medžiagų padengtos mūro sienos. „Ką tik apdailintos plytų ir betono sienos išskiria labai mažai lakiųjų cheminių junginių (< 500 μg/m3), - pasakoja aplinkos tyrimų specialistas Bernhardas Dambergas. Po statybų praėjus 5 mėnesiams atlikti tyrimai parodė, kad lakiųjų organinių junginių sumažėjo visuose konstrukcinių tipų namuose.
Žmogaus Veikla
Žmogaus veikla patalpose taip pat daro didelę įtaką drėgmės lygiui.
- Vėdinimas: Labai svarbu vėdinti patalpas mažiausiai du kartus per dieną po penkias minutes, praveriant visus langus, kad pasikeistų visas patalpų oras. Dažnai vyrauja klaidinga nuomonė, kad žiemą nereikia darinėti langų ir be reikalo eikvoti šilumos. Per tiek laiko namų sienos tikrai neatšąla, o mes galime džiaugtis grynu, švariu ir sveikatai naudingu oru.
- Šildymas ir vėsinimas: Patalpų šildymas nėra toks pavojingas sveikatai, nes jis įvedamas palaipsniui. Tačiau, nors tai ir nėra toks staigus ir agresyvus pokytis, jis daro didelę įtaką organizmui. Todėl, vos pradėjus šildyti patalpas, rekomenduojama jas drėkinti. Tai galima daryti įvairiais drėkintuvais. Vasarą dažnai pasirenkama per žema kondicionieriaus temperatūra, todėl įkvėpus šalto oro sudirginami kvėpavimo takai, kyla infekcijos.
- Kasdienės veiklos: Prausimasis, maisto gaminimas, skalbimas ir džiovinimas patalpose padidina drėgmės lygį.
Drėgmės Kontrolės Priemonės
Norint palaikyti optimalų vidaus drėgmės lygį, galima naudoti įvairias priemones.
- Drėkintuvai: Šildymo sezono metu, kai oras sausas, drėkintuvai padeda padidinti drėgmės lygį patalpose.
- Oro sausintuvai: Vasarą ar patalpose, kuriose yra per daug drėgmės, oro sausintuvai padeda sumažinti drėgmės lygį.
- Vėdinimo sistemos: Rekuperacinės vėdinimo sistemos užtikrina nuolatinį oroMainą, pašalina drėgmės perteklių ir tiekia šviežią orą.
- Augalai: Kai kurie augalai gali padėti reguliuoti drėgmės lygį patalpose, išgarindami vandenį per lapus.
Vandens Svarba Žemės Ūkyje
Vanduo yra gyvybės pagrindas, o jo svarba žemės ūkyje, ypač auginant daržoves, yra neįkainojama. Mokslininkai, ieškodami gyvybės ženklų kitose planetose, pirmiausia ieško vandens pėdsakų, o tai puikiai iliustruoja šio resurso būtinumą. Net ir sausringose Žemės vietovėse, kur karaliauja smėlis, net menkiausias drėgmės kiekis leidžia išgyventi skurdžiai augmenijai ir gyvūnams. Siekiant užtikrinti kokybišką daržovių derlių, būtina suprasti vandens poreikį skirtingiems augalams ir optimalaus laistymo principus.
Vandens Poreikis Lietuvoje ir Europoje
Lietuvoje kasmet iškrenta vidutiniškai 620-770 mm kritulių. Šio kiekio pakanka grūdiniams augalams, šakniavaisiams ir kitiems augalams, kurie nėra itin jautrūs dirvos drėgmės pokyčiams. Vis dėlto, Europos Sąjungos rinka kelia aukštus kokybės reikalavimus žemės ūkio produkcijai. Norint išauginti kokybiškas ankstyvąsias daržoves, uogas ir kitus augalus, be laistymo neapsieinama.
Taip pat skaitykite: Tauragės psichiatrijos skyriaus vidaus taisyklės
Pastaraisiais metais vasaros Lietuvoje tampa vis sausesnės, o tai neigiamai veikia derlių ir jo kokybę. Panevėžio meteorologijos stoties duomenimis, 2002 m. regione iškrito 509 mm, 2001 m. - 739 mm, o 1999 m. - 493 mm kritulių. Kauno rajone 1999 m. liepos mėn. iškrito 30,5 mm, 2000 m. - 112,9 mm, 2001 m. - 55 mm, 2003 m. - 118,2 mm kritulių. Kritulių kiekio svyravimai rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais buvo dar didesni.
