Įvadas
Europoje ir Lietuvoje stebimos ryškios gyventojų senėjimo tendencijos, kurias lemia mažas gimstamumas ir ilgėjanti gyvenimo trukmė. Ši demografinė transformacija kelia naujų iššūkių sveikatos priežiūros sistemoms, ypač psichikos sveikatos srityje. Straipsnyje apžvelgiama vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatos statistika Europoje ir Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į paplitusias problemas, rizikos faktorius ir galimus sprendimo būdus.
Atsižvelgiant į demografinius pokyčius, labai svarbu prailginti vyresnio amžiaus žmonių sveiką ir darbingą amžių bei sumažinti neigiamą sveikatos sutrikimų poveikį gyvenimo kokybei, savarankiškumui.
Demografinė Situacija ir Sveiko Senėjimo Strategijos
Mažas gimstamumas ir ilgėjanti gyvenimo trukmė lemia ryškėjančias gyventojų senėjimo tendencijas Europoje. Remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenimis, 2030 m. kas trečias (36,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, todėl sąlygų sveikam ir oriam senėjimui sudarymas turėtų būti kiekvienos valstybės prioritetinis uždavinys. Europos ir pasaulio organizacijose formuojamos “Sveiko senėjimo” strategijos, kurios pagal Pasaulio sveikatos organizaciją apima funkcinio pajėgumo, užtikrinančio gerovę vyresniame amžiuje, ugdymo ir palaikymo procesą.
Vyresnio Amžiaus Žmonių Padėtis Lietuvoje
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje beveik pusė vyresnio amžiaus žmonių (60+) gyvena vieni. Vienas iš penkių neturi į ką kreiptis pagalbos ištikus bėdai, o socialinio įsitraukimo rodikliai yra triskart mažesni, nei Europos vidurkis.
Psichikos Sveikatos Sutrikimų Paplitimas ir Rizikos Faktoriai
Higienos instituto duomenimis, psichikos ir elgesio sutrikimai 2018 m. užėmė pirmą vietą po kraujotakos sistemos ligų 65 m. ir vyresnių moterų grupėje, o depresijos simptomus jaučia kas penktas vyresnio amžiaus žmogus. Psichikos sveikatos sutrikimų rizikos faktoriai yra įvardyti moksliniuose tyrimuose, tarp jų ir lėtinės ligos, neįgalumas, prastas miegas, nevisavertė mityba, alkoholio vartojimas, vienišumas ir socialinė izoliacija. Dalis šių rizikos faktorių galėtų būti išvengiami, sutelkus sveikatos bei socialinės apsaugos resursus, vykdant išplėstines ir inovatyvias prevencijos programas bei užtikrinant mokymąsi visą gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Vyresnio amžiaus europiečių psichikos sveikatos tendencijos
Senstant sulėtėja visi psichikos procesai, ypač mąstymas, mažėja domėjimasis įvairiais gyvenimo aspektais, susilpnėja atmintis, atsiranda energijos bei poreikių mažėjimas. Taip pat vargina bendri negalavimai - silpnumas, nuovargis, miego sutrikimai, galvos, širdies skausmai, apetito, svorio pokyčiai. Išsivysčius sutrikimui, išryškėja įvairūs psichikos būklės pokyčiai.
Reikia pažymėti, kad psichikos sveikatos sutrikimus nustatyti nėra lengva, nes jie vystosi lėtai, dažnai būna persipynę su somatinėmis ligomis. Depresijos epizodas - vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų tarp pagyvenusių žmonių. Depresiją vyresniame amžiuje gali sukelti fiziologiniai senėjimo pokyčiai, netektys, dažnas stresas, vienatvė, daugelis somatinių ligų, taip pat socialinės priežastys (skurdas, socialinė dezintegracija).
Depresijos Paplitimas Europoje: Lyginamoji Analizė
Remiantis 2019 m. Europos sveikatos apklausos duomenimis, prieš COVID-19 pandemiją, depresijos lygis Europoje skyrėsi tarp šalių. Prancūzijoje depresijos lygis buvo aukščiausias - apie 11 proc. gyventojų patyrė depresijos simptomus. Ši analizė, atlikta Prancūzijos sveikatos ir socialinių reikalų ministerijų statistikos padalinio (DREES), apėmė jaunų ir vyresnių amžiaus žmonių grupes.