Panaši situacija stebima ir kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijos mokslininkai nustatė, kad šiaurinėje šalies dalyje (Brandenburgo žemėje) per metus iškrenta vidutiniškai apie 529 mm kritulių, birželio mėn. - 81 mm, liepos mėn. - 62 mm, rugpjūčio mėn. - 108 mm kritulių. Norint užtikrinti gerą derlių, auginant kopūstus, papildomai reikia apie 120 mm, agurkus - 110 mm, morkas - 100 mm, o svogūnus - 80 mm vandens.
Optimalaus Laistymo Principai
Laistymas turi būti tolygus, kad drėgmės pakaktų bent 300 mm storio dirvos sluoksnyje visame plote, o vandens perteklius nepatektų į gruntinius vandenis. Augalus per dažnai ar nepakankamai laistant, greičiau plinta grybelinės ligos, mažėja produkcijos kiekis bei kokybė. Išliejus vienu metu per daug vandens, pažeidžiama viršutinio dirvos sluoksnio struktūra, daugiau nitratų patenka į gruntinius vandenis, o kai kurios daržovės, pavyzdžiui, kopūstai ir pomidorai, gali sutrūkinėti.
Papildomas vandens kiekis augalams priklauso nuo gamtinių sąlygų, dirvos ir augalų savybių, jų augimo tarpsnio ir kitų veiksnių. Vanduo yra pagrindinis trąšų tirpiklis dirvoje, jis skatina dirvoje ir augale fizikinius, cheminius bei biologinius procesus. Todėl augalo maisto medžiagų apykaita labai priklauso nuo vandens.
Laistymo Ypatumai Skirtingoms Daržovėms
Laistant augalus, būtina atsižvelgti į jų savybes. Gėlėms, salotoms ir kopūstams drėgmės reikia per visą vegetacijos laikotarpį. Jos trūkstant, labai nukenčia produkcijos kokybė. Šakniavaisiniai augalai, tokie kaip morkos, burokėliai ir ridikai, vystosi lėčiau, todėl juos reikėtų lieti sausringais periodais. Jeigu birželio mėn. vėlyvosios morkos drėgmę ima iš 150 mm dirvos sluoksnio, tai rugsėjo mėn. jau iš 300 mm.
Taip pat skaitykite: Kaip vidiniai konfliktai veikia psichiką
Vokietijos mokslininkai nustatė, kad vienu metu vidutiniškai reikia išlaistyti apie 16 mm vandens. Maksimalus kiekis - 20 mm, tačiau turi būti įvertinta dirvos struktūra, augalo savybės, meteorologinės sąlygos ir t. t. Dirvos drėgmė turėtų sudaryti nuo 70 iki 85 proc. lauko drėgmės imlumo. Valgomąsias bulves nuo birželio mėn. trečiosios dekados iki liepos mėn. pirmosios dekados galima lieti 7 kartus. Vieno laistymo (16 mm vandens) trukmė - 4 dienos.
Laistymo Technologijos ir Įranga
Drėgmės kiekis dirvoje labai priklauso nuo laistymo mašinos konstrukcijos. Pirmiausia, būtina parengti laukų laistymo projektą, atsižvelgiant į sėjomainą, apskaičiuoti vienu metu reikiamo išlaistyti vandens kiekį, nustatyti laistymo laikotarpius, parinkti mašinas, dirvos drėgmės kontrolės prietaisus.
Dirvos Drėgmės Matavimo Prietaisai
Dirvos drėgmės matavimo prietaisai yra stacionarūs ir nešiojami. Stacionarūs prietaisai gali būti norimo ilgio su kas 100 mm atstumais išdėstytais dirvos drėgnio matavimo jutikliais. Atstumą tarp jų galima keisti. Stacionarūs prietaisai sujungti su saulės baterija ir radijo linija su biuro kompiuteriu.
Nešiojami prietaisai labiau populiarūs mažuose ūkiuose. Specialiu grąžtu išgręžiamos iki 0,8 m gylio skylės. Į jas įdedami plastmasiniai vamzdžiai. Į vamzdį įstatomas nešiojamas drėgnomatis, kuris kas 100 mm nuo dirvos paviršiaus išmatuoja dirvos drėgnį.