Tyrimo autorė Lisa Troy nurodė, kad analizės metu buvo vertinama, ar asmuo per pastarąsias dvi savaites patyrė depresijai būdingus požymius, remiantis keliais kriterijais. Ši analizė atlikta atsižvelgiant į tai, kad ankstesniuose tyrimuose buvo atkreiptas dėmesys į didėjančią psichikos sveikatos krizę, ypač tarp jaunų žmonių Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse, praėjus keleriems metams po COVID-19 pandemijos.
Įdomu, kad didžiausias depresijos lygis buvo Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse. Pietų ir Rytų Europoje depresija rečiau pasitaikė tarp jaunesnių žmonių, tačiau dažnesnė tarp 70 metų ir vyresnių asmenų. Pavyzdžiui, Portugalijoje, Rumunijoje ir Kroatijoje depresijos lygis tarp vyresnio amžiaus asmenų viršijo 15 proc.
Taip pat skaitykite: Vienišumo iššūkiai vyresniame amžiuje
Situacija Baltijos Šalyse
Lietuvoje depresijos lygis tarp senjorų (8,6 proc.) buvo panašus į Latvijos rodiklius (9 proc.), tačiau mažesnis nei Estijoje (13,8 proc.).
Rizikos Faktoriai ir Pažeidžiamumas
Apklausos duomenimis, vyresnio amžiaus moterys dažniau sirgo depresija nei vyresnio amžiaus vyrai. Taip pat nustatyta, kad depresija labiau linkę sirgti europiečiai, kurie pranešė apie prastą sveikatą. Tyrimo autoriai teigia, kad šis ryšys paaiškinamas tuo, jog Rytų ir Pietų Europos šalyse daugiau vyresnio amžiaus žmonių nurodė turintys prastą sveikatą.
Psichikos Sveikatos Iššūkiai Senėjančioje Lietuvoje
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, senėja populiacija, o tai sukelia didesnį lėtinių ligų paplitimą. Širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys bei cukrinis diabetas tampa vis dažnesni. Nors kai kurie gyventojai vis labiau renkasi sveikesnį gyvenimo būdą, ne visi turi vienodas galimybes pasinaudoti sveikatos paslaugomis.
Lietuvos sveikatos priežiūros sistema nuolat tobulinama, siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą visiems. Tačiau išlieka nemažai iššūkių, tokių kaip finansavimas, specialistų trūkumas ir infrastruktūros atnaujinimas. Psichikos sveikatos klausimai taip pat tampa vis svarbesni, ypač po COVID-19 pandemijos, kuri išaugino streso, nerimo ir depresijos atvejų skaičių.
Gyvenimo Trukmė ir Pagrindinės Mirties Priežastys
Gyventojų gyvenimo trukmė Lietuvoje pamažu didėja, tačiau tarp vyrų ir moterų vis dar yra skirtumų. Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė siekia apie 74 metus, o moterų - 81 metus. Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje, sudarančia apie 50% visų mirčių.
Taip pat skaitykite: Amitriptilinas vyresniame amžiuje: ką reikia žinoti
Psichikos Sveikatos Problemos Jaunimo Tarpe
Tyrimai rodo, kad depresija ir nerimas dažnai diagnozuojami jaunimo tarpe. Tai gali būti susiję su įvairiomis socialinėmis problemomis, ekonominėmis krizėmis bei pandemijos pasekmėmis. Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, depresijos lygis jaunimo tarpe buvo mažiausias - 4,5 proc., tuo tarpu Latvijoje - 5,4 proc., o Estijoje - 6,6 proc.
Teigiamos Tendencijos ir Iššūkiai
Profilaktinė medicina tampa vis labiau vertinama, o žmonės aktyviau rūpinasi savo fizine forma. Taip pat pastebime, kad žmonės aktyviau rūpinasi savo fizine forma. Sportas ir fiziškai aktyvus laisvalaikis tampa vis populiaresni, o tai teigiamai veikia bendrą sveikatos būklę. Psichikos sveikatos klausimai taip pat lieka aktualūs. Tačiau džiugina tai, kad vis daugiau žmonių pasiryžta kalbėti apie šias problemas ir kreipiasi pagalbos į specialistus. Technologijų pažanga sveikatos sektoriuje taip pat keičia situaciją. Be to, auga sąmoningumas apie sveiką mitybą. Daugiau žmonių renkasi ekologiškus produktus ir sveikesnius maisto pasirinkimus. Tačiau, nepaisant teigiamų pokyčių, Lietuvoje išlieka ir nemažai iššūkių. Lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos bei diabetas, paplitimas vis dar didelis. Galiausiai, prieinamumo klausimas sveikatos paslaugoms išlieka aktualus.
Intervencijos ir Prevencija
Vyresnio amžiaus žmonių įgūdžių mokymo veiklos - švietimas ir įgūdžių mokymas, vykdant individualias ar šeimos konsultacijas bei paramos grupės - veiksmingai mažina psichologinį stresą, depresijos simptomus, gerina gyvenimo kokybę. Ypatingą dėmesį skiriant pykčio ir kitų emocijų valdymui, ypač sumažėja depresijos simptomų bei padidėja savarankiškas neigiamo mąstymo valdymas. Vyresnio amžiaus žmonių sveikatos raštingumo didinimas, jų aktyvus dalyvavimas sveikatos mokymo ir sveikatinimo renginiuose, bendruomenės veikloje yra sveiką senėjimą nulemiantis veiksnys.
Labai svarbios psichosocialinės intervencijos (priemonės, mažinančios veiklos apribojimus dėl fizinės sveikatos problemų) pritaikytos vyresnio amžiaus žmonėms, kenčiantiems nuo įvairių fizinės sveikatos suvaržymų. Šių programų pagrindas - suteikti informaciją apie esamą socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros specialistų pagalbą. Vyresnio amžiaus asmenims labiausiai priimtinas yra tiesioginis informacijos teikimo būdas, kai jie gali pasikalbėti su asmeniu, informuojančiu apie paslaugą.
Visuomeninė veikla. Šių priemonių svarbiausias tikslas - gerinti vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatą, stiprinant socialinius ryšius ir vykdyti socialinę veiklą. Visuomeninės veiklos programos mažina izoliaciją, minčių apie savižudybę bei depresijos ir savižudybių paplitimą, pagerina depresijos atvejų nustatymą bei gydymą. Organizuojant savipagalbos paslaugas vyresnio amžiaus asmenims, šios paslaugos gali būti teikiamos į(si)traukiant į savanorišką veiklą.
Stigma ir Pagalbos Kreipimasis
Skaičiuojama, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turi daugiau nei 16 proc. Europos regiono gyventojų. Panašią statistiką galima matyti ir Lietuvoje - Higienos instituto duomenimis, 2022 metais bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas buvo diagnozuotas 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims). Tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nors kartą gyvenime psichikos sveikatos sutrikimą patiria bent 1 iš 4 žmonių. Visų jų oficialioje statistikoje nerasite - psichikos sveikatos sunkumus patiriantys, bet pagalbos nesikreipiantys žmonės nepatenka į statistiką, todėl psichikos sveikatos sunkumų patiriančių žmonių skaičius gali būti dar didesnis.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis dar egzistuoja stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis. Dėl gėdos ar baimės būti nesuprastiems, žmonės vengia pripažinti savo sunkumus ir nesikreipia pagalbos. Ne visi ir atpažįsta psichikos sveikatos problemas, todėl daugelį simptomų, tokių kaip lėtinis nuovargis, nerimas, nemiga ar prasta nuotaika, priskiria kasdieniam stresui ar „normaliai“ gyvenimo būsenai. Dalis žmonių tiesiog ignoruoja savo simptomus, nesuvokdami, kad jie gali būti rimtos problemos ženklas.
Stebimos tendencijos rodo, kad psichikos ir elgesio sutrikimų skaičiai kasmet nuosekliai auga. Iš vienos pusės - tai sunerimti verčiantis ženklas, iš kitos pusės - žinia, kad vis daugiau žmonių supranta psichikos sveikatos svarbą ir drąsiau kreipiasi pagalbos į specialistus.