Ritininės Mašinos
Tai paprastesnės konstrukcijos įrenginiai, kuriuos gali aptarnauti vienas žmogus. Ritininę laistymo mašiną sudaro rėmas, važiuoklė, ritė, kurioje yra suvyniota žarna. Prie rėmo prijungtas vežimėlis su laistymo įtaisu, kuris sujungtas su žarnos galu. Kitas žarnos galas sujungtas su mašinos išoriniu vamzdžiu, prie kurio prijungiama vandens siurblio spaudimo žarna.
Siurblys yra imliausias energijai įrengimas. Dažniausiai naudojami 60 m3/val. našumo siurbliai. Jiems sukti reikia nuo 22,7 iki 39,4 kW galios variklio, kai sistemoje slėgis kinta nuo 7 iki 11 bar. Siurblio našumas priklauso nuo žarnos skersmens, ilgio ir norimo išlaistyti vandens kiekio. Galios sąnaudos - tai vandens kiekio (m3/s) ir slėgio (Pa) sistemoje sandauga. Minėta Vokietijos firma siurblines Rytų rinkai komplektuoja su MTZ traktoriaus varikliais.
Žarnos gali būti 40, 50, 63, 70, 75, 82, 90, 100, 110, 125 mm skersmens ir nuo 100 iki 300 bei nuo 300 iki 600 m ilgio. Vokietijoje populiariausios ritininės lietinimo mašinos su 110 mm skersmens 550 m ilgio žarnomis. Viena mašina drėkina apie 25 ha plote augančius augalus. Žarnai nutiesti iki kito lauko galo reikia 150 AG traktoriaus. Ilgesnei žarnai nutiesti reikia papildomų priemonių, nes trintis į dirvos paviršių yra didelė. Vandens slėgis sistemoje priklauso nuo žarnos matmenų ir norimo išlaikyti vandens kiekio. Viena siurblinė vandenį gali tiekti dviem ritinėm laistymo mašinoms. Tuomet siurblio našumas turi būti 120 m3/val. Laistymo įrengimas vandenį paskleidžia nuo 30 iki 75 m pločio juostoje.
Mašinos veikia nesudėtingai. Laistymo įrenginys pastatomas lauko gale apie 30 m atstumu nuo jo krašto. Atstumas priklauso nuo mašinos našumo, meteorologinių sąlygų, norimo išlaistyti vandens kiekio m3/val. Prie traktoriaus yra prijungiamas vežimėlis, ant kurio yra laistymo įrengimas su prijungta žarna. Vežimėlis tempiamas, o žarna nuvyniojama nuo ritės. Ant ritės yra lentelė, kurioje nurodyta, kokiu greičiu turi būti traukiamas vežimėlis, kad hektare ploto būtų išlaistytas norimas vandens kiekis. Vežimėlio judėjimo greitį kontroliuoja jutikliai ir radijo ryšiu duomenis perduoda valdymo biurui. Vežimėliui priartėjus prie mašinos, ji išjungiama.
Sijinės Mašinos
Jos yra pranašesnės už ritinines, nes daug tolygiau paskleidžia vandenį, todėl mažesnės sąnaudos, iki 30 proc. didesnis derlius. Sistemoje vandens slėgis dvigubai mažesnis negu ritinių mašinų žarnose. Naudojamos dviejų tipų mašinos: vienos juda išilgai lauko, kitų - pagrindinė mašina stovi prie vandens telkinio, o sija su laistikliais brėžia apskritimą. Gaminamos nuo 27 iki 730 m sijų pločio mašinos.
Paprasčiausią sijinį laistymo įrengimą sudaro stacionarus vandens ėmiklis, prie kurio pritvirtinta sija, kuri remiasi į keletą judančių apskritimu važiuoklių. Važiavimo greitis priklauso nuo norimo išlaistyti vandens kiekio. Dideliems plotams laistyti yra naudojamos sudėtingesnės konstrukcijos mašinos. Ant pagrindinio vežimėlio įrengtas vidaus degimo arba elektros variklis, kurie suka generatorių, tiekiantį elektrą sijos atraminių vežimėlių elektros varikliams. Atstumas tarp sijos atraminių vežimėlių 61,28 m. Sija gali turėti daug atraminių vežimėlių. Už paskutinio atraminio vežimėlio įrengta 20,12 m ilgio konsolinė sija, prie kurios pritvirtintos 8 žarnos su vandens skleidikliais. Sijos gale pritvirtinta perteklinio vandens grąžinimo žarna ir valdymo stotis.