Vyresnio Amžiaus Žmonių Pažeidžiamumas
Higienos instituto pateiktoje „Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo Lietuvoje“ ataskaitoje nurodoma, kad moterys su psichikos sveikatos sutrikimais susiduria 1,6 karto dažniau nei vyrai. Tokie skirtumai gali būti paaiškinami skirtingais socialiniais, kultūriniais ar biologiniais veiksniais. Neatmetant to, kad dėl įsigalėjusios stigmos vyrams gali būti sunkiau pripažinti problemą ir ieškoti pagalbos. Tarp visų Lietuvos gyventojams nustatytų psichikos ir elgesio sutrikimų, dažniausiai būna nustatoma depresija, taip pat demencija. Kiek rečiau - psichologinės raidos sutrikimai bei šizofrenija, šizotipiniai sutrikimai, kliedesiniai sutrikimai.
Didžiausias psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas fiksuojamas tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Šioje amžiaus grupėje sergamumo rodiklis išaugo nuo 172,6 atvejo 1 tūkst. gyventojų iki 265,7 atvejo. Tai yra didžiausias sergamumo augimas tarp visų amžiaus grupių per laikotarpį nuo 2016 iki 2022 metų.
Kaip rodo tyrimo duomenys, didžiųjų miestų jaunoji karta aktyviau įsitraukia į psichikos sveikatos stiprinimo veiklą ir plečia savo psichikos sveikatos žinias. Jauni žmonės, susidūrę su psichikos sveikatos sunkumais, yra nusiteikę rinktis profesionalią psichologinę pagalbą. Tam įtakos turi internete esančios informacijos gausa, įvairūs straipsniai, tyrimai ar socialiniuose tinkluose paviešinti asmeniniai išgyvenimai, suteikiantys šiuolaikiniam žmogui daug informacijos apie psichikos sveikatos sutrikimus. Tačiau psichikos sveikatos stigmatizavimas vis dar būdingas vyresnio amžiaus žmonėms. Situacija išties sudėtinga, mat vyresnio amžiaus gyventojai yra mažiausiai aktyvūs visuomenėje, patenkantys į didžiausią rizikos grupę susidurti su tokiais sutrikimais kaip depresija ar demencija. Tačiau dėl įsisenėjusių įsitikinimų ir tai lemiančios stigmos senjorai retai kreipiasi psichologinės pagalbos, jiems vis dar kyla iššūkių pripažinti psichologinius sunkumus.
Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, 2030 m. kas trečias (36,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, todėl skirti daugiau dėmesio jų psichikos sveikatai yra ypatingai svarbu.
Kaip Stiprinti Psichikos Sveikatą?
Stiprinti senjorų psichikos sveikatą galima įvairiomis fizinę, emocinę, socialinę pagalbą apimančiomis priemonėmis:
- Skatinant fizinį aktyvumą. Tyrimai rodo, kad fiz…
Psichikos Sveikatos Strategijos Įgyvendinimas Lietuvoje
Praėjus trejiems metams po Psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo LR Seime, kyla klausimas, ar valstybė laikosi įsipareigojimų užtikrinti žmogaus teises psichikos ir proto negalią turintiems asmenims ir įgyvendinti valstybės priimtus strateginius dokumentus. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip strategija veikia praktikoje, kokie iššūkiai kyla ir kokie žingsniai žengiami siekiant pagerinti psichikos sveikatos priežiūrą Lietuvoje.
Strategijos Esmė ir Tikslai
Psichikos sveikatos strategija yra aukščiausio lygmens politinis dokumentas, apibrėžiantis valstybės psichikos sveikatos sistemos raidos principus. Strategijoje suformuluoti 6 pagrindiniai uždaviniai, orientuoti į dviejų pamatinių principų įgyvendinimą: žmogaus teisių užtikrinimo ir sisteminių pokyčių poreikio psichikos sveikatos priežiūros sistemoje. Šių principų įgyvendinimas turėtų užtikrinti nuoseklų strategijoje įtvirtintų nuostatų įgyvendinimą.
Žmogaus Teisių Užtikrinimo Iššūkiai
Viena iš prioritetinių krypčių Psichikos sveikatos strategijoje yra žmogaus teisių užtikrinimas. Žmogaus teisė gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius yra viena iš dažniausiai pažeidžiamų asmenų su psichikos negalia teisių. Nepaisant strategijoje iškeltų prioritetų, valstybė toliau remia internatinio pobūdžio įstaigas, kuriose gyvena įvairių amžiaus grupių žmonės, sudarydama terpę sisteminiams žmogaus teisių pažeidimams.
Priverstinis Hospitalizavimas
Viena iš opiausių problemų yra priverstinis hospitalizavimas. GIP atkreipė dėmesį į šią problemą, akcentuodama žmogaus teisių užtikrinimą vienai labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių - psichikos ir proto negalią turintiems asmenims.
Sisteminių Pokyčių Poreikis
Strategijoje numatyti sisteminiai pokyčiai visuomenės psichikos sveikatos priežiūros sistemoje, siekiant sistemos modernizavimo, naujų finansavimo mechanizmų sukūrimo, veiksmingų paslaugų bei psichikos sveikatos priežiūros rodiklių sistemos įgyvendinimo.
Alternatyvos Institucinei Globai
Kaip vienos iš institucinės globos alternatyvų, svarstomas socialinių paslaugų prieinamumo bendruomenėje klausimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, stacionarios socialinės globos poreikis yra tenkinamas 78 %. Lietuvoje veikia dienos socialinės globos ir priežiūros centrai neįgaliems ir senyvo amžiaus asmenims, pagalbos į namus tarnybos (105) ir bendruomeninės įstaigos, šeimos paramos centrai (131), kur neįgalūs ir senyvo amžiaus asmenys gali gauti socialines paslaugas. Visus dienos centrus lanko 44,7 tūkst. senyvo amžiaus ir neįgalių asmenų. Pripažįstamas nestacionarių socialinių paslaugų poreikis, būtinybė vystyti ir kitas socialinės globos formas.
Finansinė Parama Savivaldybėms
Siekiant paskatinti socialinių paslaugų plėtrą savivaldybėse, nuo 2007 m. savivaldybių biudžetams pradėtos teikti valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos asmenų su sunkia negalia socialinei globai. Vieno asmens su sunkia negalia socialinei globai teikti savivaldybėms skiriama 7,2 BSI (936 Lt/ mėn.).
ES Struktūrinių Fondų Investicijos
Numatyta Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis įkurti 5 dienos krizių centrus, 27 dienos stacionarus prie Psichikos sveikatos centrų.
Specialistų Vaidmuo ir Integracija
Lietuvos psichologų sąjungos prezidentas E. Kazlauskas atkreipė dėmesį į psichologų veiklos įstatymo projektą, kuriame pasigendama psichologų pozicijos, aktualių problemų sprendimų. Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė O. Davidonienė pabrėžė psichologų indėlį nustatant neįgalumo ar darbingumo lygį, pažymėjo būtinybę psichologus labiau integruoti į sveikatos sektorių, aiškiai apibrėžiant ir adaptuojant psichologų veiklos metodikas.