Kadangi sija sukasi apskritimu, jos atraminiai vežimėliai važiuoja skirtingu greičiu. Jų važiavimo greitį valdo kompiuteris. Per tris dienas sija apie ašį pasisuka 360o kampu. Laistant sijine mašina, vandens išgaravimo nuostoliai per dieną sudaro apie 10 proc., tai keleriopai mažiau negu laistant ritine mašina.
Investicijos į Laistymo Sistemas
Pirminės investicijos vienam hektarui laistyti sudaro apie 2 300 EUR.
Odos Priežiūra ir Drėgmė
Šiuolaikinio gyvenimo tempas turi įtakos tam, kad oda tampa sausesnė, jautresnė. Giliai išsausėjusi oda sukelia nepatogumų: ji skilinėja, pleiskanoja, peršti, raudonuoja, niežti, gali atsirasti mikroįtrūkimų. Kaip žinia, odą sudaro trys sluoksniai: epidermis, derma ir hipoderma. Epidermis - viršutinis sluoksnis, o dermoje slypi pagrindinė sistema. „Dermoje esančios kraujagyslės, limfagyslės aprūpina epidermį drėgme. Tada mūsų oda atrodo elastinga, jos nevargina tempimo jausmas“, - pridūrė ji. Taip pat piktnaudžiavimas saulės voniomis be apsauginių kremų, nepakankamas vandens vartojimas bei HEV (High Energy Visisble Light - angl. k.). Kas tai? Ogi mūsų kasdienybe tapusių elektroninių prietaisų, tokių kaip mobilieji telefonai, kompiuteriai, diodai, skleidžiama šviesa. Pasak kosmetologės, sausiaodžiams reiktų vengti agresyvių prausimosi priemonių, agresyvaus raginio sluoksnio pašalinimo abrazyvinėmis dalelėmis. Verčiau rinktis tik švelnias, su naudingais aliejais. Veido valikliai su stipriais kvapikliais gali taip pat suerzinti ir išsausinti odą. Rekomenduojama juos pakeisti į švelnias alavijų prausimosi putas arba kreminį veido pienelį su vitaminu E. Abu šie valikliai tinka ir jautriai odai. Po prausimosi rekomenduojama naudoti kreminio pavidalo priemones su keramidais. Jie - lipidų, atsakingų už drėgmę, „sukabintojai“: jie pastato savotišką sieną - vientisą struktūrą - neleidžiančią drėgmei išgaruoti. Keramidai dar padeda atkurti pažeistą odos apsauginį barjerą. Atkreipkite dėmesį į priemones su vitaminu E, hialurono rūgštimi. Jei įprastai odos priežiūros rutiną sudaro tik prausiklis ir kremas, įtraukti reiktų ir serumą ar intensyviai drėkinantį losjoną. Kad oda dar labiau nesausėtų, reiktų vartoti pakankamai vandens. Kai kūnas jaučiasi dehidratuotas, dehidratuota tampa ir oda. Žolelių arbatos taip pat tinka atsigaivinti. Kaip dar vieną svarbų faktorių stengiantis, kad oda pernelyg neišsausėtų, paminėta mitybą. ,,Stebėkite ir keiskite mitybą, į racioną įtraukite uždegimą mažinančius produktus: riešutus (migdolai, graikiniai riešutai), tamsiai žalias daržoves (špinatai, lapiniai kopūstai), sėklas (linų sėmenys, moliūgų sėklos) ir aliejus, riebią žuvį (lašišą, silkę, sardines)“, - pasakojo ji. Svarbios yra polinesočiosios riebalų rūgštys, pavyzdžiui, linolio rūgštis. „Be galo svarbu apsaugoti odą nuo kasdienių saulės spindulių“, - dar vieną dedamąją priminė specialistė ir pridūrė, kad UVA spinduliai prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius, žaloja odos ląsteles ir taip sukelia priešlaikį odos senėjimą. O štai UVB spinduliuotė gali sukelti odos nudegimus ir pažeisti viršutinį jos sluoksnį.
tags: #vidaus #dregmes #priklausomybe #nuo #isores