Bendradarbiavimo Svarba
Sprendžiant įvairias pacientų su psichikos negalia problemas, svarbus tarpžinybinis bendradarbiavimas ir visuomenės branda. Viceministrė N. Š. m. balandžio 22 d. Praėjus trejiems metams po Psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo LR Seime, GIP siekia dar kartą atkreipti valstybės institucijų bei visuomenės dėmesį į šalies įsipareigojimus tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygiu užtikrinti žmogaus teises visiems žmonėms bei skatina įgyvendinti valstybės priimtus strateginius dokumentus. „Strategija yra aukščiausio lygmens politinis dokumentas, kuris apibrėžia valstybės psichikos sveikatos sistemos raidos principus, tad jos įgyvendinimas privalėtų tiesiogiai užtikrinti šių principų nuoseklų įgyvendinimą. Deja, šiandien kyla didelių abejonių dėl to, ar Vyriausybė ruošiasi įgyvendinti Strategijoje įtvirtintas principines nuostatas,“ - teigia GIP direktorė D. Strategijoje suformuluoti 6 pagrindiniai uždaviniai yra, anot D. Juodkaitės, iš esmės orientuoti į dviejų pamatinių principų įgyvendinimą: žmogaus teisių užtikrinimo ir sisteminių pokyčių poreikio psichikos sveikatos priežiūros sistemoje. Šių principų ir nuostatų įgyvendinimas buvo išsamiai aptarti balandžio 22 d. posėdyje, kuriame dalyvavo Sveikatos apsaugos viceministrė N. Posėdyje GIP akcentavo žmogaus teisių užtikrinimo vienai labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių - psichikos ir proto negalią turintiems asmenims - klausimą, atkreipė dėmesį į priverstinio hospitalizavimo problemas. Psichikos sveikatos strategijoje žmogaus teisių užtikrinimas išskirtas kaip viena iš prioritetinių krypčių. Žmogaus teisė gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius yra viena iš dažniausiai pažeidžiamų asmenų su psichikos negalia teisių. GIP atkreipė dėmesį, kad valstybė, nepaisant Strategijoje iškeltų prioritetų, toliau nuolat remia internatinio pobūdžio įstaigas, kuriose iki šiol gyvena neleistinai daug įvairių amžiaus grupių žmonių, taip sudarydama terpę sisteminiams žmogaus teisių pažeidimams. Viceministrė N. Ribokienė pabrėžė, kad sprendžiant įvairias pacientų su psichikos negalia problemas yra svarbus tarpžinybinis bendradarbiavimas ir visuomenės branda. Lietuvos psichologų sąjungos prezidentas E. Kazlauskas atkreipė dėmesį į psichologų veiklos įstatymo projektą, kuriame pasigendama psichologų pozicijos, aktualių problemų sprendimų. Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė O. Davidonienė pabrėžė psichologų indėlį nustatant neįgalumo ar darbingumo lygį, pažymėjo būtinybę psichologus labiau integruoti į sveikatos sektorių, aiškiai apibrėžiant ir adaptuojant psichologų veiklos metodikas. Viceministrė N. Kaip vienos iš institucinės globos alternatyvų posėdyje iškeltas socialinių paslaugų prieinamumo bendruomenėje klausimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų duomenimis, stacionarios socialinės globos poreikis yra tenkinamas 78 %; dienos socialinės globos ir priežiūros centrų neįgaliems ir senyvo amžiaus asmenims, pagalbos į namus tarnybų skaičius Lietuvoje yra 105; bendruomeninių įstaigų, šeimos paramos centrų, kur neįgalūs ir senyvo amžiaus asmenys gali gauti socialines paslaugas, esti 131. Visus dienos centrus lanko 44,7 tūkst. senyvo amžiaus ir neįgalių asmenų. Pripažįstamas nestacionarių socialinių paslaugų poreikis, būtinybė vystyti ir kitas socialinės globos formas. Tam, kad savivaldybėse būtų paskatinta socialinių paslaugų plėtra, nuo 2007 m. savivaldybių biudžetams pradėtos teikti valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos asmenų su sunkia negalia socialinei globai. Vieno asmens su sunkia negalia socialinei globai teikti savivaldybėms skiriama 7,2 BSI (936 Lt/ mėn.). O. Davidonienė informavo, kad yra numatyta Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis įkurti 5 dienos krizių centrus, 27 dienos stacionarus prie Psichikos sveikatos centrų. GIP akcentavo, kad Lietuvoje internatinio pobūdžio socialinės globos įstaigų finansavimas tebėra daugelį kartų didesnis nei sumos, skiriamos Strategijoje numatytų sisteminių pokyčių visuomenės psichikos sveikatos priežiūros sistemoje, nukreiptų į sistemos modernizavimą, sukuriant naujus finansavimo mechanizmus, veiksmingas paslaugas bei psichikos sveikatos priežiūros rodiklių sistemą, įgyvendinimui. D. Juodkaitės pastebėjimu, valstybė yra labiau linkusi ne keisti, o palaikyti egzistuojančią - ekonomikos ir etikos principams prieštaraujančią - sistemą. Anot jos, nei Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo 2008-2010 m. Viceministrės N. Ribokienės vertinimu, tiek socialinės, tiek sveikatos apsaugos srityje pastebima nemažai teigiamų permainų siekiant pagerinti bendruomeninių paslaugų prieinamumą psichikos negalią turintiems pacientams bei užtikrinti jų teises. Apibendrindama posėdį viceministrė akcentavo bendradarbiavimo ir informacijos apie nuveiktus darbus sklaidos tarp valdžios organų ir visuomeninių organizacijų stygių. „Nors valdžios atstovai diskutuoja ir išklauso, tačiau realių veiksmų nesiima. Tad Psichikos sveikatos strategija lieka tik apkalbama, bet ne įgyvendinama strategija,“ - teigia D.
Savižudybių Statistika
Statistika negailestingai teigia, kad tarp Europos šalių Lietuvoje vis dar didžiausias savižudybių skaičius. Šalyje vis daugėja psichikos sutrikimų ir ligų atvejų. Moterų psichinė sveikata 1,5 karto labiau pažeidžiama nei vyrų.
Depresijos Simptomai
Tai labai aiškius simptomus turintis žmogaus emocinio balanso sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Depresijai išsivystyti svarbios yra vidinės ir išorinės priežastys. Manoma, kad depresiją sukelia paveldėtas smegenų veiklos biocheminis sutrikimas. Depresijai atsirasti rizika padidėja sergant sunkiomis somatinėmis ligomis, ištikus psichologinei traumai, esant hormonų kiekio kraujyje svyravimams (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo). Depresijos apimti žmonės netenka susidomėjimo tais dalykais, kurie anksčiau buvo malonūs. Kiti galimi depresijos simptomai:
- Liūdesys (depresinis liūdesys gali pasireikšti kartu su beviltiškumu ir tuštumo jausmu. Galite pastebėti, jog nepriklausomai nuo jūsų pastangų, tiesiog negalite sukontroliuoti savo negatyvių minčių.
- Kaltė (sunkia depresija sergantys žmonės gali jaustis beverčiai ir bejėgiai.
- Dirglumas (dėl šio simptomo galite jaustis pikti, nekantrūs ar neramūs.
- Psichiniai simptomai (jei sunkiai susikaupiate, priimate sprendimus ar atsimenate detales, tai galėtų būti depresijos požymiai.
- Energijos praradimas (jei jums depresija, gali būti, jog visą laiką jausitės pavargę.
- Susidomėjimo praradimas (paplitęs depresijos simptomas yra nesidomėjimas maloniais dalykais, tokiais kaip seksas, hobiai ar socialiniai ryšiai.
- Apetito pokyčiai (dėl depresijos galima pradėti valgyti per daug arba per mažai. Įspėjamuoju ženklu galima laikyti kūno masės padidėjimą daugiau nei 5 proc.
- Mintys apie savižudybę (noras save žaloti yra rimtas depresijos simptomas ir į jį būtina žiūrėti rimtai.
Pagalba ir Parama
Psichikos sveikatos sutrikimai - tai rimti susirgimai, kuriuos būtina gydyti. Psichologo, psichiatro konsultacija Jonavos r. psichikos sveikatos centre, adr.Žeimių g. Pedagoginė psichologinė tarnyba teikia nemokamas paslaugas Jonavos rajono asmenims nuo 3 iki 18 metų (turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų, jei mokosi), adr. Kauno g. Jonavos rajono socialinių paslaugų centras, teikia nemokamas paslaugas krizę išgyvenantiems žmonėms (smurto aukos ir kt.), adresas: Vasario 16-osios g. (8-349)54722; El. p. Prie Neries Anoniminių alkoholikų grupė, adr. J. Basanavičiaus g.
Prioritetai ir Iššūkiai
2013 m. spalio mėn. Vilniuje vyko konferencija „Psichikos sveikata: iššūkiai ir galimybės“ - ekspertinis pirmininkavimo ES Tarybai renginys. Ypatingu prioritetu išlieka vaikų ir jaunimo psichikos sveikata, o dabartinėje senėjančioje Europoje nepraranda aktualumo vyresnio amžiaus žmonių sveikatos problemos.
tags: #vyresnio #amziaus #zmoniu #psichikos #sveikata #strategijos